Civilinė byla Nr. e2-174-798/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“, uždarosios akcinės bendrovės                          „8 Stebuklas“ ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nikosparta“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „Finiens“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašas, patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. gegužės 11 d., 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. gruodžio 7 d., 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. balandžio 20 d., 2021 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. sausio 24 d.,                  2022 m. birželio 21 d., 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimis.

3.       2022 m. spalio 18 d. pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NT paslaugos“ pateikė prašymą įtraukti į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su 426 175 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad BUAB „Finiens“ nemokumo administratorei UAB „Reniva“               2022 m. balandžio mėn. pateikė analogišką prašymą, kurio UAB „Reniva“ nėra išnagrinėjusi iki šios dienos, todėl UAB „NT paslaugos“ kreipėsi į teismą. Pareiškėjos reikalavimas yra grindžiamas: 1) 2012 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos lakštu; 2) antstolio Donato Kisieliaus sudarytais Turto perdavimo išieškotojui aktais; 3) 2012 m. spalio 31 d. BUAB „Finiens“ išduotu garantiniu raštu.

4.       2022 m. spalio 19 d. pareiškėja UAB „Linsana“ pateikė prašymą įtraukti į BUAB „Finiens“ hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimų sąrašą su 120 000 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad BUAB „Finiens“ nemokumo administratorei UAB „Reniva“ pateikė 2022 m. balandžio 26 d. prašymą dėl UAB „Linsana“ įtraukimo į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą, tačiau nemokumo administratorė jo neišnagrinėjo, todėl UAB „Linsana“ kreipėsi į teismą. Pareiškėjos reikalavimas yra grindžiamas: 1) 2017 m. vasario 9 d. tarp UAB „Sorita“ (skolininkės ir įkaito davėjos) ir kreditorių N. K., B. B., S. P.,          V. D. ir V. Ū. sudarytu maksimaliosios hipotekos sandoriu; 2) 2017 m. vasario 9 d. paskolos sutartimi; 3) 2017 m. kovo 2 d. tarp UAB „Sorita“ (skolininkės ir įkaito davėjos) ir kreditoriaus A. M. sudarytu sutartinės hipotekos sandoriu; 4) 2017 m. kovo 2 d. paskolos sutartimi; 5) 2018 m. birželio 26 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kuria      A. M. savo reikalavimo teisę į UAB „Sorita“ perleido UAB „Linsana“; 6) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021, kuriuo teismas pripažino negaliojančiais 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. kovo 2 d. hipotekos sandorius, tačiau paliko hipotekos kreditorių / jų teisų perėmėjų teises.

5.       2022 m. spalio 26 d. pareiškėja UAB „Sorita“ pateikė prašymą įtraukti į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su 2 161 835,50 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad nemokumo administratorė 2022 m. balandžio 28 d. pateikto prašymo dėl UAB „Sorita“ įtraukimo į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą neišnagrinėjo, todėl kreipėsi į teismą. Pareiškėjos reikalavimas yra grindžiamas: 1) 2012 m. kovo 14 d. preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi; 2) kasos pajamų orderio kvitais; 3) 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi; 4) 2016 m. sausio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi; 4) 2021 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021; 5) 2022 m. balandžio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 pripažino negaliojančiomis tarp BUAB „Finiens“ ir UAB „Sorita“ sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir priteisė iš BUAB „Finiens“ UAB „Sorita“ naudai pagal sutartis gautus 83 365 Eur. Pareiškėja paaiškino, kad teismas UAB „Sorita“ naudai iš BUAB „Finiens“ priteisė tik dalį sumokėtos sumos už įsigytą iš UAB „Finiens“ nekilnojamąjį turtą, o likusi 2 161 825,50 Eur suma UAB „Sorita“ naudai priteista nebuvo, teismui nurodžius, jog trūksta rašytinių įrodymų, kad ši suma buvo sumokėta. Dėl šios priežasties UAB „Sorita“ bankroto byloje pateikė rašytinius dokumentus, kuriais grindžia visos 2 245 190,50 Eur sumos sumokėjimą ir prašo patvirtinti kaip kreditorinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje.

6.       2022 m. spalio 19 d. pareiškėja UAB „Kardos“ pateikė prašymą įtraukti į BUAB „Finiens“ hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimų sąrašą su 2 520 000 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Finansinis reikalavimas yra grindžiamas: 1) 2021 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021; 2) 2022 m. balandžio  19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022;                        3) 2022 m. balandžio 22 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Hipotekos duomenų išrašu iš nekilnojamojo turto registro ir sutarčių ir teisių suvaržymo registro.

7.       2022 m. spalio 19 d. pareiškėja UAB „EMILĖ“ pateikė prašymą įtraukti į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su 1 072 268 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Finansinis reikalavimas yra grindžiamas: 1) 2012 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos lakštu; 2) antstolio Donato Kisieliaus sudarytais Turto perdavimo išieškotojui aktais; 3) 2012 m. spalio 31 d. BUAB „Finiens“ išduotu garantiniu raštu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi įtraukė UAB „Linsana“ į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su 120 000 Eur finansiniu reikalavimu; UAB „Kardos“ su             2 459 900 Eur finansiniu reikalavimu; kitoje dalyje UAB „Kardos“ prašymą atmetė; UAB „NT paslaugos“ su 426 175 Eur trečios eilės dydžio finansiniu reikalavimu; UAB „EMILĖ“ su 217 480,75 Eur trečios eilės finansiniu reikalavimu; kitoje dalyje UAB „EMILĖ“ prašymą atmetė ir įtraukė UAB „Sorita“ su 2 161 835,50 Eur finansiniu reikalavimu.

9.       Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

Dėl UAB „Nikosparta“ teisės prieštarauti pareiškėjų prašymams

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2977-580/2022, kuria iki bus išnagrinėtas  UAB „EMILĖ“ ieškinys dėl reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo UAB „Nikosparta“ priklausančią 1 716 742,57 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“, uždraudžiant šią reikalavimo teisę bei iš jos kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, naudoti, valdyti ar kitaip disponuoti bei įkeisti ar kitaip apsunkinti. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1126-302/2022, kuria atmestas UAB „Nikosparta“ atskirasis skundas, nurodyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra ne UAB „Nikosparta“ sąžiningumas, bet siekis užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nepakistų esama situacija ir reikalavimo teisė nebūtų perleista tretiesiems asmenims.

9.2.                      Teismo vertinimu, UAB „Nikosparta“ procesiniai veiksmai BUAB „Finiens“ bankroto byloje prieštaraujant kreditoriniams reikalavimams yra nesusiję su disponavimu reikalavimu teisėmis arba jų apsunkinimu. Kaip matyti, UAB „Nikosparta“ siekia ginti savo, kaip reikalavimo teisių savininkės, teises nuo galimai nepagrįstų kreditorių reikalavimų įtraukimo į atsakovės bankroto bylą, užtikrinant, kad visas atsakovės turtas bus skirtas tik tikrų ir sąžiningų atsakovės kreditorių reikalavimų tenkinimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų argumentai, kad UAB „Nikosparta“ neturi teisės dalyvauti suinteresuotu asmeniu ir / ar trečiuoju asmeniu jų finansinio reikalavimo tvirtinimo byloje yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl UAB „Linsana“ finansinio reikalavimo

9.3.                      Pareiškėja UAB „Linsana“ prašė įtraukti ją į BUAB „Finiens“ hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimų sąrašą su 120 000 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Pareiškėjos reikalavimas yra grindžiamas: 1) 2017 m. vasario 9 d. tarp UAB „Sorita“ (skolininkės ir įkaito davėjos) ir kreditorių N. K., B. B., S. P., V. D. ir V. Ū. sudarytu maksimaliosios hipotekos sandoriu; 2) 2017 m. vasario 9 d. paskolos sutartimi; 3) 2017 m. kovo 2 d. tarp UAB „Sorita“ (skolininkės ir įkaito davėjos) ir kreditoriaus A. M. sudarytu sutartinės hipotekos sandoriu;                4) 2017 m. kovo 2 d. paskolos sutartimi; 5) 2018 m. birželio 26 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kuria A. M. savo reikalavimo teisę į UAB „Sorita“ perleido UAB „Linsana“; 6) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021, kuriuo teismas pripažino negaliojančiais              2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. kovo 2 d. hipotekos sandorius, tačiau paliko hipotekos kreditorių / jų teisų perėmėjų teises.

9.4.                      Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 9 d. tarp UAB „Sorita“, kaip skolininkės ir įkaito davėjos, ir kreditorių N. K., B. B., S. P., V. D. ir V. Ū. buvo sudarytas sutartinės hipotekos sandoris. UAB „Sorita“ 53 000 Eur prievolės įvykdymo pagal 2017 m. vasario 9 d. paskolos sutartį užtikrinimui, kuriuo hipotekos kreditorių naudai buvo įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs  Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi minėti hipotekos kreditoriai savo reikalavimo teisę į UAB „Sorita“ perleido naujajai kreditorei UAB „Linsana“. Maksimaliosios hipotekos dydis – 80 000 Eur. Paskola pagal minėtą sutartį UAB „Linsana“ grąžinta nebuvo.

9.5.                      2017 m. kovo 2 d. tarp UAB „Sorita“, kaip skolininkės ir įkaito davėjos, bei                A. M., kaip kreditoriaus, sudarytas sutartinės hipotekos sandoris dėl 26 500 Eur prievolės pagal 2017 m. kovo 2 d. paskolos sutartį užtikrinimo. 2018 m. birželio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi kreditorius A. M. savo reikalavimo teisę į UAB „Sorita“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Linsana“. Maksimaliosios hipotekos dydis – 40 000 Eur. Paskola pagal minėtą sutartį UAB „Linsana“ grąžinta nebuvo.

9.6.                      2020 m. rugpjūčio 26 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad išieškotina suma (turto arešto mastas) pagal 2017 m. vasario 9 d. sutartį siekia                    89 107,91 Eur, o iš 2017 m. vasario 9 d. hipotekos sandorio 1.3 p. matyti, kad įkeičiamo turto vertė – 158 890 Eur. Kadangi šalys 2017 m. vasario 9 d. hipotekos sandorio 1.4. p. susitarė dėl maksimalios 80 000 Eur hipotekos sumos, UAB „Linsana“ reikalavimas į BUAB „Finiens“ pagal šią sutartį yra 80 000 Eur. Be to, kaip matyti, 2020 m. rugpjūčio 26 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad išieškotina suma pagal 2017 m. kovo 2 d. sutartį siekia 45 970,91 Eur, o iš 2017 m. kovo 2 d. hipotekos sandorio 1.3. p. matyti, kad įkeičiamo turto vertė – 44 300 Eur. Kadangi šalys 2017 m. kovo 2 d. hipotekos sandorio 1.4 p. susitarė dėl maksimalios     40 000 Eur hipotekos sumos, UAB „Linsana“ reikalavimas į BUAB „Finiens“ pagal šią sutartį yra 40 000 Eur.

9.7.                      Iš byloje pateiktų antstolio turto arešto aktų matyti, kad kreditorės naudai iš skolininkės UAB „Sorita“ yra išieškoma ne mažesnė kaip 135 077 Eur suma. Tačiau, kaip jau minėta, bendrovė kreditoriui už skolininkę UAB „Sorita“ atsako tik įkeisto turto verte. Be to, BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė nurodė, kad įsipareigojimų pagal 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. kovo 2 d. paskolos sutartis užtikrinimui įkeistų nekilnojamojo turto objektų vertė, vadovaujantis viešai prieinama informacija, yra gerokai didesnė nei nurodoma maksimaliosios hipotekos sutartyse. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, pareiškėjos UAB „Linsana“ reiškiamas 120 000 Eur hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl turi būti patenkintas ir UAB „Linsana“ įtraukta į BUAB „Finiens“ hipotekos kreditorių sąrašą su 120 000 Eur finansiniu reikalavimu.

Dėl UAB „Kardos“ finansinio reikalavimo

9.8.                      Pareiškėja UAB „Kardos“ prašė įtraukti ją į BUAB „Finiens“ hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimų sąrašą su 2 520 000 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Finansinis reikalavimas yra grindžiamas: 1) 2021 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021; 2) 2022 m. balandžio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022; 3) 2022 m. balandžio 22 d. VĮ Registrų centro Hipotekos duomenų išrašu iš nekilnojamojo turto registro ir sutarčių ir teisių suvaržymo registro.

9.9.                      Suinteresuotas asmuo UAB „Nikosparta“ nurodė, kad nurodytoje byloje nebuvo sprendžiama ir nenustatinėtas UAB „Kardos“ reikalavimų galiojimas ir buvimas sprendimo priėmimo momentui, todėl pareiškėja, reikalaudama įtraukti ją į         BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą, negali remtis vien Vilniaus apygardos teismo sprendimu, bet turi BUAB „Finiens“ nemokumo byloje įrodyti, kad hipoteka užtikrinti reikalavimai egzistuoja (nėra įvykdyti). Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad priešingai nei teigia UAB „Nikosparta“, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022, nurodė, kad UAB „Linsana“ ir UAB „Kardos“ laikytinos sąžiningomis hipotekos sandorių šalimis, todėl joms negali kilti neigiami teisiniai padariniai, ir jų atžvilgiu paliktinos galioti hipotekos kreditorių teisės.

9.10.                      Teismas sprendė, kad UAB „Nikosparta“ į bylą nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti į bylą pateiktus UAB „Kardos“, BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės rašytinius įrodymus ir juose fiksuotas faktines aplinkybes, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu sukūrė situaciją, kuomet UAB „Sorita“ turimos prievoles kreditorei, buvo užtikrintos BUAB „Finiens“ nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu, iš esmės įtvirtinant svetimo daikto hipoteką            UAB „Kardos“ naudai. Atsižvelgiant į tai, UAB „Kardos“ turi būti patvirtinta kreditore BUAB „Finiens“ bankroto byloje, o jos finansinio reikalavimo dydis turi būti nustatomas vadovaujantis UAB „Kardos“ naudai įkeisto BUAB „Finiens“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymu.

9.11.                      Pareiškėja UAB „Kardos“ su prašymu pateikė teismo ekspertės UAB „ideaArt“, R. V. parengtą Nekilnojamojo turto kainos nustatymo išvadą                Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateiktu vertinimu UAB „Kardos“ naudai įkeistų ir             BUAB „Finiens“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objektų bendra vertė yra 2 459 900 Eur. Kadangi byloje nėra pateikia jokių kitų įrodymų apie turto objektų bendrą vertę, teismas padarė išvadą, kad būtent tokio dydžio UAB „Kardos“ kreditorinis reikalavimas turi būti patvirtintas atsakovės BUAB „Finiens“ bankroto byloje.

Dėl UAB „NT paslaugos“ kreditorinio reikalavimo

9.12.                      Pareiškėja UAB „NT paslaugos“ prašė ją įtraukti į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su 426 175 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Pareiškėjos reikalavimas yra grindžiamas: 1) 2012 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos lakštu; 2) antstolio Donato Kisieliaus sudarytais Turto perdavimo išieškotojui aktais; 3) 2012 m. spalio 31 d. BUAB „Finiens“ išduotu garantiniu raštu.

9.13.                      Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad priverstinai realizavus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (teisių perėmėjas – UAB „NT paslaugos“) turtą, gauta 426 175 Eur dydžio suma buvo panaudota hipotekos kreditoriaus UAB „EDS Invest“ (UAB „EDS Invest“ reikalavimą perėmė iš bankrutavusios kredito unijos (toliau – ir BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ ir tapo UAB „Construction Ace“ kreditoriumi) reikalavimo dengimui.

9.14.                      BUAB „Finiens“ 2012 m. spalio 31 d. garantiniu raštu įsipareigojo: tuo atveju, jei UAB „Construction Ace“ nesugebės grąžinti paskolos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir iš varytynių pardavus BUAB „Finiens“ įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ne visa UAB „Construction Ace“ skola BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal paskolos sutartį bus padengta, BUAB „Finiens“ įsipareigoja padengti visą          UAB „Construction ace“ skolos likutį BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kad nebūtų pradėtas išieškojimas iš aukščiau nurodyto už UAB „Construction Ace“ prievoles BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ įkeisto UAB „EMILĖ“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto. Nei UAB „Construction Ace“, nei BUAB „Finiens“ gautos iš       BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolos negrąžino.

9.15.                      BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ (teisių perėmėjas – UAB „EDS invest“) priverstinio išieškojimo tvarka per antstolio D. Kisieliaus vykdytas varžytynes 2021 m. rugsėjo             13 d. pardavė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (UAB „NT paslaugos“) turtą, kuris svetimo daikto hipoteka buvo įkeistas už BUAB „Finiens“ naudai pervestos ir naudotos paskolos grąžinimą. Paskolos, kurią gavo ir naudojo BUAB „Finiens“, palūkanų, delspinigių sumokėjimą įvykdė svetimo daikto hipotekos davėjas            UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (UAB „NT paslaugos“) savo turtu.              UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (UAB „NT paslaugos“) neatlygintinai, t. y. be jokio apmokėjimo, svetimo daikto hipoteka įkeitė savo turtą už BUAB „Finiens“ gautos ir panaudotos paskolos grąžinimą, palūkanų, delspinigių apmokėjimą. Dėl to, kad BUAB „Finiens“ ir UAB „Construction Ace“ patys negrąžino paskolos, nesumokėjo palūkanų, delspinigių BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai,           UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (UAB „NT paslaugos“) prarado svetimo daikto hipoteka įkeistą savo turtą, patyrė nuostolius. Todėl teismo vertinimu, tiek              UAB „Construction Ace“, tiek BUAB „Finiens“ privalo atlyginti                            UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (UAB „NT paslaugos“) patirtą žalą. Taigi, sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad BUAB „Finiens“ išduotas garantinis raštas yra BUAB „Finiens“ solidari prievolė kartu su UAB „Construction Ace“ padengti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (UAB „NT paslaugos“) patirtą žalą, kuri atsirado minėtoms įmonėms negrąžinus paskolos pardavus kreditorės svetimo daikto hipoteka įkeistą turtą.

9.16.                      UAB „Nikosparta“ teigė, kad pareiškėja praleido senaties terminą finansiniam reikalavimui BUAB „Finiens“ bankroto byloje pareikšti. Teismas su šiais argumentais nesutiko. Atkreipė dėmesį, kad kreditorė nuo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-241-866/2022, kuria patvirtintas kreditorės kreditorinis reikalavimas UAB „Construction Ace“ bankroto byloje, yra laikytina žinančia aplinkybę, jog UAB „Construction Ace“ nebeturi jokio turto ir vienintelė galimybė įgyvendinti regreso teisę bei padengti patirti žalą yra nukreipti reikalavimą pagal garantinį raštą į BUAB „Finiens“. Teismas pažymėjo, kad tai buvo atlikta 2022 m. balandžio 25 d. kreditorei pateikiant finansinį reikalavimą                BUAB „Finiens“ nemokumo administratoriui. Taigi, teismo vertinimu, kreditorė nepraleido Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ)                 10 straipsnio 4 dalyje 5 punkte nustatyto finansinio reikalavimo pateikimo termino. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas patvirtinti kreditorės UAB „NT paslaugos“ 426 175 Eur trečios eilės dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje.

Dėl UAB „EMILĖ“ finansinio reikalavimo 

9.17.                      Pareiškėja UAB „EMILĖ“ pateikė prašymą įtraukti ją į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su 1 072 268 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Kreditoriaus reikalavimas yra grindžiamas: 1) 2012 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos lakštu; 2) antstolio Donato Kisieliaus sudarytais Turto perdavimo išieškotojui aktais; 3) 2012 m. spalio 31 d. BUAB „Finiens“ išduotu garantiniu raštu.

9.18.                      Kadangi BUAB „Constrtuction Ace“ nėra įvykdžiusi paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, o pilnam skolos padengimui turto išieškojimas buvo nukreiptas į svetimo daikto hipoteka įkeistą kreditorės turtą, kas leidžia teigti, jog BUAB „Finiens“ 2012 m. spalio 31 d. garantiniame rašte numatytos pareigos neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „EMILĖ“ hipoteka įkeistas turtas buvo parduotas, yra pagrindas teigti, jog kreditorei buvo padaryta turtinė žala. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, lemia BUAB „Finiens“ pareigą atlyginti svetimo daikto hipotekos davėjui, kreditorei už parduotą iš varžytynių turtą, iš kurio pardavimo lėšos buvo skirtos BUAB „Constrcution Ace“ skolų dengimui pagal minėtą 2012 m. spalio 31 d. garantinį raštą. Todėl yra pagrindas teigti, kad reikalavimas įtraukti UAB „EMILĖ“ į antros eilės kreditorių sąrašą yra pagrįstas.

9.19.                      Teismas pažymėjo, kad kreditorės nekilnojamasis turtas buvo priverstinai realizuotas kitam išieškotojui UAB „Interlan“ perėmus turtą už bendrą 1 072 268 Eur sumą ir iš šio turto išvaržymo hipotekos kreditoriui UAB „EDS Invest“ (UAB „EDS Invest“ reikalavimą perėmė iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir tapo UAB „Construction Ace“ kreditore buvo pervesta 197 427,07 Eur, o likusi 821 910,90 Eur išieškota suma buvo skirta kito išieškotojo UAB „Interlan“ skolos dengimui vykdomojoje byloje        Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, iš UAB „EMILĖ“ (kreditorės) turto realizavimo buvo išieškota 217 480,75 Eur suma (179 427,07 Eur kreditorės naudai išieškota skola +                       12 140,33 Eur vykdymo išlaidos + 16,26 Eur išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas + 7 897,09 Eur atlygis antstoliui). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad kreditorė įgijo reikalavimo teisę į           BUAB „Finiens“ dėl UAB „EDS Invest“ naudai sumokėtos 217 480,75 Eur dydžio sumos ir šis reikalavimas turi būti patvirtintas atsakovės bankroto byloje.

9.20.                      Kitoje dalyje UAB „EMILĖ“ (kreditorės) prašymą atmetė bei sprendė, kad kreditorė nepraleido ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalyje 5 punkte nustatyto finansinio reikalavimo pateikimo termino.

Dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo

9.21.                      Pareiškėja UAB „Sorita“ prašė įtraukti į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su               2 161 835,50 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Pareiškėjos reikalavimas yra grindžiamas: 1) 2012 m. kovo 14 d. preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi;                2) kasos pajamų orderio kvitais; 3) 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi; 4) 2016 m. sausio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi; 4) 2021 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021; 5) 2022 m. balandžio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022.

9.22.                      Byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio mėn. 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 Vilniaus apygardos teismas pripažino negaliojančiomis tarp         BUAB „Finiens“ ir UAB „Sorita“ sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir priteisė iš BUAB „Finiens“ UAB „Sorita“ naudai 83 365 Eur. Šį sprendimą paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022. Likusi 2 161 835,50 Eur suma      UAB „Sorita“ naudai nebuvo priteista, teismui nurodžius, kad pirmosios instancijos teismui trūksta rašytinių įrodymų, jog UAB „Sorita“ sumokėjo minėtą sumą        BUAB „Finiens“. Nors UAB „Sorita“ visos sumos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikė apeliacinės instancijos teismui, nauji rašytiniai įrodymai buvo nepriimti, apeliacinės instancijos teismui pasisakius, kad atsakovė UAB „Sorita“ naujus įrodymus pateikė pavėluotai, todėl nėra procesinio pagrindo jų prijungti prie bylos. Taigi, Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 nebuvo vertinami UAB „Sorita“ visos sumos sumokėjimą patvirtinantys dokumentai. Teismas sprendė, kad pateikti įrodymai turi būti ištirti ir įvertinti šioje byloje.

9.23.                      Finansinio reikalavimo dydžio pagrindimui UAB „Sorita“ pateikė pirminius buhalterinius dokumentus, kurie, teismo vertinimu, įrodo, kad UAB „Sorita“ turi visapusiškai pagrįstą 2 161 825,50 Eur finansinį reikalavimą į BUAB „Finiens“. Nors suinteresuotas asmuo UAB „Nikosparta“ nurodė, kad nusprendus tirti UAB „Sorita“ pateiktus dokumentus, prašo kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą su prašymu pateikti informaciją, tačiau teismo vertinimu, tokio prašymo tenkinimas būtų perteklinis. Teismo įsitikinimu, byloje pakanka įrodymų pareiškėjos UAB „Sorita“ prašymo tenkinimui. Be to, UAB „Nikosparta“ nepateikė į bylą įrodymų, galinčių paneigti UAB „Sorita“ visos sumokėjimą patvirtinančių dokumentų patikimumą.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10.       Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviesti ir liudytoja apklausti N. R., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą (klausimus) išspręsti iš esmės – pareiškėjų UAB „Linsana“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Sorita“, UAB „Kardos“ ir UAB „EMILĖ“ prašymus dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi         BUAB „Finiens“ nemokumo administratoriaus kardinaliai pasikeitusia pozicija, neįvertindamas, kad visi prašomi patvirtinti finansiniai reikalavimai grindžiami fiktyvių (tariamų) sandorių pagrindu, kuriais dirbtinai yra siekiama sukurti reikalavimo teisių į BUAB „Finiens“ egzistavimą, tokiu būdu fiktyviai įgyjant BUAB „Finiens“ kreditorių statusą, darant neteisėtą įtaką visam bankroto procesui bei pažeidžiant sąžiningų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

10.2.                      Teismas neįvertino reikšmingos bylai aplinkybės, kad visi pareiškėjai per jų valdymo organus, akcininkus yra tarpusavyje susiję su finansiniais nusikaltimais pagarsėjusiu verslininku S. R., kuris dėl tokio pobūdžio veikų yra pripažintas kaltu įteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai, kad pareiškėjai siekia daryti įtaką                BUAB „Finiens“ bankroto procesui patvirtina ir jų dirbtinės pastangos vienu metu „užversti“ teismą visiškai nepagrįstais prašymais dėl reikalavimo teisių į BUAB „Finiens“ turėjimo.

Dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo

10.3.                      Nors UAB „Sorita“ teigia, kad už 26 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimis įsigytą turtą sumokėjo BUAB „Finiens“ 2 245 190,50 Eur sumą, tačiau pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas procesiniuose sprendimuose visapusiškai ir objektyviai įvertinę minėtų sandorių aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, jog UAB „Sorita“ už įsigytus nekilnojamojo turto objektus iš viso BUAB „Finiens“ buvo sumokėjusi 83 365,50 Eur. Taigi, atsiskaitymo pagal pripažintas negaliojančiomis sutartis klausimas teismų išnagrinėtas iš esmės, o tai reiškia, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas bylos šalims yra privalomas ir turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią.

10.4.                      UAB „Sorita“ teikiamu prašymu dėl 2 161 825,50 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinimo reiškia tapatų reikalavimą, kuris jau išnagrinėtas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Teisės aktai nenumato galimybės nemokumo byloje finansinių reikalavimų tvirtinimo procese iš naujo nagrinėti aplinkybes, kurios nagrinėtos ir dėl jų jau teismų pasisakyta. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti UAB „Sorita“ pateikiamus įrodymus ir juos byloje vertinti kaip pakankamus pagrįsti visišką atsiskaitymo faktą, sumokant BUAB „Finiens“              2 245 190,50 Eur.

10.5.                      Taigi, UAB „Sorita“ pareikšto reikalavimo klausimas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021, kuris paliktas nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio             19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022, sprendžiant klausimą dėl taikytinos restitucijos.

10.6.                      UAB „Sorita“ paskutinės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui pateikti tik už 2013 metus ir UAB „Sorita“ pagal teisės aktų reikalavimus neviešino savo finansinės padėties, todėl nėra pagrindo teigti, kad turėjo finansines galimybes sumokėti net 2 245 190,50 Eur sumą už 26 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Sorita“, vykdydama ūkinę komercinę veiklą, būtų turėjusi tokį itin didelį kiekį piniginių lėšų (ir dar grynųjų). Taigi, jos prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo turėjo būti atmestas.

Dėl UAB „Kardos“ finansinio reikalavimo

10.7.                      Teismas tenkindamas UAB „Kardos“ prašymą iš dalies ir patvirtindamas                             2 459 900 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nepagrįstai konstatavo, kad byloje pakanka įrodymų UAB „Kardos“ reikalavimo pagrįstumui, be to, nepagrįstai sprendė, jog UAB „Kardos“ reikalavimą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022 bei UAB „ideaArt“ Nekilnojamojo turto kainos nustatymo išvada. Kreditorės į bylą pateikti 2022 m. balandžio 22 d. VĮ Registrų centro Hipotekos duomenų išrašas bei į UAB „ideaArt“ Nekilnojamojo turto kainos nustatymo išvada nepatvirtina nei pačios hipotekos užtikrintos prievolės galiojimo, nei jos dydžio.

10.8.                      UAB „Kardos“ nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie UAB „Sorita“ prievolės pagal 2019 m. sausio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį egzistavimą. Byloje nesant pirminių tokią UAB „Kardos“ reikalavimo teisę į UAB „Sorita“ pagrindžiančių įrodymų, be kita ko, nesant įrodymų apie UAB „Sorita“ prievolių (ne)vykdymą, jų apimtį, spręstina, jog UAB „Kardos“ neįrodė reikalavimų į UAB „Sorita“ galiojimo, kas sąlygoja pareikšto kreditorinio reikalavimo nepagrįstumą. Be to, BUAB „Finiens“ atsakomybė yra subsidiari su UAB „Sorita“, todėl UAB „Kardos“ reikalavimai BUAB „Finiens“ bankroto byloje negali būti tvirtinami nesant nustatytam UAB „Sorita“ prievolės (jei tokia apskritai yra galiojanti) dydžiui. Taip pat nėra jokių duomenų, ar UAB „Kardos“ ėmėsi visų priemonių įsiskolinimo iš UAB „Sorita“ turto išieškojimui, ar skolininkė UAB „Sorita“ nebuvo užtikrinusi savo prievolių UAB „Kardos“ įvykdymo jai nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka.

10.9.                      UAB „Kardos“ į bylą pateikė ne nekilnojamojo turto vertinimo aktą, o tik UAB „ideaArt“ parengtą konsultacinę išvadą, kuri neatitinka nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos, nėra turto vertinimo dokumentas, o yra tik informacinio (neturintis juridinės galios) konsultacinio pobūdžio dokumentas. Ir šie duomenys aiškiai yra nurodyti pačioje konsultacinėje išvadoje.

Dėl UAB „Linsana“ finansinio reikalavimo

10.10.                      UAB „Linsana“ finansinis reikalavimas grindžiamas svetimo daikto hipoteka, todėl BUAB „Finiens“ su skolininku yra subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Tokiu atveju UAB „Linsana“, reikšdama finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“, turi įrodyti hipoteka užtikrinto reikalavimo egzistavimą, t. y. pagrįsti UAB „Sorita“ prievolių pagal 2017 m. vasario 9 d. paskolos sutartį ir 2017 m. kovo 2 d. paskolos sutartį galiojimą bei jos dydį. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, UAB „Linsana“ su prašymu dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo pateikti dokumentai neįrodo nei hipoteka užtikrintos prievolės egzistavimo, nei jos dydžio.

10.11.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje (civilinė Nr. e2A-603-553/2022), kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimas, nurodyta, kad byloje nebuvo vertinti hipotekos sutartimis užtikrintų reikalavimų galiojimas. Taigi, teismų procesiniai sprendimai, kurių pagrindu UAB „Linsana“ reiškia kreditorinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje, nepatvirtina UAB „Linsana“ reikalavimų skolininkei UAB „Sorita“ galiojimo.

Dėl UAB „EMILĖ“ ir UAB „NT paslaugos“ finansinių reikalavimų

10.12.                      Tiek UAB „EMILĖ“, tiek UAB „NT paslaugos“ finansiniai reikalavimai grindžiami 2012 m. spalio 31 d. BUAB „Finiens“ išduotais garantiniais raštais, kuriais BUAB „Finiens“ tariamai buvo įsipareigojusi padengti visą UAB „Construction Ace“ skolos likutį BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kad nebūtų pradėtas išieškojimas iš UAB „EMILĖ“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeisto turto.

10.13.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad kreditorės nepraleido senaties termino reikalavimams pateikti. BUAB „Finiens“ bankroto byla iškelta 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Teismo nutartyje iškelti BUAB „Finiens“ bankroto bylą buvo nustatytas 45 dienų terminas finansiniams reikalavimams pareikšti, t. y. iki 2018 m. gruodžio 22 d. Tiek UAB „EMILĖ“, tiek UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimo teisės pagal BUAB „Finiens“ galimai 2012 m. spalio 31 d. išduotus garantinius raštus atsirado iki BUAB „Finiens“ bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju UAB „EMILĖ“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimus BUAB „Finiens“ turėjo pareikšti iki 2018 m. gruodžio 22 d. Prašymo atnaujinti praleistą terminą finansiniams reikalavimams pareikšti nepateikė viena iš kreditorių.

10.14.                      UAB „EMILĖ“ ir UAB „NT paslaugos“ pateikti 2012 m. spalio 31 d. BUAB „Finiens“ garantiniai raštai, kurių pagrindu grindžiami finansiniai reikalavimai, kelia pagrįstų abejonių dėl jų egzistavimo. Kreditorės UAB „Nikosparta“ kartu su atsiliepimu į pareiškėjų prašymus pateikti BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės 2022 m. birželio 17 d. raštai patvirtina, kad bendrovės administratorė neturi duomenų ir informacijos apie 2012 m. spalio 31 d. BUAB „Finiens“ garantinius raštus ir jų išdavimo aplinkybes. Nėra jokių duomenų, kad tokie garantiniai raštai realiai egzistavo, administratorė nematė jų originalų. Nagrinėjamu atveju skolininkė yra UAB „Construction Ace“, kurios kreditorė yra BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriai garantinis raštas nėra išduotas. Administratorė pažymėjo ir tai, kad BUAB „Finiens“ bankroto byloje jau yra patvirtintas iš santykių su UAB „Construction Ace“ kilęs finansinis reikalavimas. Iš skundžiamos nutarties argumentų matyti, kad šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.

11.       Pareiškėja UAB ,,EMILĖ“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo   2022 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta tvirtinti pareiškėjos UAB „EMILĖ“ finansinį reikalavimą likusioje 854 787,25 Eur dalyje, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Kaip patvirtina byloje esančios aplinkybės, UAB „Construction Ace“ iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ gavo 6 094 000 Lt (1 764 944,39 Eur) paskolą. UAB „Construction Ace“ 2012 m. lapkričio 7 d. pavedimu 2 999 820 Lt (868 807,92 Eur) ir 2012 m. lapkričio 9 d. pavedimu 2 101 000 Lt (608 491,66 Eur) pervedė BUAB „Finiens“. Tai patvirtina „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašas. Už šiuos gautus pinigus BUAB „Finiens“ nieko nepardavė, neperdavė UAB „Construction Ace“ naudai. Vadinasi, šias lėšas BUAB „Finiens“ naudojo savo reikmėms. Darytina išvada, kad UAB „Finiens“ buvo galutinis BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteiktos paskolos gavėjas.

11.2.                      Už šios paskolos, palūkanų, delspinigių sumokėjimą paskolos davėjui, kurios lėšų galutinis gavėjas buvo BUAB „Finiens“, UAB „EMILĖ“ svetimo daikto hipoteka įkeitė savo nekilnojamąjį turtą. Kadangi paskolą iš esmės gavo BUAB „Finiens“, tai BUAB „Finiens“ pagrįstai garantiniu raštu įsipareigojo UAB „EMILĖ“ atlyginti visus nuostolius, jei šie bus patirti BUAB „Finiens“ gautą paskolą grąžinant priverstinai realizavus svetimo daikto hipoteka įkeistą pareiškėjos UAB „EMILĖ“ turtą. Nei UAB „Construction Ace“, nei BUAB „Finiens“ gautos iš KU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolos pačios negrąžino. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ (teisių perėmėjas – UAB „EDS Invest“) priverstinio išieškojimo tvarka per antstolio Donato Kisieliaus vykdytas varžytynes 2021 m. lapkričio 26 d. pardavė UAB „EMILĖ“ turtą, kuris svetimo daikto hipoteka buvo įkeistas už BUAB „Finiens“ naudai pervestos ir naudotos paskolos grąžinimą. Turtas buvo parduotas iš viso už 1 072 268 Eur.

11.3.                      Iš viso pareiškėja neteko turto, kurio vertė siekia 1 466 208 Eur, kurią sudaro be kita ko ir sumokėti delspinigiai bei palūkanos, todėl šią sumą pirmosios instancijos teismas privalėjo patvirtinti BUAB „Finiens“ bankroto byloje.

12.       Kreditorė UAB „Nikosparta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį bei priimti naują nutartį – atmesti UAB „EMILĖ“ 2022 m. spalio 18 d. prašymą dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo; taikyti šiam reikalavimui ieškinio senatį; atmesti UAB „NT Paslaugos“ 2022 m. spalio 18 d. prašymą dėl 426 175 Eur reikalavimo tvirtinimo; taikyti šiam reikalavimui ieškinio senatį; atmesti UAB „Linsana“ 2022 m. spalio              19 d. prašymą dėl 120 000 Eur finansinių reikalavimų tvirtinimo arba grąžinti pirmosios instancijos teismui jo patvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo; atmesti UAB „Sorita“ 2022 m. spalio 21 d. prašymą dėl 2 161 825,50 Eur finansinių reikalavimų tvirtinimo arba grąžinti pirmosios instancijos teismui jo patvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo; atmesti UAB „Kardos“ 2022 m. spalio 18 d. prašymą dėl reikalavimų tvirtinimo arba grąžinti pirmosios instancijos teismui jo patvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl UAB „Linsana“ ir UAB „Kardos“ finansinių reikalavimų

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas cituodamas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022 argumentus dėl UAB „Linsana“ ir UAB „Kardos“ sąžiningumo neatsižvelgė į tai, kad vertindamas bylos duomenis dėl UAB „Linsana“ ir UAB „Kardos“ reikalavimų į UAB „Sorita“, teismas nurodė, jog šioje byloje nebuvo vertinami UAB „Sorita“ sudarytų sutarčių, iš kurių kylančių reikalavimų užtikrinimui buvo sudarytos hipotekos sutartys, galiojimas, jos nėra nuginčytos (tokių duomenų nepateikta). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 pripažintas tik hipotekos sandorių sudarymo sąžiningumo faktas. Byloje nuspręsta palikti galioti atsakovei grąžintino turto hipoteką hipotekos sandorių sudarymo aspektu. Byloje nebuvo sprendžiama ir nenustatinėtas UAB „Linsana“ ir UAB „Kardos“ reikalavimo teisių į UAB „Sorita“ galiojimas ir buvimas sprendimo priėmimo momentu.

12.2.                      Pareiškėjų pateikti viešųjų registrų duomenys neįrodo reikalavimo teisių galiojimo ir dydžio skundžiamos nutarties priėmimo dieną.

12.3.                      Pareiškėjų pateikti viešųjų registrų duomenys neįrodo reikalavimo teisių vykdytinumo, dėl to byloje nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei atsirado arba neabejotinai atsiras iš svetimo daikto hipotekos kylančios pareigos. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad UAB „Sorita“ prievolės nėra užtikrintos kitu turtu ir šio turto nepakanka UAB „Sorita“ skoloms įvykdyti. Nenustačius, kad UAB „Sorita“ prievolės nėra užtikrintos kitu turtu ir šio turto nepakanka UAB „Sorita“ skoloms, byloje nėra pagrindo pripažinti, kad yra atsiradusi atsakovės subsidiarioji atsakomybė įkeistu turtu atsakyti už UAB „Sorita“ skolas.

12.4.                      Patvirtintas UAB „Kardos“ reikalavimas susideda iš 1 680 000 Eur dydžio prievolės pagal 2019 m. sausio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį įvykdymo bei                       840 000 Eur baudų, delspinigių, palūkanų, kitų mokėjimų prievolės užtikrinimui kreditoriaus UAB „Kardos“ naudai. Skundžiama nutartimi netirtas 1 680 000 Eur dydžio prievolės pagal 2019 m. sausio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį įvykdymo bei 840 000 Eur baudų, delspinigių, palūkanų, kitų mokėjimų prievolės užtikrinimui kreditoriaus UAB „Kardos“ naudai. UAB „Kardos“ į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad UAB „Sorita“ kilo pareiga mokėti 840 000 Eur baudą, delspinigius, palūkanas ir / arba kitus mokėjimus. Kadangi nėra įrodymų apie UAB „Sorita“ atsakomybės atsiradimą, byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė yra subsidiariai atsakinga už tokią UAB „Sorita“ prievolę.

12.5.                      Skundžiama nutartimi finansinių reikalavimų dydis nustatytas remiantis vienu įrodymu – UAB „Kardos“ su prašymu pateikė teismo ekspertės UAB „ideaArt“, R. V. parengtą Nekilnojamojo turto kainos nustatymo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad UAB „ideaArt“ ir R. V. nėra įstatymu įgaliota institucija, kuriai suteikta kompetencija nustatyti faktines aplinkybes. Ši išvada yra tik konsultacinė. Nemokumo administratorė kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojus, todėl kai tik bus atliktas vertinimas, jos ataskaita bus pateikta į bylą.

Dėl UAB „EMILĖ“ ir UAB „NT Paslaugos“ finansinių reikalavimų

12.6.                      Pareiškėjos į bylą pateikė tik 2012 m. spalio 31 d. garantinio rašto kopiją, tačiau nepateikė jo originalo. Pareiškėjos nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Construction Ace“ gautina paskola turėjo būti panaudota atsakovės naudai. Atsakovės nemokumo administratorė šioje byloje patvirtino, kad neturi duomenų apie tokio garantinio rašto egzistavimą.

12.7.                      Skundžiamos nutarties vertinimai prieštarauja garantinio rašto turiniui. Garantiniame rašte nurodoma, kad: „UAB „Finiens“ patvirtina, kad 6 094 000 Lt paskola, kurią UAB „Construction Ace“ gauna iš Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ bus naudojama UAB „Finiens“ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui“. Tačiau turto įsigijimas iš paskolos nereiškia, kad paskola yra imama turto pardavėjo naudai. Priešingai, po atsakovei priklausančio turto (duomenys neskelbtini) įsigijimo UAB „Construction Ace“ taptų šio turto savininku. Todėl toks garantiniame rašte nurodytas pareiškimas dėl UAB „Construction Ace“ ketinimo įgyti turtą iš BUAB „Finiens“ reiškia, kad paskola buvo imama UAB „Construction Ace“ naudai su tikslu įgyti nekilnojamąjį turtą. Tokį UAB „Construction Ace“ siekį ir paskolos sudarymo tikslą patvirtinta civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 nustatyta aplinkybė, kad UAB „Construction Ace“ ir BUAB „Finiens“ 2012 m. lapkričio 7 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl (duomenys neskelbtini) esančių patalpų būsimo pirkimo. Kadangi turtas nebuvo nupirktas, o preliminarioji sutartis nutraukta, Vilniaus apygardos teismo               2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 patenkino UAB „Construction Ace“ ieškinį bei priteisė iš atsakovės 1 477 299,58 Eur avansą, pagal nutrauktą 2012 m. lapkričio 7 d. preliminarią sutartį. Tai paneigia pareiškėjų argumentus, kad paskola buvo paimta atsakovės naudai.

12.8.                      Kreditorei yra žinoma dar viena byla, kurioje sprendimas turi šalims res judicata galią. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3314-866/2020 atmetė UAB „EMILĖ“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimus nutraukti 2012 m. lapkričio 5 d. sudarytą sutartinę hipoteką (identifikacijos kodas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai šioje byloje teigė, kad 2012 m. lapkričio 5 d. sutartinė hipoteka buvo sudaryta tam, jog būtų užtikrintas BUAB „Construction Ace“ prievolių pagal 2012 m. spalio 31 d. tarp BUAB „Construction Ace“ ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymas. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad byloje dalyvavo BUAB „Finiens“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“. Administratorė šioje byloje nurodė, kad iškėlus bankroto bylą atsakovei BUAB „Finiens“ administratorei nebuvo perduoti atsakovės dokumentai. Todėl atsakovės nemokumo administratorė negalėjo pateikti paaiškinimų dėl ieškinyje nurodomų aplinkybių, kad ginčo turtas atsakovei priklausė iki 2013 m. rugpjūčio 13 d., o šiai dienai tas turtas atsakovei nebepriklauso.

12.9.                      Kreditorė nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad garantinis raštas gali būti nagrinėjamo ginčo atveju kvalifikuotas kaip: 1) laidavimo teisinius santykius sukuriantis vienašalis sandoris; 2) naują sąlyginę prievolę įtvirtinantis sandoris. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pripažinta, kad egzistuoja atsakovės garantiniame rašte nurodyti įsipareigojimai, kilo atsakovės pareiga atlyginti pareiškėjų nuostolius.

12.10.                      Atsakovei negali kilti pareiga atlyginti pareiškėjų nuostolius, kadangi atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Įsipareigojimas įvykdyti paskolos sutartį nėra pareiga atlyginti nuostolius. Be to, bylos duomenys įrodo, kad pareiškėjai, iki realizuojant jų įkeistą turtą nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl prievolės įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad garantiniame rašte yra nurodytas sąlyginis įsipareigojimas, o kreditorinių reikalavimų pareiškimo metu sąlyga dėl išieškojimo iš UAB „EMILĖ“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeisto turto išvengimo neegzistuoja bei prievolė, kurią tariamai turėjo įvykdyti atsakovė, yra pasibaigusi, pripažintina, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų pagal garantinį raštą, todėl nėra atsakovės atsakomybės sąlygų.

12.11.                      Skundžiamoje nutartyje neįvertintas kreditorės prieštaravimuose nurodytas argumentas apie tai, kad UAB „NT paslaugas“ neperėmė reikalavimo teisių pagal garantinį raštą.

12.12.                      Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė argumentų dėl to, kad UAB „EMILĖ“ prašymas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Skundžiamoje nutartyje teismas neišsprendė apelianto prašymo palikti UAB „EMILĖ“ prašymą nenagrinėtą.                   UAB „EMILĖ“ 2022 m. spalio 18 d. prašyme nurodoma, kad jį pasirašo UAB „EMILĖ“ direktorė D. K. B. Šis prašymas į bylą pateiktas per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), kurioje nurodoma, kad siuntėjas yra D. K. B. Siuntėjas per EPP paskyrą yra asmuo, kuris pasirašo teismui teikiamą procesinį dokumentą. Vadinasi toks asmuo turi turėti procesinę teisę pareiškėjo vardu atlikti procesinį veiksmą, tačiau iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad UAB „EMILĖ“ direktorė yra B. G.

12.13.                      Pareiškėjų reikalavimai pareikšti praleidus jų pareiškimo terminą, pareiškėjai neprašė atnaujinti praleistą terminą, todėl jie negalėjo būti patvirtinti net, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovės prievolės pagal garantinį raštą sąlygos nėra išnykusios.

Dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo

12.14.                      Kreditorė nesutinka su teismo argumentais dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, kuris dar nei karto nebuvo patvirtintas bankroto byloje. Skundžiamoje nutartyje pateikiami pareiškėjos įrodymo vertinimo aspektai bei nurodoma teismo pareiga remtis pareiškėjos pateiktais dokumentais, nes nėra juos paneigiančių įrodymų, negali būti laikoma pagrįsta ir teisinga. Į bylą pateikti duomenys ir ankstesni teismų vertinimai apie atsakovės vadovo parašu patvirtintų dokumentų atsiradimą nežinomomis aplinkybėmis negali nesudaryti pagrįstų abejonių dėl tokių dokumentų tikrumo ir autentiškumo. Tokių dokumentų formalus vertinimas nenustatant jų tikrumo ir atsiradimo aplinkybių, nesiaiškinant dėl kokių priežasčių tokie dokumentai nebuvo perduoti atsakovės nemokumo administratorei reiškia, kad teismo vertinimai priimti nevisapusiškai ir neobjektyviai.

12.15.                      Pareiškėja savo reikalavimą grindė aplinkybėmis ir įrodymais, kuriuos turėjo ir naudojo civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 ir civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022. Todėl tai, kad atsakovės bankroto byloje jau buvo patvirtintas pareiškėjos kreditoriaus reikalavimas, nustatytas civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021, nesuteikė teisės civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 nepripažintos pareiškėjos reikalavimo dalies vertinti, kaip byloje jau patvirtintų reikalavimų tikslinimo.

12.16.                      UAB „Sorita“ du kartus reiškė reikalavimą dėl papildomo finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinimo, kuris grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – UAB „Sorita“ tariamai sumokėta BUAB „Finiens“                      398 090 Eur suma pagal 2015 m. balandžio 13 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4159-258/2020 sprendė, UAB „Sorita“ tokiu prašymu iš esmės siekia pripažinti, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais taikyta vienašalė restitucija būtų pakeista ir priimtas naujas sprendimas – taikyti dvišalę restituciją. Pripažinus tokio bandymo neteisėtumą, prašymas atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-260-450/2021, pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį paliko nepakeistą.

12.17.                      Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 UAB „Sorita“ įrodinėjo visišką atsiskaitymą su atsakove (t. y. likusios 2 161 825,50 Eur kainos dalies sumokėjimą) pagal niekinus sandorius. Vilniaus apygardos teismas, išstiręs visus UAB „Sorita“ teiktus įrodymus, išsamiais motyvais, nusprendė, kad labiau tikėtina išvada dėl neatsiskaitymo už turtą likusia dalimi, nei dėl atsiskaitymo fakto, todėl taikant restituciją byloje, UAB „Sorita“ iš ieškovės BUAB „Finiens“ jos sumokėta už turtą pardavėjai bei pardavėjos gauta 83 365 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje neturėjo pagrindo priimti pareiškėjos teikiamus įrodymus ir priimti priešingo sprendimo dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, nei tą padarė Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1171-855/2021.

12.18.                      Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022 ne tik nepriėmė naujų pareiškėjos su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų, bet nutarties 38 p. atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirmą kartą bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų tirti ir vertinti aplinkybes dėl atsakovės UAB „Sorita“ tinkamo atsiskaitymo su ieškove už įsigytą nekilnojamąjį turtą, siūlyti šalims pateikti tinkamus atsiskaitymo faktą patvirtinančius įrodymus (buhalterinius dokumentus). Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi, be kita ko, pasiūlė atsakovei UAB „Sorita“ iki 2020 m. lapkričio 20 d. pateikti teismui atsiskaitymo už įsigytą iš ieškovės nekilnojamąjį turtą faktą patvirtinančius įrodymus (buhalterinius dokumentus, t. y. sąskaitas, banko mokėjimų nurodymus, grynųjų pinigų priėmimo kvitus, kasos išlaidų / pajamų orderius ir pan.), tačiau nustatytu terminu atsakovė UAB „Sorita“ tokių įrodymų neteikė. 

12.19.                      Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos prašymas yra įrodytas patikimais įrodymais. Tai, kad pareiškėja pateikė į bylą 2012 m. dokumentų kopijas, kurios pavadintos kasos pajamų orderiai ir pareiškėjos įvardinti kaip pirminiai buhalteriniai dokumentai savaime neturi teisinės galios tokių dokumentų kvalifikavimui. Šie duomenys nagrinėjamos bylos kontekste svarbūs tuo, kad atsakovės administratorei nebuvo perduoti jokie dokumentai galintys patvirtinti UAB „Sorita“ pateikiamuose dokumentuose nurodytus atsiskaitymus. Be to, atsakovės bankrotas yra pripažintas tyčiniu.

12.20.                      Kreditorės manymu, skundžiama nutartis dalyje dėl UAB „Kardos“ ir UAB „Sorita“ reikalavimų tvirtinimo, atsisakant rinkti reikalavimo teisių egzistavimo ir galiojimo įrodymus, pažeidžia viešąjį interesą.

13.       Atsiliepime į kreditorės UAB „8 Stebuklas“ atskirąjį skundą pareiškėja UAB „NT paslaugos“ prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas pareiškėjos 426 175 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      UAB „Construction Ace“ iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ gavo 6 094 000 Lt                    (1 764 944,39 Eur) paskolą. Dalis šios paskolos buvo pervesta BUAB „Finiens“, o būtent 2012 m. lapkričio 7 d. pavedimu 2 999 820 Lt (868 807,92 Eur) ir 2012 m. lapkričio 9 d. pavedimu 2 101 000 Lt (608 491,66 Eur). Tai liudija „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašas, kuriame yra aiškiai nurodoma suma ir mokėjimo paskirtis. Už šiuos gautus pinigus BUAB „Finiens“ nieko nepardavė, neperdavė UAB „Construction Ace“ naudai. Vadinasi, šias lėšas BUAB „Finiens“ naudojo savo reikmėms. Iš to seka išvada, kad BUAB „Finiens“ buvo galutinis BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteiktos paskolos gavėjas. Už šios paskolos, palūkanų, delspinigių sumokėjimą paskolos davėjui, kurios lėšų galutinis gavėjas buvo BUAB „Finiens“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (teisių perėmėjas – UAB „NT paslaugos“) svetimo daikto hipoteka įkeitė savo nekilnojamąjį turtą.

13.2.                      Kadangi paskolą iš esmės gavo BUAB „Finiens“, tai BUAB „Finiens“ pagrįstai garantiniu raštu įsipareigojo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (teisių perėmėjas – UAB „NT paslaugos“) atlyginti visus nuostolius, jei šie bus patirti BUAB „Finiens“ gautą paskolą grąžinant priverstinai realizavus svetimo daikto hipoteka įkeistą bendrovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (teisių perėmėjas – UAB „NT paslaugos“) turtą, kito svetimo daikto hipotekos davėjo UAB „EMILĖ“ turtą. Nei UAB „Construction Ace“, nei BUAB „Finiens“ gautos iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolos pačios negrąžino. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ (teisių perėmėjas – UAB „EDS invest“) priverstinio išieškojimo tvarka per antstolio D. Kisieliaus vykdytas varžytynes 2021 m. rugsėjo 13 d. pardavė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (teisių perėmėjas – UAB „NT paslaugos“) turtą. Taigi, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (teisių perėmėjas – UAB „NT paslaugos“) prarado svetimo daikto hipoteka įkeistą savo turtą, patyrė akivaizdžius nuostolius. Todėl tiek UAB „Construction Ace“, tiek BUAB „Finiens“ privalo atlyginti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (teisių perėmėjas – UAB „NT paslaugos“) patirtą žalą. BUAB „Finiens“ išduotas garantinis raštas yra BUAB „Finiens“ solidari prievolė kartu su UAB „Construction Ace“ padengti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (teisių perėmėjas – UAB „NT paslaugos“) patirtą žalą, kuri atsirado minėtoms įmonėms negrąžinus paskolos pardavus kreditoriaus svetimo daikto hipoteka įkeistą turtą.

13.3.                      UAB „NT paslaugos“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas UAB „Construction Ace“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-241-866/2022). Kreditorei susipažinus su UAB „Construction Ace“ bankroto byla, paaiškėjo, kad UAB „Construction Ace“ jokio turto neturi ir kreditorė nebegalės įgyvendinti svetimo daikto hipotekos davėjo regreso teisės bei atgauti savo viso finansinio reikalavimo, tame tarpe ir 426 175 Eur finansinio reikalavimo dalies.

13.4.                      Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi dalyje, kurioje yra atliktas garantinio rašto vertinimas. Tačiau nepaisant to, kad 2012 m. spalio 31 d. raštas pavadintas „Garantiniu raštu“, atliekant teisinę šio vienašalio sandorio teisinę kvalifikaciją, svarbu vadovautis ne pažodiniu preambulėje nurodytu dokumento pavadinimu, tačiau privalu įvertinti tikruosius šalių ketinimus, suinteresuotų šalių elgesį bei šalių nuomonę dėl paties dokumento turinio. Įvertinus garantinio rašto sudarymo aplinkybes, galima teigti, kad raštas gali būti vertinamas kaip laidavimo teisinius santykius sukuriantis vienašalis sandoris arba naują sąlyginę prievolę įtvirtinantis sandoris. Raštą kvalifikavus kaip laidavimo teisinius santykius sukuriantį, svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas, jeigu įvykdo skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, įgyja ne tik teisę regreso tvarka išsiieškoti sumokėtą sumą ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimą iš skolininko, bet ir subrogacijos pagrindu nukreipti savo reikalavimą į akcesorines prievoles, be kita ko, ir į skolininko laiduotoją. Raštą kvalifikavus kaip sąlyginės prievolės prisiėmimą bei atsižvelgiant į tai, kad rašte numatyta sąlyga yra atsiradusi, t. y. BUAB „Finiens“ nepadengė skolos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, laikytina, jog atsirado BUAB „Finiens“ pareiga atlyginti patirtus nuostolius.

13.5.                      Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ skunde taip pat teigia, kad pareiškėja praleido senaties terminą reikšti prašymą dėl reikalavimo patvirtinimo. Pareiškėjos manymu senaties terminas praleistas nebuvo. Susipažinus su UAB „Construction Ace“ bankroto byla, paaiškėjo, kad UAB „Construction Ace“ vienintelis turtas – reikalavimas BUAB „Finiens“ grąžinti UAB „Construction Ace“ pervestą paskolą – neteisėtai parduotas tai kreditorei UAB „Nikosparta“. Kreditorė negalės realizuoti svetimo daikto hipotekos davėjo regreso teisės UAB „Construction Ace“ bankroto byloje, nes UAB „Construction Ace“ pardavė vienintelį savo turtą (reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“) už 34 kartus mažesnę kainą. Gautą 51 000 Eur kainą iš UAB „Nikosparta“ BUAB „Construction Ace“ nemokumo administratorius panaudojo sau ir su juo susijusių asmenų sąskaitų apmokėjimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kreditorė nuo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-241-866/2022, kuria patvirtintas kreditorinis reikalavimas UAB „Construction Ace“ bankroto byloje, yra laikytina žinančia aplinkybę, jog UAB „Construction Ace“ nebeturi jokio turto ir vienintelė galimybė įgyvendinti regreso teisę bei padengti patirti žalą yra nukreipti reikalavimą pagal garantinį raštą į BUAB „Finiens“.

14.       Atsiliepime į kreditorės UAB „8 Stebuklas“ atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Sorita“ prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas pareiškėjos 2 161 825,50 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1171855/2021, Vilniaus apygardos teismas pripažino negaliojančiomis tarp BUAB „Finiens“ ir UAB „Sorita“ sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir priteisė iš BUAB „Finiens“ UAB „Sorita“ naudai 83 365 Eur. Šį sprendimą paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje                       Nr. e2A603-553/2022. Likusi 2 161 825,50 Eur suma UAB „Sorita“ naudai nebuvo priteista, teismui nurodžius, kad pirmosios instancijos teismui trūksta rašytinių įrodymų, jog UAB „Sorita“ sumokėjo minėtą sumą BUAB „Finiens“. Nors UAB „Sorita“ visos sumos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikė apeliacinės instancijos teismui, nauji rašytiniai įrodymai buvo nepriimti, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad jie pateikti pavėluotai. Vadinasi, Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 nebuvo vertinami UAB „Sorita“ visos sumos sumokėjimą patvirtinantys dokumentai. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje spręsdamas UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinimo klausimą pagrįstai tyrė bei nagrinėjo UAB „Sorita“ pateiktus pirminius buhalterinius dokumentus, liudijančius pilną UAB „Sorita“ atsiskaitymą su BUAB „Finiens“ ir remiantis jais tvirtino UAB „Sorita“                        2 161 825,50 Eur reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje.

14.2.                      Vien dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022 dėl procesinių priežasčių atsisakė nagrinėti UAB „Sorita“ dokumentus, patvirtinančius pilną atsiskaitymą su BUAB „Finiens“ pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, UAB „Sorita“ nepraranda teisės kreiptis į teismą su šiais įrodymais ir prašyti įtraukti UAB „Sorita“ į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su visa sumokėta suma už nekilnojamąjį turtą.

14.3.                      Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ skunde nepagrįstai teigia, kad pareiškėjos UAB „Sorita“ dokumentai neatitinka pirminių buhalterinių dokumentų sąvokos ir negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai. Šiuo atveju, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie vienareikšmiškai ir neabejotinai paneigtų UAB „Sorita“ pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodomų faktų apie pilną atsiskaitymą su BUAB „Finiens“ teisingumą. Tokių duomenų nepateikia ir kreditorė UAB                       „8 Stebuklas“. Todėl teismas šioje byloje pagrįstai vadovavosi UAB „Sorita“ pateiktas rašytiniais įrodymais – nenuginčytais bei nepanaikintais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, įrodančiais UAB „Sorita“ pilną atsiskaitymą su BUAB „Finiens“ pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.

15.       Atsiliepime į kreditorės UAB „8 Stebuklas“ atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Kardos“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pareiškėja nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad UAB „Kardos“ nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie UAB „Sorita“ prievolės pagal 2019 m. sausio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį egzistavimą. 2021 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e21171-855/2021, be kita ko, pripažino negaliojančia UAB „Sorita“ sudarytą sutartinės hipotekos sutartį, paliekant hipotekos kreditorių / jų teisių perėmėjų teises – 2019 m. balandžio 24 d. tarp UAB „Sorita“, kaip skolininko ir įkaito davėjos, bei UAB „Kardos“, kaip hipotekos kreditoriaus, sudarytą sutartinės hipotekos sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro A. R., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, išskyrus dalį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 19 d., Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022 2021 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 palikus nepakeistą.

15.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas aukščiau nurodytoje nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-603-553/2022) nurodė, kad „pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Linsana“ ir UAB „Kardos“ laikytinos sąžiningomis hipotekos sandorių šalimis, todėl joms negali kilti neigiami teisiniai padariniai, ir jų atžvilgiu paliktinos galioti hipotekos kreditorių teisės“.

15.3.                      Kreditorės UAB „8 Stebuklas“ išreikštos abejonės nėra rašytiniai įrodymai, paneigiantys byloje pateiktus UAB „Kardos“ rašytinius įrodymus. UAB „8 Stebuklas“ į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kuris galėtų paneigti į bylą pateiktus UAB „Kardos“, BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės rašytinius įrodymus ir juose fiksuotas faktines aplinkybes, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu sukūrė situaciją, kuomet UAB „Sorita“ turimos prievolės kreditorei, buvo užtikrintos BUAB „Finiens“ nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu, iš esmės įtvirtinant svetimo daikto hipoteką UAB „Kardos“ naudai.

15.4.                      UAB „Kardos“ su prašymu pateikė teismo ekspertės UAB „ideaArt“, R. V. parengtą Nekilnojamojo turto kainos nustatymo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateiktu vertinimu UAB „Kardos“ naudai įkeistų ir BUAB „Finiens“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objektų bendra vertė yra 2 459 900 Eur. UAB „8 Stebuklas“ atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šia išvada rėmėsi ir vertino ją kaip padidintą galią turintį įrodymą. Pareiškėja su šiais argumentais nesutinka. Išvadą surašė teismo ekspertė R. V. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, analogiškos įrodomosios galios įrodymais, t. y. teismo eksperto turto rinkos vertės nustatymo dokumentais. Į šią bylą nėra pateikta kitų teismo ekspertų sudarytų UAB „Kardos“ naudai BUAB „Finiens“ įkeisto turto rinkos vertės nustatymo dokumentų, kurie vienareikšmiškai ir neabejotinai paneigtų teismo ekspertės UAB „ideaArt“, R. V. parengtą Nekilnojamojo turto kainos nustatymo konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateiktu vertinimu kreditorės naudai įkeistų ir BUAB „Finiens“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objektų bendra vertė yra 2 459 900 Eur. Tokių duomenų nepateikė ir kreditorė UAB „8 Stebuklas“.

16.       Atsiliepime į kreditorės UAB „8 Stebuklas“ atskirąjį skundą pareiškėja UAB „EMILĖ“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Pareiškėja nesutinka su kreditorės UAB „8 Stebuklas“ atskirojo skundo argumentu dėl praleisto senaties termino ir netinkamo garantinio rašto vertinimo.

16.2.                      Analizuojant 2012 m. spalio 31 d. garantiniame rašte pateiktą tekstą, matyti, kad laiduotojas (BUAB „Finiens“) nagrinėjamu atveju laidavo ne už pagrindinę          BUAB „Construction Ace“ prievolę BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal 2012 m. spalio              31 d. paskolos sutartį, tačiau už galinčią kilti UAB „Construction Ace“ prievolę prieš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, t. y pareigą atlyginti dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtus nuostolius.

16.3.                      2012 m. spalio 31 d. garantiniu raštu BUAB „Finiens“ įtvirtino besąlyginę prievolę prieš UAB „EMILĖ“, o tai įstatymais nėra draudžiama.

16.4.                      Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Construction Ace“ nesugebėjo grąžinti paskolos         BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, atsirado BUAB „Finiens“ pareiga padengti visą    UAB „Construction Ace“ skolą, dėl kurios netinkamo įvykdymo iš varžytynių buvo parduotas kreditorei priklausęs nekilnojamasis turtas. Kas leidžia teigti, kad dėl netinkamo 2012 m. spalio 31 d. garantiniu raštu prisiimtų pareigų vykdymo kreditorei buvo padarytą turtinė žala. Kadangi paskolą iš esmės gavo BUAB „Finiens“, tai  BUAB „Finiens“ pagrįstai garantiniu raštu įsipareigojo UAB „EMILĖ“ atlyginti visus nuostolius, jei šie bus patirti BUAB „Finiens“ gautą paskolą grąžinant priverstinai realizavus svetimo daikto hipoteka įkeistą bendrovės UAB „EMILĖ“ turtą.

16.5.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas. Šiame kontekste pastebėjo, kad UAB „EMILĖ“ direktorė D. K. B. nėra teisinių žinių turintis asmuo, dėl šios priežasties jai nebuvo žinoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta taisyklė, jog bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos atsirandanti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Atsižvelgiant į tai, kad ši kreditorės teisė nėra aiškiai išreikšta bankroto santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, o išplaukia iš kompleksinio teisės aktų aiškinimo bei teismų praktikos, ši aplinkybė kreditorei tapo aiški tik pasikreipus į profesionalų teisininką. Būtent dėl šios priežasties kreditorinis reikalavimas BUAB „Finiens“ bankroto byloje buvo pateiktas tik 2022 m. balandžio                      25 d., t. y. nedelsiant (praėjus vos 4 kalendorinėms dienoms) po kreditorės                          217 480,75 Eur dydžio reikalavimo patvirtinimo UAB „Construction Ace“ bankroto byloje. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad kreditorė praleido senaties terminą reikalavimui pareikšti.

17.       Atsiliepime į kreditorės UAB „8 Stebuklas“ atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Finiens“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, prašo atskirąjį skundą dalyje dėl UAB „Sorita“ 2 161 825,50 Eur finansinio reikalavimo spręsti teismo nuožiūra, atskirąjį skundą dalyje dėl UAB „Kardos“ 2 459 900 Eur finansinio reikalavimo, UAB „Linsana“ 120 000 Eur finansinio reikalavimo, UAB „EMILĖ“ 217 480,75 Eur finansinio reikalavimo ir UAB „NT paslaugos“ 426 175 Eur finansinio reikalavimo atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, prašymus dėl liudytojos apklausos ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ atskirajame skunde akcentuoja kardinaliai pasikeitusią nemokumo administratorės poziciją. UAB „8 Stebuklas“ nedetalizuoja, kokia bendrovės administratorės pozicija yra laikoma kardinaliai pasikeitusia, taip pat kartu su skundu nėra pateikiama jokių šią poziciją pagrindžiančių įrodymų ar aplinkybių, dėl ko nėra aišku, kokia administratorės pozicija pasikeitė.

17.2.                      Dėl kreditorių sąsajumo, nemokumo administratorė atkreipė dėmesį į tai, kad asmenų tarpusavio sąsajos bei ryšiai civilinėje byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės, nustatinėjant kreditorių skolos egzistavimo ar skolos dydžio faktus. Nurodė ir tai, kad kreditorių tarpusavio ryšiai negali ir nekoreliuoja su skolos egzistavimu, o susipažinus su skundu nėra aišku kaip UAB „8 Stebuklas“ neigia skolos faktą, vadovaudamasis vien tik aplinkybe, jog kreditoriai yra susiję asmenys.

17.3.                      Nemokumo administratorė neturi pagrindo nesivadovauti teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, pažymėdama, kad UAB „Sorita“ naujai pateikti rašytiniai dokumentai vertinami nebuvo. Nagrinėjamu atveju teismui nenustačius objektyvaus pagrindo abejoti UAB „Sorita“ pateikiamų rašytinių įrodymų patikimumu, UAB „Sorita“ 2 161 835,50 Eur finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Visgi, atsižvelgdama į tai, kad kreditorė UAB „8 Stebuklas“ skunde kelias abejones dėl UAB „Sorita“ pateiktų rašytinių dokumentų teisinio vertinimo, administratorė UAB „Sorita“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą prašo spęsti teismo nuožiūra. Tokios pat pozicijos dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo bendrovės administratorė laikėsi klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

17.4.                      UAB „8 Stebuklas“ skunde nurodoma, kad UAB „Kardos“ reikšdama kreditorinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje neįrodė hipoteka užtikrinto reikalavimo egzistavimo, t. y. nepagrindė UAB „Sorita“ prievolės galiojimo bei jos dydžio. Su tokiais argumentais nemokumo administratorė nesutiko. Šioje civilinėje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių prievolinių teisinių santykių egzistavimą, sudarančių pagrindą šiuos teisinius santykius pripažinti negaliojančiais ar nuginčytais, tokių duomenų kartu su skundu nepateikė ir UAB „8 Stebuklas“. Taigi, neturint kitų duomenų, administratorė vadovaujasi išimtinai įsiteisėjusiais teismų sprendimais bei nutartimis.

17.5.                      Šioje civilinėje byloje UAB „Kardos“ finansinio reikalavimo dydis yra grindžiamas turto vertintojos R. V. parengta Nekilnojamojo turto kainos nustatymo konsultacine išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodyta įkeisto turto verte, t. y.                2 459 900 Eur. UAB „8 Stebuklas“ nesutikdama su šioje išvadoje pateiktu vertinimu turėjo teisę pasinaudoti įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat turėjo galimybę prašyti teismo skirti ekspertizę įkeisto turto vertei nustatyti. Patvirtino kreditorės argumentą, kad kreipėsi dėl įkeisto turto įvertinimo. Nurodė, kad rengiama turto vertinimo ataskaita turės įtakos ir tolimesniam BUAB „Finiens“ bankroto procesui, todėl vos ši ataskaita bus parengta, nustačius, jog tikroji turto vertė ženkliai skiriasi, bendrovės administratorė inicijuos UAB „Kardos“ finansinio reikalavimo tikslinimo procedūrą, tačiau šioje proceso stadijoje R. V. pateikta išvada yra vienintelis rašytinis dokumentas, pagrindžiantis kreditoriaus UAB „Kardos“ naudai įkeisto BUAB „Finiens“ nekilojamojo turto vertę.

17.6.                      Administratorė sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikiamu teisiniu vertinimu dėl UAB „Linsana“ finansinio reikalavimo, dėl ko UAB „8 Stebuklas“ skundą šioje dalyje bendrovės administratorė pašo atmesti.

17.7.                      UAB „EMILĖ“ ir UAB „NT paslaugos“ finansinis reikalavimas iš esmės yra grindžiamas 2012 m. spalio 31 d. garantiniu raštu, kuriuo BUAB „Finiens“ įsipareigojo, UAB „Construction Ace“ negrąžinus skolos, pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), padengti visą paskolos likutį tam, jog nebūtų pradėtas išieškojimas iš įkeisto UAB „EMILĖ“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto. Administratorė neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, kad 2012 m. spalio 31 d. garantinio rašto teisinis kvalifikavimas neturi teisinės reikšmės, t. y. įtakos kreditorinių reikalavimų pagrįstumui. Todėl nėra pagrindo abejoti UAB „EMILĖ“ ir UAB „NT paslaugos“ kreditorinių reikalavimų egzistavimo pagrįstumu.

17.8.                      Bendrovės administratorė sutinka su civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad UAB „EMILĖ“ ir UAB „NT paslaugos“ nuo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-241-866/2022, kuria buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai UAB „Construction Ace“ bankroto byloje, yra laikytini žinantys aplinkybę, jog BUAB „Construction Ace“ neturi jokio turto, o vienintelė galimybė įgyvendinti regreso teisę bei padengti patirtą žalą yra nukreipti reikalavimą pagal garantinį raštą į BUAB „Finines“.

18.       Atsiliepime į kreditorės UAB „Nikosparta“ atskirąjį skundą pareiškėja UAB „NT paslaugos“ prašo atsisakyti priimti kreditorės UAB „Nikosparta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties arba palikti jį nenagrinėtą arba atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      UAB „Nikosparta“ praleido terminą atskirojo skundo dėl 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties pateikimui. Pagal byloje esančius duomenis skundą UAB „Nikosparta“ pateikti turėjo teisę iki 2023 m. sausio 3 d., tačiau skundas pateiktas 2023 m. sausio                4 d., vadinasi, terminas praleistas. Dėl to teismas turėtų kreditorės skundą atsisakyti priimti arba palikti nenagrinėtą, jei skundas yra priimtas.

18.2.                      Kreditorė UAB „Nikosparta“ atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad UAB „NT paslaugos“ praleido terminą finansiniam reikalavimui pateikti, byloje nėra duomenų apie garantinio rašto išdavimą bei BUAB „Finiens“ prievolės pagal garantinį raštą neatsirado. Atsiliepimą grindžia argumentais, iš esmės identiškais pateiktiems atsiliepiant į kreditorės UAB „8 Stebuklas“ atskirąjį skundą.

18.3.                      Papildomai nurodo, kad UAB „Nikosparta“ yra nesąžininga. Teismas turėtų įvertinti aplinkybę, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „EDS invest“ bei UAB „Nikosparta“ atstovauja tas pats advokatas Stanislav Papijanc, ta pati advokatų kontora „Response“. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ priėmė suklastotą 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą, kurio pagrindu UAB „Construction Ace“ bankroto byloje už 51 000 Eur kainą UAB „Nikosparta“ naudai buvo parduota UAB „Construction Ace“ 1,7 mln. Eur vertės reikalavimo teisė į BUAB „Finiens“. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pardavė visą kredito įstaigos paskolų portfelį UAB „EDS invest“. Tame tarpe, KU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido visas reikalavimo teises UAB „EDS invest“ į UAB „Construction Ace“, UAB „NT paslaugos“, UAB „EMILĖ“ atgauti UAB „Construction ACE“ suteiktą ir BUAB „Finiens“ naudotą paskolą.

18.4.                      UAB „Construction Ace“ byloje buvo klastojami dokumentai, dėl ko pareiškėja UAB „NT paslaugos“ ketina kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. UAB „Nikosparta“, UAB „EDS invest“, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujami tos pačios advokatų kontoros Response, to paties advokato S. Papijanc, aktyviais, galimai nusikalstamais veiksmais panaikino svetimo daikto hipotekų davėjų UAB „NT paslaugos“, UAB „EMILĖ“ atgręžtinio reikalavimo teises į UAB „Construction Ace“. Šios aplinkybės rodo, kad UAB „Nikosparta“ yra nesąžininga šalis, veikdama grupėje asmenų, pasisavinusi didelės vertės UAB „Construction Ace“ turtą ir padariusi daugiau nei                   1 716 742,57 Eur žalą UAB „Construction Ace“ bei jos kreditoriams.

19.       Atsiliepime į kreditorės UAB „EMILĖ“ atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Finiens“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      UAB „EMILĖ“ prašo patvirtinti didesnį reikalavimą nei 2022 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje bankroto byloje Nr. B2-2794/2022 pateiktame prašyme dėl kreditorių įtraukimo į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą, kuriuo kreditorius prašė įtraukti į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su 1 072 268 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

19.2.                      Administratorė sutiko su nutartyje pateikta išvada, kad BUAB „Construction Ace“ nėra įvykdžiusi savo, paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų prieš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, o pilnam skolos padengimui turto išieškojimas buvo nukreiptas į svetimo daikto hipoteka įkeistą kreditorės UAB „EMILĖ“ turtą, kas leidžia teigti, jog BUAB „Finiens“ 2012 m. spalio 31 d. garantiniame rašte nurodyta pareiga įvykdyta nebuvo. Šioje civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai (2021 m. lapkričio 26 d. turto perdavimo išieškotojui aktai) pagrindžia aplinkybes, kad kreditorės nekilnojamasis turtas buvo priverstinai realizuotas kitam išieškotojui UAB „Interlan“ perėmus turtą už bendrą 1 072 268 Eur sumą ir iš šio turto išvaržymo hipotekos kreditoriui UAB „EDS Invest“ (reikalavimas perimtas iš BKU „Vilniaus kredito unija) buvo pervesta 197 427,07 Eur dydžio suma, o likusi 821 910,90 Eur išieškota suma buvo skirta kito išieškotojo UAB „Interlan“ skolos dengimui vykdomojoje byloje      Nr. (duomenys neskelbtini).

19.3.                      Iš viso vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „EMILĖ“ (kreditorės) turto realizavimo buvo išieškota 217 480,75 Eur suma (197 427,07 Eur išieškota skola +              12 140,33 Eur vykdymo išlaidos + 16,26 Eur išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas + 7 897,09 Eur atlygis antstoliui). Vadinasi yra pagrindo teigti, kad UAB „EMILĖ“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovę dėl UAB „EDS Invest“ naudai sumokėtos 217 480,75 Eur dydžio sumos, kuri ir galėtų būti tvirtinama atsakovės bankroto byloje kaip kreditorės UAB „EMILĖ“ reikalavimas.

20.       Atsiliepime į kreditorės UAB „Nikosparta“ atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Kardos“ prašo atsisakyti priimti kreditorės UAB „Nikosparta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties arba palikti jį nenagrinėtą arba atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

21.       Atsiliepime į kreditorės UAB „Nikosparta“ atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Sorita“ prašo atsisakyti priimti kreditorės UAB „Nikosparta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties arba palikti jį nenagrinėtą arba atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

22.       Atsiliepime į pareiškėjos UAB „EMILĖ“ atskirąjį skundą kreditorė UAB „Nikosparta“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      UAB „Nikosparta“ nesutinka su pareiškėjos teiginiais dėl atsakovės prievolės pagal 2012 m. spalio 31 d. garantinį raštą galiojimo ir atsakomybės už tokios prievolės pažeidimą sąlygų buvimo.

22.2.                      Pareiškėja išėjo už pareikšto prašymo ribų. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo patvirtinti didesnį finansinį reikalavimą, nei prašė patvirtinti pirmosios instancijos teisme.

22.3.                      Pareiškėja siekia, kad atsakovė atsakytų didesne apimtimi, nei pareiškėjos įvykdytas UAB „Construction Ace“ įsipareigojimas. Atsakovės nemokumo administratorė pripažino, kad nors pareiškėjos turtas buvo realizuotas už bendrą 1 072 268 Eur sumą, iš šio turto išvaržymo hipotekos kreditoriui UAB „EDS Invest“ (UAB „EDS Invest“ reikalavimą perėmė iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir tapo UAB „Construction Ace“ kreditore) buvo pervesta 197 427,07 Eur, o likusi 821 910,90 Eur išieškota suma buvo skirta kitos išieškotojos UAB „Interlan“ skolos dengimui vykdomojoje byloje    Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde šių aplinkybių neginčija. Pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė prisiėmė pareigą atsakyti už pareiškėjos prievolių UAB „Interlan“ vykdymą.

23.       Atsiliepime į kreditorės UAB „Nikosparta“ atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Linsana“ prašo atsisakyti priimti kreditorės UAB „Nikosparta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties arba palikti jį nenagrinėtą arba atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      2017 m. vasario 9 d. tarp UAB „Sorita“, kaip skolininkės ir įkaito davėjos, ir kreditorių N. K., B. B., S. P., V. D. ir V. Ū. buvo sudarytas sutartinės hipotekos sandoris UAB „Sorita“ 53 000 Eur prievolės įvykdymo pagal               2017 m. vasario 9 d. paskolos sutartį užtikrinimui, kuriuo hipotekos kreditorių naudai buvo įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini),            Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

23.2.                      2018 m. birželio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi minėti hipotekos kreditoriai savo reikalavimo teisę į UAB „Sorita“ perleido naujajam kreditoriui       UAB „Linsana“. Maksimaliosios hipotekos dydis – 80 000 Eur. Paskola pagal minėtą sutartį UAB „Linsana“ grąžinta nebuvo.

23.3.                      2017 m. kovo 2 d. tarp UAB „Sorita“, kaip skolininkės ir įkaito davėjos, bei                       A. M., kaip kreditoriaus, sudarytas sutartinės hipotekos sandoris dėl 26 500 Eur prievolės pagal 2017 m. kovo 2 d. paskolos sutartį užtikrinimo.

23.4.                      2018 m. birželio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi kreditorius A. M. savo reikalavimo teisę į UAB „Sorita“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Linsana“. Maksimaliosios hipotekos dydis – 40 000 Eur. Paskola pagal minėtą sutartį              UAB „Linsana“ grąžinta nebuvo.

23.5.                      2020 m. rugpjūčio 26 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad išieškotina suma (turto arešto mastas) pagal 2017 m. vasario 9 d. sutartį siekia                      89 107,91 Eur, o iš 2017 m. vasario 9 d. hipotekos sandorio 1.3. p. matyti, kad įkeičiamo turto vertė – 158 890 Eur. Kadangi šalys 2017 m. vasario 9 d. hipotekos sandorio 1.4. p. susitarė dėl maksimalios 80 000 Eur hipotekos sumos, UAB „Linsana“ reikalavimas į BUAB „Finiens“ pagal šią sutartį yra 80 000 Eur. 2020 m. rugpjūčio              26 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad išieškotina suma (turto arešto mastas) pagal 2017 m. kovo 2 d. sutartį siekia 45 970,91 Eur, o iš 2017 m. kovo 2 d. hipotekos sandorio 1.3. p. matyti, kad įkeičiamo turto vertė – 44 300 Eur. Kadangi šalys 2017 m. kovo 2 d. hipotekos sandorio 1.4. p. susitarė dėl maksimalios 40 000 Eur hipotekos sumos, UAB „Linsana“ reikalavimas į BUAB „Finiens“ pagal šią sutartį yra 40 000 Eur. Taigi, byloje pagrįstai yra patvirtintas 120 000 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.

24.       Atsiliepime į kreditorės UAB „Nikosparta“ atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Finiens“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškai argumentais kaip ir atsiliepime į kreditorės UAB „8 Stebuklas“ atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                          Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies ir visiškai yra patenkinti pareiškėjų UAB „Linsana“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Sorita“, UAB „Kardos“ ir UAB „EMILĖ“ kreditoriniai reikalavimai BUAB „Finiens“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)                                   320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

26.       Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad žodinio proceso reikalingumą nagrinėjamoje byloje sąlygoja būtinumas apklausti liudytoją, nes pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ginčijamus pareiškėjų reikalavimus bendrai 5 385 391,25 Eur sumai, kuomet keičiasi BUAB „Finiens“ kreditorinių reikalavimų proporcija, bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir taip pažeisdamas objektyvaus ir visapusiško įrodymų vertinimo taisykles.

27.       CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio     4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013)

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra būtinas. Prašymu nėra pagrindžiama kaip bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padėtų objektyviau įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vien kreditorinio reikalavimo dydis (net jei dėl jo patvirtinimo ir pasikeičia kreditorinių reikalavimų proporcija) šiuo atveju negali būti pripažįstamas išimtine aplinkybe bylos nagrinėjimą skirti žodinio proceso tvarka. Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ galėjo išsamiai išdėstyti savo poziciją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, nes teikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymus dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Be to, kreditorė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, rašytinius paaiškinimus, papildomus įrodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl prašymo apklausti byloje liudytoją

29.       Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ atskirajame skunde prašo į teismo posėdį kviesti ir apklausti liudytoją N. R. Nurodė, kad ji yra buvusi atsakovės BUAB „Finiens“ akcininkė ir vadovė, kuriai turėtų būti žinomos aplinkybės dėl pareiškėjų UAB „Linsana“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Sorita“, UAB „Kardos“ ir UAB „EMILĖ“ kreditorinių reikalavimų pagrįstumo.

30.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra būtinybės kviesti ir apklausti liudytoją N. R. Byloje pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali įvertinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad kreditorė nereiškė prašymo apklausti liudytoją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

31.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi BUAB „Finiens“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartis palikta nepakeista. Be kita ko, nurodytuose teismų sprendimuose buvo konstatuoti sąmoningi ir tyčiniai N. R. veiksmai išgryninant bendrovės lėšas, kurie nesant objektyvių įrodymų dėl šių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms, įvertinti kaip sąmoningas siekis esmingai bloginti bendrovės padėtį bei privesti ją prie bankroto, taip išvengiant įsipareigojimų bendrovės kreditoriams vykdymo. Taip pat konstatuota, kad N. R. nevykdė pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus                      VĮ Registrų centrui bei nurodyta, jog vadovavimo bendrovei metu N. R. pažeidė ne vieną įstatyme jai nustatytą pareigą (finansinės atskaitomybės dokumentų viešojo registro tvarkytojui nepateikimas, bendrovės dokumentų nemokumo administratorei neperdavimas (nebuvo perduoti ir tie dokumentai, kurie turėjo būti bendrovei vykdant veiklą jau N. R. vadovavimo laikotarpiu), todėl ji negali būti laikoma apdairia, rūpestinga bei sąžininga bendrovės vadove.

32.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vertina, kad N. R.  negali būti apklausiama šioje byloje kaip liudytoja dėl pareiškėjų UAB „Linsana“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Sorita“, UAB „Kardos“ ir UAB „EMILĖ“ kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, todėl kreditorės UAB „8 Stebuklas“ prašymo dėl liudytojos apklausos netenkina.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

33.       Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ prieš paskirtą teismo posėdį, t. y. 2023 m. sausio 30 d., pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašė priimti į bylą.

34.       Vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui taikomos šio kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. CPK 306 straipsnio 1 dalies                 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Šia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas, atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą.

35.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir / ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir / ar nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio skundo papildymas, rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2017). Sutikus, kad šalys turi neribotą teisę teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, ne tik būtų ignoruojamos CPK                          323 straipsnio nuostatos, tačiau ir procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus šalies rašytinius paaiškinimus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-265-823/2017).

36.       Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorė UAB „8 Stebuklas“ rašytinius paaiškinimus pateikė į bylą viena diena prieš tai, kai byla buvo paskirta nagrinėti apeliacinės instancijos teisme rašytinio proceso tvarka, t. y. 2023 m. sausio 30 d. Susipažinus su rašytinių paaiškinimų turiniu, laikytina, kad juose yra išdėstyti nauji faktiniai argumentai, kurie vertintini kaip atskirojo skundo papildymas. Todėl tokių paaiškinimų priėmimas ir vertinimas nesuteikiant teisės į juos atsiliepti kitiems proceso dalyviams, neužtikrins šalių proceso lygiateisiškumo principo. Priešingai, priėmus kreditorės rašytinius paaiškinimus, procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų ilgą laiką. Todėl teisėjų kolegija, kreditorės pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima.

Dėl prašymo dėl įrodymų išreikalavimo

37.       Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ pateikė prašymą išreikalauti iš pareiškėjų UAB „Linsana“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Sorita“, UAB „Kardos“ ir UAB „EMILĖ“ dokumentų, kuriais grindžiami finansiniai reikalavimai, originalus.

38.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatė, kad prašymą dėl įrodymų išreikalavimo teismui teikė UAB „Nikosparta“. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė nurodydamas, kad tokio prašymo tenkinimas būtų perteklinis byloje, nes teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų UAB „Kardos“ finansinio reikalavimo pagrįstumui nustatyti.

39.       CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas taip pat gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.

40.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje pakanka rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų pareiškėjų UAB „Linsana“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Sorita“, UAB „Kardos“ ir UAB „EMILĖ“ finansinių reikalavimų pagrįstumą. Vien pats faktas, kad pareiškėjai savo reikalavimus grindžia dokumentų kopijomis, nėra pagrindas atsisakyti tokius reikalavimus patvirtinti, jei byloje nėra įrodymų, patvirtinančių akivaizdų jų nepagrįstumą arba įrodymų, jog į bylą pateikti tikrovės neatitinkantys dokumentai. Taip pat tas faktas, kad atsakovės BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė neturi savo žinioje dokumentų, galinčių pagrįsti arba paneigti aukščiau nurodytų pareiškėjų reikalavimus, taip nėra pakankamas spręsti, jog pareiškėjų į bylą pateikti dokumentai galimai neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad būtent atsakovės BUAB „Finiens“ vadovai (tame tarpe ir byloje prašoma apklausti liudytoja N. R.) yra atsakingi už susiklosčiusią situaciją, kuomet nemokumo administratorei nėra perduoti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Todėl kreditorės UAB „8 Stebuklas“ prašyme nurodytas paaiškinimas apie tai, kad N. R. neturi jokios informacijos apie UAB „Linsana“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Sorita“, UAB „Kardos“ ir UAB „EMILĖ“ kreditorinių reikalavimų pagrįstumą, yra vertinamas kaip neturintis pakankamo pagrindo sukelti abejoti kreditorių pateiktų į bylą įrodymų patikimumu, juolab kad pareiškėjų pateikti dokumentai yra patvirtinti BUAB „Finiens“ vadovų, tame tarpe ir pačios N. R., parašais.

41.       Pažymėtina ir tai, kad nei su atskiruoju skundu, nei pirmosios instancijos teismui kreditorė UAB „8 Stebuklas“ nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris būtų pakankamas pagrindas suabejoti pareiškėjų UAB „Linsana“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Sorita“, UAB „Kardos“ ir UAB „EMILĖ“ finansinių reikalavimų pagrįstumu. Kreditorės UAB „8 Stebuklas“ išsakyti teiginiai, kad tol, kol nėra pateikti į bylą finansinius reikalavimus pagrindžiančių dokumentų originalai, tolimesnis bylos nagrinėjimas iš esmės negalimas, nes šiuo atveju yra būtina įsitikinti rašytinių įrodymų tikrumu, yra tik prielaidos, nesudarančios pagrindą tenkinti jos prašymą dėl įrodymų išreikalavimo.

Dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo

42.       Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo, kuriame prašo priimti šiuos pateikiamus įrodymus: 2023 m. sausio 24 d. UAB „8 Stebuklas“ paklausimo                N. R.; 2023 m. sausio 26 d.  BUAB „Finiens“ buvusios vadovės N. R. atsakymo; 2023 m. sausio 24 d. UAB „8 Stebuklas“ pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; 2023 m. sausio 24 d. UAB „8 Stebuklas“ paklausimo UAB „ideArt“; 2023 m. sausio 26 d. UAB „ideArt“ paaiškinimo; 2023 m. sausio 27 d. UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ išvados; BUAB „Finiens“ nekilnojamojo turto sąrašo ir siūlomos pardavimo kainos; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje  Nr. eB2-774-794/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1-794/2023 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1-794/2023 kopijas.

43.       Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja UAB „EMILĖ“ pateikė šiuos įrodymus: 2012 m. spalio 31 d. UAB „Construction Ace“ ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), BUAB „Finiens“ „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašo, 2021 m. lapkričio   26 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. S-21-174-25481, 2021 m. lapkričio 26 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. S-21-174-25482, 2021 m. lapkričio 26 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. S-21-174-25483, 2021 m. sausio 26 d. UAB „ideArt“ nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 2021-007, 2021 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos lakšto, 2012 m. spalio 31 d. garantinio rašto kopijas.

44.       Kartu su atsiliepimu į UAB „Nikosparta“ atskirąjį skundą pareiškė UAB „NT paslaugos“ pateikė 2022 m. kovo 29 d. UAB „EDS invest“ pranešimo dėl dalies UAB „EDS invest“ kreditorinio reikalavimo padengimo iš trečiųjų asmenų įkeisto turto su priedais; 2018 m. balandžio 20 d. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ balsavimo biuletenio; 2018 m. balandžio              20 d. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ rašto dėl BUAB „Construction Ace“ kreditorių susirinkimo posėdžio, įvykusio 2018 m. balandžio 23 d., nutarimų projektų; 2022 m. lapkričio 4 d. UAB „Nikosparta“ atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2903-1097/2022; 2022 m. vasario 25 d. UAB „Construction Ace“ kreditorių susirinkimo protokolinio įrašo Nr. 11 su priedais; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-640-798/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1876-866/2022 kopijas.

45.       Kartu su atskiruoju skundu UAB „Nikosparta“ į bylą pateikė Vilniaus apygardos teismo               2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3314-866/2020 kopiją.

46.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

47.       Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia šalių dėmesį į tai, kad teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl jų priėmimo klausimas apskritai negali būti sprendžiamas. Kitose bylose priimami teismų procesiniai dokumentai yra prieinami visiems teismams, o juose nustatytais faktais teismai gali vadovautis ir be atskiro šalių prašymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Antra, UAB „Nikosparta“, UAB „NT paslaugos“ ir UAB „EMILĖ“ procesiniuose dokumentuose nesuformulavo prašymo priimti kartu su procesiniais dokumentais pateiktų rašytinių įrodymų, todėl teisėjų kolegija jų priėmimo klausimo nesprendžia.

48.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

49.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su kreditorės UAB „8 Stebuklas“ į bylą pateiktais dokumentais sprendžia, kad 2023 m. sausio 24 d. UAB „8 Stebuklas“ paklausimo N. R. ir  2023 m. sausio 26 d. BUAB „Finiens“ buvusios vadovės N. R. atsakymo kopijos į bylą nepriimamos, kadangi, dėl jau minėtų šioje nutartyje priežasčių, N. R. pateikta subjektyvi nuomonė apie pareiškėjų kreditorinius reikalavimus pačiai pasirašius pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas abejoti pareiškėjų finansiniais reikalavimais, kurie yra pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

50.       Teisėjų kolegija taip pat susipažinusi su 2023 m. sausio 24 d. UAB „8 Stebuklas“ pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kopija, sprendžia, kad šis dokumentas yra nesusijęs su nagrinėjamu klausimu dėl UAB „Linsana“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Sorita“, UAB „Kardos“ ir UAB „EMILĖ“ finansinių reikalavimų patvirtinimu. Šioje bylos stadijoje nėra jokių duomenų apie tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba būtų tenkinusi kreditorės UAB „8 Stebuklas“ prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl jos pareiškime išdėstytų galimai atliktų finansinių nusikaltimų ir (arba) dokumentų klastojimo. Pažymėtina ir tai, kad net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, nereiškia, jog UAB „8 Stebuklas“ argumentai dėl dokumentų klastojimo bus patvirtinti konstatuojant atitinkamų asmenų kaltą veikimą. Todėl nesant duomenų, kurie galėtų patvirtinti apie pareiškėjų UAB „Linsana“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Sorita“, UAB „Kardos“ ir UAB „EMILĖ“ pateiktų į bylą dokumentų klastojimo faktus, nėra pagrindo teiginiui, jog jų pateikiamais į bylą dokumentais negalima vadovautis.

51.       Teisėjų kolegija taip pat susipažino su į bylą pateiktomis UAB „8 Stebuklas“ paklausimo UAB „ideArt“, 2023 m. sausio 26 d. UAB „ideArt“ paaiškinimo ir 2023 m. sausio 27 d. UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ išvados kopijomis. 2023 m. sausio 26 d. UAB „ideArt“ pateikė kreditorei UAB „8 Stebuklas“ paaiškinimą, kad jos pateikta išvada yra konsultacinė, surašyta pagal UAB „Kardos“ užsakymą ir ji negali būti prilyginama turto vertinimo ekspertinei išvadai (ataskaitai). Nors teisėjų kolegija sutinka su kreditore UAB                 „8 Stebuklas“, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „ideaArt“, R. V. parengtą Nekilnojamojo turto kainos nustatymo konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) prilygino ekspertizės aktui (apie tai teisėjų kolegija pasisako plačiau vertindama UAB „Kardos“ kreditorinio reikalavimo (ne)pagrįstumą), tačiau nėra pagrindo spręsti, kad patvirtindamas UAB „Kardos“ finansinį reikalavimą teismas negalėjo remtis konsultacine išvada kaip įrodymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kitų teismo ekspertų sudarytų UAB „Kardos“ naudai BUAB „Finiens“ įkeisto turto rinkos vertės nustatymo dokumentų, kurie vienareikšmiškai ir neabejotinai paneigtų teismo ekspertės UAB „ideaArt“, R. V. parengtą Nekilnojamojo turto kainos nustatymo konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), byloje pateikta nėra. Tokių dokumentų byloje nėra pateikta iki šiol. Vadinasi, UAB „8 Stebuklas“ paklausimas UAB „ideArt“ ir 2023 m. sausio 26 d. UAB „ideArt“ paaiškinimas byloje yra pertekliniai dokumentai.

52.       Pastebėtina ir tai, kad nemokumo administratorė atsiliepime į UAB „8 Stebuklas“ nurodė, jog ji kreipėsi dėl UAB „Kardos“ naudai įkeisto turto įvertinimo. Nurodė, kad rengiama turto vertinimo ataskaita turės įtakos tolimesniam BUAB „Finiens“ bankroto procesui, todėl vos ši ataskaita bus parengta, nustačius, jog tikroji turto vertė ženkliai skiriasi, bendrovės administratorė inicijuos UAB „Kardos“ kreditorinio reikalavimo tikslinimo procedūrą, tačiau šioje proceso stadijoje R. V. pateikta išvada yra vienintelis rašytinis dokumentas, pagrindžiantis kreditoriaus UAB „Kardos“ naudai įkeisto BUAB „Finiens“ nekilojamojo turto vertę. Teisėjų kolegija sutinka su nemokumo administratorės argumentu šioje dalyje.

53.       Pažymėtina, kad į bylą pateikta 2023 m. sausio 27 d. UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ turto vertinimo išvada pateikta nesavalaikei ir jos priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą. UAB „8 Stebuklas“ aktyviai dalyvaudama UAB „Kardos“ finansinio reikalavimo tvirtinimo procese, galėjo tokią išvadą užsakyti ir pateikti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nepaisant to, pati kreditorė UAB „8 Stebuklas“ atsiliepime į UAB „Kardos“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo jokių klausimų, susijusių su konsultacinės išvados nepagrįstumu, net nekėlė (tokį klausimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kėlė UAB „Nikosparta“). Todėl teisėjų kolegija netenkina UAB                         „8 Stebuklas“ prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo.

Dėl prašymo atsisakyti priimti kreditorės UAB „Nikosparta“ atskirąjį skundą arba palikti jį nenagrinėtu

54.       UAB „NT paslaugos“, UAB „Kardos“, UAB „Linsana“ ir UAB „Sorita“ nurodė, kad UAB „Nikosparta“ praleido terminą atskirojo skundo dėl 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties pateikimui. Pagal byloje esančius duomenis, skundą UAB „Nikosparta“ pateikti turėjo teisę iki 2023 m. sausio 3 d., tačiau skundas pateiktas 2023 m. sausio 4 d., vadinasi, terminas praleistas. Dėl to teismas turėtų kreditorės skundą atsisakyti priimti arba palikti nenagrinėtą, jei skundas yra priimtas.

55.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartyje nurodė, kad nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis buvo išsiųsta šalims – ir UAB „Nikosparta“ atstovui adv. S. Papijanc.

56.       CPK 1751 straipsnio 9 dalis numato, kad advokatams ir advokatų padėjėjams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 1751 straipsnio           10 dalis). Po procesinio dokumento išsiuntimo sekanti darbo diena buvo 2022 m. gruodžio    27 d., kuri ir laikoma skundžiamos nutarties gavimo diena. Taigi, pareiškėjos yra teisios, teigdamos, kad atskirąjį skundą apeliantė UAB „Nikosparta“ pateikti turėjo teisę iki 2023 m. sausio 3 d. 

57.       CPK 73 straipsnis reglamentuoja procesinių terminų skaičiavimą. Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpas. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą (CPK 73 straipsnio 2 dalis). Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Pagal nurodytą reglamentavimą yra akivaizdu, kad atskirojo skundo padavimo terminas turėjo baigtis 2023 m. sausio 3 d. 23 val. 59 min.

58.       Iš EPP metaduomenų nustatyta, kad atskirasis skundas į bylą pateiktas 2023 m. sausio 3 d.               20 val. 58 min., o į bylą registruotas 2023 m. sausio 4 d. 8 val. 11 min. Todėl vertintina, kad apeliantė UAB „Nikosparta“ nepraleido termino atskirajam skundui paduoti.

59.       Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų UAB „NT paslaugos“, UAB „Kardos“, UAB „Linsana“ ir UAB „Sorita“ argumentai, jog UAB „Nikosparta“  skundas turi būti paliekamas nenagrinėtas, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo

60.       Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad finansinio reikalavimo dydžio pagrindimui UAB „Sorita“ pateikė pirminius buhalterinius dokumentus, kurie, teismo vertinimu, įrodo, kad UAB „Sorita“ turi visapusiškai pagrįstą 2 161 825,50 Eur finansinį reikalavimą į BUAB „Finiens“.

61.       Kreditorė UAB „8 Stebuklas“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi šioje dalyje nurodė, kad UAB „Sorita“ pareikšto finansinio reikalavimo klausimas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje                     Nr. e2-1171-855/2021, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022, sprendžiant klausimą dėl taikytinos restitucijos. Kreditorės teigimu, pirmosios instancijos teismas į bylą neturėjo priimti įrodymų, kuriuos atsisakė priimti Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022.

62.       Iš esmės tokios pat pozicijos atskirajame skunde laikosi ir kreditorė UAB „Nikosparta“ papildomai nurodydama, kad UAB „Sorita“ du kartus reiškė reikalavimą dėl finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinimo, kuris grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4159-258/2020 sprendė, kad UAB „Sorita“ tokiu prašymu iš esmės siekia pripažinti, jog įsiteisėjusiais teismo sprendimais taikyta vienašalė restitucija būtų pakeista ir priimtas naujas sprendimas – taikyti dvišalę restituciją. Pripažinus tokį bandymą neteisėtumu, prašymą atmestė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-260-450/2021 pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį paliko nepakeistą.

63.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; kt.).

64.       Kreditorių reikalavimų bankroto bylą nagrinėjantis teismas ne tik kad neprivalo, bet ir neturi teisės tikrinti. Jei kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Todėl pakartotinis kreditoriaus reikalavimo, kuris patvirtintas teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje teismas turi tvirtinti automatiškai, nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio     21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

65.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021, Vilniaus apygardos teismas pripažino negaliojančiomis tarp BUAB „Finiens“ ir UAB „Sorita“ sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir priteisė iš BUAB „Finiens“ UAB „Sorita“ naudai                     83 365,00 Eur. Šį sprendimą paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022. Likusi                              2 161 835,50 Eur suma UAB „Sorita“ naudai nebuvo priteista, teismui nurodžius, kad pirmosios instancijos teismui trūksta rašytinių įrodymų, jog UAB „Sorita“ sumokėjo minėtą sumą BUAB „Finiens“. Nors UAB „Sorita“ visos sumos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikė apeliacinės instancijos teismui, nauji rašytiniai įrodymai buvo nepriimti, apeliacinės instancijos teismui pasisakius, kad atsakovė UAB „Sorita“ naujus įrodymus pateikė pavėluotai, todėl nėra procesinio pagrindo jų priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022).

66.       Įvertinus aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir priimtus teismų procesinius sprendimus, vertintina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kvestionuoti, jog UAB „Sorita“ reikalavimas yra pagrįstas 83 365 Eur dalyje, o pirmosios instancijos teismas neturėjo ne tik teisės, tačiau ir pareigos pakartotinai tikrinti reikalavimo, kuris yra patenkintas pirmosios instancijos teismo sprendimu ir patikrintas apeliacinėje instancijoje, paliekant sprendimą nepakeistą. Visgi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 nebuvo vertinami UAB „Sorita“ visos sumos sumokėjimą patvirtinantys dokumentai.

67.       Kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą yra gali būti skirtingi. Nagrinėjamu atveju UAB „Sorita“ pateikus naujus įrodymus dėl visiško atsiskaitymo su BUAB „Finiens“ laikytina, kad tai atitinka naują finansinį reikalavimą, kuris teismui perdavus jį patvirtinančius dokumentus nagrinėjamas kaip ieškinys, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Teisėjų kolegija nesutinka su kreditorių UAB „8 Stebuklas“ ir UAB „Nikosparta“ argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės UAB „Sorita“ pateiktų įrodymų į bankroto bylą priimti.

68.       Nagrinėjamu aspektu yra svarbi kasacinio teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017 21 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 14 punktas), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir (ar) eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.

69.       Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė į bylą ir vertino UAB „Sorita“ pateiktus įrodymus, kurie, jo teigimu, patvirtina finansinio reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022 UAB „Sorita“ pateiktus įrodymus atsisakė priimti dėl procesinės priežasties – nesavalaikio jų pateikimo į bylą. Tačiau tokiu atveju jie teisme nebuvo vertinami, nebuvo sprendžiama dėl jų įrodomosios galios ir pan., atitinkamai šių įrodymų pagrindu nebuvo sukurti jokie prejudiciniai faktai, kurie būtų reikšmingi sprendžiant klausimą dėl tinkamo UAB „Sorita“ atsiskaitymo su BUAB „Finiens“.

70.       UAB „Nikosparta“ teigia, kad pareiškėjos UAB „Sorita“ prašymas negali būti laikomas įrodytas patikimais įrodymais. Kreditorės teigimu, UAB „Sorita“ pateikti dokumentai į bylą negali būti laikomi pirminiais buhalteriniais dokumentais bei neturi teisinės galios sprendžiant klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Be to, atsakovės BUAB „Finiens“ administratorei nebuvo perduoti jokie dokumentai galintys patvirtinti UAB „Sorita“ pateikiamuose dokumentuose nurodytus atsiskaitymus.

71.       Su tokiais kreditorės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Kasos pajamų orderiai yra pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai, kurie patvirtina įvykusias ūkines operacijas. Pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais yra grindžiami buhalterinės apskaitos registrai (BAĮ 12 straipsnio 4 dalis), todėl būtent pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai patvirtina ar paneigia tam tikrą teisinę reikšmę turintį faktą, nagrinėjamu atveju – byloje esančiais kasos pajamų orderiais įvykusias ūkines operacijas.

72.       Reikalavimui pagrįsti UAB „Sorita“ pateikė 2012 m. kovo 14 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį; BUAB „Finiens“ 2012 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 57; BUAB „Finiens 2012 m. kovo 15 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 59; UAB „Grangeras“ 2012 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 03/14; UAB „Grangeras“ 2012 m. kovo 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 03/15; 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį; 2015 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 254; 2015 m. balandžio 24 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 251; 2016 m. sausio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį;  2016 m. sausio 21 d. UAB „Sorita“ pranešimą BUAB „Finiens“ dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo; patvirtinimą, kad UAB „Sorita“ atsiskaitė pagal 2015 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį už turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2016 m. birželio                      13 patvirtinimus, kad UAB „Sorita“ atsiskaitė pagal 2015 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1085-7 už turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1085-7 už turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1085-7 už turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. sausio 18 d. patvirtinimą, kad UAB „Sorita“ atsiskaitė pagal 2015 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį už turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šioje byloje teisėjų kolegija jau ne kartą pažymėjo, kad būtent atsakovės BUAB „Finiens“ vadovai (tame tarpe ir byloje prašoma apklausti liudytoja N. R.) yra atsakingi už susiklosčiusią situaciją, kuomet nemokumo administratorei nėra perduoti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Todėl apeliantės argumentas apie tai, kad į bylą nėra pateiktas nei vienas BUAB „Finiens“ dokumentas, kuris galėtų patvirtinti arba paneigti UAB „Sorita“ kreditorinį reikalavimą vertintini kritiškai, juolab kad 2017 m. sausio 18 d. patvirtinimą, jog UAB „Sorita“ atsiskaitė pagal 2015 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį už turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė tuo metu vadovės pareigas atsakovėje ėjusi N. R. Be to, kaip teisingai pažymėjo nemokumo administratorė ir pirmosios instancijos teismas, šioje byloje apeliantės UAB „8 Stebuklas“ ir UAB „Nikosparta“ nepateikė nei vieno įrodymo, kuris galėtų paneigti UAB „Sorita“ pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodomus faktus apie visiško atsiskaitymo su        BUAB „Finiens“ teisingumą.

73.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Sorita“ pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, jog 2 161 825,50 Eur finansinis reikalavimas    BUAB „Finiens“ bankroto byloje yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai patvirtino.

Dėl UAB „Kardos“ finansinio reikalavimo

74.       Apeliantė UAB „8 Stebuklas“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais šioje dalyje, nurodė, kad tenkindamas UAB „Kardos“ prašymą iš dalies ir patvirtindamas 2 459 900 Eur dydžio finansinį reikalavimą, teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje pakanka įrodymų UAB „Kardos“ finansinio reikalavimo pagrįstumui, be to, nepagrįstai sprendė, kad UAB „Kardos“ reikalavimą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022 bei UAB „ideaArt“ Nekilnojamojo turto kainos nustatymo išvada.

75.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022 argumentus, neturi pagrindo pritarti apeliantės      UAB „8 Stebuklas“ skundo argumentams. Nurodytoje byloje nustatyta, kad dalis pagal niekiniais pripažintus tarp BUAB „Finiens“ ir UAB „Sorita“ sudarytus sandorius atsakovei UAB „Sorita“ parduoto nekilnojamojo turto vėliau atsakovės UAB „Sorita“ buvo perleista atsakovei UAB „Kardos“. UAB „Kardos“ teigė, kad, net ir pripažinus tarp ieškovės         BUAB „Fineins“ ir atsakovų sudarytas sutartis negaliojančiomis, nekilnojamasis turtas, kuris pagal ginčijamas sutartis buvo perleistas UAB „Kardos“, iš UAB „Kardos“ negalėjo būti išreikalautas, nes ji laikytina sąžininga šio turto įgijėja. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje aiškiai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas  nurodytoje byloje pagrįstai sprendė, jog UAB „Linsana“ ir UAB „Kardos“ laikytinos sąžiningomis hipotekos sandorių šalimis, todėl joms negali kilti neigiami teisiniai padariniai, ir jų atžvilgiu paliktinos galioti hipotekos kreditorių teisės. Nors nagrinėjamu atveju apeliantė savaip interpretuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022 argumentus ir subjektyviai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus šioje dalyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis neabejotinai patvirtina UAB „Kardos“ finansinio reikalavimo pagrįstumą BUAB „Fineins“ bankroto byloje.

76.       Pareiškėja UAB „Kardos“ su prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB „Fineins“ bankroto byloje pateikė teismo ekspertės UAB „ideaArt“, R. V. parengtą Nekilnojamojo turto kainos nustatymo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateiktu vertinimu      UAB „Kardos“ naudai įkeistų ir BUAB „Finiens“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objektų bendra vertė yra 2 459 900 Eur.

77.       Apeliantės UAB „8 Stebuklas“ ir UAB „Nikosparta“ skunduose nurodė, kad skundžiama nutartimi kreditorių reikalavimų dydis nustatytas remiantis vienu įrodymu – UAB „Kardos“ pateikta teismo ekspertės R. V. parengta Nekilnojamojo turto kainos nustatymo išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad UAB „ideaArt“ ir R. V. nėra įstatymu įgaliota institucija, kuriai suteikta kompetencija nustatyti faktines aplinkybes. Ši išvada yra tik konsultacinė.

78.       Kaip nurodyta nutarties 51 punkte, pirmosios instancijos teismas nurodytą konsultacinę išvadą nepagrįstai prilygino ekspertizės aktui. Tačiau šis netikslumas negali būti pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės neteisėta arba nepagrįsta. Pasisakydama dėl specialisto išvados įrodomosios galios byloje ir jos vertinimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Taigi, nagrinėjamu atveju teismo ekspertės R. V. parengta Nekilnojamojo turto kainos nustatymo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikytina rašytiniu įrodymu byloje, kuria                      UAB „Kardos“ įrodinėjo savo reikalavimo pagrįstumą. Tuo pačiu pažymėtina, kad pačioje išvadoje yra nurodyta, jog ji yra konsultacinė.

79.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju yra tikslinga atsižvelgti į CPK nuostatas, reglamentuojančias ekspertizės skyrimą. Išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti (CPK 212 straipsnio 1, 2 dalys). Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi      (CPK 213 straipsnis).

80.       Kadangi CPK nėra uždrausta, šalys gali pačios pasitelkti specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių turinčius asmenis ekspertiniam tyrimui atlikti. Tačiau toks tyrimas turi būti pasitelkiamas su sieku atsakyti į byloje kylančius klausimus. Dviejų ekspertų išvados, kuriose pateikiami skirtingi tyrimai, įvairūs metodai bei kritika vienos ir kitos išvados atžvilgiu, ženkliai efektyviau leidžia teisėjui vertinti ekspertizių formos bei turinio pagrįstumą ir taip pritaikyti eksperto išvados atmetimo kriterijus. Todėl apeliantės, kaip ir                  UAB „Kardos“, turėjo teisę pasitelkti teismo ekspertą ir prašyti jo pateikti išvadą dėl byloje kylančių klausimų, konkrečiai nustatyti UAB „Kardos“ naudai įkeistų ir BUAB „Finiens“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objektų bendrą vertę. Tačiau apeliantės to nepadarė ir laiku į specialistą ar teismo ekspertą nesikreipė.

81.       Pažymėtina ir tai, kad nemokumo administratorė teigė, jog ji jau kreipėsi į specialistus, siekdama nustatyti UAB „Kardos“ naudai įkeistų ir BUAB „Finiens“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objektų bendrą vertę, todėl nustačius, kad objektų vertė neatitinka teismo ekspertės R. V. parengtos Nekilnojamojo turto kainos nustatymo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų verčių, nemokumo administratorė sieks, kad UAB „Kardos“ finansinis reikalavimas būtų peržiūrėtas. Šioje nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių kitų vertinimų, kurie galėtų paneigti Nekilnojamojo turto kainos nustatymo išvadoje               Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas įkeistų objektų vertes.

82.       Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog UAB „Kardos“ 2 459 900 Eur finansinis reikalavimas turi būti patvirtintas BUAB „Finiens“ bankroto byloje.

Dėl UAB „Linsana“ finansinio reikalavimo

83.       Apeliantė UAB „Nikosparta“ atskirajame skunde nurodo, tuos pačius argumentus, kokius teikė pirmosios instancijos teismui, nesutikdama su UAB „Linsana“ prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą, t. y. Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje       Nr. e2A-603-553/2022 byloje nebuvo sprendžiama ir nenustatinėtas UAB „Linsana“ reikalavimų galiojimas ir buvimas sprendimo priėmimo momentui. Todėl pareiškėja, reikalaudama įtraukti ją į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą, negali remtis vien Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais, bet turi atsakovės bankroto byloje įrodyti, kad hipoteka užtikrinti reikalavimai egzistuoja (nėra įvykdyti).

84.       Vien tas faktas, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip  vertina faktines aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, nedaro pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nepagrįstu ar neteisėtu. Kaip jau minėta, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje aiškiai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „Linsana“ ir UAB „Kardos“ laikytinos sąžiningomis hipotekos sandorių šalimis, todėl joms negali kilti neigiami teisiniai padariniai, ir jų atžvilgiu paliktinos galioti hipotekos kreditorių teisės. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis neabejotinai patvirtina UAB „Linsana“ finansinio reikalavimo pagrįstumą BUAB „Fineins“ bankroto byloje.

85.       Apeliantė UAB „8 Stebuklai“ skunde nurodė, kad UAB „Linsana“ finansinis reikalavimas grindžiamas svetimo daikto hipoteka, todėl BUAB „Finiens“ su skolininku yra subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Tokiu atveju,               UAB „Linsana“, reikšdama finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“, turi pagrįsti UAB „Sorita“ prievolių pagal 2017 m. vasario 9 d. paskolos sutartį ir 2017 m. kovo 2 d. paskolos sutartį galiojimą bei jos dydį.

86.       Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (CK 4.181 straipsnio 1 dalis). Įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo neįvykdymą tik įkeistu savo turtu; įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliantės yra teisios, kad UAB „Linsana“ finansinis reikalavimas grindžiamas svetimo daikto hipoteka, todėl BUAB „Finiens“ su skolininku yra subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos.

87.       Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2013). Kai skolininko prievolę kreditoriui (visiškai arba iš dalies) įvykdo trečiasis asmuo (įkaito davėjas), įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens (skolininko) prievolei užtikrinti, arba kai toks įkeistas turtas parduodamas iš viešųjų varžytynių, įkaito davėjo teises į skolininką reglamentuoja CK 4.195 straipsnio nuostata, pagal kurią šis asmuo įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-687/2017, 25, 26 punktai).

88.       Priešingai nei skunde nurodė UAB „8 Stebuklai“, UAB „Linsana“, reikšdama finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“, įrodė hipoteka užtikrinto reikalavimo egzistavimą, t. y.       UAB „Sorita“ prievolių pagal 2017 m. vasario 9 d. paskolos sutartį ir 2017 m. kovo 2 d. paskolos sutartį galiojimą bei jos dydį. Pagal byloje pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 9 d. tarp UAB „Sorita“, kaip skolininkės ir įkaito davėjos, ir kreditorių N. K., B. B., S. P., V. D. ir V. Ū. buvo sudarytas sutartinės hipotekos sandoris. UAB „Sorita“ 53 000 Eur prievolės įvykdymo pagal 2017 m. vasario 9 d. paskolos sutartį užtikrinimui, kuriuo hipotekos kreditorių naudai buvo įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus    Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).       2018 m. birželio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi minėti hipotekos kreditoriai savo reikalavimo teisę į UAB „Sorita“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Linsana“. Maksimaliosios hipotekos dydis – 80 000 Eur. Paskola pagal minėtą sutartį UAB „Linsana“ grąžinta nebuvo. Taip pat 2017 m. kovo 2 d. tarp UAB „Sorita“, kaip skolininkės ir įkaito davėjos, bei A. M., kaip kreditoriaus, sudarytas sutartinės hipotekos sandoris dėl          26 500 Eur prievolės pagal 2017 m. kovo 2 d. paskolos sutartį užtikrinimo. 2018 m. birželio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi kreditorius A. M. savo reikalavimo teisę į UAB „Sorita“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Linsana“. Maksimaliosios hipotekos dydis – 40 000 Eur. Paskola pagal minėtą sutartį UAB „Linsana“ grąžinta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Sorita“ įsiskolinimo UAB „Linsana“ dydį įrodo ir byloje pateiktas 2020 m. rugpjūčio 26 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodoma išieškotina suma (turto arešto mastas), kuri pagal 2017 m. vasario 9 d. sutartį siekia 89 107,91 Eur.

89.       Nors apeliančių UAB „8 Stebuklai“ ir UAB „Nikosparta“ nuomone pareiškėjų pateikti viešųjų registrų duomenys neįrodo reikalavimo teisių galiojimo ir dydžio skundžiamos nutarties priėmimo dieną, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis), juolab kad juos paneigiančių įrodymų apeliantės nepateikė (CPK 178 straipsnis).

90.       Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės                 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

91.       Iš UAB „8 Stebuklai“ ir UAB „Nikosparta“ atskirųjų skundų turinio matyti, kad apeliantės nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamos su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.

92.       Minėta, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo neįvykdymą tik įkeistu savo turtu. Kadangi šalys 2017 m. vasario 9 d. hipotekos sandorio 1.4 punkte susitarė dėl maksimalios 80 000 Eur hipotekos sumos, o 2017 m. kovo 2 d. hipotekos sandorio                    1.4 punkte susitarė dėl maksimalios 40 000 Eur hipotekos sumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Linsana“ finansinis reikalavimas atsakovės BUAB „Finiens“ bankroto byloje yra 120 000 Eur ir pagrįstai jį patvirtino.

Dėl UAB „NT paslaugos“ finansinio reikalavimo

93.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi šioje dalyje apeliantė UAB                 „8 Stebuklai“ nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog kreditorė nepraleido senaties termino reikalavimams pateikti. BUAB „Finiens“ bankroto byla iškelta 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Teismo nutartyje iškelti BUAB „Finiens“ bankroto bylą buvo nustatytas 45 dienų terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, t. y. iki 2018 m. gruodžio 22 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimo teisės pagal BUAB „Finiens“ galimai 2012 m. spalio 31 d. išduotus garantinius raštus atsirado iki     BUAB „Finiens“ bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinius reikalavimus BUAB „Finiens“ turėjo pareikšti iki 2018 m. gruodžio  22 d. Prašymo atnaujinti praleistą terminą finansiniams reikalavimams pareikšti nepateikė.

94.       Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad BUAB „Finiens“ 2012 m. spalio 31 d. garantiniu raštu įsipareigojo, kad tuo atveju, jei UAB „Construction Ace“ nesugebės grąžinti paskolos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir iš varžytynių pardavus BUAB „Finiens“ įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ne visa UAB „Construction Ace“ skola BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal paskolos sutartį bus padengta, BUAB „Finiens“ įsipareigoja padengti visą UAB „Construction Ace“ skolos likutį BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kad nebūtų pradėtas išieškojimas už UAB „Construction Ace“ prievoles BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ įkeisto UAB „EMILĖ“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto. Kadangi nei           UAB „Construction Ace“, nei BUAB „Finiens“ negrąžino paskolos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ (teisių perėmėjas – UAB „EDS Invest“) priverstinio išieškojimo tvarka pardavė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (UAB                 „NT paslaugos“) ir UAB „EMILĖ“ turtą.

95.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-118-866/2023 trečios eilės kreditorę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pakeitė jos teisių perėmėja UAB „NT paslaugos“ ir patvirtino bendrą 909 267 Eur finansinį reikalavimą (padidindamas jį dėl aukščiau nurodyto išieškojimo iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (UAB                           „NT paslaugos“) turto įvykdymo), atsižvelgdamas į UAB „Construction Ace“ nemokumo administratorės prašymą, kuriame buvo prašyta įvertinti turto realizavimo procese gautas sumas, kuriomis buvo padengtas UAB „EDS Invest“ kreditoriaus reikalavimas bei patirtos vykdymo išlaidas.

96.       Svarbu pažymėti ir tai, kad iki Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-118-866/2023 priėmimo UAB „Construction Ace“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu dėl įmonės pabaigos. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymo netenkino dėl to, kad buvo apskųstas kreditorių susirinkimo nutarimas. Taigi, yra pagrįsta manyti, kad                        UAB „Construction Ace“ neturi jokio turto. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad tik nuo Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-118-866/2023 priėmimo pareiškėja UAB „NT paslaugos“ sužinojo, jog UAB „Construction Ace“ nebeturi jokio turto ir vienintelė galimybė įgyvendinti regreso teisę bei padengti patirti žalą yra nukreipti reikalavimą pagal garantinį raštą į BUAB „Finiens“, laikytini teisiškai pagrįstais.

97.       Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „NT paslaugos“ nepraleido senaties termino reikšti finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje.

98.       Kreditorė UAB „Nikosparta“ skunde palaikė apeliantės UAB „8 Stebuklai“ skundo argumentus, papildomai nurodydama, kad nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad garantinis raštas gali būti nagrinėjamo ginčo atveju kvalifikuotas kaip: 1) laidavimo teisinius santykius sukuriantis vienašalis sandoris; 2) naują sąlyginę prievolę įtvirtinantis sandoris. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pripažinta, kad egzistuoja atsakovės garantiniame rašte nurodyti įsipareigojimai, kilo atsakovės pareiga atlyginti pareiškėjų nuostolius.

99.       Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra nuosekliai išplėtota. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis turi būti nustatomos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Akcentuotina, kad aiškinant sutartį, būtina vadovautis taip pat ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

100.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į rašytinės sutarties tekstą. Jeigu jis aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Jeigu rašytinės sutarties tekstas neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018 16–17 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

101.       Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad UAB „Construction Ace“ iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ gavo 6 094 000 Lt (1 764 944,39 Eur) paskolą. Dalis šios paskolos buvo pervesta BUAB „Finiens“, o būtent 2012 m. lapkričio 7 d. pavedimu 2 999 820 Lt                      (868 807,92 Eur) ir 2012 m. lapkričio 9 d. pavedimu 2 101 000 Lt (608 491,66 Eur). Tai patvirtina į bylą pateiktas „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašas, kuriame yra matoma mokėjimų paskirtis. Kadangi BUAB „Finiens“ UAB „Construction Ace“ už gautus pinigus turto neperdavė UAB „Construction Ace“ naudai, vertintina, kad gautas lėšas                  BUAB „Finiens“ galimai naudojo savo reikmėms. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos UAB „NT paslaugos“ argumentu, kad BUAB „Finiens“ buvo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteiktos paskolos gavėjas, kadangi pagal pateiktą paskolos sutartį kreditas buvo suteiktas būtent UAB „Construction Ace“, o ne BUAB „Finiens“. Tačiau sutiktina su tuo, kad BUAB „Finiens“ neįvykdžius susitarimo ir neperdavus nekilnojamojo turto objektų          UAB „Construction Ace“, BUAB „Finiens“ kilo pareiga grąžinti gautas lėšas. Taip pat nustatyta, kad nei UAB „Construction Ace“, nei BUAB „Finiens“ gautos iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolos pačios negrąžino.

102.       BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ (teisių perėmėjas – UAB „EDS invest“) priverstinio išieškojimo tvarka per antstolio D. Kisieliaus vykdytas varžytynes 2021 m. rugsėjo 13 d. pardavė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (teisių perėmėjas – UAB „NT paslaugos“) turtą. Taigi, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (teisių perėmėjas – UAB „NT paslaugos“) prarado svetimo daikto hipoteka įkeistą savo turtą ir patyrė akivaizdžius nuostolius. Todėl tiek UAB „Construction Ace“, tiek BUAB „Finiens“ privalo atlyginti         UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (teisių perėmėjas – UAB „NT paslaugos“) patirtą žalą.

103.       Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad BUAB „Finiens“ išduotas garantinis raštas yra BUAB „Finiens“ solidari prievolė kartu su UAB „Construction Ace“ padengti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (UAB „NT paslaugos“) patirtą žalą, kuri atsirado minėtoms įmonėms negrąžinus paskolos pardavus Kreditoriaus svetimo daikto hipoteka įkeistą turtą. Be to, teisėjų kolegija pritaria BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės argumentui, kad nagrinėjamoje situacijoje 2012 m. spalio 31 d. garantinio rašto teisinis kvalifikavimas neturi esminės teisinės reikšmės, t. y. įtakos kreditorių reikalavimų pagrįstumui. Iš garantinio rašto teksto yra akivaizdžiai išreikšta šalių valia nustatyti, kad UAB „Construction Ace“ gautą paskolą privalo grąžinti BUAB „Finiens“, kadangi ji šiuos pinigus gavo, o savo pareigos perduoti UAB „Construction Ace“ turtą neįvykdė. Šiuos duomenis patvirtina ir UAB „Construction Ace“ bankroto byloje esantys rašytiniai įrodymais.

104.       UAB „8 Stebuklai“ nurodė, kad UAB „NT paslaugos“ pateikti 2012 m. spalio 31 d.        BUAB „Finiens“ garantiniai raštai, kurių pagrindu grindžiami finansiniai reikalavimai, kelia pagrįstų abejonių dėl jų egzistavimo. Nėra jokių duomenų, kad tokie garantiniai raštai realiai egzistavo, BUAB „Finiens“ administratorė nematė jų originalų. Iš skundžiamos nutarties argumentų matyti, kad šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.

105.       Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti dėl garantinio rašto egzistavimo, o apeliantės į bylą nepateikė jokių svarių įrodymų, kurie patvirtintų jų skunduose nurodytus argumentus dėl garantinių raštų galimo klastojimo, juolab kad BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė šioje dalyje pareiškėjos finansinio reikalavimo neginčija.

106.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirųjų skundų argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino UAB „NT paslaugos“ prašymą ir BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtino 426 175 Eur trečios eilės dydžio finansinį reikalavimą.

Dėl UAB „EMILĖ“ finansinio reikalavimo

107.       Atskirajame skunde apeliantė UAB „EMILĖ“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta iš dalies patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje.

108.       Nagrinėjamoje byloje jau yra nustatyta, kad UAB „Construction Ace“ iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ gavo 6 094 000 Lt (1 764 944,39 Eur) paskolą. UAB „Construction Ace“ 2012 m. lapkričio 7 d. pavedimu 2 999 820 Lt (868 807,92 Eur) ir 2012 m. lapkričio 9 d. pavedimu 2 101 000 Lt (608 491,66 Eur) pervedė BUAB „Finiens“. Už šios paskolos, palūkanų, delspinigių sumokėjimą paskolos davėjui, kurios lėšų galutinis gavėjas buvo BUAB „Finiens“, UAB „EMILĖ“ svetimo daikto hipoteka įkeitė savo nekilnojamąjį turtą. Kadangi paskola suteiktus UAB „Construction Ace“ pinigus iš esmės gavo BUAB „Finiens“, tai BUAB „Finiens“ pagrįstai garantiniu raštu įsipareigojo UAB „EMILĖ“ atlyginti visus nuostolius, jei šie bus patirti BUAB „Finiens“ gautą paskolą grąžinant priverstinai realizavus svetimo daikto hipoteka įkeistą pareiškėjos UAB „EMILĖ“ turtą. Nei UAB „Construction Ace“, nei BUAB „Finiens“ gautos iš KU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolos pačios negrąžino. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ (teisių perėmėjas – UAB „EDS Invest“) priverstinio išieškojimo tvarka per antstolio Donato Kisieliaus vykdytas varžytynes 2021 m. lapkričio 26 d. pardavė UAB „EMILĖ“ turtą, kuris svetimo daikto hipoteka buvo įkeistas už BUAB „Finiens“ naudai pervestos ir naudotos paskolos grąžinimą. Turtas buvo parduotas iš viso už 1 072 268,00 Eur.

109.       Taigi, UAB „EMILĖ“ finansinis reikalavimas kilo iš esmės tų pačių santykių pagrindu kaip ir UAB „NT paslaugos“. Kadangi dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo teisėjų kolegija jau pasisakė ankstesniame skyriuje, argumentai nekartojami.

110.       Pareiškėja UAB „EMILĖ“ teigia, kad ji, nei UAB „Construction Ace“, nei BUAB „Finiens“ negražinus paskolos, neteko turto, kurio vertė siekia 1 466 208 Eur, kurią sudaro, be kita ko, ir sumokėti delspinigiai bei palūkanos, todėl šią sumą pirmosios instancijos teismas privalėjo patvirtinti BUAB „Finiens“ bankroto byloje. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

111.       UAB „EMILĖ“ tiek BUAB „Finiens“, tiek ir UAB „Construction Ace“ bankroto byloje prašė patvirtinti 1 072 268 Eur finansinį reikalavimą ir kartu pridėjo prašymą pagrindžiančius dokumentus, t. y. 2021 m. lapkričio 26 d. turto perdavimo aktus, pagal kuriuos išieškotojui UAB „Interlan“ perduoti trys nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), už             1 072 268 Eur (513 288+ 300 000+258 980). Tiek šioje civilinėje byloje, tiek ir UAB „Construction Ace“ bankroto byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-118-866/2023) konstatuota, kad kreditorės nekilnojamasis turtas buvo priverstinai realizuotas kitam išieškotojui UAB „Interlan“ perėmus turtą už bendrą 1 072 268 Eur sumą ir iš šio turto išvaržymo hipotekos kreditoriui UAB „EDS Invest“ (UAB „EDS Invest“ reikalavimą perėmė iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir tapo BUAB „Construction Ace“ kreditoriumi) buvo pervesta 197 427,07 Eur, o likusi 821 910,90 Eur išieškota suma buvo skirta kito išieškotojo UAB „Interlan“ skolos dengimui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, patvirtina, kad vykdomojoje byloje                          Nr. (duomenys neskelbtini) išieškota 197 427,07 Eur skola UAB „EDS Invest“, t. y. išieškota suma paskirstyta taip: 197 427,07 Eur skolos dengimas išieškotojui UAB „EDS Invest“,                                  12 140,33 Eur vykdymo išlaidos, 16,26 Eur išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas, 7 897,09 Eur atlygis antstoliui.

112.       Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų duomenų UAB „EMILĖ“ nepaneigė, įrodymų apie tai, kad visa 1 072 268 Eur suma buvo paskirstyta UAB „EDS Invest“ nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė jos prašymą patenkinti iš dalies ir patvirtino BUAB „Finiens“ bankroto byloje trečios eilės 217 480,75 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Priešingų išvadų byloje daryti nėra teisinio pagrindo.

Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų

113.       Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės kardinaliai pasikeitusia pozicija, neįvertindamas to, jog visi prašomi patvirtinti finansiniai reikalavimai grindžiami fiktyvių (tariamų) sandorių pagrindu, kuriais dirbtinai yra siekiama sukurti reikalavimo teisių į BUAB „Finiens“ egzistavimą, tokiu būdu fiktyviai įgyjant BUAB „Finiens“ kreditorių statusą, darant neteisėtą įtaką visam bankroto procesui bei pažeidžiant sąžiningų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

114.       Šiuos argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais, paremtais subjektyvia kreditorės nuomone. Pirmiausia, pritartina nemokumo administratorės teiginiams, kad kreditorė taip ir nenurodė, kaip konkrečiai nemokumo administratorės pozicija keitėsi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad nors UAB „Nikosparta“ teigė, jog palaiko BUAB „Finiens“ nemokumo administratorę, kuri UAB „Kardos“ pranešė, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo hipoteka užtikrintos prievolės egzistavimo, jos dydžio, atsakovės pareigos atsakyti pagal tokią prievolę dydžio, tačiau kaip matyti iš BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės pateikto atsiliepimo, nemokumo administratorė sutinka ir palaiko UAB „Kardos“ prašymą bei prašo teismo jį tenkinti bei patvirtinti kreditorės UAB „Kardos“              2 459 900 Eur dydžio hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje bei šį reikalavimą įtraukti į BUAB „Finiens“ hipotekos kreditorių sąrašą. Teismo nustatytos aplinkybės paneigia UAB „8 Stebuklas“ atskirajame skunde akcentuojamą poziciją dėl nemokumo administratorės pozicijos kardinalaus pasikeitimo.

115.       Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingos bylai aplinkybės, jog visi pareiškėjai per jų valdymo organus, akcininkus yra tarpusavyje susiję su finansiniais nusikaltimais pagarsėjusiu verslininku S. R., kuris dėl tokio pobūdžio veikų yra pripažintas kaltu įteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

116.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kreditorės argumentai yra nesusiję su finansinių reikalavimų pagrįstumo patikrinimu. Pareiškėjų sąsajumas per valdymo organus arba akcininkus pats savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti kreditorių reikalavimų, kurie yra pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie, primintina, buvo įvertinti kaip patikimi ir pakankami šioje bylos stadijoje pripažįstant pareiškėjų finansinių reikalavimų pagrįstumą.

117.       Kreditorė UAB „Nikosparta“ atskirajame skunde nurodė, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė argumentų dėl to, jog UAB „EMILĖ“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Skundžiamoje nutartyje teismas neišsprendė apeliantės prašymo palikti UAB „EMILĖ“ prašymą nenagrinėtą. UAB „EMILĖ“ 2022 m. spalio 18 d. prašyme nurodoma, kad jį pasirašo UAB „EMILĖ“ direktorė D. K. B. Šis prašymas į bylą pateiktas per EPP, kurioje nurodoma, kad siuntėjas yra D. K. B. Siuntėjas per EPP paskyrą yra asmuo, kuris pasirašo teismui teikiamą procesinį dokumentą. Vadinasi, toks asmuo turi turėti procesinę teisę pareiškėjo vardu atlikti procesinį veiksmą, tačiau iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad UAB „EMILĖ“ direktorė yra B. G.

118.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepateikė argumentų dėl aukščiau nurodyto kreditorės prašymo, tačiau pagrįstai nesprendė UAB „EMILĖ“ prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo palikimo nenagrinėtu klausimo. Kaip teisingai skunde paminėjo kreditorė, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eA2-2986-562/2022, kuri buvo pradėta UAB „EMILĖ“ vardu, nustatė, kad D. K. B., kuri per             EPP taip pat pateikė pareiškimą UAB „EMILĖ“ vardu, buvo UAB „EMILĖ“ direktore buvo nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. kovo 3 d., o B. G. minėtos bendrovės direktore paskirta nuo 2022 m. kovo 4 d. Taigi, teismas sprendė, kad atstovavimo sutartis nėra sudaryta su pareiškimo teikimo metu buvusiu UAB „EMILĖ“ valdymo organu, t. y. direktore B. G.

119.       Tačiau nagrinėjamoje byloje yra pateikta atstovavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „EMILĖ“ direktorės B. G. ir advokato Rolando Mištauto. Sutartis yra sudaryta                2022 m. lapkričio 18 d. Nors ši atstovavimo sutartis galimai nebuvo pateikta klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pažymėtina tai, kad pareiškimo palikimas nenagrinėtu iš esmės nepanaikintų UAB „EMILĖ“ teisės kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje, kuriuo iš dalies UAB „EMILĖ“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje būtų patenkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo rezultatas negalėtų būti priešingas priimtajam, jei pareiškėja į bylą būtų pateikusi tuos pačius įrodymus, kuriuos pateikė teismui, tačiau patį prašymą būtų pasirašęs kitas bendrovės interesus atstovaujantis asmuo.

120.       Taip pat teisėjų kolegija, kaip nesusijusius su šia nagrinėjama byla, atmeta UAB „NT paslaugos“ atsiliepime į apeliantų skundus nurodytus argumentus dėl UAB „Nikosparta“ galimo (ne)sąžiningumo bei teismo pareigos įvertinti aplinkybę, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „EDS invest“ bei UAB „Nikosparta“ atstovauja tas pats advokatas Stanislav Papijanc bei ta pati advokatų kontora „Response“.

121.       Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų ir atsiliepimų į juos argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atskiruosius skundus, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

122.       Apeliantė UAB „Nikosparta“ į bylą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti iš UAB „EMILĖ“ 639,80 Eur, iš UAB „NT paslaugos“ 639,80 Eur, iš UAB „Linsana“ 639,80 Eur, iš UAB „Sorita“ 639,80 Eur, iš UAB „Kardos“ 639,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

123.       Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, o apeliantės UAB „Nikosparta“ skundą atmetus, atmetamas ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK                     98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        Dalia Kačinskienė 

 Asta Radzevičienė

                                                        Antanas Rudzinskas