Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-06-02][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-11099-727-2021].docx
Bylos nr.: e2-11099-727/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Meidila" 304956956 Ieškovas
Lietuvos Respublikos Valstybinės Darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 188711163 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Kompensacijos tarnybinių komandiruočių atveju
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai
Bylos dėl individualių darbo santykių
Individualius darbo ginčus nagrinėjančios institucijos, jų kompetencija
Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Individualūs darbo santykiai
Papildomos darbo užmokesčio garantijos (garantinės išmokos ir priemokos)
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Darbo užmokestis
Kitos kompensacinės išmokos
Teismo sprendimas
Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
Individualūs darbo ginčai
Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
Kompensacinės išmokos
kitos bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis

?

img1 

 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant atsakovo D. G. atstovui advokato padėjėjui Tadui Vilčinskui,

ieškovo atstovui advokatui Petrui Selilioniui nedalyvaujant, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Meidila“ ieškinį atsakovui D. G. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo byloje E. B..

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Meidila“ (toliau – ir ieškovas, darbdavys) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2021 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. DGKS-513, priimto darbo byloje Nr. APS-131-26558 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo patenkintas D. G. prašymas priteisti iš UAB „Meidila“ jam neišmokėtus 1825 Eur dienpinigius, kreipėsi į teismą su ieškiniu D. G. (toliau – ir darbuotojas, atsakovas), prašydamas  atmes ti jo DGK teiktą prašymą.

Ieškovas nurodo, jog 2020 m. birželio 29 d. tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 084 (toliau - Darbo sutartis), kuri įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d. Pagal Darbo sutartį atsakovas buvo priimtas dirbti plataus profilio statybininku, nustatytas 608 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis. Darbo sutarties 6 punktu ieškovas ir atsakovas susitarė, kad darbuotoją komandiruojant į užsienį komandiruotės metu dienpinigių norma gali būti mažinama iki 50 proc. Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose patvirtintos dienpinigių normos. Darbo sutartis nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovo iniciatyva jo paties prašymu. Po Darbo sutarties nutraukimo atsakovas kreipėsi į DGK su 2020 m. gruodžio 14 d. prašymu dėl darbo užmokesčio ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo, kurį DGK išnagrinėjo ir 2021 m. vasario 1 d. sprendimu atsakovo prašymą patenkino - išieškojo jo naudai 1825 Eur prašytą sumą dienpinigių. Ieškovas mano, jog šis sprendimas nepagrįstas, neatitinka ginčui esminės reikšmės turinčių faktinių aplinkybių ir priimtas netinkamai įvertinus darbo byloje surinktus duomenis. Už visą darbo laikotarpį atsakovui buvo paskaičiuota ir sumokėta 2866,05 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovas buvo komandiruotas dirbti į Švediją nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. (72 kalendorinės dienos) ir nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. (41 kalendorinė diena). Už 113 kalendorinių dienų praleistų komandiruotėje paskaičiuoti 7345 Eur dydžio dienpinigiai (113 k.d. x 65 Eur/k.d.). Remiantis Darbo sutarties 6 punktu ieškovas turėjo pareigą išmokėti atsakovui ne mažesnę kaip 3672,50 Eur dydžio dienpinigių sumą. Tačiau ieškovas atsakovui iš viso sumokėjo 5400,83 Eur dienpinigių sumą (kas sudaro net 74 proc. Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose patvirtintos dienpinigių normos). Atkreipia dėmesį į tai, kad DGK nagrinėjant atsakovo prašymą atsakovas iš pradžių neigė, kad yra gavęs ieškovo mokėjimo pavedimus, atliktus į kito ieškovo darbuotojo A. O. sąskaitą (2020 m. spalio 10 d. - 500 Eur ir 2020 m. lapkričio 10 d. - 500 Eur). Tačiau vėliau atsakovas pats pripažino, kad darbdaviui pateikė 2020 m. lapkričio 10 d. prašymą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo į A. O. sąskaitą. Analogiškai tik vėlesniame darbo bylos nagrinėjimo etape atsakovas pripažino gavęs 2020 m. spalio 13 d. ieškovo į atsakovo nurodyto asmens - A. G. - sąskaitą pervestą 1000 Eur sumą. Tikslindamas Darbo byloje pareikštus reikalavimus, atsakovas iš ikovo reikalavo išieškoti tik 1825 Eur dienpinigių sumą, kuri 2020 m. lapkričio 26 d. ieškovo buvo pervesta į E. B. sąskaitą. Pabrėžia, kad ieškovas atsakovui sumokėjo pakankamą dienpinigių sumą, nes turėdamas teisę sumokėti 3672,50 Eur dydžio dienpinigių sumą iš viso atsakovui sumokėjo 5400,83 Eur dienpinigių. Tai reiškia, kad atsakovui nepateikus rašytinio prašymo dėl dienpinigių sumokėjimo į E. B. sąskaitą, vis tiek jam sumokėta pakankama ir pagrįsta dienpinigių suma. Todėl mano, jog ieškovas su atsakovu yra visiškai atsiskaitęs, o atsakovo reikalavimas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų (dienpinigių) išieškojimo pareikštas nepagrįstai ir turi būti atmestas. 

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė nesutinkąs su ieškiniu, prašo jį atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog nagrinėjamu atveju darbdavys, nors ir buvo darbo sutartyje su darbuotoju numatęs, kad delspinigiai gali būti mažinami, tačiau jų atskiru įsakymu nesumažino ir darbuotojo prieš komandiruotę su tokiu įsakymu teisės aktų nustatyta tvarka nesupažindino nei raštu, nei kitomis priemonėmis pagal teismų praktiką pripažįstamomis raštu įteikiamam dokumentui. Todėl, atsakovo įsitikinimu, darbuotojui priklauso visas dienpinigių dydis, priteistas DGK. Atkreipia dėmesį, kad tokia praktika, kai dienpinigiai, priklausantys darbuotojams, yra išmokami įmonės direktoriui ar kitiems su darbuotoju nesusijusiems asmenims be jokio pagrindo, yra gana normali, kadangi tokių bylų, be šios, dar šiuo metu yra keturios: kai kuriose jau sprendimai priimti, kitose dar laukiama teisėsaugos institucijų išvadų. Keliose šių bylų yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl dokumentų klastojimo, t.y. direktorius galimai ne tik gavo darbuotojų dienpinigius į savo sąskaitą, bet ir už juos galimai pasirašė grynųjų pinigų priėmimo kvitus. Atsakovo teigimu, jis neginčija sumų, sumokėtų jam per A. G. ir A. O., kuriuos buvo nurodęs savo raštiškuose prašymuose, tačiau nurodo, kad nebuvo darbdaviui nurodęs mokėti atsakovui priklausančias sumas į E. B. sąskaitą, todėl nepripažįsta, kad gavo į šio asmens sąskaitą ieškovo pervestus 1825 Eur.

Į bylos nagrinėjimą 2021 m. balandžio 26 d. protokoline nutartimi trečiuoju asmeniu įtrauktas E. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos ginčo (pinigų gavimo) klausimu neišreiškė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, į 2021 m. gegužės 19 d. 10:30 val. paskirtą posėdį neatvyko, neatvykimą pateisinančių duomenų, informacijos apie tai, prašymų atidėti posėdį nepateikė, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str.).

Ieškovo atstovas advokatas Petras Selilionis į 2021 m. gegužės 19 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie  informuotas tinkamai - 2021 m. balandžio 27 d. teismo šaukimu, išsiųstu per EPP sistemą, kuris jam įteiktas 2021 m. balandžio 28 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena). Atvykusio atsakovo atstovui nesiremiant ieškinio palikimo nenagrinėtu neatvykus ieškovui aplinkybe ir jo prašymu byla išnagrinėta perėjus į teismo posėdį iš esmės ieškovo atstovui nedalyvaujant ir esant tinkamai informuotam apie posėdį (CPK 246 str.).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Laikėsi pozicijos, jog 1825 Eur dienpinigiai turėjo būti išmokėti atsakovui tiesiogiai, jis jokio prašymo (nei rašytinio, nei žodinio) pervesti dienpinigius į E. B. sąskaitą darbdaviui nėra pateikęs ir to neprašė, teigė, jog šios sumos atsakovas nėra gavęs. Patvirtino, jog neginčija sumų, kurias darbdavys pervedė A. G. (atsakovo sutuoktinei) ir A. O., nes atsakovas buvo išreiškęs valią pervesti jo atlyginimą į minėtų asmenų banko sąskaitas.  

 

Ieškinys atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumo. Išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo išvadai, jog darbdavys su darbuotoju yra pilnai atsiskaitęs.

Ginčo objektu iš esmės yra ieškovo 2020 m. lapkričio 26 d. padarytas 1825 Eur sumos pavedimas į trečiojo asmens E. B. sąskaitą, mokėjimo paskirties laukelyje nurodant, kad tai yra D. G. dienpinigiai (ieškinio pareiškimo 6 priedas). Ieškovas, įrodinėdamas visiško atsiskaitymo su atsakovu aplinkybę, apeliuoja į šios sumos jam išmokėjimą ir tokio išmokėjimo tinkamumą, darbuotojas ginčija tai, teigdamas, jog šios sumos negavo ir nebuvo nei raštu, nei žodžiu nurodęs darbdaviui pageidavimo ir valios jam tenkančio atlyginimo dalį mokėti šiam asmeniui, kurio jis nepažįsta.

Byloje nustatyta, kad tarp darbdavio UAB „Meidila“ (ieškovo) ir darbuotojo D. G. (atsakovo) 2020 m. birželio 29 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 084, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti ieškovo įmonėje plataus profilio statybininku, mokant darbuotojui mėnesinę algą 608 Eur. Šalys susitarė, jog darbo užmokestis darbuotojui išmokamas du kartus per mėnesį, sumas pervedant į darbuotojo kortelės sąskaitą: avansas išmokamas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (30 proc. einamojo mėnesio grynųjų darbuotojo pajamų, t.y. iš apskaičiuoto atlyginimo atimamas pajamų mokestis bei apdraustojo socialinio draudimo įmokos) likusi darbo užmokesčio dalis išmokama per sekančio mėnesio 10 darbo dienų. Taip pat numatyta, kad darbuotojui gali būti mokami priedai ir priemokos prie atlyginimo. Numatyta, jog darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu. Minėtos sutarties 6 punktu šalys susitarė, jog komandiruotės metu darbuotojui mokami dienpinigiai, kurių norma gali būti mažinama iki 50 proc. Darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti 2020 m. liepos 1 d. Nėra ginčo dėl to, jog darbuotojas buvo siunčiamas į komandiruotes. Atsakovas 2020 m. gruodžio 4 d. darbdaviui pateikė prašymą, kuriuo prašė atleisti jį iš darbo nuo 2020 m. gruodžio 7 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojui prašant, be svarbių priežasčių). Darbdavys prašymą patenkino. 2020 m. gruodžio 14 d. atsakovas kreipėsi į DGK su prašymu išmokėti jam  2990 Eur dienpinigius už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 27 iki 2020 m. lapkričio 11 d. ir 576 Eur atlyginimą už 2020 m. lapkričio mėn. Vėliau, gavęs darbdavio dokumentus, prašymą patikslino ir prašė išieškoti jam iš UAB „Meidila“ 1825 Eur dienpinigių. DGK 2021 m. vasario 1 d. sprendimu darbuotojo prašymą patenkino, priteisė jam iš darbdavio 1825 Eur dienpinigių.

Darbuotojas šio DGK sprendimo teismui neskundė. Jį apskundė darbdavys, kuris mėgina byloje įrodyti, jog ši 1825 Eur dydžio suma atsakovui išmokėta per trečiąjį asmenį ir tai padaryta tinkamai. Todėl iš esmės pasisakytina dėl šio išsakytų šalių argumentų, nes ginčo byloje dėl kitų atsakovui išmokėtų sumų fakto ir dydžio byloje nėra.

Periodu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. atsakovui į jo sąskaitą buvo išmokėta: 2020 m. liepos 10 d. - 200 Eur dienpinigių, 2020 m. rugpjūčio 1 d. - 200 Eur dienpinigių, 2020 m. rugpjūčio 7 d. - 500 Eur atlyginimo, 2020 m. rugpjūčio 25 d.  2208 Eur dienpinigių, 2020 m. rugsėjo 9 d. – 500 Eur atlyginimo, 2020 m. rugsėjo 19 d. – 2476 Eur atlyginimo. Byloje taip pat nustatyta, jog D. G. 500 Eur atlyginimas 2020 m. spalio 10 d. ir 500 Eur atlyginimas 2020 m. lapkričio 10 d. buvo pervestas į A. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini), D. G. 1000 Eur dienpinigiai 2020 m. spalio 13 d. pervesti į A. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini), o D. G. 1825 Eur dienpinigiai 2020 m. spalio 26 d. pervesti į E. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateiktas 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovo prašymas pervesti jo atlyginimą į A. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Pinigų pervedimo į šio asmens sąskaitą tinkamumo darbuotojas neginčijo. Jis nekėlė ginčo ir pripažino, jog pinigų pervedimas į jo sutuoktinės A. G. sąskaitą taip pat yra teisėtas ir tinkamas. Nepripažino minėtos 1825 Eur sumos gavimo ir išmokėjimo tinkamumo.

Byloje ginčas kyla būtent dėl 1825 Eur dienpinigių sumos, kuri 2020 m. spalio 26 d. buvo pervesta į E. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „D. G. dienpinigiai“. Darbuotojas neigia šių pinigų gavimo faktą. Darbdavys įrodinėja tokio susitarimo buvimą, kuris, anot jo, sudarė jam prielaidas padaryti tokį pavedimą. Su tuo nesutiktina.

Minėta, ginčo šalių pasirašytoje darbo sutartyje numatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui išmokamas du kartus per mėnesį, sumas pervedant į darbuotojo kortelės sąskaitą: avansas išmokamas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (30 proc. einamojo mėnesio grynųjų darbuotojo pajamų, t. y. iš apskaičiuoto atlyginimo atimamas pajamų mokestis bei apdraustojo socialinio draudimo įmokos) likusi darbo užmokesčio dalis išmokama per sekančio mėnesio 10 darbo dienų. Taip pat numatyta, kad darbuotojui gali būti mokami priedai ir priemokos prie atlyginimo. Numatyta, jog darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu (darbo sutarties 1.3 p.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad darbuotojas būtų išreiškęs valią, pageidavimą darbdaviui, kad pastarasis jam už sutartų darbo funkcijų atlikimą tenkančias sumas pervestų E. B., priešingai nei minėtų kitų dviejų asmenų atžvilgiu. Ieškovas, vykdydamas teismo pavedimą, 2021 m. balandžio 22 d. pateikė į bylą šio asmens darbo sutartį, iš kurios matyti, jog jis yra UAB ,,Meidila“ darbuotojas 2020 m. balandžio 21 d. pasirašytos darbo sutarties pagrindu (dok. Nr. 76579), tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina nei pažinties su atsakovu fakto, nei teisinių prielaidų ir pagrindo pervesti E. B. atsakovui tenkančias ir jam teisėtai priklausančias (to neginčijo ir darbdavys) su darbo santykiais susijusias sumas.

Tokiu būdu ieškovas neįrodė savo ieškinio esminio momento – atsakovui priklausančių pinigų pervedimo pagal susitarimą kitam asmeniui fakto ir teisėtumo (CPK 178-185 str. str.), pasirėmė viso labo hipotetiniais ir deklaratyviais pareiškimais. Neigiama to pasekmė šiuo atveju tenka pačiam darbdaviui, kuris yra atsakingas už įmonės veiklą ir negali nežinoti savo pareigų tinkamo įgyvendinimo bei tenkančios tokių pasekmių rizikos jas pažeidus.

DK 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (šio kodekso 2 straipsnis). DK 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Tinkamas darbo organizavimas, darbo laiko apskaita, tinkamas atsiskaitymas su darbuotoju – esminės pareigos, tenkančios darbdaviui.

Todėl esant išdėstytam nėra pagrindo teigti, jog darbuotojo DGK reikštas prašymas išieškoti 1825 Eur iš darbdavio yra nepagrįstas. Konstatuotina besąlygiška prievolė darbdaviui sumokėti šią sumą darbuotojui ir pagrindas atmesti ieškovo ieškinį, kuriuo siekiama šią prievolę paneigti.

Teismas plačiau dėl kitų šalių išsakytų teiginių ir argumentų nepasisako, nes neturi pagrindo manyti, jog ginčo sprendimui jie yra teisiškai svarbūs ir reikšmingi. Nagrinėjamo ginčo kontekste darbo sutartimi sutartų ir darbuotojui mokėtų dienpinigių dydis nėra svarbus.

Procesiniai klausimai.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus, todėl atsakovas įgijo teisę į visų byloje patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis), o tokių byloje pagal atsakovo atstovo pateiktus dokumentus yra 560 Eur (380 Eur (2020 m. kovo 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 307), 90 Eur (2020 m. balandžio 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 312), 90 Eur (2020 m. gegužės 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 320)), mokėtoju įvardinta A. G. (atsakovo sutuoktinė).

Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina pilnai, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati ir protinga nagrinėjamai bylai.

Iš ieškovo išieškotina 5,33 Eur  pašto išlaidų valstybei (CPK 92 str.).

Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės, darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Dėl po teismo posėdžio ir teisminio bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos gauto ieškovo atstovo prašymo ,,dėl dalyvavimo teismo posėdyje ir proceso atnaujinimo“. 

2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdis byloje baigtas 11:06 val.

2021 m. gegužės 19 d. 15:19 val. teisme gautas ieškovo atstovo prašymas ,,dėl dalyvavimo teismo posėdyje ir proceso atnaujinimo, kuriuo prašoma atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje ir paskirti naują teismo posėdį žodiniu nuotoliniu būdu per (ZOOM).

Nurodoma, jog 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje buvo išreikšta vieninga nuomonė, kad teismo posėdis nagrinėjamoje byloje 2021 m. gegužės 19 d. 10:30 val. gali būti organizuojamas nuotolinio proceso tvarka per (ZOOM). Pažymima, jog tokia pozicija atitinka Teisėjų tarybos rekomendacijas, pagal kurias užtikrinant saugumą ir individualiai įvertinus galimybes bei poreikį organizuoti teismo posėdį byloje, teismo procesas organizuojamas teikiant prioritetą šioms teismo posėdžių formoms: 1) rašytiniu būdu; 2) žodiniu nuotoliniu būdu; 3) žodiniu mišriu (nuotoliniu ir fiziniu) būdu; 4) žodiniu fiziniu būdu. Akcentuojama, kad žodinis fizinis būdas organizuojant teismo posėdį vykdomas tik kraštutiniu atveju, nesant galimybės teismo posėdžiui organizuoti kitais minėtais būdais. Todėl ieškovo atstovui advokatui Petrui Selilioniui prieš 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdį negavus (ZOOM) nuorodos ir pradėjus aiškintis dėl posėdžio, paaiškėjo, kad jis organizuotas ne nuotoliniu, o fiziniu būdu dėl ieškovo atstovui nežinomų priežasčių. Anot atstovo, šalims sutarus dėl posėdžio organizavimo tvarkos nuotoliniu būdu ir esant, būtent tokiai teismo posėdžio prioritetinei formai, nebuvo jokio pagrindo nukrypti nuo Teisėjų tarybos rekomendacijų ir šalių nuomonės, bei pakeisti šalių susitarimą ir teismo posėdį organizuoti fiziniu būdu. Paaiškėjus, jog posėdis vyksta ne nuotoliniu, o fiziniu būdu, ieškovo atstovas neturėjo jokių galimybių į jį operatyviai atvykti, nes gyvena Kaune. Nagrinėjamoje byloje teismas išnagrinėjo bylą ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant, todėl mano, jog siurprizinis ir Teisėjų tarybos rekomendacijoms, taip pat šalių išreikštai nuomonei prieštaraujantis teismo posėdžio formos pakeitimas iš nuotolinės į fizinį, pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus.

Nėra pagrindo ir teisinių prielaidų sutikti su šiuo prašymu. 

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmas parengiamasis teismo posėdis byloje vyko 2021 m. balandžio 19 d. įprasta žodine forma, buvo padaryta pertrauka iki 2021 m. balandžio 26 d. tikslu gauti informaciją apie ginčo mokėjimo pavedime nurodytą asmenį (E. B. ir spręsti klausimą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu), šalių atstovams buvo paaiškinta, kad turint abiejų sutikimą posėdį po pertraukos galima bus tęsti nuotoliniu būdu, šalims buvo išsiųstos prisijungimo į parengiamąjį teismo posėdį nuorodos, tačiau ieškovo atstovas nei prisijungė, nei atvyko fiziškai į teismo salę. Tęsiant posėdį po pertraukos protokoline nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas E. B., posėdis dėl to buvo atidėtas bei paaiškinta, jog šalims išreiškus vieningą nuomonę, vėlesnis posėdis gali būti organizuojamas nuotoliniu būdu. Teismas negavo jokių šalių prašymų ar sutikimų dėl naujai paskirto 2021 m. gegužės 19 d. parengiamojo teismo posėdžio formos nuotoliniu būdu. Atsakovo atstovas atvyko, tuo tarpu ieškovo atstovas advokatas Petras Selilionis į 2021 m. gegužės 19 d. 10:30 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį jis buvo informuotas 2021 m. balandžio 27 d. teismo šaukimu, išsiųstu per EPP sistemą (įteiktas 2021 m. balandžio 28 d.), neatvyko, jokių prašymų nepateikė, jam galimai kilusių neaiškumų savalaikiai ir tinkamai, t. y. iki numatyto posėdžio pradžios, nesiaiškino, su teismu nesusisiekė, nebendradarbiavo ir nesikooperavo (ir tai šioje byloje ne vienintelis kartas), todėl byla buvo išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant.

Tokiu būdu nėra pagrindo tenkinti ieškovo atstovo prašymo, kuris savo prigimtimi ir procesinio pateikimo laiko prasme laikytinas prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 257 straipsnis). Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės yra teismo teisė, o ne pareiga, pasinaudoti ja teismas nemato jokių procesinių teisinių prielaidų ir pagrindo. Todėl prašymas netenkintinas.

 

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovo UAB „Meidila“, j. a. k. 304956956, 1825 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) dienpinigių, 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Išieškoti iš ieškovo UAB „Meidila“, j. a. k. 304956956, 5,33 Eur (penkis eurus 33 ct) pašto išlaidų valstybei (ši priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui po sprendimo įsiteisėjimo).

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2021 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. DGKS-513 darbo byloje Nr. APS-131-26558 netenka galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                Natalija Daškovienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 246 str. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės
  • DK
  • DK 6 str. Užsienio teisės taikymas
  • DK 24 str. Darbdavių atstovai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 92 str. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimas
  • DK 231 str. Specialūs teisės aktai, reglamentuojantys darbo drausmę
  • CPK 257 str. Teismo išėjimas į sprendimų priėmimo kambarį