Civilinė byla Nr. e2A-225-464/2024  

        Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00257-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.11.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.4; 2.6.20; 3.1.7.6

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tubis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tututis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tubis“ dėl uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus ir nuostolių atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Tututis“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus su ieškiniais atsakovei UAB ,,Tubis“, kurie Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo sujungti į vieną civilinę bylą, ir, kelis kartus patikslinusi ieškinio dalyką, prašė:

1.1.       uždrausti atsakovei UAB „Tubis“ atlikti neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir įpareigoti ją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti ieškovės duomenis serveriuose DELL EMC ir DELL PowerEdge T320;

1.2.       priteisti iš atsakovės UAB „Tubis“ 66 681,30 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad su atsakove UAB ,,Tubis“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudariusi techninio aptarnavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti ieškovės kompiuterinės ir programinės įrangos techninį aptarnavimą, o ieškovė įsipareigojo už jai suteiktas paslaugas sumokėti. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 31 d. pranešė ieškovei apie šios sutarties nutraukimą nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. ir nurodė atsiųsti asmens, kuriam bus perduoti visi duomenys, reikalingi normaliam informacinių technologijų procesų tęsimui, kontaktus. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu užpildyti klausimyną, siekdama naujai savo informacinių technologijų administratorei UAB ,,GoIT“ perduoti visus informacinių technologijų duomenis, reikalingus tinkamam informacinių technologijų administravimui. Tačiau atsakovė į šiuos prašymus nereagavo ir iki ieškinio pateikimo dienos nebuvo grąžinusi prieigos prie ieškovės fizinių serverių DELL EMC ir DELL PowerEdge T320, t. y. nepateikė fizinių serverių DELL EMC ir DELL PowerEdge T320 privataus EFS sertifikato rakto ir atsakovės direktoriaus D. D. prisijungimo paskyros prie fizinių serverių DELL EMC ir DELL PowerEdge T320 slaptažodžio. Dar daugiau, atsakovė dalį svarbių serveriuose esančių duomenų užšifravo bei panaikino ieškovės darbuotojų prisijungimo prieigas prie jų. 

3.       Atsakovei neperdavus reikalautų duomenų, ieškovės veikla buvo visiškai paralyžiuota, ji negalėjo prisijungti prie serveriuose esančių aplikacijų ir (ar) programų (buhalterinės programos ,,Pragma“, gamybos valdymo programos ,,Monitor“), peržiūrėti dokumentų, brėžinių, nuotraukų ir kt. Dėl šios priežasties ieškovė buvo priversta paskelbti prastovą 62 darbuotojams, o nuostoliai, susiję su darbo užmokesčio ir komunalinių paslaugų sąnaudomis laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. spalio 11 d., siekė 44 770,17 Eur. Be to, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. ieškovė tvirtina patyrusi 11 743,41 Eur serverių nuomos išlaidas bei 10 167,72 Eur išlaidas, susijusias su darbuotojų, atlikusių duomenų suvedimo ir atkūrimo darbus, darbo užmokesčiu. Kadangi visos nurodytos išlaidos buvo patirtos dėl atsakovės kaltės,  66 681,30 Eur išlaidos priteistinos iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimas.  

4.       Ieškovės teigimu, dėl atsakovės neveikimo egzistuoja ir prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos, siekiant apginti jos daiktines teises į fizinius serverius bei juose esančią informaciją, kurios neturėdama ieškovė kiekvieną dieną patiria ir ateityje patirs turtinę žalą. Dėl to atsakovei turi būti uždrausta atlikti neteisėtus veiksmus – ji įpareigotina atkurti duomenis serveriuose.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Tututis“ ieškinį patenkino iš dalies: (1) įpareigojo atsakovę UAB „Tubis“ per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti ieškovės duomenis serveriuose DELL EMC ir DELL PowerEdge T320; (2) priteisė ieškovei iš atsakovės 56 513,58 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 56 513,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14 674,10 Eur bylinėjimosi išlaidas; (3) priteisė atsakovei iš ieškovės 225 Eur bylinėjimosi išlaidas; (4) ieškinio dalį dėl 10 167,72 Eur nuostolių atlyginimo atmetė; (5) grąžino ieškovei 364 Eur žyminio mokesčio permoką.

6.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir ši turi atlyginti nuostolius, patirtus negrąžinus prieigos prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių fizinių serverių DELL EMC ir DELL PowerEdge T320, t. y. nepateikus fizinių serverių privataus EFS sertifikato rakto ir atsakovės direktoriaus D. D. prisijungimo paskyros prie fizinių serverių slaptažodžio.    

7.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 31 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo buvo pasiūliusi ieškovei nurodyti asmens, kuriam turėtų būti perduoti duomenys, reikalingi normaliam bendrovės informacinių technologijų procesų tęsimui, kontaktus. Ir nors pati atsakovė pripažino, kad duomenys turėjo būti perduoti, jos atstovas 2023 m. rugsėjo 26 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžiuose patvirtino tokių duomenų ieškovei neperdavęs. 

8.       Iš UAB ,,GoIT“ 2022 m. spalio 3 d. parengto apžiūros akto teismas nustatė, kad ieškovės fiziniai serveriai DELL EMC ir DELL PowerEdge T320 veikia tinkamai, tačiau ieškovės darbuotojai negali prisijungti prie serveriuose esančių programų, nes serverių aplinkose yra išjungti prisijungimai prie aplikacijų; neturint veikiančių prisijungimų, darbuotojams nėra įmanoma naudotis serverių aplinkose įdiegtomis programomis, serveriai veikia terminalo principu, veikiantys prisijungimai yra sąlyga, be kurios naudotis terminalais nėra galimybės; atsakovės direktoriui D. D. nepateikus slaptažodžių, t. y. prisijungimų prie fizinių serverių, ieškovė negali naudotis serveriuose esančiomis aplikacijomis, darbuotojai negali naudotis programomis: buhalterinės apskaitos programa „Pragma“, gamybos valdymo programa „Monitor“ bei kitomis programomis.  UAB ,,GoIT“ 2022 m. spalio 10 d. apžiūros akte nurodoma, kad, 2022 m. spalio 3 d. patikrinus ieškovės fizinius serverius DELL EMC ir DELL PowerEdge T320, buvo nustatyta, jog duomenys yra užšifruoti; šifravimui panaudota EFS technologija; tolesnei duomenų analizei reikalingas privatus EFS sertifikato raktas. Taip pat nurodoma, kad naudotojas, kuris galėtų iššifruoti duomenis, yra TUTIS\admin-dd, šis naudotojas – tai  atsakovės direktorius D. D., kuris nepateikė privataus EFS sertifikato rakto ir paskyros slaptažodžio, su kuriuo būtų galima tęsti duomenų atkūrimo galimybių patikrą.    

9.       Teismo vertinimu, tai, kad būtent atsakovės veiksmai lėmė ieškovės veiklos trikdžius, patvirtino ir liudytojas M. A., kuris nurodė, jog ieškovės duomenys buvo užšifruoti vieno vartotojo – admin-dd, niekas kitas prie šių užšifruotų failų iš esmės negalėjo prieiti; jei vienas administratorius failus užšifruoja, kiti iššifruoti negali. Kaip liudytojas apklaustas ieškovės gamybos vadovas D. J. nurodė, kad informacinių technologijų sritį prižiūrėjo D. D., jokio kito pavaduojančio asmens nebuvo; ieškovei nutraukus sutartį su atsakove, jokie duomenys, reikalingi normaliam procesų tęsimui, nebuvo perduoti. Liudytojai Ž. B. ir V. G. nurodė analogiškas aplinkybes.   

10.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės veiklos trikdžių priežasties, taip pat vadovavosi ir į nagrinėjamą bylą pateiktu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. lapkričio 17 d. raštu, kad dalis jai priklausančiuose serveriuose esančios informacijos yra užšifruota operacinės sistemos vartotojo admin-dd, kurio vardas – D. D., su EFS sertifikatais, kurių visos kontrolinės sumos, nurodytos šio rašto 1 ir 2 lentelėse, priklauso vartotojui admin-dd.    

11.       Kaip nepagrįstus teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovės pateiktas antstolio M. Petrovskio 2022 m. spalio 24 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame yra užfiksuotos aplinkybės, susijusios su ieškovės negalėjimu prisijungti prie serverio, laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu. Pažymėjo, kad atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio, kuriuo būtų ginčijamas nurodytas dokumentas, o toks reikalavimas net ir negalėtų būti reiškiamas, nes antstolis tik užfiksavo tai, ką pats matė ir ką jam paaiškino informacinių technologijų specialistas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra vienas iš rašytinių įrodymų, kuriame užfiksuotas aplinkybes nagrinėjamu atveju patvirtinta kitų byloje esančių įrodymų visuma.

12.       Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė, nutraukusi su ieškove kompiuterinės ir programinės įrangos techninio aptarnavimo sutartį, neperdavė ieškovei duomenų, reikalingų normaliam informacinių technologijų procesų tęsimui, be to, dalį fiziniuose serveriuose DELL EMC ir DELL PowerEdge T320 esančių duomenų atsakovė užšifravo, visais šiais veiksmais apribodama  ieškovei (jos darbuotojams) galimybę prisijungti prie serveriuose esančių aplikacijų ir (ar) programų, apribojo galimybę peržiūrėti dokumentus, brėžinius, nuotraukas, faktiškai eliminavo prieigą prie sandėlių valdymo, muitinės ir gamybos dokumentų bei kitų duomenų, dėl to ieškovė negalėjo funkcionuoti, t. y. atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

13.       Jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, t. y. būtų perdavusi ieškovei duomenis, reikalingus normaliam informacinių technologijų procesų tęsimui, ir nebūtų duomenų užšifravusi, ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių, t. y. jos įprasta gamybinė veikla nebūtų sustabdyta ir (ar) sutrikdyta. Todėl, teismo vertinimu, egzistuoja tiesioginis faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių. Atsakovė, teikdama ieškovei informacinių technologijų ūkio techninio aptarnavimo paslaugas ir gavusi paslaugų teikimui reikalingus duomenis, žinojo, kad, nutraukusi paslaugų teikimo sutartį, ji turi imperatyvią pareigą gražinti visa tai, ką yra gavusi, paslaugos gavėjai, juo labiau kad ir pati buvo prašiusi ieškovės nurodyti asmenį, kuriam bus perduoti duomenys, reikalingi informacinių technologijų administravimo tęstinumui. Priešingu atveju (neperdavus atitinkamų duomenų) ieškovė negalėtų vykdyti veiklos ir akivaizdžiai patirtų nuostolių.

14.       Tačiau teismas pripažino, kad tik dalis ieškovės nurodytų 66 681,30 Eur nuostolių, t. y. 44 770,17 Eur nuostoliai, susiję su darbo užmokesčio ir administravimo paslaugų sąnaudomis, ir 11 743,41 Eur nuostoliai, susiję su serverių nuoma, iš viso – 56 513,58 Eur, laikytini pagrįstais ir įrodytais. 

15.       Teismas nustatė, kad nuostolius, susijusius su darbo užmokesčio ir komunalinių paslaugų sąnaudomis, ieškovė prašo priteisti už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. spalio 11 d., kai ji buvo paskelbusi prastovas ir jos darbuotojai nedirbo. Pagal UAB ,,Botasta“ skaičiavimus ieškovės darbo užmokesčio ir komunalinių paslaugų sąnaudų̨, priskirtinų minėtam laikotarpiui, suma yra 44 770,17 Eur. Pagrindo šiais skaičiavimais nesivadovauti teismas neįžvelgė. Pasisakydamas dėl 11 743,41 Eur nuostolių, susijusių su serverių nuoma, atsiradimo, teismas vadovavosi ieškovės į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis ir iš jų turinio nustatė, kad ieškovė nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. patyrė 6 517,04 Eur išlaidas už virtualaus Cloud serverio nuomą, o laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. patyrė papildomas 5 226,37 Eur virtualaus Cloud serverio nuomos išlaidas. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus apie šių paslaugų apmokėjimą, todėl teismas ir šią nuostolių dalį pripažino įrodyta.

16.       Atmesdamas kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimo dalį dėl 10 167,72 Eur nuostolių, grindžiamų darbuotojų, atlikusių duomenų suvedimo ir (ar) jų atkūrimo, darbo užmokesčio sąnaudomis, atlyginimo, teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie šios sumos sumokėjimą darbuotojams. Todėl ieškovei iš viso buvo priteista 56 513,58 Eur (44 770,17 Eur + 11 743,41 Eur) jos nuostoliams atlyginti. 

17.       Pagrįstu teismas pripažino ir ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę atkurti duomenis serveriuose DELL EMC ir DELL PowerEdge T320, nurodęs, kad egzistuoja visos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos. Ieškovė, prašydama įpareigoti atsakovę atkurti duomenis, siekia apginti savo daiktines teises ne tik nuo jau padarytos žalos, bet ir nuo jos padarymo ateityje. Atsakovė, nutraukusi su ieškove paslaugų teikimo sutartį ir neperdavusi ieškovei duomenų, reikalingų normaliam informacinių technologijų procesų tęsimui, taip pat užšifravusi ieškovei nuosavybės teise priklausančių fizinių serverių duomenis apribojo ieškovei (jos darbuotojams) galimybę prisijungti prie serveriuose esančių aplikacijų ir (ar) programų, apribojo galimybę peržiūrėti bendrovės dokumentus, brėžinius, nuotraukas ir kt. Ieškovė dėl šių tęstinių atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir negalėjimo prisijungti prie serveriuose esančių aplikacijų ir (ar) programų patyrė ir patiria nuostolius.  

18.       Kaip nepagrįstus teismas atmetė atsakovės atsikirtimų į prevencinį ieškinį argumentus, kad šis reikalavimas nėra aiškus, nes nėra nurodyta nei kokie konkrečiai duomenys turėtų būti atkurti, nei koks būtų jų atkūrimo sėkmės kriterijus, kaip teismas turėtų įsitikinti duomenų atkūrimo darbų atlikimu ir pan. Teismo nuomone, tai tik abstraktūs, teoriniai atsakovės pasisakymai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

19.       Atsakovė UAB ,,Tubis“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalis dėl prevencinio ieškinio patenkinimo, 56 513,58 Eur ir 6 proc. dydžio palūkanų priteisimo, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

19.1.       Teismo sprendimo dalis dėl duomenų atkūrimo yra neteisėta ir nepagrįsta, ji prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 267 straipsniui, nes jos įvykdymas priklauso nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo arba neatsiradimo. Šios sprendimo dalies įvykdymas priklauso nuo dviejų sąlygų – galimybės fiziškai prieiti prie serverių ir serveriuose esančių duomenų nemodifikavimo. Ginčo serveriai yra perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, todėl atsakovė neturi fizinės prieigos prie jų. Be to, duomenys, esantys serveriuose, buvo modifikuojami ir šifruojami, todėl tinkamai jų neužkonservavus nėra galimybės įvykdyti tokio teismo sprendimo.

19.2.       Prevencinis reikalavimas nebeaktualus ir nebeatlieka savo paskirties – užkirsti kelią galimų nuostolių atsiradimui ateityje. Ieškovė pateikė įrodymus, kad savo duomenis jau yra atkūrusi, šie duomenys yra perkelti į nuomojamą serverį ir su jais yra dirbama. Atsakovė neatliko ir neatlieka jokių neteisėtų veiksmų, neplanuoja jų atlikti ateityje. Be to, nėra aišku, kaip senų duomenų atkūrimas po daugiau nei vienerių metų galėtų padėti išvengti nuostolių ateityje, nes nuomojamuose serveriuose yra dirbama su naujais, aktualiais duomenimis.    

19.3.       Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai, ji elgėsi kaip rūpestingas ir apdairus asmuo. Atsakovė įspėjo ieškovę apie sutarties nutraukimą bei pati pasiūlė nurodyti kontaktinį asmenį, kuriam turėjo būti perduoti visi duomenys. Atsakovė duomenų neperdavė dėl akivaizdaus ir tiesioginio pavojaus jos finansiniams interesams, nes ieškovė buvo pareiškusi atsakovei pretenziją dėl 2022 m. rugpjūčio 10 d. įvykusio dalies duomenų praradimo incidento, kurios pagrindu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jeigu, tebevykstant tyrimui, atsakovė būtų perdavusi prisijungimo duomenis, ieškovė galėjo serveriuose esančią informaciją pakeisti atsakovės nenaudai. Be to, pati ieškovė atsisakė pasirašyti techninio aptarnavimo sutarties nutraukimo pasekmių sutartį.    

19.4.       Atsakovė nešifravo serveriuose buvusių duomenų, tokius jos veiksmus patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje nurodyta tik tai, kad 2022 m. spalio 3 d. – 2022 m. spalio 4 d. šifravimo veiksmus atliko vartotojas admin-dd, su ESF sertifikatu. Nė viename iš įrodymų nėra nurodyta, kad būtent atsakovė atliko šifravimo veiksmus. Ieškovės duomenis šifravo ne atsakovė, bet kitas, byloje nenustatytas asmuo, kuris tuo metu disponavo atsakovės naudotos paskyros admin-dd serveryje DELL EMC slaptažodžiu.   

19.5.       Neegzistuoja faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovė įrodinėtų nuostolių. Negalėjimas prisijungti prie serverių 2022 m. rugsėjo 30 d. nebuvo nulemtas užšifruotų duomenų. Byloje esančių įrodymų – UAB ,,GoIT“ 2022 m. spalio 3 d. apžiūros akto ir antstolio M. Petrovskio 2022 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo – visuma patvirtina, kad ieškovė negalėjo prisijungti prie serverių dėl išjungtų dalies vartotojų paskyrų serveriuose. Taigi, šifravimas nebuvo ir negalėjo būti kliūtimi prisijungti prie serverių. Be to, ieškovė negalėjo prisijungti prie serverių ne dėl neperduotų duomenų (prisijungimo prie serverių paskyros slaptažodžio). Visi ieškovės vartotojai žino savo prisijungimo prie serverių paskyrų duomenis.    

19.6.       Neegzistuoja ir teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovė įrodinėtų nuostolių. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio nepagrįstą teismo išvadą, kad atsakovė yra gavusi iš ieškovės EFS sertifikato raktą. Ieškovė perdavė atsakovės vadovui D. D. prisijungimo prie serverių paskyros slaptažodį. Prisijungimo duomenys yra informacija, kuri savaime perdavimo metu nedingsta ir nesusinaikina, todėl paskyros duomenų kopija perdavimo metu neabejotinai liko pas duomenis perdavusį ieškovės vadovą S. P., kuriuos jis ir privalėjo išsaugoti.  

19.7.       Nuostoliai, susiję su serverių nuoma, nėra pagrįsti. Ieškovė visą laiką galėjo naudotis savo informacinėmis technologijomis ir jose esančiais duomenimis, nes vėliausiai 2022 m. spalio 7 d. turėjo fizinę ir programinę prieigą prie jų. Aptartą aplinkybę patvirtina antstolio M. Petrovskio 2022 m. spalio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas 2022 m. spalio 7 d. ryte padarytas vaizdo įrašas, kuriame informacinių technologijų specialistas M. A. pademonstruoja, kad prieiga prie serverių DELL EMC ir DELL PowerEdge T320 ir prie juose esančių duomenų yra.    

19.8.       Byloje nėra duomenų, kad ieškovei buvo būtina nuomotis serverius iš trečios šalies po 2022 m. lapkričio 1 d., t. y. 23 dienos po to, kai buvo atgauta neva prarasta prieiga prie serverių ir (ar) duomenų, ir 20 dienų vėliau, nei baigėsi deklaruojamas nuostolių susidarymo periodas (2022 m. spalio 11 d.). Visi duomenys iš serverių DELL EMC ir DELL PowerEdge T320 buvo nedelsiant perkelti į nuomojamą serverį ir šiais duomenimis kitame serveryje yra sėkmingai naudojamasi, priešingu atveju serverių nuoma neturėtų prasmės. Todėl faktinis priežastinis ryšys tarp nuostolių, susijusių su serverių nuoma, ir atsakovės veiksmų neegzistuoja.

19.9.       Teismas pažeidė CPK 184 straipsnį, nes nesiėmė jokių priemonių įvertinti atsakovės pareiškimams dėl ieškovės pateiktų 2022 m. spalio 3 d. UAB ,,GoIT“ apžiūros akto ir 2022 m. spalio 24 d. antstolio M. Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo klastojimo. Teismas pažeidė ir CPK 290 straipsnio nuostatas, kai, 2023 m. birželio 22 d. priėmęs į bylą prašymą pripažinti dokumentą neteisėtu ir niekiniu, nepriėmė tuo klausimu jokios nutarties, t. y. ignoravo atsakovės prašymą.

20.       Ieškovė UAB ,,Tututis“ atsiliepime į atsakovės UAB ,,Tubis“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:     

20.1.       Teismas pagrįstai patenkino prevencinį ieškinį ir šios teismo sprendimo dalies įvykdymas nėra susietas su jokia sąlyga. Nors dėl atsakovės galbūt padarytos nusikalstamos veikos yra vykdomas ikiteisminis tyrimas ir serveriai yra laikinai perduoti ikiteisminio tyrimo institucijoms, tačiau ieškovė nėra praradusi nuosavybės teisių į serverius. Todėl, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, serveriai bus grąžinti ieškovei ir atsakovė turės visas galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovė neturi ketinimų trukdyti atsakovei įvykdyti šią teismo sprendimo dalį. Jokie incidentai, susiję su serveriais, nebuvo įvykę, todėl kliūčių atkurti informaciją nėra.  

20.2.       Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovė, nutraukusi sutartį, neperdavė ieškovei duomenų, reikalingų normaliam procesų tęsimui, užšifravo dalį fizinių serverių DELL EMC ir DELL PowerEdge T320 duomenų. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovės atstovas turėjo prisijungimo prie serverių duomenis. Priešingai, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovė atsakovei perdavė prisijungimo duomenis, kuriuos atsakovė vėliau pakeitė ir ieškovė prie serverių nebegalėjo prisijungti.    

20.3.       Faktą, kad būtent atsakovės atstovas užšifravo dalį duomenų, patvirtina ne tik Lietuvos teismo ekspertizės centro raštas, bet ir 2022 m. spalio 3 d. bei 2022 m. spalio 10 d. UAB „GoIT“ apžiūros aktai, byloje paaiškinimus davę liudytojai. Priešingai nei teigia atsakovė, tik dalį duomenų, kurie nebuvo užšifruoti, ieškovės darbuotojai galėjo atkurti ir atkūrė. Ieškovės darbuotojai nors ir turėjo prisijungimo prie serverių slaptažodžius, tačiau prisijungti prie jų negalėjo, nes atsakovė išjungė vartotojų paskyras serveriuose.   

20.4.       Ieškovei nuomotis serverius buvo ir tebėra būtina, priešingu atveju ji nebūtų galėjusi vykdyti savo ūkinės komercinės veiklos. Be to, kitų serverių nuoma buvo būtina dar ir todėl, kad nebūtų pakenkta ieškovei priklausiančiuose serveriuose likusiems duomenims ir vykstančiam ikiteisminiam tyrimui.  

20.5.       Pagrįsta ir teismo išvada, kad atsakovė, teikdama ieškovei informacinių technologijų ūkio techninio aptarnavimo paslaugas ir gavusi paslaugų teikimui reikalingus duomenis (slaptažodį, privatų EFS sertifikato raktą), žinojo, jog nutraukusi paslaugų teikimo sutartį ji turi imperatyvią pareigą grąžinti tai, ką yra gavusi, paslaugos gavėjai, juo labiau kad ir pati prašė nurodyti asmenį, kuriam bus perduoti duomenys.

20.6.       Atsakovė nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl atsakovės, kaip profesionalios informacinių technologijų paslaugų teikėjos ir verslininkės, kuriai taikomi aukščiausi atidumo ir rūpestingumo standartai, privalėjimo numatyti, kad jai neperdavus duomenų, reikalingų normaliam procesų tęstinumui, bus sutrikdyta ieškovės veikla ir ji patirs nuostolius.   

20.7.       Atsakovė jokių prašymų dėl tariamai suklastotų UAB „GoIT“ apžiūros aktų teismui neteikė. Atsakovė pateikė teismui tik 2023 m. birželio 21 d. prašymą pripažinti 2022 m. spalio 24 d. antstolio M. Petrovskio faktinių aplinkybių̨ konstatavimo protokolą̨ neteisėtu, negaliojančiu, niekiniu ir suklastotu. Teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, šį atsakovės prašymą išsprendė skundžiamame sprendime, nurodęs, kad toks atsakovės prašymas netenkinamas, nes atsakovė nepateikė priešieškinio. Teismas pasisakė ir dėl atsakovės argumentų, susijusių su tariamu antstolio surašyto aplinkybių konstatavimo protokolo neteisėtumu, pažymėdamas, kad antstolis tik užfiksavo tai, ką matė ir ką jam paaiškino specialistas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl šalių ginčo esmės ir apeliacijos ribų

 

21.       Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarė neterminuotą atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, pavadintą Techninio aptarnavimo sutartimi Nr. TT-18-1 (1 t., b. l. 18–19). Kilus šalių nesutarimams dėl sutarties vykdymo ir ieškovei 2022 m. rugpjūčio 24 d. bei 2022 m. rugpjūčio 31 d. pareiškus apeliantei pretenzijas dėl UAB „Tututis“ ir UAB „Tututis textil“ ištrintų duomenų (7 t., b. l. 95–96, 98–99), ši paslaugų sutartis pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. apeliantės pranešimą (1 t., b. l. 20) buvo nutraukta nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. Pranešime dėl sutarties nutraukimo apeliantė nurodė, kad paslaugų teikimas bus vykdomas iki sutarties galiojimo pabaigos, o iki to momento ieškovė turėtų jai atsiųsti kontaktus asmens, kuriam bus perduoti visi duomenys, reikalingi normaliam bendrovės IT (informacinių technologijų) procesų tęstinumui. Nagrinėjamoje byloje sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nekeliamas. Šalių ginčas kyla dėl to, ar po sutarties nutraukimo apeliantės atlikti ar, priešingai, neatlikti veiksmai galėjo sukelti atsakovei nuostolių.    

22.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnyje, įtvirtinančiame bendruosius sutarčių vykdymo principus, nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai, vykdyti jas kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Teisės normose, reglamentuojančiose atlygintinių paslaugų teikimą, yra akcentuojama paslaugų teikėjo pareiga veikti sąžiningai ir protingai, labiausiai kliento interesus atitinkančiu būdu, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, nusistovėjusią praktiką ir atitinkamos profesijos standartus, paslaugas teikti pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 1–3 dalys).

23.       Pagal CK 6.221 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau šis faktas (sutarties nutraukimas) nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas. Neabejotina, kad nuostolių sutarties šaliai gali atsirasti ir sutarties galiojimo pabaigoje, pavyzdžiui, dėl nutraukimo procedūrų netinkamo įgyvendinimo.

24.       Šalis, kurios teisės, vykdant sutartį, buvo pažeistos ar ji patyrė nuostolius dėl sutarties nutraukimo, gali siekti savo teisių gynybos, prašydama sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sutartį pažeidusiai šaliai. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios pačios sąlygos, kaip ir deliktinei civilinei atsakomybei, t. y. sutarties šalies neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sutartinė atsakomybė atsiranda tiek už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, tiek ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023, 73 punktas).

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovė (paslaugų gavėja) UAB ,,Tututis“ prašė taikyti sutartinės civilinės atsakomybės institutą apeliantei (paslaugų teikėjai) UAB ,,Tubis“ nenurodžiusi konkrečios paslaugų sutarties sąlygos pažeidimo, bet įrodinėdama nuostolių atsiradimą dėl bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo. Ieškovė teigė, o pirmosios instancijos teismas su tokia jos pozicija sutiko, kad apeliantė po sutarties nutraukimo ne tik negrąžino ieškovei prisijungimų prie serveriuose esančios informacijos, gautos vykdant sutartį, duomenų, bet dar ir užšifravo informaciją, dėl ko naudojimasis šiais serveriais tapo iš esmės negalimas, o tokie apeliantės veiksmai ir neveikimas lėmė 11 743,41 Eur žalos, susijusios su naujų serverių nuoma, ir 44 770,17 Eur žalos, susijusios su darbuotojų prastovomis, atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 56 513,58 Eur kaip nuostolių atlyginimą bei įpareigodamas apeliantę atkurti ieškovės duomenis serveriuose, atmetė tik patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 10 167,72 Eur nuostolių, susijusių su išlaidomis, patirtomis ieškovės darbuotojams atkuriant duomenis, atlyginimo.

26.       Apeliantė apeliaciniu skundu skundžia tik tą teismo sprendimo dalį patenkinti ieškinį, kuria pirmosios instancijos teismas konstatavo jos veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį ir nuostolių, susijusių su serverių nuoma, atsiradimą, taip pat teigia, jog nėra įrodytos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo pagrindą ir dalyką,  nenustačiusi CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų apeliacinio skundo ribų peržengimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą įvertins tik apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, kontekste. 

 

Dėl neteisėtų veiksmų, kaip sąlygos apeliantės civilinei atsakomybei kilti     

 

27.       Ieškovui, reikalaujančiam nuostolių atlyginimo už sutarties neįvykdymą, kyla pareiga įrodyti neteisėtus sutarties kontrahento veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018, 30 punktas). Neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Kitaip tariant, neįrodžius neteisėtų veiksmų, ieškovo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28.       Kaip buvo minėta pirmiau, ieškovė kaip savo reikalavimo pagrindą nurodė jos ir apeliantės 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą Techninio aptarnavimo sutartį (1 t., b. l. 18–19), pagal kurią apeliantė įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu atlikti ieškovės kompiuterinės ir programinės įrangos techninį aptarnavimą pagal sutartyje numatytas sąlygas, o ieškovė – sumokėti už suteiktas paslaugas (sutarties 1.1, 1.2 papunkčiai). Apeliantės įsipareigojimai detalizuoti sutarties 2.1 papunktyje, kuriame nurodyta, kad apeliantė įsipareigoja atlikti kompiuterinės ir programinės įrangos techninį aptarnavimą – užtikrinti funkcionalumą, priežiūrą ir remontą (gedimo priežasties nustatymas ir pašalinimas, derinimo darbai); nereikalingų bylų, registro įrašų šalinimą; virusų ir kitų kenkėjiškų programų bei skaitmeninių šiukšlių šalinimą, programų ir operacinių sistemų naujinimą; pagalbą ir konsultacijas telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis. Šalys sutarties 2.2 papunktyje susitarė ir dėl papildomų darbų, atliekamų pagal ieškovės pageidavimą, galimo atlikimo: įrangos pirkimo, informacinių sistemų darbo optimizavimo, techninės įrangos modernizavimo, įsigytos nemokamos programinės įrangos diegimo bei derinimo, ir kitų su informacinių technologijų taikymu susijusių darbų.

29.       Šalių pasirašytoje sutartyje taip pat buvo numatyta, kad apeliantė turi teisę ieškovės darbo vietose įdiegti nuotolinės prieigos priemones savo įsipareigojimų vykdymui užtikrinti (sutarties 3.1.5 papunktis). Be to, apeliantė pagal sutartį įsipareigojo pašalinti gedimą nuotoliniu būdu per 2 valandas, o jei tai neįmanoma, – atvykus pas ieškovę per 4 darbo valandas nuo pranešimo gavimo (sutarties 4.2 papunktis).

30.       Ginčo dėl to, kad vykdydama aptariamą sutartį apeliantė administravo ieškovei priklausančius serverius DELL EMC ir DELL PowerEdge T320, kuriuose ieškovė, daugiau kaip 20 metų vykdanti kūdikių ir vaikų vėžimėlių gamybos ir jų eksporto veiklą, kaupė ir saugojo dokumentus, brėžinius, nuotraukas, buhalterinės apskaitos ir gamybos valdymo programas, byloje nėra. Šalys skirtingai aiškina aplinkybes, susiklosčiusias po apeliantės 2022 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo dėl sutarties nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutraukimo (1 t., b. l. 20). Ieškovės teigimu, apeliantė užšifravo serveriuose esančius duomenis ir prisijungimo prie jų duomenų jai neperdavė, o apeliantė teigia, kad ji neatliko šifravimo veiksmų, duomenys galėjo būti prarasti dėl įvykusios kibernetinės atakos, be to, prisijungimo duomenimis disponavo ir pati ieškovė, kuriai kilo pareiga juos išsaugoti.

31.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia tokios sprendime padarytos išvados, kad apeliantės veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš sąlygų jos sutartinei civilinei atsakomybei kilti, yra įrodytas byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintų įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis).

32.       Ieškovės 2022 m. rugpjūčio 24 d. pretenzija, adresuota apeliantei (7 t., b. l. 95–96), patvirtina, kad šalių nesutarimai dėl paslaugų sutarties vykdymo atsirado 2022 m. rugpjūčio 2 d.  ieškovei pastebėjus, jog apeliantė nedaro jos naudojamos gamybos valdymo programos ,,Monitor“ duomenų bazių atsarginės kopijos, taip pat 2022 m. rugpjūčio 9 d. pastebėjus, kad dalis duomenų apeliantės yra ištrintini ir apeliantė nesugebėjo jų atkurti. Analogiškos pretenzijos dėl tos pačios sutarties netinkamo vykdymo pareikštos ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. pretenzijoje, tik jos buvo siejamos su kitos bendrovės (UAB „Tututis textil“) ištrintais duomenimis (7 t., b. l. 98–99). Apeliantė, nesutikdama su jai pareikštomis pretenzijomis, 2022 m. rugpjūčio 31 d. pranešė nutraukianti sutartį nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. bei pati 2022 m. rugsėjo 19 d., 2022 m. rugsėjo 26 d., 2022 m. spalio 6 d. kreipėsi į ieškovę su pretenzijomis (5 t., b. l. 7, 10, 12) dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat leidžia įsitikinti, kad apeliantė siekė pasirašyti su ieškove paslaugų sutarties nutraukimo pasekmių sutartį, kurios projektą ji siuntė ieškovei, pagal kurią šalys turėjo įsipareigoti nereikšti viena kitai jokių pretenzijų, o ieškovė turėjo atsiprašyti apeliantės ir atsiskaityti už paslaugas (1 t., b. l. 35–38). Šalims nepavykus susitarti, tokia sutartis nepasirašyta. Tačiau ieškovė atsiskaitė su apeliante už suteiktas paslaugas, ką elektroniniame laiške (1 t., b. l. 49) pripažino ir ieškovė.

33.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantės veiksmai, kuomet ji siūlė išskirtinai sau pačiai palankias sutarties nutraukimo pasekmių sutarties nuostatas, patvirtina jos, kaip sutarties šalies, sąžiningumą, atidumą ir rūpestingumą. Priešingai, po sutarties nutraukimo vykęs šalių elektroninio susirašinėjimo turinys teikia pagrindą konstatuoti, kad apeliantė elgėsi netinkamai ir nesąžiningai. Apeliantė jau minėtame 2022 m. spalio 17 d. elektroniniame laiške (1 t., b. l. 49) nurodė dėkojanti ieškovei, kad ši apmokėjo visas sąskaitas, bei siūlanti suteikti ieškovei su informacinėmis technologijomis susijusias paslaugas, pagal atskirą susitarimą, kas suponuoja išvadą, kad toks susitarimas turėjo būti atlygintinis. Ieškovei inicijuojant ikiteisminio tyrimo apeliantės vadovui D. D. pradėjimą, tikslinant aplinkybes buvo išklausytas pokalbio, tikėtina, tarp apeliantės ir ieškovės vadovų, garso įrašas, kurio metu buvo kalbama apie paslaugų sutarties nutraukimo pasekmių sutartį. Šio pokalbio metu vyras, vardu D., sutiko pasižiūrėti, kas atsitiko serveriams, tačiau nurodė, kad tai bus papildoma paslauga, už kurią mokama atskirai (Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo persekiojimo skyriaus 2022 m. spalio 21 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2 t., b. l. 48).

34.       Šalių ginčui persikėlus į teismą, 2023 m. balandžio 7 d. elektroniniame laiške (4 t., b. l. 119) apeliantės atstovas, siūlydamas užbaigti teisinę konfrontaciją tarp abiejų bendrovių, nurodė, kad siūlo neatlygintinai pašalinti kibernetinio incidento, galimai įvykusio UAB „Tututis“ 2022 metų rudenį, padarinius; taip pat nurodė, kad nedisponuoja ieškovės prašomais perduoti duomenimis (privačiu EFS sertifikato raktu bei vartotojo paskyros admin-dd slaptažodžiu), o padarinių šalinimui naudotų kitus, alternatyvius metodus, garantuodamas bendrovės duomenų saugumą ir konfidencialumą, šiuos darbus atliktų su ieškovės IT specialistų pagalba ir jos pasirinkto antstolio priežiūra; nurodė ribotą tokio pasiūlymo galiojimo laiką – iki 2023 m. balandžio 14 d.    

35.       Taigi, aptarti apeliantės pasiūlymai leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad apeliantė, teigdama, jog ji neturėjo galimybės prisijungti prie ieškovės serverių ir daryti kokią nors įtaką juose esančių duomenų pasiekiamumui, nebuvo sąžininga sutarties šalimi. Priešingai, sklandaus duomenų perdavimo ieškovei proceso, pažymėtina, dar nė nepasibaigus paslaugų sutarties galiojimui (pačios apeliantės iniciatyva neterminuotos sutarties galiojimas turėjo pasibaigti 2022 m. rugsėjo 30 d.), apeliantė neužtikrino ne dėl to, kad tam neturėjo techninių galimybių ar prieigos prie serveriuose esančios informacijos (sutartis dar turėjo būti vykdoma), bet dėl kitų motyvų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir tokią aplinkybę, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. apeliantė paprašė ieškovės atsiųsti kontaktą asmens, kuriam bus perduoti visi duomenys, reikalingi normaliam ieškovės informacinių technologijų procesų tęsimui. Tačiau apeliantė jai 2022 m. rugsėjo 27 d. elektroniniu paštu išsiųsto ieškovės klausimyno, kuriame, be kita ko, turėjo būti nurodyti ir prisijungimų administratoriaus teisėmis bei lokalių prisijungimų prie serverių ir kitų IT sistemų  duomenys (1 t., b. l. 29–33), neužpildė ir būtinos ieškovei informacijos nesuteikė. Toks elgesys neatitinka sutarties šalies pareigos, vykdant sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis su antrąja šalimi, sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai imperatyvo (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys).

36.       Deklaratyvūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti taip pat tokie apeliacinio skundo argumentai, kad reikalaujami duomenys ieškovei nebuvo perduoti, nes ieškovė galėjo pakeisti serveriuose esančią informaciją apeliantės nenaudai ir ji dėl to būtų patyrusi finansinius nuostolius. Viena vertus, tokia argumentacija pati apeliantė pripažįsta, kad reikalautus perduoti duomenis ji turėjo, tačiau jų neperdavė, siekdama išvengti finansinių nuostolių, visiškai neįvertindama, kad tokie jos veiksmai gali turėti (ir faktiškai turėjo) įtakos ieškovės komercinei ūkinei veiklai. Jokių įrodymų, kad ieškovė būtų ketinusi klastoti serveriuose esančią informaciją, į bylą nepateikta. Apeliantės veiksmai, atsisakius turto savininkei perduoti jai priklausančius duomenis net ir po to, kai ši su ja visiškai atsiskaitė už suteiktas paslaugas, negali būti pripažinti nei teisėtais, nei pagrįstais, nei rūpestingu ar apdairiu sutarties kontrahentės elgesiu. Manydama, kad ieškovė gali imtis neteisėtų veiksmų, apeliantė, turėdama prieigą prie serveriuose esančios informacijos, galėjo teisinėmis priemonėmis ją užfiksuoti, bet negalėjo savavališkai apriboti ieškovės teisės gauti serveriuose esančią ir jos gamybinei veiklai svarbią informaciją.

37.       Teisėjų kolegija negali sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jokiais įrodymais nepagrindė tokios skundžiamame sprendime padarytos išvados, jog apeliantė užšifravo duomenis, esančius ginčo serveriuose. Būtent tokią teismo padarytą išvadą pagrindžia tiek ieškovės į bylą pateiktas UAB ,,GoIT“ 2022 m. spalio 10 d. apžiūros aktas (1 t., b. l. 44), tiek ir Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikta į nagrinėjamą civilinę bylą informacija, kuri buvo gauta ikiteisminiame tyrime atliekant informacinių technologijų tyrimą (7 t., b. l. 186). Šiuose dviejų skirtingų, t. y. privačios ir nepriklausomos valstybinės institucijos, subjektų raštuose yra nurodytos identiškos faktinės aplinkybės, kad dalis serveriuose esančių duomenų yra užšifruota, šifravimui panaudojant EFS technologiją (su EFS sertifikatu), informacija užšifravęs operacinės sistemos vartotojas admin-dd, kurio visas vardas – D. D., t. y. apeliantės vadovas. 

38.       Be to, aplinkybė, kad ieškovė neturėjo galimybės prisijungti prie jai nuosavybės teise priklausančių serverių ir naudotis visa juose esančia informacija, nurodyta ir 2022 m. spalio 24 d. antstolio M. Petrovskio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (2 t., b. l. 13–15). Šiame protokole užfiksuotos tokios aplinkybės: 2022 m. spalio 7 d. bandant jungtis prie serverių ir įvedant paskutinius žinomus vartotojų vardus ir slaptažodžius, sistema parodo klaidos pranešimą, kad vartotojo vardas arba slaptažodis yra netinkamas; įjungtas vienintelis vartotojas, kuris gali prisijungti prie serverių – admin-dd. Nors apeliantė teigia, kad šis įrodymas yra suklastotas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 184 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija nei pagrindo abejoti šio rašytino įrodymo, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu, nei spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliantės prašymus pripažinti jį suklastotu, neįžvelgia.

39.       Pirmosios instancijos teismas apeliantės 2023 m. birželio 21 d. prašymą pripažinti antstolio parengtą dokumentą neteisėtu ir niekiniu (7 t., b. l. 14–19) išsprendė, o jo atmetimo  argumentus nurodė skundžiamo sprendimo 22 punkte. Kaip teisingai yra nurodyta sprendime, apeliantė nėra pateikusi tokių įrodymų, kurie objektyviai leistų suabejoti antstolio surašyto dokumento teisėtumu ar teisingumu. Antstolio konstatuotų aplinkybių taip pat negali paneigti ir kito antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Šiame kontekste pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Tik aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, turinčiuose didesnę įrodomąją galią, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais (išskyrus liudytojų parodymus) (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Kitaip nei teigiama apeliantės 2023 m. birželio 21 d. prašyme pripažinti aptariamą dokumentą neteisėtu ir niekiniu, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu tik tada, kai faktines aplinkybes antstolis konstatuoja teismo pavedimu (CPK 635 straipsnis), o kai jas konstatuoja asmenų prašymu, antstolio surašytas protokolas yra paprastas rašytinis įrodymas, kuris vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais, kitaip tariant, didesnės įrodomosios galios jis neturi.  

40.       Antstolio M. Petrovskio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nebuvo vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė atitinkamas faktines aplinkybes ir padarė atitinkamas išvadas. Tokiu atveju, net ir neatsižvelgiant į faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį, nebūtų pagrindo šioje byloje dėl ginčo esmės priimti kitokio sprendimo. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, 2023 m. birželio 21 d. jos prašyme nebuvo keliamas  kitų rašytinių įrodymų – UAB ,,GoIT“ aktų teisėtumo ir (ar) galiojimo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas dėl to pasisakyti neturėjo.

41.       Taip pat aiškiai stokoja pagrįstumo ir tokie apeliantės argumentai, kad šiuo konkrečiu atveju duomenis serveriuose, pasinaudodamas jos vadovo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu, galėjo užšifruoti kuris nors kitas (apeliantės neįvardytas) asmuo. Pagal šalių sudarytos sutarties 3.1.2 papunktį apeliantė įsipareigojo užtikrinti visos jai prieinamos informacijos apie ieškovę konfidencialumą. Vadinasi, apeliantė turėjo užtikrinti ir tai, kad prisijungimo prie serverių duomenys nebūtų perduoti jokiems kitiems asmenimis, o jei taip atsitiko, jai pačiai ir tenka tokio priešingo sutarčiai elgesio teisiniai padariniai.    

42.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės veiksmų (ne)teisėtumo, kaip vienos iš privalomų sąlygų jos civilinei atsakomybei kilti, klausimą išsprendė teisingai.

 

Dėl priežastinio ryšio

 

43.       CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

44.       Kasacinio teismo praktikoje, ką akcentuoja ir apeliantė, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesas iš tiesų sąlygiškai dalijamas į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019, 35 punktas).

45.       Apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo konkrečiu atveju nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys tarp ieškovės nuostolių ir apeliantės neteisėtų veiksmų neegzistuoja, nes ieškovės darbuotojai negalėjo prisijungti prie serverių ne dėl duomenų juose užšifravimo, o dėl to, kad jų prisijungimai buvo išjungti, nors pati ieškovė disponavo prisijungimo prie serverių duomenimis, nėra pagrįsti. 

46.       UAB ,,GoIT“ 2022 m. spalio 3 d. apžiūros akte nurodyta, kad ieškovės darbuotojai negali prisijungti prie serverių ir juose esančių programų, nes serverių aplinkoje yra išjungti prisijungimai prie aplikacijų; neturint veikiančių prisijungimų, darbuotojams nėra įmanoma naudotis serverių aplinkose įdiegtomis programomis. Paskesniame 2022 m. spalio 10 d. UAB ,,GoIT“ apžiūros akte taip pat nurodyta, kad duomenys serveriuose yra užšifruoti, panaudojant EFS technologiją, naudotojas, kuris gali iššifruoti duomenis, yra admin-dd, t. y. apeliantės vadovas D. D., kuriam nepateikus ESF sertifikato rakto ir paskyros slaptažodžio, darbuotojai negali naudotis serveriuose esančiomis programomis. Analogiška aplinkybė dėl administratoriaus, atlikusio tokius veiksmus, ir apeliantės vadovo vardo bei pavardės sutapties yra nurodyta ir pirmiau jau įvardytame Lietuvos teismo ekspertizės centro rašte (žr. šios nutarties 37 punktą).

47.       Todėl darytina išvada, kad nors ieškovės darbuotojai turėjo jiems suteiktus prisijungimo vardus ir slaptažodžius, tačiau prie savo paskyrų su jiems suteiktais prisijungimo vardais prisijungti jie negalėjo, nes būtent administratorius (admin-dd) buvo panaikinęs jų prisijungimus, be to, serveriuose esanti informacija buvo užšifruota pasinaudojant apeliantės turimais prisijungimo prie serverių duomenimis. Apeliantės teiginiai, kad jos vadovui D. D. atitinkami prisijungimo duomenys nebuvo perduoti, nėra patikimi ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžiami. Dar daugiau, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo persekiojimo skyriaus 2023 m. sausio 18 d. kratos protokole (4 t., b. l. 37–38) yra užfiksuota visiškai kitokia apeliantės vadovo pozicija. Kaip matyti iš šio kratos protokolo, apeliantės vadovas D. D. policijos pareigūnams pripažino, kad pas jį rastame nešiojamame kompiuteryje iki 2022 m. rugsėjo mėn. buvo saugomas slaptažodis prisijungimui prie ieškovės serverių, tačiau tvirtino šį slaptažodį ištrynęs po sutarties nutraukimo. Be to, apeliaciniame skunde tvirtindama, kad ieškovė turėjo pasilikti apeliantei perduotų serverių administratoriaus paskyros prisijungimo duomenų kopiją, apeliantė kartu paneigia savo argumentus dėl jos vadovui neperduotų atitinkamų prisijungimo duomenų. 

48.       Nurodytų aplinkybių visuma teikia pagrindą teisėjų kolegijai nesutikti su apeliantės pozicija, kad ji negali būti laikoma atsakinga už žalą dėl neegzistuojančio priežastinio ryšio. Vien jau toks faktas, kad apeliantė paslaugų sutartį vykdė net 4 metus, savaime leidžia padaryti vienareikšmišką išvadą, kad ji tam turėjo visus instrumentus ir priemones, kuriais, kilus su ieškove nesutarimams dėl sutarties vykdymo, ir pasinaudojo, užšifruodama serveriuose esančią informaciją bei taip apribodama ieškovės darbuotojų prieigą prie jos. Argumentų, kad visi prisijungimo duomenys liko pas ieškovę ir ši jais galėjo naudotis be jokių apribojimų, apeliantė jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė. 

49.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad apeliantei, kaip informacinių technologijų srities profesionalei, ne tik turėjo ir galėjo būti žinoma, jog serveriuose esančios, ieškovės gamybos ir pardavimo procese naudojamos informacijos užšifravimas bei  prieigos prie jos apribojimas yra neteisėtas veiksmas, bet taip pat turėjo būti suprantama, kad tokia situacija gali turėti neigiamą įtaką ieškovės veiklai ir sukelti jai žalą.

50.       Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodyta ir tokią sutartinės civilinės atsakomybės taikymui būtiną sąlygą, kaip priežastinis ryšys tarp neteisėtais pripažintų apeliantės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.     

 

Dėl nuostolių ir jų dydžio

 

51.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.     

52.       Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovei buvo priteistas 11 743,41 Eur nuostolių, susijusių su serverių nuoma, atlyginimas, kvestionuoja šių nuostolių realumą ir pagrįstumą. Apeliantės teigimu, ieškovė turėjo prieigą prie serverių ir juose buvusių duomenų, be to, visi duomenys buvo atkurti, todėl ji jais galėjo naudotis ir nesudariusi serverių nuomos sutarčių. 

53.       Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė savo teiginius, kad ji neturėjo prieigos prie jai priklausančiuose serveriuose buvusios informacijos – dokumentų, brėžinių, nuotraukų, buhalterinės apskaitos ir gamybos valdymo programų. Tai, kad ieškovė negalėjo naudotis ginčo serveriais ir būtent dėl šios priežasties, siekdama tęsti savo veiklą, turėjo pasitelkti (išsinuomoti) kitus serverius, taip pat patvirtinta byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip matyti iš UAB ,,GoIT“ 2022 m. rugsėjo 26 d. elektroninio laiško (7 t., b. l. 87), bandymai atkoduoti duomenis pasižymi didele rizika, kadangi gali atsitikti ir taip, kad po visų veiksmų serveriuose esantys duomenys dings, o nesant jų atsarginių kopijų, atkūrimas nebus įmanomas. Vadinasi, siekdama neprarasti ginčo serveriuose esančių duomenų, ieškovė turėjo atkuriamus ar naujai sukuriamus duomenis kaupti kitur (kituose serveriuose), todėl ir tokia aplinkybė, kad ieškovei priklausantys serveriai fiziškai tebeegzistuoja, nepaneigia serverių nuomos iš UAB ,,Proservis“ poreikio ar apeliantės, savo neteisėtais veiksmais ir sukūrusios tokią situaciją, pareigos kompensuoti ieškovei jų nuomos kaštus.  

54.       Tai, kad kai kurie duomenys buvo perkelti į naujus serverius, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog jų nuoma nebuvo aktuali ar būtina. Tokie apeliacinio skundo teiginiai stokoja ir loginio pagrįstumo. Ieškovė serveriuose kaupia ir saugo informaciją, susijusią su jos gaminamais produktais, ši informacija jai buvo ir yra reikalinga kasdieninėje veikloje. Todėl ir išsinuomoti serveriai reikalingi ne tik informacijai atkurti, bet ir ją kaupti, saugoti, naudoti kasdieninėje gamybinėje komercinėje veikloje. Pažymėtina, kad ieškovei priklausantys serveriai 2023 m. birželio 15 d. perdavimo priėmimo aktu (7 t., b. l. 138) buvo perduoti ikiteisminio tyrimo institucijai, taigi ieškovė jais naudotis negalėjo bet kuriuo atveju.

55.       Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovei į bylą pateikus faktines serverių nuomos išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus – 2022 m. lapkričio 30 d., 2022 m. gruodžio 31 d., 2023 m. sausio 31 d., 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. balandžio 30 d., 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 30 d., 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimo dokumentus (4 t., b. l. 71–80; 7 t., b. l. 57–65) – šie jos įrodinėti nuostoliai pripažintini realiais ir pagrįstais. Jeigu apeliantė būtų tinkamai įvykdžiusi savo pareigą ir grąžinusi ieškovei prieigą prie serverių, neužšifravusi duomenų ir (ar) nepanaikinusi ieškovės darbuotojų prisijungimo prie jų, ieškovė nebūtų turėjusi nuomotis kitų serverių ir juose kaupti atitinkamus duomenis.

56.       Nors apeliantė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės turtiniai reikalavimai yra patenkinti, taigi ir tą sprendimo dalį, kuria iš jos priteistas 44 770,17 Eur nuostolių, susijusių su darbuotojų prastovų metu patirtomis ieškovės išlaidomis, atlyginimą, tačiau jokių nesutikimo su šioje teismo sprendimo dalyje padarytomis išvadomis argumentų savo skunde nenurodo. Todėl ir pagrindo šią bylos dalį išspręsti kitaip, nei ją išsprendė pirmosios instancijos teismas, nėra.

Dėl apeliantės įpareigojimo atkurti duomenis  

 

57.       Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria ji buvo įpareigota per 5 darbo dienas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti serveriuose esančius duomenis, nurodo tokius argumentus: nėra įrodytos sąlygos prevenciniam ieškiniui pareikšti; pirmosios instancijos teismas priėmė sąlyginį sprendimą, kurio įvykdymas priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ir (ar) atsiradimo; prevencinis reikalavimas nebeaktualus ir negali atlikti jo paskirties – užkirsti kelią galimų nuostolių atsiradimui ateityje, nes ieškovė pateikė įrodymus, kad savo duomenis jau yra atkūrusi ir perkėlusi į nuomojamą serverį. 

58.       Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, vienu iš gynimo būdų užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys) (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas pareikšti prevencinį ieškinį (prevencinį reikalavimą). Prevenciniu ieškiniu laikomas reikalavimas, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

59.       Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 25 punktas).

60.        Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas).

61.       Žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realaus pavojaus buvimą, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žala, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant, ir pan. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018, 15 punktas).   

62.       Kaip minėta, ieškovė siekė įrodyti, kad, neatstačius serveriuose esančių duomenų, ji negalės disponuoti juose esančia informacija bei vykdyti kasdienės veiklos ir dėl šio tęstinio teisių pažeidimo ateityje patirs žalą. Viena vertus, nagrinėjamu atveju pačios ieškovės įrodinėtos aplinkybės, kuriomis ieškinyje ji grindė vieną iš reikalavimą dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo, t. y. faktiškai jau patirtų išlaidų, susijusių su prarastų duomenų atkūrimu, sudaro pagrindą teigti, kad faktinė situacija yra pasikeitusi. Ieškovė 2023 m. balandžio 13 d. pareiškime dėl reikalavimo sumažinimo (4 t., b. l. 61–66) nurodė, kad patyrė išlaidas, susijusias su darbo užmokesčio mokėjimu darbuotojams, kuriems buvo pavesta rankiniu būdu suvesti ir (ar) atkurti didžiulės apimties duomenis. Taip pat nėra nustatyta, kad dėl kurių nors duomenų, buvusių ginčo serveriuose, trūkumo ji negali vykdyti veiklos ar ją riboja (ateityje apribos). Vadinasi, ieškovei pačiai atkūrus duomenis, nebeliko apeliantės neteisėtų veiksmų tęstinumo, pasikartojimo elementų, atitinkamai, nebeliko ir pagrindo aplinkybės, kad serveriuose esantys duomenys buvo užšifruoti ir ieškovei neprieinami, vertinti kaip ateityje keliančios nekonkretizuotą grėsmę ieškovės teisėms ir (ar) galinčios sukelti jai žalą, kurios ieškovė taip pat nekonkretizavo.  

63.       Kita vertus, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nedetalizavo ir to, kokius konkrečiai  serveriuose esančius duomenis apeliantė turėtų per 5 dienas po sprendimo įsiteisėjimo atkurti. Atsižvelgiant į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybes, tokio abstraktaus pirmosios instancijos teismo patenkinto reikalavimo vykdymas bei jo vykdymo kontrolė iš esmės yra neįmanomi ir tik sukels naujus šalių ginčus.   

64.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nėra įrodyta būsima žala, kaip viena iš būtinų sąlygų prevenciniam ieškiniui patenkinti, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šią ginčo dalį išsprendė neteisingai. Todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkinama ir skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas, atmetant ieškinio dalį dėl apeliantės įpareigojimo atlikti aiškiai šiame ieškinyje neapibrėžtus veiksmus (CPK 330 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme    

 

65.       Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, turi būti iš naujo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

66.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

67.       Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, yra patenkinta 85 proc. (56 513,58 Eur : 66 681,30 Eur x 100 proc.) turtinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ir 0 proc. prevencinio ieškinio. Taigi, bendra patenkinto ieškinio dalis sudaro 42,50 proc. ([85 proc. + 0 proc.] : 2), o atmesta – 57,50 proc.     

68.       Ieškovės prašomas priteisti 17 895,90 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro: 3 920,40 Eur už ieškinio dėl nuostolių atlyginimo parengimą, 2 758,80 Eur už prevencinio ieškinio parengimą, 1 306,80 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 290,40 Eur už atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų parengimą, 217,80 Eur ir 145,20 Eur už kitų prašymų parengimą, 508,20 Eur ir 217,80 Eur už atsiliepimų į prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, 871,20 Eur, 363 Eur, 290,40 Eur už pareiškimų dėl ieškinio reikalavimų didinimo ir (ar) mažinimo parengimą, 435,60 Eur už atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2VP-3873-1160/2023 dėl baudos skyrimo, 1 016,40 Eur, 1 452 Eur, 943,80 Eur, 1 379,40 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose nagrinėjamoje civilinėje byloje, 217,80 Eur, 290,40 Eur, 36,30 Eur, 72,60 Eur už prašymų ir atsiliepimų į prašymus parengimą, 871,20 Eur už baigiamosios kalbos parengimą.

69.       Ieškovės prašomos priteisti 1 306,80 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą, 217,80 Eur prašymo parengimo, 871,20 Eur pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, 871,20 Eur baigiamosios kalbos parengimo išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 papunktyje numatytus maksimalius dydžius.

70.       Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 712,20 Eur (1 780,50 Eur x 0,4), už kito prašymo parengimą 190,03 Eur (1 900,30 Eur x 0,1), už pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo sumažinimą – 760,12 Eur (1 900,30 Eur x 0,4), už baigiamosios kalbos parengimą – 800,04 Eur (2 000,10 Eur x 0,4). Todėl pagrįstomis pripažįstamos maksimalių rekomenduotinų dydžių neviršijančios 2 462,39 Eur (712,20 Eur + 190,03 Eur + 760,12 Eur + 800,04 Eur) išlaidos.   

71.       Ieškovės prašyme nurodytos 290,40 Eur atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų parengimą ir 435,60 Eur atstovavimo civilinėje byloje Nr. e2VP-3873-1160/2023 dėl baudos skyrimo išlaidos yra patirtos nagrinėjant kitus šalių civilinius ginčus. Jų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas tose konkrečiose civilinėse bylose, atsižvelgiant į jų procesinę baigtį. Todėl šios išlaidos laikytinos nesusijusiomis su nagrinėjama byla ir ieškovei neatlyginamos.

72.       Kitos ieškovės prašyme nurodytos ir nutarties 68 punkte išvardintos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių bei jų apskaičiavimo kriterijų, todėl laikytinos pagrįstomis. Taigi, pagrįstomis pripažintinos 16 365,29 Eur ieškovės išlaidos (3 920,40 Eur + 2 758,80 Eur + 508,20 Eur + 1 016,40 Eur + 217,80 Eur + 1 452 Eur + 363 Eur + 217,80 Eur + 290,40 Eur + 943,80 Eur + 290,40 Eur + 290,40 Eur + 145,20 Eur + 1 379,40 Eur + 36,30 Eur + 72,60 Eur + 2 462,39 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 42,50 proc. ieškinio, ieškovei atlygintina 6 955,25 Eur (16 365,29 Eur x 42,50 proc.) šių išlaidų (CPK 98 straipsnis). 

73.       Be to, ieškovei iš apeliantės priteistinas ir už patenkintą 56 513,58 Eur ieškinio dalį mokėtinas žyminis mokestis, t. y. 1 037 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taigi, iš viso ieškovei atlygintos jos patirtos 7 992,25 Eur (6 955,25 Eur + 1 037 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

74.       Apeliantė patyrė 2 800 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į ieškinį ir atskirąjį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 papunkčiuose nurodytų maksimalių dydžių, todėl kartu su apeliantės sumokėtu 109 Eur žyminiu mokesčiu, susijusiu su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pripažįstamos pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad yra atmesta 57,50 proc. ieškinio, apeliantei atlygintina 1 672,68 Eur (2 800 Eur + 109 Eur x 57,50 proc.) šių išlaidų (CPK 98 straipsnis).

75.       Atlikus ieškovės ir apeliantės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tarpusavio įskaitymą, iš apeliantės ieškovei priteisiama 6 319,97 Eur (7 992,25 Eur – 1 672,68 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

 

76.       Ieškovė prašė priteisti iš apeliantės jos apeliacinės instancijos teisme patirtas 2 178 Eur atstovavimo išlaidas, o apeliantė – 1 181,70 Eur žyminio mokesčio išlaidas.

77.       Ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodytų maksimalių už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteistinų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad yra atmesta 50 proc. ([100 proc. + 0 proc.] : 2) apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei atlyginta 1 089 Eur turėtų išlaidų dalis. Apeliantei iš atsakovės priteistinas už patenkintą apeliacinio skundo dalį sumokėtas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

78.       Atlikus apeliantės ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, iš apeliantės ieškovei priteisiama 980 Eur (1 089 Eur – 109 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

        Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

        ,,Ieškinį patenkinti iš dalies.    

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tubis“, juridinio asmens kodas 304093859, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tututis“, juridinio asmens kodas 135922996, 56 513,58 Eur (penkiasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus trylika eurų ir 58 centus) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (56 513,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Kitą ieškinio dalį atmesti.

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tubis“, juridinio asmens kodas 304093859, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tututis“, juridinio asmens kodas 135922996, 6 319,97 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus devyniolika eurų ir 97 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. 

        Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tututis“, juridinio asmens kodas 135922996, 364 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.“

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tubis“, juridinio asmens kodas 304093859, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tututis“, juridinio asmens kodas 135922996, 980 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                        Dalia Kačinskienė

 

 

                                                                                Aldona Tilindienė

 

 

                                                                                Tomas Venckus