Administracinė byla Nr. I-1150-95/2012
(Proceso Nr. 3-61-3-02941-2010-2)
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 4.5; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovės atstovei Mildai Žukauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Aldonai Majienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir R. C. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 39-61), kurį patikslino (III t., b. l. 88-105) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT, Tarnyba) 2010-09-14 raštą Nr. 3B-(3.5)-K-798-1177 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2010-09-14 Sprendimas; skundžiami sprendimai); 2) įpareigoti Tarnybą tinkamai atlikti viešą administravimą – kokybiškai išnagrinėti 2010-08-17 prašymą; 3) panaikinti Tarnybos 2010-10-06 raštą Nr. 3B-(3.5)-K-798/2-1282 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2010-10-06 Sprendimas; skundžiami sprendimai); 4) įpareigoti NŽT tinkamai atlikti viešą administravimą – kokybiškai išnagrinėti 2010-09-24 skundą.
Skunde nurodė, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu, vilkinimu ir netinkamu pareigų vykdymu tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo 2010-08-17 prašymą bei 2010-09-24 skundą. Tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė neturtinę ir turtinę žalą fiziniams asmeniui G. K., o taip pat daro žalą Lietuvos valstybei ir jos piliečiams ir dėl to pažeidžiamas viešas interesas. Tvirtino, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, neargumentuoti, nemotyvuoti. Iš jų matyti, kad Tarnyba, kaip institucija, savo neveikimu ir vilkinimu pažeidė eilę tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų normas. Be kita ko, pažymėjo, kad skundžiami sprendimai yra nesuderinami ir su teisingumo bei teisinės valstybės principais. Pareiškėjas laiko, kad jo 2010-08-17 prašymas bei 2010-09-24 skundas buvo išnagrinėti netinkamai, tokiais savo veiksmais atsakovė neįgyvendino savo uždavinių ir funkcijų jai priskirtų įstatymais. Neišsamiai ir nekokybiškai išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą bei skundą, pažeidė daugybę Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, neįgyvendino asmenų teisės į žemės nuosavybę, neįvykdė uždavinių metodiškai vadovauti žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos projektavimo, piliečių nuosavybės teisių į žemės atkūrimo, žemės reformos projektų rengimo ir valstybinės žemės privatizavimo srityse. Teigė ir tai, kad Tarnyba neteisingai vertino teisinius bei faktinius duomenis, nevykdė ir pažeidė teises aktus, reglamentuojančius nuosavybės teises, žemės reformos įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. yra įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šia konstitucine nuostata siekiama užtikrinti ir kiekvieno asmens teisę į gerą viešąjį administravimą. Tačiau atsakovė šią teisės normą pažeidė. Pareiškėjo nuomone, atsakovė skundžiamus sprendimus grindžia galimai prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai 2003-12-11 Vilniaus 3 apylinkės teismo priimtu sprendimu civilinėje byloje, kuri buvo nagrinėjama pažeidžiant teisingumo ir teisinės valstybės principus. Sprendimas šioje byloje buvo įteisintas kitais Lietuvos respublikos Konstitucijai galimai prieštaringais teisės aktais, t. y. apylinkės ir apygardos teismų sprendimais, prokuratūros nutarimu ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje. Taigi, skundžiami sprendimai prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams, todėl turi būti panaikinti. Akcentavo, kad Lietuvos valstybė ir jos institucijos ne tik G. K. neapgynė valdymo ir nuosavybės teisės, bet savo neveikimu padarė jai materialinės žalos, trukdė ir trukdo naudotis nuosavybe. G. K. sąžiningai įsigijo turtą, naudojosi šio turto priklausiniu, namų vadą sudarančiu žemės sklypu. Žemės sklypas buvo dviejų valdų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio bendras plotas sudarė 3 304 kv. m.. Tai patvirtina 1969 m. namų valdos techninės apkaitos byla, kurioje nurodyta, kad valdos sklypas sudaro 3 304 kv. m. Valstybę atstovaujantys asmenys žemės sklypą įkainavo, apteikė pareiškėjams mokėjimo pranešimus, aprengė pirkimo-pardavimo sutarčių projektus, buvo sumokėti pinigai, taigi, buvo viskas padaryta, ko buvo reikalaujama pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, bet valstybę atstovaujantys asmenys jiems tekusios prievolės neįvykdė. Pabrėžė, kad mano, kad atsakovė neatsižvelgė į tai, kad buvo pažeistas viešasis interesas ir dėl to nesiėmė jokių veiksmų, kad jis būtų apgintas, tik toliau jį pažeidinėjo. Laiko, kad dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, neobjektyvumo, šališkumo bei vilkinimo yra pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucija bei joje įtvirtinti demokratijos, teisingumo ir teisinės valstybės principai.
Skunde pareiškėjas taip pat pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės. Teigė, kad valdžios ir valstybės institucijos bei atsakovė nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. įtvirtintą valdžios padalijimo principą, teismai, nagrinėdami konkrečią bylą ir atsakovė ignoravo tikslų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų taikymą ir tuo galimai šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 104-108) nurodė, kad atsižvelgdami į tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimu, kuris nėra panaikintas ar pakeistas, yra panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000-09-07 sprendimo Nr. 1702V dalis dėl 1 496 kv. m. žemės sklypo priskyrimo privačios namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypui, šios namų valdos sklypo ribas sumažinant iki 1 670 kv. m. žemės sklypo, 2010-09-16 raštu Nr. 4B-(3.1)-2218 pavedė Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl minėtu teismo sprendimu sumažinto namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dokumentų, nustatytų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, parengimo. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. nuostatas, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 str. nustatyta, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str., prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Taigi, atsižvelgiant į minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, NŽT negali kištis į teisėjo ar teismo, taip pat prokuroro veiklą ir vertinti jų priimtų sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą. Be kita ko, atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis CPK 5 str. 3 d., teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija. Taigi, kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo gali tik tie subjektai, kuriems tokią teisę nustato įstatymai, ir tik įstatymų nustatytais atvejais. Nei viename įstatyme nenumatyta, kad Tarnyba gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pastebėjo ir tai, kad remiantis CPK 365 str. 2 d., prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą šio kodekso XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatyta tvarka gali paduoti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Pareiškėjas savo 2010-08-17 prašyme Tarnybai pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teisme bus nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-618-2010, kurioje bus sprendžiamas klausimas dėl civilinio proceso atnaujinimo ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat, kad Panevėžio apygardos teisme bus nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-621-212/2010 pagal atskirus skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-27 nutarties civilinėje byloje atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Todėl daro išvadą, kad klausimas dėl civilinio proceso atnaujinimo jau yra nagrinėjamas Panevėžio apygardos teisme.
Be kita ko, nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 str.,. Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai. Taigi, pagal minėtas nuostatas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nenagrinėja teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo bei pagrįstumo. Atsakovės nuomone, pareiškėjo 2010-08-17 prašymo ir 2010-09-24 skundo Tarnybai nagrinėjimo atveju netaikytinos Žemės reformos įstatymo 18 str. nuostatos, nes pareiškėjas skundėsi ne dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo, o prašė įvertinti teismų ir prokuratūros priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat išduoti nuosavybės dokumentus 3 166 kv. m namų valdos žemės sklypui, kurio ribos įsiteisėjusiu minėtu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu yra sumažintos iki 1 670 kv. m. žemės sklypo.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Tretysis suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepimo į pareiškėjo V. K. skundą nepateikė.
Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime į skundą (III t., b. l. 47-48) nurodė, atsižvelgiant į tai, kad apreiškėjas nėra pareiškęs reikalavimų Administracijai, o ginčas yra kilęs tarp pareiškėjo ir Tarnybos, todėl prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (žr. teismo posėdžio protokolą).
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimo į pareiškėjo V. K. skundą nepateikė.
Tretysis suinteresuotas asmuo 2011-03-24 rašte Nr. 12-1222 nurodė, kad neturi medžiagos ar dokumentų, kurie galėtų ir turėtų būti pateikti teismui siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo (III t., b. l. 42).
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (IV t., b. l. 43). Be to, tretysis suinteresuotas asmuo pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (IV t., b. l. 45).
Skundas netenkintinas.
Dėl NŽT 2010-09-14 rašto Nr. 3B-(3.5)-K-798-1177 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir Tarnybos 2010-10-06 rašto Nr. 3B-(3.5)-K-798/2-1282 „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Pagal ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis šio įstatymo 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Šios teisės normos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tai yra pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, tai yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2-4 p. numatytu būdu, o nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu.
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT, Tarnyba) 2010-09-14 rašto Nr. 3B-(3.5)-K-798-1177 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir Tarnybos 2010-10-06 rašto Nr. 3B-(3.5)-K-798/2-1282 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (I t., b. l. 64-65, 66-67, 109-110, 112-113).
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2010-08-17 prašymą dėl namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo, skundžiamame 2010-09-14 Sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimu, kuris nėra panaikintas ar pakeistas, yra panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000-09-07 sprendimo Nr. 1702V dalis dėl 1 496 kv. m. žemės sklypo priskyrimo privačios namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypui, šios namų valdos sklypo ribas sumažinant iki 1 670 kv. m. žemės sklypo, atsakovė pavedė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl minėtu teismo sprendimu sumažinto namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dokumentų, numatytų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, pavirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199-03-09 nutarimu Nr. 260 parengimo (I t., b. l. 64-65, 109-110, 114-132).
Byloje nustatyta ir tai, kad NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo 2010-09-24 skundą, skundžiamu 2010-10-06 Sprendimu pareiškėjui, be kita ko, pažymėjo, kad pagal CPK 18 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akcentavo, kad vadovaujantis šia nuostata, Nacionalinė žemės tarnyba negali komentuoti ir vertinti įsiteisėjusio Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimo, kuriuo yra panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000-09-07 sprendimo Nr. 1702V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo Verkių seniūnijoje“ dalis dėl 1 496 kv. m. žemės sklypo priskyrimo privačios namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypui, šios namų valdos sklypo ribas sumažinant iki 1 670 kv. m. žemės sklypo, teisėtumo bei pagrįstumo, o privalo šį sprendimą vykdyti, kol jis teismo sprendimu (nutartimi) nėra panaikintas ar pakeistas (I t., b. l. 66-67, 112-113, 149-159).
Remiantis ABTĮ 58 str. 1 d., aplinkybės, teismo pripažintos visiems žinomomis, nereikia įrodinėti. Pagal minimo straipsnio 2 d., faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Bylos duomenimis, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2003-12-11 sprendimu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000-09-07 sprendimo Nr. 1702V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo Verkių seniūnijoje“ dalį dėl 1 496 kv. m. žemės sklypo, miesto plano ištraukoje pažymėto skaičiais 5-6-7-8, priskyrimo privačios namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypui, šios namų valdos sklypo ribas sumažinant iki 1 670 kv. m. žemės sklypo, miesto plano ištraukoje pažymėto skaičiais 1-2-3-4. Šį sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-15 nutartimi jis paliktas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-08-30 nutartimi procesą šioje civilinėje byloje atnaujino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-10-12 nutartimi prašymas dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimo panaikinimo buvo atmestas, o nutartį apskundus apeliacine tvarka, ji Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-28 nutartimi palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-03-30 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-28 nutartimi užbaigtame apeliaciniame procese Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 8 p. pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-13 nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-30 nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-28 nutartimi užbaigtame apeliaciniame procese Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 8 p. pagrindu, paliko nepakeistą (I t., b. l. 160-200; II t., b. l. 1-9, 45-47, 48, 49-50, 51-54, 76-79, 80-87; III t. b. l. 23-36).
Kaip minėta, pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais, mano, kad jie yra neteisėti bei nepagrįsti, nes atsakovė netinkamai įvertino tiek faktines aplinkybes, tiek teisinius pagrindus, savo veiksmais pažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, o taip pat jo teisę į gerą viešą administravimą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas ir kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais. Pagal to pačio įstatymo 8 str., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008); „teisės aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės. Situacija, kada viešosios teisės srityje viešojo administravimo sistemos subjektas turi daugiau teisių negu pareigų, yra ydinga“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-549/2007); „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įpareigoja viešojo administravimo subjektus pagrįsti administracinius sprendimus nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Pažymėtina, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų“; „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, sprendimas, t. y. institucijos valia, neprivalo būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-03-750/2004; A-444-203/2005; A-556-549/2007; A-63-994/2008; A-556-1395/2008).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., nuostatas skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 12 p. nustatyta, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.
Skundžiamų sprendimų turinio analizė leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai teigti, kad jie atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, kurie reglamentuojami Viešojo administravimo įstatymo 8 str., pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), motyvuoti, pasirašyti įgaliotų asmenų, patvirtinti antspaudu, nurodyta apskundimo tvarka. Šiais sprendimais taip pat buvo laikytasi ir gero administravimo principo. Atsakovė, pagrįstai 2010-10-06 Sprendime pažymėjo, kadangi prašymas buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas 2010-09-14 Sprendimas, o skunde pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, vadovaujantis anksčiau nurodytoms teisės aktų nuostatomis, pakartotinai skundo nagrinėjo.
Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 18 str., įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl Tarnyba negali kvestionuoti įsiteisėjusio Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimo, kuriuo yra panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000-09-07 sprendimo Nr. 1702V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo Verkių seniūnijoje“ dalis dėl 1 496 kv. m. žemės sklypo priskyrimo privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypui, šios namų valdos sklypo ribas sumažinant iki 1 670 kv. m. žemės sklypo, teisėtumo bei pagrįstumo, o privalo šį sprendimą vykdyti, kol jis teismo sprendimu (nutartimi) nėra panaikintas ar pakeistas.
Remiantis CPK 5 str. 3 d., teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija. Šios teisės normos turinio analizė teisėjų kolegija suponuoja, kad kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo gali tik tie subjektai, kuriems tokią teisę nustato įstatymai, ir tik įstatymų nustatytais atvejais. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės nuomone, kad įstatymų leidėjas nėra suteikęs tokios teisės Tarnybai, t. y. atsakovė negali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tokia teisė, vadovaujantis CPK 365 str. 2 d., suteikta tik Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.
ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Taigi, objektyviai ir visapusiškai ištyrusi bei įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, ir įpareigoti Tarnybą tinkamai atlikti viešą administravimą – kokybiškai išnagrinėti 2010-08-17 prašymą bei tinkamai atlikti viešą administravimą – kokybiškai išnagrinėti 2010-09-24 skundą, nurodytais motyvais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tarnyba tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas. Teisėjų kolegija sprendžia, kadangi priimant sprendimus Tarnyba savo kompetencijos neviršijo, pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimų nepadarė, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės.
Kaip minėta, pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės, t. y. dėl 2003-12-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo ir kitų teismų sprendimų, dėl prokuratūros priimto nutarimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, o taip pat ir dėl 2012-02-13 teismo posėdyje priimtos teismo nutarčių dėl nenusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas mano, kad bylą nagrinėja neteisėtos sudėties teismas (žr. teismo posėdžio protokolą).
ABTĮ 4 str. 2 d. reglamentuojama, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Kaip matyti iš pareiškėjo pareikšto prašymo, jis prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ne dėl to, kad šis išspręstų, ar šioje konkrečioje byloje taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, ar įstatymus, bet dėl teismų ir prokuratūros procesinių sprendimų teisėtumo, kurie nelaikyti teisės aktais. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo prašymuose suformuluoti prašymai nepriklauso Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Šis teismas nagrinėja bylas, kuriose sprendžiama, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.
Inter alia, teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas analogiškus prašymus buvo pateikęs ir kituose teismuose, kurie buvo išspręsti iš esmės tokiu pat būdu.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl konstitucingumo kontrolės netenkintinas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo V. K. prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl konstitucingumo kontrolės netenkinti.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.