Civilinė byla Nr. e2-1516-1094/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24557-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.; 2.6.10.9
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,
sekretoriaujant Neringai Stuglytei, Laurai Cibulskaitei,
dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ atstovams E. Š., R. P., S. K., E. K.,
tretiesiems asmenims R. B., 999-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovui V. Č.,
viešame teismo posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl turtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo teismo priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 1091 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5,38 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodo, kad 2020 m. birželio 7 d. buvo sulietas butas (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo jos apdrausto turto remonto kainą ir išmokėjo draudėjai 1091 Eur draudimo išmoką. UAB „Grinda“ atstovai nustatė, kad vanduo tekėjo per šalto vandens skaitiklio sujungimo veržlę. Skaitiklio, sumontuoto bute Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovė nurodo neteisingą buto numerį, teisingas buto Nr. yra (duomenys neskelbtini)), savininkė yra atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nėra atlyginta.
3. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė neatliko jokios specialios ekspertizės, detaliai netyrė ir nenustatė avarijos priežasčių, o civilinė atsakomybė grindžiama iš esmės vienu rašytiniu įrodymu – 2020 m. birželio 7 d. lokalizuotų avarijų sąrašu per pamainą, kuriame nurodoma, jog vanduo tekėjo per geriamojo vandens apskaitos prietaiso sujungimo veržlę. Tuo tarpu tiksli tokio pratekėjimo priežastis nėra nurodoma, taigi iš ieškinio ar jo priedų nėra aišku, ar avarijos priežastis yra netinkamai atlikti geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo darbai, ar natūralus nusidėvėjimas, ar nekokybiškos detalės. Atsakovė pabrėžia, kad bute, kuriame yra įvykusios vandentiekio avarijos šaltinis, geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo darbai paskutinį kartą buvo atliekami 2017 m. spalio 5 d., ką patvirtina ieškovės pateiktas tos pačios dienos geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo bute aktas. Akcentavo, kad atsakovė visais atvejais vartotojams suteikia vienerių metų garantinį terminą atliktiems darbams, kas pažymėta ir aukščiau minėtame geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo akte, tačiau garantinio laikotarpio eigoje atsakovė nebuvo gavusi jokių kreipinių dėl netinkamai atliktų darbų. Vanduo vartotojams tiekiamas su slėgiu iki 0,6 mPa arba 6 Bar, t. y. vandens tiekimas visais atvejais reiškia didžiulį spaudimą vartotojo atsakomybės ribose esančiai infrastruktūrai, tad nekyla abejonių, jog jeigu, kaip geriamojo vandens apskaitos prietaisas būtų netinkamai sumontuotas, vandens pratekėjimas būtų matomas iškart po keitimo, o ne praėjus trejiems metams. Taigi ieškovės teiginiai dėl avarijos priežasties yra objektyviai nepagrįsti, prieštaraujantys logikos bei mechanikos dėsniams. Akcentuoja, jog geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo darbų vykdymo metu keičiamas tik pats apskaitos prietaisas, tačiau ne ventilis, jungiamosios dalys ar kitos buto vandens tiekimo infrastruktūros sudedamosios dalys, kas taip pat reiškia, jog viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas negali būti atsakingas už atitinkamų detalių kokybę ir/arba techninę būklę. Nurodo, kad atsakovė yra atsakinga ne už visų vandentiekio tinklų ar jų sudedamųjų dalių priežiūrą, remontą ir eksploataciją, tačiau tik už tuos, kurie yra jos atsakomybės ribose arba priklauso jai nuosavybės teise. Tuo tarpu jokių duomenų, jog šiuo atveju avarijos šaltinis yra defektinis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, byloje nėra.
4. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė dubliką, kuriame palaiko ieškinio reikalavimus ir ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Papildomai nurodo, kad ieškovė į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, jog skaitiklis buvo netinkamai sumontuotas ir šio įrodymo atsakovė nenuginčijo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Laiko nepagrįstai atsakovės argumentus, kad ieškovė netinkamai tyrė įvykio aplinkybes. Ta aplinkybė, kad pati ieškovė neapžiūrėjo skaitiklio, teisiškai yra nereikšminga, ieškovė neturėjo galimybės to padaryti, nes įvykis įvyko ne jos draudėjo bute, o bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovė negalėjo įtakoti buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko veiksmų.
5. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė tripliką, kuriame palaiko atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, prašo atmesti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ypatingą reikšmę šioje byloje turi tai, jog bute, kuriame yra įvykusios vandentiekio avarijos šaltinis, geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo darbai paskutinį kartą buvo atliekami 2017 m. spalio 5 d. Taigi vandentiekio avarija įvyko ne iškart po atliktų geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo darbų, kaip įprastai būna esant netinkamai atliktiems darbams, tačiau praėjus beveik trejiems metams. Akcentuoja, kad atsakovė visais atvejais vartotojams suteikia vienerių metų garantinį terminą atliktiems darbams, kas pažymėta ir geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo akte, tačiau garantinio laikotarpio eigoje atsakovė nebuvo gavusi jokių kreipinių dėl netinkamai atliktų darbų. Pažymi, kad 2020 m. birželio 7 d. lokalizuotų avarijų sąrašu per pamainą, kuriame nurodoma, jog vanduo tekėjo per geriamojo vandens apskaitos prietaiso sujungimo veržlę bei kuriuo ieškovė grindžia atsakovės neteisėtus veiksmus, gali būti vertinamas tik kaip vandentiekio avarijos faktą patvirtinantis rašytinis įrodymas, tačiau ne kaip įrodymas, patvirtinantis atsakovės neteisėtus veiksmus.
6. Teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti: R. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir 999-toji daugiabučių namų savininkų bendrija, bendrijos adresas (duomenys neskelbtini). Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
7. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-113680) nurodė, kad paneigiant ieškovės argumentą dėl netinkamos skaitiklio kokybės, pabrėžtina, jog 2020 m. birželio 8 d. ieškovo darbuotojams nuvykus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sumontuotas tas pats skaitiklis ir priveržtas tomis pačiomis veržlėmis, kaip kad buvo sumontuotas 2017 m. spalio 5 d. Priešingu atveju, jeigu skaitiklis ir (ar) veržlės būtų netinkamos kokybės, tai jie būtų pakeisti. Tačiau šiuo atveju iki šios dienos bute puikiai veikia tas pats skaitiklis, tai patvirtina 2022 m. gegužės 19 d. skaitiklio patikrinimo aktas, kuris pridedamas. Atsakovė nuosavybės teise valdo tik patį skaitiklį, tačiau ne kitą pastato viduje esančią infrastruktūrą. Be to, keitimo metu keičiamas tik skaitiklis, tačiau ne aplink jį esanti infrastruktūra ar jos sudėtinės dalys, todėl už atitinkamos infrastruktūros nusidėvėjimą ar medžiagų kokybę atsako atitinkamos infrastruktūros savininkas. Atsakovas nėra atsakingas už vandentiekio vamzdyno stovį ir techninę priežiūrą nei iki skaitiklio, nei už jo ribų. Vertinant aplinkybę, kad tas pas skaitiklis ir toliau funkcionuoja vartotojos bute, darytina išvada, jog avarijos priežastis yra ne tariamai netinkamai atlikti skaitiklio keitimo darbai ir ne pats atsakovei nuosavybės teise priklausantis skaitiklis, tačiau kitų vartotojo atsakomybės ribose esančių vandentiekio infrastruktūros dalių, už kurias atsakovė pagal jos procesiniuose dokumentuose pateiktas teisės normas nėra ir negali būti atsakinga, mechaninis pažeidimas sujudinus vandentiekio stovą, dėl ko ir galėjo atsirasti jungties pertempimas/ perveržimas. Atsakovė pažymėjo, kad perveržus skaitiklio veržles vandens pratekėjimas per jas būtų matomas nedelsiant, o ne praėjus 3 metams, juo labiau, jog vanduo tiekiamas su atitinkamu slėgiu, be to lygiai tokios pačios pasekmės būtų jeigu skaitiklis būtų nepriveržtas. Akcentavo, kad Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta analogiško pobūdžio byla Nr. e2A-581-565/2022 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl turtinės žalos atlyginimo. Šioje civilinėje byloje taip pat buvo kilęs ginčas dėl įvykusios vandentiekio avarijos praėjus 3 metams po skaitiklio keitimo. Byloje nebuvo konstatuota atsakovės kaltė.
8. Ieškovės atstovė teismo posėdžių metu palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovė laiko, jog ieškinio reikalavimai pareikšti tinkamam atsakovui ir jie yra pagrįsti bei teisėti. Pagrindinis ginčas byloje kilęs dėl to, kas laikomas atsakingu už atsiradusią žalą. Byloje įrodyta, kad 2020 m. birželio 7 d. buvo sulietas butas (duomenys neskelbtini). Vanduo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) prasiskverbė dėl blogo šalto vandens skaitiklio pajungimo – vandens pratekėjimo šaltinis buvo pertempta skaitiklio sujungimo veržlė. Kadangi skaitiklis yra atsakovės nuosavybė, todėl būtent atsakovė, kaip skaitiklio savininkė, turi atlyginti atsiradusią žalą. Skaitiklis buvo keičiamas atsakovės iniciatyva, atsakovės darbuotojai atliko skaitiklio keitimo darbus. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė R. B. netikrino kiekvieną dieną skaitiklio, skaitiklis nėra matomoje vietoje.
9. Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu su pareikštais reikalavimais nesutiko, palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, nemano, kad atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą. Atkreipė dėmesį į tai, kad įvykis įvyko net prieš 3 metus, šalto vandens skaitiklis sumontuotas 2017 m. spalio 5 d., atsakovė suteikė vienerių metų garantinį laikotarpį, per kurį pretenzijų dėl netinkamo skaitiklio ir (ar) netinkamai atliktų darbų nebuvo gauta. Vanduo vartotojams tiekiamas su slėgiu iki 0,6 mPa arba 6 Bar, t. y. vandens tiekimas visais atvejais reiškia didžiulį spaudimą vartotojo atsakomybės ribose esančiai infrastruktūrai, tad nekyla abejonių, jog jeigu, kaip geriamojo vandens apskaitos prietaisas būtų netinkamai sumontuotas, vandens pratekėjimas būtų matomas iškart po keitimo, o ne praėjus trejiems metams. Taigi ieškovės teiginiai dėl avarijos priežasties yra objektyviai nepagrįsti, prieštaraujantys logikos bei mechanikos dėsniams. Akcentuoja, jog geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo darbų vykdymo metu keičiamas tik pats apskaitos prietaisas, tačiau ne ventilis, jungiamosios dalys ar kitos buto vandens tiekimo infrastruktūros sudedamosios dalys, kas taip pat reiškia, jog viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas negali būti atsakingas už atitinkamų detalių kokybę ir (arba) techninę būklę. Nurodo, kad atsakovė yra atsakinga ne už visų vandentiekio tinklų ar jų sudedamųjų dalių priežiūrą, remontą ir eksploataciją, tačiau tik už tuos, kurie yra jos atsakomybės ribose arba priklauso jai nuosavybės teise. Tuo tarpu jokių duomenų, jog šiuo atveju avarijos šaltinis yra defektinis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, byloje nėra. Objekto savininkas turi pareigą kas mėnesį deklaruoti šalto vandens rodmenis, taigi tuo pačiu ir tinkrinti/ pastebėti vandens pratekėjimą.
10. Trečiasis asmuo R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė, šiame bute ir gyvena. 2017 m. pabaigoje jos bute buvo keičiamas šalto vandens skaitiklis, kuris įmontuojas vonios kambaryje, už klozeto, priėjimas prie jo sudėtingas, norint pažiūrėti skaitiklio parodymus, reikia atidaryti dureles. Skaitiklį tikrindavo tik kartą per mėnesį, kai deklaruodavo skaitiklio parodymus, tačiau vamzdžio nečiupinėdavo, jokio vandens pratekėjimo nepastebėdavo. 2020 m. birželio mėn. Pradžioje buvo išvykusi, jai telefonu pranešė, kad užpiltas kaimynų butas, todėl būtina apžiūrėti jos bute esančius santechnikos mazgus, ar nevyksta vandens pratekėjimas. Atvykus ir apžiūrėjus pastebėta, kad vanduo sunkėsi per šalto vandens skaitiklio veržlę. Kadangi tuo metu buvo karantinas, ilgai laukė techninės pagalbos, UAB „Grinda“ darbuotojai atsukę veržlę negalėjo suvesti vamzdžio ir užsukti naują veržlę. Avarijos padarinius pašalino UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojai, kurie senąją veržlę išsivežė, už jos keitimą sąskaitos nepateikė.
11. Trečiojo asmens 999-osios DNSB atstovas V. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrija administruoja namą (duomenys neskelbtini). Išorinę namo techninę priežiūrą atlieka bendrija, bet tai kas yra bute – savininko atsakomybė. 2020 m. birželio 7 d. V. Č. paskambino kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), neva kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) kaltina skambinusįjį buto užliejimu, bendrijos pirmininkas patarė apžiūrėti visus butus pas ką teka vanduo. Kadangi vamzdžiai name apdėti akmens vata, todėl vanduo prasisunkia ne taip greitai, taigi pritaria R. B., kad pastebėti vandens lašėjimą sudėtinga, ypač kai bėga ne stipri srovė. Iki įvykio namo vamzdžiai nebuvo remontuojami. Bendrijos atstovo teigimu, įvykus vandens pratekėjimui nuo stovo atšakos, atsakomybė tenka buto savininkui.
12. Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „Grinda“ santechniku. 2020 m. birželio 7 d., 16.35 val. dėl šalto vandens pratekėjimo atvyko į butą (duomenys neskelbtini). Išjungė butui šalto vandens tiekimą uždaręs ventilį. Vanduo tekėjo per šalto vandens skaitiklio, kuris sumontuotas vonios kambaryje, sujungimo veržlę (veržlė yra komplekte su skaitikliu). Atsukus skaitiklio veržlę sujungti vamzdžio negalėjo, nes jis nesuėjo. Nuėmus veržlę tarpinė neatrodė pažeista. Liudytojo teigimu, veržlės neperverši, nes galima pažeisti tarpinę, o be to perveržus iš kart pradėtų lašėti vanduo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys atmestinas
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos aplinkybės
13. UAB „Vilniaus vandenys“ 2017 m. spalio 5 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso/ mazgo įrengimo/ keitimo bute/ name/ įmonėje aktas patvirtina, kad pasibaigus metrologinei patikrai bute (duomenys neskelbtini), priklausančiame R. B., WC patalpoje pastatytas naujas šalto vandens skaitiklis. Akto baigiamosiose nuostatose, be kita ko, nurodyta, kad: 1) garantinis laikotarpis atliktiems darbams – 1 metai, o apskaitos prietaiso garantinis laikotarpis fiziniams asmenims – 6 metai, pagal metrologinės patikros žymenį; 2) apskaitos prietaisas įrengtas pagal reikalavimus ir yra techniškai tvarkingas; 3) klientas neturi pretenzijų dėl nuimto ir įrengto apskaitos prietaiso. Įrengtas apskaitos prietaisas nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vandenys“. Aktas pasirašytas vandens tiekėjo ir klientės (buto savininkės) parašais.
14. Ieškovė su draudėju B. S. sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d. buvo apdraustas butas (duomenys neskelbtini), (turto draudimas nuo gaisro, vandens, gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų) (būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 402452730).
15. Iš 2021 m. birželio 30 d. UAB „Grinda“ atsakymo Nr. 21.1-IV-(106.2) AB „Lietuvos draudimas“ nustatyta, kad išnagrinėjusi AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. birželio 22 d. paklausimą dėl 2020 m. birželio 7 d. įvykusio užpilimo, adresu (duomenys neskelbtini), priežasties patikslinimo, pateikiama UAB „Grinda“ atliktų darbų „Lokalizuotų avarijų sąrašas per pamainą“ išrašo kopija. Iš minėtos dokumento kopijos nustatyta, kad UAB „Grinda“ santechnikas: 1) dėl vandens pratekėjimo 2020 m. birželio 7 d., 14.55 val. atvyko į butą (duomenys neskelbtini). Nustatęs, kad vanduo teka iš viršaus, išjungė šalto vandens tiekimą stovui uždarant ventilį rūsyje. Vandens išleidimas iš sistemos atidarius nuleidėją. Tekėjo iš viršaus buto šachtoje, viršutiniuose butuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nieks neatidarė durų (darbo laikas 15.25-15.50 val.); 2) 2020 m. birželio 7 d., 16.35 val. dėl šalto vandens pratekėjimo atvyko į butą (duomenys neskelbtini). Uždarė šaltą vandenį stovui, išjungė butui šalto vandens tiekimą uždaręs ventilį. Vanduo tekėjo per šalto vandens skaitiklio, kuris sumontuotas vonios kambaryje, sujungimo veržlę. Atsukus skaitiklio veržlę sujungti vamzdžio nėra galimybės, skaitiklis buvo sumontuotas ant įtempimo, vamzdžiai nesueina. Šalto vandens atidarymas stovui (darbo laikas 17.05-17.50 val.).
16. Byloje pateikti AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. birželio 19 d. pranešimas apie žalos atlyginimą ir 2020 m. birželio 22 d. SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 18770461, iš kurių matyti, kad ieškovės apskaičiuota ir išmokėta dėl įvykio padaryta žala 1091 Eur sumai.
17. AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. R0002428740 „Dėl išmokos išieškojimo“ kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, pranešdama, kad sprendžia visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su 2020 m. birželio 7 d. įvykiu (duomenys neskelbtini) ir per kurį buvo aplietas butas (savininkas B. S.). Šis turtas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, padarytai žalai atlyginti išmokėta 1091 draudimo išmoka. Kadangi UAB „Vilniaus vandenys“ atsakingi dėl šios žalos atlyginimo, nes vanduo bute Nr. (duomenys neskelbtini) bėgo iš šalto vandens skaitiklio, kuris priklauso UAB „Vilniaus vandenys“, todėl kyla griežta atsakomybė be kaltės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį. AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasi CK 6.1015 straipsniu, turi regreso teisę išieškoti iš UAB „Vilniaus vandenys“ nurodytą draudimo išmoką ir prašo ją pervesti per 15 d.
18. UAB „Vilniaus vandenys“ 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. SD21-2448 „Dėl atsakymo į pretenziją“ AB „Lietuvos draudimas“ be kita ko, nurodė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise valdo tik patį geriamojo vandens apskaitos prietaisą, tačiau ne kitą pastato viduje esančią infrastruktūrą. Be to, skaitiklio keitimo metu keičiamas tik geriamojo vandens apskaitos prietaisas, tačiau ne aplink jį esanti infrastruktūra ar jos sudėtinės dalys, todėl už atitinkamos infrastruktūros nusidėvėjimą ar medžiagų kokybę atsako atitinkamos infrastruktūros savininkas. UAB „Vilniaus vandenys“ konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytos UAB „Vilniaus vandenys“ civilinės atsakomybės, todėl pretenzija atmestina kaip nepagrįsta.
19. AB „Lietuvos draudimas“, gavęs UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymą į pretenziją, sekančią dieną, t. y. 2021 m. birželio 11 d. raštu Nr. R0002428740 „Dėl išmokos išieškojimo“ kreipėsi į buto (duomenys neskelbtini), savininkę R. B., pranešdama, kad AB „Lietuvos draudimas“ sprendžia visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su 2020 m. birželio 7 d. įvykiu (duomenys neskelbtini) ir per kurį buvo aplietas butas (savininkas B. S.). Šis turtas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, padarytai žalai atlyginti išmokėta 1091 Eur draudimo išmoka. Kadangi R. B. yra atsakinga dėl šios žalos atlyginimo, AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasi CK 6.1015 straipsniu, turi regreso teisę išieškoti iš R. B. nurodytą draudimo sumą, kurią prašo pervesti per 15 d. Kartu su minėtu raštu R. B. pateikiamas 2021 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymas.
20. R. B. 2021 m. liepos 15 d. pateikė AB „Lietuvos draudimas“ komentarą dėl užpylimo iš jos buto, nurodydama, kad jos pateikti komentarai padės ginče su UAB „Vilniaus vandenys“.
21. AB „Lietuvos draudimas“ Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, remonto sąmatoje ZA67-SK12/2 žalos byloje Nr. 2413958, kuri sudaryta 2021 m. rugsėjo 5 d., 17.40 val., nurodyta: įvykio data – 2020 m. birželio 7 d., įvykio tipas – vanduo, numatomas dėl įvykio atsakingas asmuo – Vilniaus vandenys, išmoka – 1091 Eur.
22. Ieškovė 2022 m. gegužės 17 d. pateikė teismui prašymą (DOK-88174) prijungti prie bylos UAB „Infranet“ 2022 m. balandžio 15 d. pažymą Nr. 2428740 „Dėl įvykio priežasties patikslinimo objekte adresu (duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodoma, kad pagal pateiktą pirminę medžiagą matosi, jog skaitiklio jungčių montavimas yra kelių metų senumo, tačiau skaitiklis sumontuotas neatsižvelgus į esamo vamzdyno techninį stovį, matosi nesandarumas, lašejimas. Montuojant jungtis būtina atsižvelgti į jungiamųjų elementų techninį stovį (ar nesusidėvėję, nesurūdiję ir kt.), naudojamas medžiagas, bei galimas jų pertempimo, perveržimo, nutraukimo ir kitas rizikas. Šiuo atveju vamzdyno patikra ir profilaktinis remontas nebuvo atlikti, skaitiklis buvo montuojamas ant seno vamzdyno, neįvertinant realių rizikų pažeisti seną vamzdžio jungtį. Išvada: jungties nesandarumas yra perveržimo pasekmė. Tai statybos montavimo darbų brokas.
23. Geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo aktas B-ABO018593-2022-05-18-X1J5F patvirtina, kad R. B. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 19 d. buvo atliekama skaitiklio patikra, kurios metu nustatyta, kad iki šios dienos bute veikia tas pats skaitiklis, kuris buvo sumontuotas 2017 m. spalio 5 d.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės (ne)nustatymo
24. Nagrinėjamu atveju pagrįstas ieškovės argumentas, kad pagrindinis ginčas byloje kilęs dėl to, kas laikomas atsakingu už 2020 m. birželio 7 d. bute (duomenys neskelbtini), vandentiekio avarijos metu atsiradusią žalą.
25. Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovė nurodo CK 6.1015 straipsnio 1 dalį ir 6.266 straipsnio 1 dalį. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes būtent ji yra sumontuoto skaitiklio savininkė, dėl vandens prasiskverbimo iš netinkamai pajungto skaitiklio atsirado žala, žala tiesiogiai susijusi su atsakovei nuosavybės teise priklausančio daikto – šalto vandens skaitiklio – trūkumu. Taigi, ieškovės teigimu, ieškinio reikalavimai pareikšti tinkamam atsakovui ir jie yra pagrįsti bei teisėti.
26. Atsakovė viso teisminio nagrinėjimo metu tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžių metu teigė, kad ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Akcentuodama, kad atsakovė nuosavybės teise valdo tik patį skaitiklį, tačiau ne kitą pastato viduje esančią infrastruktūrą. Be to, keitimo metu keičiamas tik skaitiklis, tačiau ne aplink jį esanti infrastruktūra ar jos sudėtinės dalys, todėl už atitinkamos infrastruktūros nusidėvėjimą ar medžiagų kokybę atsako atitinkamos infrastruktūros savininkas. Atsakovas nėra atsakingas už vandentiekio vamzdyno stovį ir techninę priežiūrą nei iki skaitiklio, nei už jo ribų. Vertinant aplinkybę, kad tas pas skaitiklis ir iki šios dienos funkcionuoja vartotojos bute, darytina išvada, jog avarijos priežastis yra ne tariamai netinkamai atlikti skaitiklio keitimo darbai ir ne pats atsakovei nuosavybės teise priklausantis skaitiklis, tačiau kitų vartotojo atsakomybės ribose esančių vandentiekio infrastruktūros dalių, už kurias atsakovė pagal jos procesiniuose dokumentuose pateiktas teisės normas nėra ir negali būti atsakinga, mechaninis pažeidimas sujudinus vandentiekio stovą, dėl ko ir galėjo atsirasti jungties pertempimas/ perveržimas.
27. Pasisakydamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės (ne)nustatymo, teismas plačiau pasisakys dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę ir nustatančių atsakomybės ribas žalos dėl atsiradusio vamzdyno defekto padarymo atveju.
28. Pagal CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, 1 dalies nuostatą, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės.
29. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.266 straipsnio 1 dalies normą, ne kartą yra pažymėta, kad ši norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą). Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; ir kt.). Sprendžiant dėl žalos, padarytos užliejus vandeniu, atlyginimo, jeigu užpylimo priežastis yra įrenginių (pvz. skaitiklio) trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį.
30. Tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).
31. Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
32. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).
33. Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, taip pat pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Pagal šio reglamento 6.19 punkto nuostatą, bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis; vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.
34. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje vandentiekio sistema taip pat apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos.
35. Taigi pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai.
36. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, akcentuodamas, jog ieškovė taip pat neįrodė, kad žala padaryta dėl paties įrenginio (skaitiklio) defektų.
37. Visų pirma, byloje nėra ginčo, kad pats skaitiklis, likviduojant avariją, nebuvo keičiamas, tas pats skaitiklis trečiojo asmens R. B. bute veikia ir dabar. Antra, bylos medžiaga patvirtina, kad vandentiekio avarija įvyko trečiajam asmeniui R. B. nuosavybės teise priklausančiame bute (vonios kambario patalpose), vandens nuotekis buvo už šalto vandens ventilio, per kurį vanduo tiekiamas į R. B. nuosavybės teise priklausančias patalpas ir kuriuo šis tiekimas, esant reikalui, gali būti nutraukiamas. Trečia, byloje nėra duomenų, kad vanduo prasiveržė pro skaitiklį (dėl paties skaitiklio defekto). Byloje iš esmės nėra ginčo dėl vandens prasiveržimo vietos – tarp ginčo apskaitos prietaiso (skaitiklio) ir ventilio, vandens prasiskverbimas vyko pro tarpinę, kuri turėjo būti užveržta veržle, tarpinę pakeitus ir ją tinkamai užveržus veržle, vandens skverbimasis buvo sustabdytas. Ketvirta, byloje nėra duomenų, kad atsakovės balanse būtų (jai priklausytų) ne tik pats apskaitos prietaisas (skaitiklis), turintis originalų numerį ir metrologinės patikros žymą, o visas vartotojo bute esantis vamzdynas, jungiamosios apskaitos mazgo dalys ar kita įranga. Teismo vertinimu, pajungimo detalės (tarpinės) iš esmės yra pagalbinės ir nėra paties apskaitos prietaiso (skaitiklio) sudedamoji dalis,– apskaitos prietaisus sumontuoti galima panaudojant įvairias pagalbines montavimo dalis, konkrečių dalių pasirinkimas priklauso nuo montavimo vietos, inžinerinių tinklų būklės ir pan.
38. Ieškovės įrodinėjama aplinkybė, kad tarpinę teko keisti dėl to, jog atsakovės darbuotojams montuojant skaitiklį buvo perveržta detalė (veržlė), o ne dėl kitų tikėtinų priežasčių (pavyzdžiui, jos natūralaus nusidėvėjimo, netinkamo eksploatavimo ar kt.), nėra pagrįsta jokiais patikimais įrodymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
39. Byloje neginčytinai įrodyta, kad šalto vandens skaitiklis trečiojo asmens R. B. bute buvo keistas dar 2017 m. spalio 5 d., tuo tarpu vandentiekio avarija įvyko 2020 m. birželio 7 d. Iš 2017 m. spalio 5 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo bute akto matyti, kad vandens apskaitos prietaisas buvo sumontuotas ir buvo tinkamas eksploatuoti, pats prietaisas perduodamas saugoti buto savininkei, nustatytas garantinis laikotarpis (žr. šio sprendimo 13 punktą). Trečiojo asmens R. B. paaiškinimais, jos bute šiuo 3 metų laikotarpiu buvo gyvenama ir tiekiamas šaltas vanduo. Teismas kritiškai vertina ieškovės paaiškinimus ir vertinimus, esą tarpinę teko keisti būtent dėl blogo skaitiklio pajungimo 2017 m., įvertinęs, be kita ko, aplinkybę, kad UAB „Infranet“ draudimo žalų vertinimo eksperto pažymoje, kuria iš esmės remiasi ieškovė, nenurodoma pagal kokią pateiktą pirminę medžiagą ji buvo surašyta, todėl apskritai nėra aišku, ar ši pažyma surašyta tik pagal pateiktą foto nuotrauką, ar buvo vertinamos ir kitos aplinkybės. Taigi ieškovė pateikė teismui duomenis tik apie spėjamą avarijos priežastį, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tikros avarinės situacijos priežasties nustatymą.
40. Iš pirmiau aptartų nustatytų faktinių aplinkybių teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog vandentiekio avarija įvyko būtent dėl atsakovės veiksmų, 2017 m. keičiant trečiojo asmens R. B. bute atsakovei nuosavybės teise priklausantį seną geriamojo vandens apskaitos prietaisą. Byloje nėra įrodymų, kad buvo pažeista šalto vandens prietaiso keitimo technologija, be kita ko akcentuodamas ir tai, kad ilgą laiko tarpą (3 metus) dideliu slėgiu vanduo buvo tiekiamas į butą ir byloje nėra įrodymų, jog buvo nusiskundimų dėl vandens prasiskverbimo prie skaitiklio. Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl techninio pobūdžio ekspertizės skyrimo avarijos tiksliai įvykio priežasčiai nustatyti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nuo įvykio praėjo didelis laiko tarpas, vandentiekio avarijos vieta jau suremontuota, pakeitus tarpinę, ir nėra likę tiriamųjų detalių (tarpinės), byloje dalyvaujantys asmenys nuroė, kad nėra tikslinga skirti teismo techninio pobūdžio ekspertizę (2022 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įrašas). Taigi priežastis, kodėl įvyko vandentiekio avarija trečiojo asmens R. B. bute (ar dėl atlaisvintos, ar atsilaisvinusios veržlės, dėl tarpinės defekto, ar jos nusidėvėjimo, dėl vamzdžio išsikraipymo, ar dėl kitų priežasčių) byloje liko nenustatyta.
41. Teismas sprendžia, kad byloje nustatyti faktiniai duomenys, pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika ir nurodytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinė sistema nuo pastato bendrosios inžinerinės sistemos yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, sudaro pagrindą konstatuoti, kad šioje byloje nagrinėjama žalą sukėlusi vandentiekio avarija įvyko ne dėl atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio skaitiklio trūkumų ar jo montavimo darbų, o dėl trečiojo asmens R. B. vonios patalpose už šalto vandens ventilio, per kurį vanduo tiekiamas į R. B. nuosavybės teise priklausančias patalpas ir kuriuo šis tiekimas, esant reikalui, gali būti nutraukiamas, infrastruktūros defekto.
42. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei buvo siūloma svarstyti klausimą dėl atsakovo tinkamumo, šia teise ieškovė nepasinaudojo. Be to, šio sprendimo 19 punkte nurodyta, kad ieškovė, gavusi UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymą į pretenziją, sekančią dieną, t. y. 2021 m. birželio 11 d. raštu Nr. R0002428740 „Dėl išmokos išieškojimo“ kreipėsi į buto (duomenys neskelbtini), savininkę R. B., pranešdama, kad AB „Lietuvos draudimas“ sprendžia visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su 2020 m. birželio 7 d. įvykiu (duomenys neskelbtini) ir per kurį buvo aplietas butas (savininkas B. S.). Šis turtas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, padarytai žalai atlyginti išmokėta 1091 Eur draudimo išmoka. Kadangi R. B. yra atsakinga dėl šios žalos atlyginimo, AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasi CK 6.1015 straipsniu, turi regreso teisę išieškoti iš R. B. nurodytą draudimo sumą, kurią prašo pervesti per 15 d. Kartu su minėtu raštu R. B. pateikiamas 2021 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymas.
43. Teismo vertinimu, byloje nebuvo pateikta ir įrodymų, kokius neteisėtus veiksmus ar neveikimą atliko atsakovė ir (ar) kaip pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir nerūpestingai. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės veiksmus (neveikimą) bei padarytą žalą sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.263 straipsnis), ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Esant nurodytam ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
45. Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje nepareiškė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (17,92 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybės naudai iš ieškovės priteistinos nagrinėjant bylą patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl turtinės žalos priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) valstybės naudai 17,92 Eur (septyniolika eurų ir 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Bielskytė