Civilinės bylos Nr. e2-878-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00425-2019-0   

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garant Diving“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-513-524/2020 pagal ieškovės Estijos bendrovės OU „Victoria Shipping“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Garant Diving“ dėl skolos ir netesybų priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garant Diving“ priešieškinį ieškovei Estijos bendrovei OU „Victoria Shipping“ dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Estijos bendrovė OU „Victoria Shipping“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Garant Diving“ 119 675,46 Eur skolą, 11 608,52 Eur netesybas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 87 779,22 Eur nuostolių atlyginimą.

2.       Atsakovė priešieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 87 779,22 Eur sumai areštuoti ieškovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, egzistuoja tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi ieškinio suma ieškovei yra didelė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovės UAB „Garant Diving“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. 

4.       Teismas, susipažinęs su priešieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad priešieškinys preliminariai yra nepagrįstas.

5.       Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kuriomis grindžiamas priešieškinys, neįrodo realaus ieškovės suinteresuotumo siekti apsunkinti ar padaryti neįmanomu galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų apie ieškovės turtinę padėtį ar galimą nesąžiningumą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį iš klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigia, jog ieškovė turi finansinių sunkumų, todėl bet kuriuo momentu šiai įmonei gali būti keliama ne tik restruktūrizavimo, bet ir bankroto byla. Nurodo, kad ieškovės turimo ilgalaikio turto vertė yra sumažėjusi, o tai reiškia galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą.   

7.       Ieškovė Estijos bendrovė OU „Victoria Shipping“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ieškovė yra sąžininga, įvykdė visas tarp šalių sudarytos subrangos sutarties sąlygas, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningumo. Teismas nepagrįstai nustatė ieškinio preliminarų pagrįstumą. Atsakovė neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovė vykdo veiklą, yra moki, todėl nėra pagrindo spręsti, jog jos finansinė padėtis yra sunki.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti ieškovei laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –  CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

10.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė kredito įstaigos išduotos kreditingumo pažymos su vertimu į lietuvių kalbą kopiją.

11.       Atsižvelgdamas į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su ieškovės turtinės padėties įvertinimu, kuris yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl apskųstosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

13.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priešieškinys yra preliminariai pagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

14.       Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde atsakovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama priešieškinio reikalavimo sumos dydžiu, bloga ieškovės turtine padėtimi. Kaip teisingai apskųstojoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovei (pagal priešieškinį) ar atsakovės (pagal priešieškinį) turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovės (pagal priešieškinį) turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį (t. y. jos veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto apimtį) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).

15.       Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovės) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovės interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovės (pagal priešieškinį – atsakovės) finansinė padėtis nėra sudėtinga ir ji negali lemti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo riziką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateiktos kredito įstaigos išduotos kreditingumo pažymos 2018 metų duomenys  nepatvirtina, jog ieškovės turtinė padėtis sudėtinga, priešieškinio suma jai yra didelė. Priešingai, kaip matyti iš pateiktų duomenų, ieškovė yra priskiriama prie žemos rizikos reitingo, jos bendrasis likvidumo koeficientas yra patenkinamas, bendrovės turimo turto vertė sudaro 584 804 Eur. 

17.       Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė nepateikė duomenų, jog ieškovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas priešieškinys, neįrodo realaus ieškovės suinteresuotumo siekti apsunkinti ar padaryti neįmanomu galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Kadangi turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl ieškovės nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad ieškovė neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, atsakovės atskirajame skunde išsakomos abejonės dėl ieškovės realaus pajėgumo įvykdyti būsimą teismo sprendimą praranda aktualumą. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų nei patvirtinančių, nei paneigiančių operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo perspektyvumą.

18.       Nesant objektyvių duomenų, rodančių nesąžiningą ieškovės elgesį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, jog sudarytų sąlygas atsakovei nustatyti ieškovės turimo turto sudėtį, įvertinti, ar priešieškinio patenkinimo atveju bus reali galimybė iš ieškovės išieškoti priteistas lėšas. Tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir paskirties.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą suponuoja grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovės pagal priešieškinį veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitokių objektyvių aplinkybių galimo ieškovei pagal priešieškinį palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip ne kartą jau buvo konstatuota teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012 ir kt.), kas reiškia, jog paaiškėjus ar iškilus naujoms grėsmėms būsimo teismo sprendimo įvykdymui, atsakovė turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju teismas turi iš naujo vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja prašyme nurodytos naujos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

20.       Kiti atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

21.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, tačiau šių išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, kadangi bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos  apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Jūratė Varanauskaitė