Civilinė byla Nr. e2-89-516/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02300-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.5.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas grąžinti už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. e2-3476-580/2018 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui ir uždarajai akcinei bendrovei „Emsi“ (tretieji asmenys – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakuolė“ ir „Vakoil“, Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras M. K.) dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo grąžinti už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį pagrįstumo ir teisėtumo.

2.       Ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiomis 2017 m. liepos 27 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. liepos 27 d. hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartį, sudarytas atsakovių BAB Ūkio banko ir UAB „Emsi“; 2) taikyti dvišalę restituciją, grąžinant atsakovei BAB Ūkio bankui reikalavimo teises ir jų užtikrinimus, perleistus pagal ginčo sutartis, o atsakovei UAB „Emsi“ grąžinti šių sutarčių pagrindu atsakovei BAB Ūkio bankui sumokėtus 635 000 Eur; 3) priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas, nustatant, kad iš atsakovės BAB Ūkio banko priteistinos bylinėjimosi išlaidos dengiamos iš šios bendrovės bankrotui administruoti skirtų lėšų.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš D. J. atsakovei UAB „Emsi“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį panaikino ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad apeliantui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, atleidžiančios asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius skundus bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti įmonė (įstaiga).

5.       Ieškovas Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą grąžinti už ieškinio padavimą sumokėtą 5 776 Eur žyminį mokestį. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovas, ginčydamas sandorį bankroto byloje, nesiekia turtinės naudos. Laimėjęs bylą, ieškovas iš bankrutavusios atsakovės neatgautų sumokėto už ginčą žyminio mokesčio, o tai pažeistų šalių procesinės lygybės principą. Ieškovas akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, jog asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius ir kasacinius procesus jo ginčuose su bankrutuojančiu subjektu ir taip yra siekiama įtvirtinti teisminio proceso, kuriame dalyvauja bankrutuojantis subjektas, dalyvių lygiateisiškumą, kad šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su bankrutuojančioms įmonėms nukreiptais reikalavimais. Ieškovo vertinimu, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad ieškovas atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, ieškovas neturėjo mokėti ir žyminio mokesčio už ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą.

7.       Teismas nurodė, kad kadangi civilinė byla yra išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, teismo procesas pirmojoje instancijoje yra pasibaigęs, ieškovas yra pateikęs apeliacinį skundą, kuris bus išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, šiam teismui ieškovas ir turi teikti prašymus, susijusius su pirmosios instancijos teismo procesu. Jokių išimčių dėl teismo sprendimu paskirstyto žyminio mokesčio grąžinimo pagal atskirą prašymą, nelaukiant apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo, nenumatyta. Dėl ieškovo teisės į žyminio mokesčio grąžinimą bus pasisakyta apeliacinės instancijos teisme.

8.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą dėl už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi, kuria nurodyta taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, atleidžiančias asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius skundus bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti bendrovė. CPK 83 straipsnio 8 punktas žyminio mokesčio klausimų pirmosios instancijos teisme nereguliuoja.

9.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi jau buvo atmestas analogiškas pareiškėjo prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo, bet minėtos nutarties pareiškėjas neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi.

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Ieškovas D. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį ir priimti nutartį grąžinti ieškovui jo sumokėtą 5 776 Eur žyminį mokestį. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

10.1.                      Lietuvos apeliacinio teismas civilinėje byloje Nr. e2-1464-464/2018 pripažino apeliantą patenkant į subjektų sąrašą, kurie pagal CPK 83 straipsnio 1 dalį yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Savo ruožtu CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatavus, kad apeliantas patenka į sąrašą subjektų, kurie pagal CPK 83 straipsnio 1 dalį yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, konstatuotina ir tai, jog CPK 83 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu apeliantas atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už pateiktą ieškinį. Minimoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta ir teismų praktika, kuria remiantis apeliantas atleistinas nuo žyminio mokesčio už ieškinį.

10.2.                      Apeliantas atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir tuo pagrindu, kad visi jo pateikti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio. Ieškinio reikalavimuose 635 000 Eur suma minima kaip grąžintina, taikant restituciją, ne ieškinį pateikusiam apeliantui, o vienai iš atsakovių iš kitos atsakovės. Restitucijos taikymas, 635 000 Eur sumą grąžinant UAB „Emsi“, jokiu būdu ir apimtimi nėra susijęs su ieškovo materialiniu suinteresuotumu. 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-422-178/2018 apeliacinės instancijos teismas jau konstatavo apelianto reikalavimus esant neturtinio pobūdžio. Pažymėtina, kad tenkinus ieškovo ieškinį, apeliantas neatgautų iš atsakovių jokių lėšų ar turto, taip pat neįgytų kitokios turtinės naudos – nebūtų atleidžiamas nuo pareigos sumokėti skolą, nuostolius, neįgytų reikalavimo teisės į atsakoves dėl lėšų sumokėjimo ir pan. Taigi, apelianto reikalavimas taikyti restituciją nelaikytinas pateiktu, siekiant gauti turtinę naudą, nuginčijus sandorį. Apelianto suinteresuotumas nuginčyti sandorius yra tas, kad panaikinus neteisėtai sudarytus sandorius, atsirastų galimybė dalyvauti teisėtame nuginčytų sandorių dalyko (BAB Ūkio banko reikalavimo teisių) pardavime.

10.3.                      CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Taigi, galima daryti išvadą, kad tuo atveju, kai žyminis mokestis nemokėtinas už apeliacinį skundą, žyminis mokestis nemokėtinas ir už pareikštą ieškinį.

10.4.                      Apeliantas prašymą teikė tam teismui, kuriame yra byla, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d. prašymą pateikė bylai tebesant Vilniaus apygardos teisme. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1464-464/2018 nurodyta teismų praktika, kurioje pasisakoma ir dėl teismo teisės spręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, veikiant ex officio.

10.5.                      Skundžiama nutartimi atmestas prašymas nėra analogiškas prašymui, išnagrinėtam 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi. 2018 m. lapkričio 8 d. prašymas motyvuotas dviem savarankiškais teisiniais pagrindais bei dviem Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, priimtomis šioje byloje, jose pateiktais išaiškinimais dėl apelianto reikalavimų neturtinio pobūdžio bei žyminio mokesčio mokėjimo klausimais. Savo ruožtu pirmasis prašymas grįstas vienu teisiniu pagrindu bei viena Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kurioje buvo pasisakyta tik dėl apelianto reikalavimų buvimo neturtiniais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo D. J. prašymas grąžinti jam už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, pagrįstumas ir teisėtumas.

13.       Apelianto įsitikinimu, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1464-464/2018 konstatuota, kad ieškovas patenka į sąrašą subjektų, atleistų pagal CPK 83 straipsnio 1 dalį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pripažintina ir tai, jog CPK 83 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu D. J. atleistinas ir nuo žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį mokėjimo, tuo labiau jog visi ieškovo reikalavimai šioje byloje yra neturtinio pobūdžio, nes tenkinus juos ieškovas negautų jokios turtinės naudos.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas atskirajame skunde iš esmės įrodinėja atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį pagrindo jam taikymą, be kita ko, akcentuodamas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1464-464/2018, kuria buvo konstatuota, jog ieškovas atleistinas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą šioje byloje mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, vis dėlto pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovo prašymą grąžinti žyminį mokestį už ieškinį ne konstatavęs, jog D. J. apskritai negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo nei pagal vieną iš CPK 83 straipsnyje nurodytų pagrindų, bet dėl to, kad civilinė byla jau yra išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, teismo procesas pirmojoje instancijoje yra pasibaigęs ir ieškovas yra pateikęs apeliacinį skundą, kuris bus išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, būtent kuriam ieškovas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ir turi teikti visus tokio pobūdžio prašymus, nes jokių išimčių dėl teismo sprendimu jau paskirstyto žyminio mokesčio grąžinimo pagal atskirą prašymą, nelaukiant apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo, CPK nenumatyta.

15.       Išanalizavęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją ir aktualų teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išsakyta pozicija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu, išnagrinėjęs ieškovo ieškinį, pastarąjį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, inter alia, išspręsdamas ir ieškovo sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio klausimą, t. y. nurodęs, kad ieškovui D. J. žyminis mokestis neatlyginamas. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai, kuriais byla išsprendžiama iš esmės, o taip pat šiuose sprendimuose padarytos išvados ir išspręsti procesiniai klausimai, be kita ko, ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, negali būti paties pirmosios instancijos teismo keičiami ar naikinami, bet turi būti skundžiami apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismui (CPK 301 straipsnis), kuris turi teisę pasisakyti ir dėl pagrindų atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio už ieškinį, kuris jau paskirstytas sprendimu, buvimo bei atitinkamai sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio ieškovui D. J. grąžinimo pagrindų (ne)egzistavimo.

16.       Nustatyto draudimo pačiam pirmosios instancijos teismui keisti ar naikinti jo priimtą sprendimą ir jame padarytas išvadas, be kita ko, ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, niekaip nepaneigia ieškovo minima aplinkybė, kad jo prašymo grąžinti žyminį mokestį pateikimo teismui momentu civilinė byla (bylos medžiaga) su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo dar buvo pirmosios instancijos teisme, t. y. nepersiųsta apeliacinės instancijos teismui. Priešingos išvados, nei nurodyta šios nutarties 15 punkte, neleidžia daryti ir ieškovo akcentuojama teismų praktika, kurioje pasisakyta, kad bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla, veikiant ex officio, nes ieškovo nurodytoje teismų praktikoje kalbama apie teismo teisę ex officio išspręsti šiuos klausimus, kai pastarieji dar neišspręsti, tačiau ne apie teisę keisti jau priimtus procesinius sprendimus šiuo klausimu, nesilaikant CPK nustatytos jų keitimo ir naikinimo instancinės tvarkos.

17.       Kadangi, kaip jau nurodyta pirmiau, tik D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo nagrinėsiantis apeliacinės instancijos teismas gali spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio už ieškinį grąžinimo ieškovui pagrindų (ne)buvimo šiuo konkrečiu atveju, dėl šio klausimo pasisakydamas galutiniame teismo procesiniame sprendime (CPK 270 straipsnio 5 dalies 4 puntas), ieškovo D. J. atskirojo skundo argumentai, susiję su Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e2-1464-464/2018, su CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto kartu su to paties straipsnio 2 dalimi ieškovui taikymu, taip pat su ieškovo pareikštų byloje reikalavimų (ne)turtiniu pobūdžiu, šioje nutartyje plačiau nenagrinėjami.

18.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                 Rasa Gudžiūnienė