Civilinė byla Nr. e2-1761-1171/2025

Teisminio proceso 2-68-3-19333-2024-6

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.5.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovui E. J. ir jo atstovei advokatei Vilmai Volkovienei,

atsakovės atstovams direktoriui H. G. ir advokatui Nerijui Kasiliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GT Print“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo

Teismas

nustatė:

ieškovas E. J. pareiškė ieškinį atsakovei  uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GT Print“, kuriame prašo: 1) pripažinti, kad 2021 m. sausio 8 d. sudaryta darbo sutartis tarp ieškovo E. J. ir atsakovės UAB „GT Print“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu buvo nutraukta neteisėtai; 2) panaikinti visus atsakovės UAB „GT Print“ sprendimus dėl motyvacinio priedo ieškovui E. J. neišmokėjimo ir (ar) neskyrimo; 3) iš atsakovės UAB „GT Print“ ieškovo E. J. naudai priteisti ieškovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, į šią sumą įtraukiant ir ieškovo E. J. gautą motyvacinį priedą, priklausiusį nuo atsakovės mėnesinės apyvartos bei automobilio „Skoda Octavia“ nuomos kompensaciją; 4) iš atsakovės UAB „GT Print“ ieškovo E. J. naudai priteisti kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam ieškovo E. J. vidutiniam darbo užmokesčiui (įskaitant motyvacinį priedą) už kiekvienus dvejus darbo santykių metus, bet ne daugiau kaip šeši vidutiniai darbo užmokesčiai (DK 218 straipsnio 4 dalis); 5) iš atsakovės UAB „GT Print“ ieškovo E. J. naudai priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurios susikaupė priverstinės pravaikštos metu; 6) ieškovui E. J. iš atsakovės UAB „GT Print“ priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7) ieškovui E. J. iš atsakovės UAB „GT Print“ priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog ieškovas ir atsakovė 2021 m. sausio 8 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 39, kurios pagrindu ieškovas neterminuotai pas atsakovę įsidarbino Kirtimo proceso vadovu. Per visą ieškovo darbo laikotarpį ieškovo faktinės darbo funkcijos keitėsi ir plėtėsi - ieškovas tapo de facto Gamybos vadovu. Šalių sudaryta darbo sutartis nebuvo papildyta ir (ar) pakoreguota. Kartu su faktiniu atliekamų darbo funkcijų keitimu, ieškovui buvo suteiktos papildomos naudos (premijos), sutinkant su DK 142 straipsnio reguliavimu. Antai, ieškovas įgijo teisę į motyvacinę priedų prie darbo užmokesčio sistemą, taip pat įgijo galimybę iš atsakovės nuomotis atsakovei priklausantį automobilį „Skoda Octavia“ bei naudojantis atsakovės kuro kortelėmis piltis kurą. Pažymėtina, kad tokia premijavimo sistema buvo nusistovėjusi ir neginčijama šalių praktika nuo 2021 m. iki 2024 m. liepos 25 d.  2024 m. liepos 25 d. įvykusio pokalbio atsakovės patalpose tarp ieškovo ir atsakovės gamybos vadovo bei akcininko T. D. metu ieškovui buvo nurodyta, kad šis netinkamai atlieka darbo funkcijas ir atsakovės netenkina ieškovo darbas, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas T. D. visiškai nepagrindė tokių teiginių. Ieškovo buvo ne kartą pareikalauta, kad šis parašytų prašymą dėl darbo santykių nutraukimo savo iniciatyva, t. y. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. 

Ieškovui buvo eksplicitiškai nurodyta, kad ieškovas „bus gaudomas už visus šituos dalykus“, kas akivaizdžiai suponuoja visiškai nepagrįstą ir neteisėtą psichologinį spaudimą ieškovo atžvilgiu. Ieškovui buvo nepagrįstai nurodoma, kad faktas, jog ieškovas valdo kitą įmonę, trukdo ieškovo darbui dėl neva egzistuojančio interesų konflikto, nepaisant to, kad ieškovas kitą veiklą vykdydavo kitomis, nei darbo atsakovėje valandomis. Ieškovui pareikalavus susipažinti su atsakovės direktoriaus pasirašytais dokumentais, susijusiais su ieškovo prašymais suteikti atostogas ar kitais ieškovo pateiktais prašymais, ieškovui buvo nurodyta, kad „nepamatysit, čia yra dokumentai“. Ieškovui buvo nurodyta, kad ieškovui nesutikus su atsakovės atstovo T. D. siūlomomis sąlygomis, su ieškovu bus „kariaujama“. Ieškovui buvo tiesiogiai nurodyta, kad ieškovas negaus motyvacinio priedo dėl to, kad laikino nedarbingumo metu nedalyvavo atsakovėje vykdytame audite, inter alia, taip neva nevykdė savo darbo ir kitų pareigų. Ieškovo buvo pareikalauta atiduoti atsakovės kuro korteles. Atsakovės atstovas T. D. pripažįsta, kad ieškovo atžvilgiu, ieškovui vykdant savo darbines funkcijas ir esant kitų darbuotojų akivaizdoje, buvo panaudota žeminanti, nepagarbi ir aukštesnio tono kalba bei necenzūrinė leksika dėl visiškai nepagrįstų ir neadekvačių priežasčių. Ieškovui 2024 m. liepos 25 d. buvo įteiktas atsakovės pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Ieškovui nesutikus su aukščiau nurodytu pasiūlymu, ieškovui buvo įteiktas atsakovės direktoriaus 2024 m. liepos 25 d. įsakymas „Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą“ Nr. D-24/07-01. Visgi, pažymėtina, kad aukščiau nurodytame atsakovės direktoriaus 2024 m. liepos 25 d. įsakyme „Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą“ Nr. D-24/07-01 nėra detalizuojamas darbo organizavimo pakeitimų ir veiklos optimizavimo pagrįstumas ir (ar) realumas, taip pat nėra pateikta informacija apie kitas laisvas darbo vietas atsakovėje, į kurias ieškovas galėtų būti perkeltas, kaip tai numato DK 57 straipsnio 2 dalis.  2024 m. liepos 25 d. buvo nutraukta automobilio „Skoda Octavia“ nuomos sutartis su ieškovu, motyvuojant tuo, kad ieškovui „nebereikės naudoti automobilio įmonės reikmėms“, nepaisant to, kad automobilis ieškovui išnuomotas ne tik kaip darbinė priemonė, tačiau ir premijavimo objektas. 2024 m. rugpjūčio 9 d. ieškovui buvo išmokėtas 1 202,91 Eur dydžio darbo užmokestis už 2024 m. liepos mėnesį, tačiau pažymėjo, kad: 1) šis darbo užmokestis yra beveik dvigubai mažesnis, nei darbo užmokestis, kurį ieškovas gaudavo praeitais mėnesiais, net ir esant mažesnėms atsakovės apyvartoms. 2024 m. rugpjūčio 22 d. ieškovui buvo įteiktas atsakovės rašytinis reikalavimas pasiaiškinti, kuriame ieškovo reikalauta pasiaiškinti dėl to, jog ieškovas buvo ir yra UAB „Janega“ direktorius ir savininkas, o atsakovė iš šio juridinio asmens laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2024 m. liepos 12 d. vykdė popierinių tūtų, naudojamų atsakovės vykdomoje veikloje, pirkimus. 2024 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas pateikė pasiaiškinimą atsakovei, kuriame ieškovas detaliai ir aiškiai aprašė visas situacijos aplinkybes, t. y. ieškovo valdomos UAB „Janega“ ir atsakovės bendradarbiavimą, atsakovės direktoriaus žinojimą apie šį bendradarbiavimą. 2024 m. rugpjūčio 26 d. ieškovui buvo įteiktas atsakovės direktoriaus sprendimas „Dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo padaryto pažeidimo“. Sprendime nurodoma, jog ieškovas yra atleidžiamas iš darbo vadovaujantis DK 24 straipsnio 5 dalies, 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto bei 3 dalies 7 punkto pagrindu dėl ieškovo tariamai padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, pasireiškusio interesų konflikto nevengimu. Taigi, matyti, jog ieškovas 2024 m. rugpjūčio 26 d. buvo neteisėtai atleistas iš pareigų dėl fiktyvios ir nepagrįstos priežasties, dėl ko ieškovas prašo šį atleidimą pripažinti neteisėtu. Iš aukščiau išdėstyto galima pagrįstai manyti, jog atsakovė ne tik neteisėtai atleido ieškovą iš darbo, tačiau kartu atsakovės atstovai ieškovo atžvilgiu naudojo neteisėtą ir niekuo nepagrįstą psichologinį spaudimą, pasireiškusį i) psichologiniu spaudimu ir raginimu nutraukti darbo santykius savo iniciatyva itin nepalankiomis sąlygomis; ii) motyvacinių priedų, sudarančių beveik pusę ieškovo atlyginimo, ir kitų premijavimo objektų panaikinimu, siekiant daryti psichologinį spaudimą ieškovui; iii) necenzūrinės, nepagarbios ir pakelto tono kalbos naudojimu prieš ieškovą be jokios pateisinamos ar pagrįstos priežasties; iv) grasinimais ieškoti priežasčių, kurių pagrindu būtų galima ieškovą atleisti be jokių DK numatytų išmokų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovas prašo iš atsakovės priteisti ieškovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos (skaičiavime naudojant ir motyvacinį priedą), taip pat ir kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, kadangi ieškovas pas atsakovę išdirbo daugiau kaip 3 metus. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti kompensaciją už ieškovo sukauptas ir nepanaudotas kasmetines atostogas priverstinės pravaikštos metu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės sistemingas darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidinėjimas, neteisėtas atleidimas dėl priežasties, kuri buvo keletą metų susiklosčiusi ieškovo ir atsakovės elgesio praktika, taip pat ir kiti neteisėti bei nepagrįsti veiksmai sistemingai pažeidė DK 30 straipsnyje įtvirtintą ieškovo teisę į fiziškai ir psichologiškai saugią darbo aplinką, žemino ieškovo garbę ir orumą kitų darbuotojų atžvilgiu, ieškovui sukėlė itin didelį nerimą, psichologinį spaudimą ir baimę bei nežinią dėl ateities - atsiranda teisinis ir faktinis pagrindas konstatuoti, kad ieškovui priklauso neturtinės žalos atlyginimas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį pilnai atmesti. Atsiliepime nurodė, jog sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl ieškovo padarytų pažeidimų atsakovė priėmė įvertinusi pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, ieškovo kaltę. Ieškovo elgesys inicijuojant atsakovės pirkimus iš UAB „Janega“ ir neatskleidžiant aplinkybės, kad pats ieškovas yra šios bendrovės direktorius ir savininkas grubiai pažeidė DK 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą vengti interesų konflikto, abejingumas savo veiksmams, atsakomybės vengimas lėmė tai, kad atsakovė nebeturėjo jokio pagrindo pasitikėti ieškovu, kad jis tinkamai atliks jam pavestas darbo pareigas. Ieškovas teigia, kad atsakovė tam tikras gamyboje naudojamas prekes iš ieškovo valdomos bendrovės UAB „Janega“ pirko savanoriškai ir tiksliai žinodama, jog šios bendrovės savininkas ir vadovas yra būtent ieškovas. Tačiau šių aplinkybių ieškovas niekaip nepagrindžia. Priešingai ieškovo iniciatyva su jo valdoma bendrove nebuvo sudaryta jokia paslaugų teikimo sutartis, iš kurios būtų iš karto matyti, kad šios bendrovės direktorius yra būtent ieškovas, nes jis būtų turėjęs tokią sutartį iš UAB „Janega“ pusės pasirašyti. Juolab, kad ir slapta ieškovo daryto pokalbio su atsakovės gamybos vadovu metu, diskutuojant apie ieškovo interesų konfliktą, ieškovas nenurodė, kad atsakovės direktorius buvo informuotas apie ieškovo interesų konfliktą ir kad tai buvo suderinta su atsakovės direktoriumi. Todėl visi ieškovo teiginiai, kad atsakovės direktorius buvo ieškovo informuotas apie interesų konfliktą ir tai buvo suderinta, yra tik ieškovo gynybinė pozicija. Paminėjo, kad ieškovas jo valdomos bendrovės UAB „Janega“ sąskaitas siųsdavo ne atsakovės direktoriui, o atsakovės apskaitininkei el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Todėl, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovės direktorius nebuvo informuotas apie tai, kad ieškovas turi interesų konfliktą. Tuo tarpu prieštaraujantis lojalumo pareigai yra ieškovo teiginys, kad atsakovės direktorius nuolat turėjo tikrinti viešuosius interneto šaltinius, kad išsiaiškinti, ar ieškovo perkamos arba siūlomos pirkti prekės nėra iš su ieškovu susijusių tiekėjų. Ieškovo teigimu, jo valdoma bendrovė atsakovei prekes parduodavo ženkliai mažesnėmis nei rinkos kainomis, o ieškovo gaunama nauda yra ypatingai maža ir nėra nulemta būtent atsakovės vykdomų pirkimų. Tačiau interesų konflikto fakto nuslėpimas bei ieškovo požiūris į padarytą pažeidimą lėmė tai, kad ateityje darbdavys negali tikėtis, kad ieškovas pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, ieškovas prarado atsakovės pasitikėjimą, drausmės pažeidimo tyrimo metu ieškovas nesavikritiškai vertino savo darbo pareigų pažeidimus, elgėsi abejingai, nesiskaitė su atsakovės interesais, todėl ieškovas iš pareigų atleistas teisėtai bei pagrįstai, o ieškovo atleidimas iš pareigų yra proporcinga ir adekvati priemonė. Kaip jau minėta, ieškovas buvo teisėtai atleistas iš darbo, todėl taikyti Darbo kodekso 218 straipsnyje numatytų neteisėto atleidimo iš darbo padarinių nėra jokio pagrindo. Papildomai ieškovas nurodo, kad į jo vidutinį darbo užmokestį turi būti įskaičiuotas ieškovo gautas motyvacinis priedas ir kompensacija už automobilio nuomą. Tačiau ieškovo darbo sutartyje susitarta, kad darbuotojui mokamas 2480 eurų darbo užmokestis per mėnesį ir už gerus darbo rezultatus gali būti mokamas priedas. Tai reiškia, kad ieškovui buvo mokamos premijos darbdavio iniciatyva paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 2 punkto, nes nėra nei tokią papildomą darbo užmokesčio dalį nustatančios darbo apmokėjimo sistemos, nei darbo sutartyje nustatytas papildomos darbo užmokesčio dalies dydis. Todėl civilinėje sutartyje tarp atsakovės ir ieškovo sutarta kompensacija už automobilio nuomą nėra darbo užmokestis, nes mokama ne už darbo funkcijų atlikimą, o kompensuoti už darbuotojo priemonių naudojimą. Kadangi šiuo atveju, ieškovo atžvilgiu nebuvo jokių neteisėtų veiksmų, o pastarajam neįrodžius darbdavio veiksmų ir kaltės, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, t. y. nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo ir priteisti iš atsakovės prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Kitaip tariant net ir pripažinus atleidimą neteisėtu, tai ieškovas nebuvo atleistas be jokio tam pagrindo, o tokį atleidimą lėmė paties ieškovo veiksmai. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas patyrė didelį stresą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš ieškovo pateikto pokalbio su atsakovės gamybos vadovu įrašo akivaizdu, kad buvo siūloma nutraukti darbo santykius su išeitinėmis išmokomis. Tai reiškia, kad buvo siūloma nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, o ne kaip teigia ieškovas, verčiama išeiti iš darbo savo noru, nes tokiu atveju išeitinės išmokos nemokamos. Tuo tarpu, kaip jau minėta, ieškovo darbo sutartyje nebuvo nustatytas konkretaus dydžio motyvacinis priedas, o susitarta, kad už gerus darbo rezultatus gali būti mokamas priedas. Taip pat nieko nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jo atžvilgiu buvo naudojama necenzūrinė, nepagarbi kalba. Tai patvirtina ir paties ieškovo pateiktas garso įrašas, kuriame atsakovės gamybos vadovas neigia vartojęs tokią kalbą ir pats pokalbis vyksta ramiu tonu, be jokių necenzūrinių žodžių. Ieškovo pateiktame pokalbio įraše girdisi, kad pats ieškovas ne kartą išsako grasinimus, kad jis daug žino apie įmonę ir skundais bei kitais būdais gali pakenkti įmonės veiklai, taip išprovokuoja atsakovės gamybos vadovą pasakyti, kad jis irgi gali rasti kitų pagrindų ieškovą atleisti iš darbo. Ieškovas prie ieškinio pridėjo psichologės išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus. Tačiau joks gydymas ieškovui paskirtas nebuvo, jokių vaistų ieškovui vartoti nereikia. Tuo tarpu, kaip minėta, vien tik neigiami išgyvenimai, nepagrindžia darbdavio atsakomybės dėl darbuotojo patirtos žalos. Be to, į psichologę ieškovas kreipėsi jau po Darbo ginčų komisijos sprendimo, kuris buvo neigiamas ieškovui ir tai galėjo tiesiogiai įtakoti ieškovo savijautą. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas yra verslininkas, UAB „Janega“ savininkas ir direktorius. Todėl ieškovo atleidimas iš darbo nepaliko ieškovo be pajamų. Tuo tarpu nieko nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, kad buvo sumenkinta ieškovo dalykinė reputacija, nes apie ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą atsakovė darbuotojams nepranešė. Todėl atleidimas iš darbo negalėjo sumenkinti ieškovo dalykinės reputacijos. Taip pat tik deklaratyvūs yra ieškovo teiginiai, kad darbo santykių metu kitų darbuotojų akivaizdoje ieškovo atžvilgiu buvo išsakyti realybės neatitinkantys ir žeminantys teiginiai jų net neįvardijant. Akcentavo ir tai, kad ieškovo prašoma neturtinės žalos suma – 3000 eurų – taip pat nėra niekaip pagrįsta. Teigia, kad nėra jokio – nei teisinio, nei faktinio, pagrindo priteisti ieškovui jokios kompensacijos už neturtinę žalą, todėl šis ieškovo reikalavimas turi būti atmetamas. Pažymėjo, kad pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu yra priteisiamas tik vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ir papildomai jokia kompensacija už nepanaudotas atostogas priverstinės pravaikštos laiku nėra priteisiama. Todėl ieškovo reikalavimas paskaičiuoti nepanaudotas atostogas priverstinės pravaikštos laikotarpiu yra nepagrįstas. Atsakovė nėra patvirtinusi ar nustačiusi jokių skatinamosios premijos mokamos darbdavio iniciatyva apskaičiavimo ir mokėjimo rodiklių, todėl ieškovas neturi jokių teisėtų lūkesčių ir teisinio pagrindo reikalauti skatinamosios premijos. Ši premija mokama tikintis gerų darbuotojų rezultatų ateityje ir tai nėra atlygis darbuotojams už sutartus arba numatytus ir įvykdytus darbus.

Teismo posėdyje ieškovas E. J. ir jo atstovė advokatė Vilma Volkovienė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai direktorius H. G. ir advokatas Nerijus Kasiliauskas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.  

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. sausio 6 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 39, pagal kurią ieškovas įdarbintas proceso vadovu.  2024 m. rugpjūčio 26 d. UAB „GT Print“ direktoriaus H. G. įsakymu ieškovas 2024 m. rugpjūčio 26 d. atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nesutikdamas su darbo sutarties nutraukimo teisėtumu, ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija). 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Darbo ginčų komisija ieškovo E. J. prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pateikė ieškinį, nes mano, kad Darbo ginčų komisija priėmė neteisėtą ir nepagristą sprendimą. Teigia, jog atsakovė UAB „GT Print“ neteisėtai atleido ieškovą iš darbo, jo atžvilgiu taikė psichologinį smurtą, pasireiškusį vertimu savo iniciatyvą nutraukti darbo santykius, grasinimais dėl priežasčių atleisti ieškojimo ir „gaudymo“, kitų darbuotojų akivaizdoje išreikštu nepagarbiu, žeminančio ir paniekinančio pobūdžio bendravimu.

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo (ne)teisėtu

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo  atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, nagrinėdamas tokio turinio ginčus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo, ar jo atleidimas realizuotas tinkamai, t. y. ar nebuvo padaryta esminių procedūrinių to pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 7 punktas).

Pagal DK 58 straipsnio 1 dalyje suformuluotas nuostatas darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Taigi toks darbo sutarties nutraukimas galimas tik tokiu atveju, jei darbuotojas pažeidžia pareigas, tai padaro kaltais veiksmais, ir tik tada, jei pažeidžiamos pareigos, kurias nustato darbo sutartis arba darbo teisės normos. Šios normos gali būti tiek teisės aktuose, taikomuose valstybės mastu, tiek ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose (DK 3 straipsnio 1 dalis). Šalims nesutariant dėl šių sąlygų egzistavimo ir ginčui persikėlus į darbo ginčus nagrinėjančius organus, pareiga įrodyti šias sąlygas tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-248/2021, 17 punktas).

Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus.

DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte  įtvirtinta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Taigi, aplinkybių, kas yra laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, sąrašas nėra baigtinis ir gali būti išplėstas darbdavio vidaus dokumentuose (pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėse ar pan.).

Formuojant teismų praktiką kasacinio teismo pasisakyta, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas).

Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).

Darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2011).

Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-701/2019).

2024 m. rugpjūčio 22 d. reikalavime pasiaiškinti (e. b. l. 20) nurodoma, kad nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2024 m. liepos 12 d. buvo atliekami reguliarūs popierinių tūtų pirkimai iš įmonės UAB „Janega“, kurios direktorius ir savininkas yra tas pats asmuo E. J.. Atsakovė prašo paaiškinti, kodėl E. J. neinformavo įmonės direktoriaus apie atliekamus pirkimus, kodėl nebuvo pasirašyta paslaugų tiekimo sutartis. Kaip minėta, darbo sutartis su ieškovu nutraukta dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kadangi ieškovas nevengė interesų konflikto. Darbdavys konstatavo, kad darbuotojas aukščiau nurodytais veiksmais pažeidė esmines savo pareigas, darbdavys neteko (prarado) pasitikėjimą darbuotoju, kaip galinčiu toliau tinkamais vykdyti savo pareigas (e. b. l. 22).

Šiuo atveju byloje sprendžiamas klausimas, ar nurodytas ieškovo darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas ir ar pripažintinas kaip šiurkštus, kurio pagrindu atsakovė turėjo teisę atleisti ieškovą iš proceso vadovo pareigų (DK 58 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra esminių prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

Byloje nustatyta, kad pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar apskritai ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą, t. y. ieškovas tvirtina, jog atsakovė tam tikras gamyboje naudojamas prekes (tūtas) pirko savanoriškai ir tiksliai žinodama, jog šios bendrovės savininkas ir vadovas yra būtent ieškovas. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad apie tai atsakovė nežinojo,  su ieškovo valdoma bendrove nebuvo sudaryta jokia paslaugų teikimo sutartis, iš kurios būtų iš karto matyti, kad šios bendrovės direktorius yra būtent ieškovas, nes jis būtų turėjęs iš UAB „Janega“ pusės tokią sutartį pasirašyti. Teismo posėdyje ieškovas E. J. paaiškino, jog savo įmonę UAB „Janega“ jis įsteigė 2022 m. gruodžio mėn., o 2023 m. kovo mėn. pradėjo vykdyti veiklą. Su direktoriumi H. G. yra kaimynai. Steigiant įmonę su juo konsultavosi. Teigė, jog su direktoriumi derino tūtų kainas, sutarčių nepasirašė. 2024 m. balandžio mėn. kainas aptarė su kitu įmonės akcininku T. D.. UAB „GT Print“ direktorius H. G. teismo posėdyje paaiškino, jog jis žinojo, jog ieškovas turi įmonę, tačiau į jos veiklą nesigilino. Jų įmonė 2-3 metus pirko tūtas, tačiau nepatvirtino, jog jis buvo informuotas, kad tūtas pirko iš ieškovo įkurtos bendrovės. Papildomai paaiškino, jog PVM sąskaitas faktūras įmonėje gauna apskaitininkė, kuri jas suveda į programą, o buhalterė apmoka. Taigi akivaizdu, jog bylos šalys skirtingai aiškina esminę faktinę aplinkybę, kurios pagrindu ieškovui taikyta drausminė atsakomybė. Byloje nesant objektyvių duomenų, vadovaujantis įrodymų tikėtinumo taisykle, teismas vis tik laiko labiau tikėtina, jog UAB „GT Print“ direktorius H. G. buvo informuotas, jog tūtos perkamos iš ieškovo įkurtos bendrovės, ir tokį teismo vidinį įsitikinimą suponuoja žemiau nurodytos priežastys. Pirma, ieškovą ir atsakovės UAB „GT Print“ direktorių H. G. siejo ne tik darbiniai teisiniai santykiai, tačiau ir kaimyniniai ryšiai, bendravimas neapsiribojo vien darbiniais santykiais, byloje esančios susirašinėjimo el. paštu žinutės patvirtina, jog ieškovas konsultavosi su H. G. bendrovės steigimo klausimais, todėl mažai tikėtina, jog jam nebuvo žinoma, kokia veikla užsiima UAB „Janega“. Antra, el. paštu susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo vadovo vyko, el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrovės steigimo klausimais (2022 m. gruodžio 27 d. susirašinėjimas), darbo klausimais (2023 m. balandžio 25 d. susirašinėjimas, žinutė pasirašyta paties įmonės direktoriaus vardu), taip pat siųstas pasiūlymas dėl tūtų pirkimo (2022 m. gruodžio 5 d. susirašinėjimas), tai neabejotinai patvirtina, jog su UAB „GT Print“ direktoriumi buvo derinamas tūtų pirkimas, ir nors el. pašte  (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta įmonės pavadinimo, tačiau skirtingo pobūdžio susirašinėjimo turinys įrodo, jog šiuo el. paštu naudojasi ieškovas, kaip UAB „GT Print“ darbuotojas ir UAB „Janega“ direktorius. Todėl, priešingai nei teigia atsakovė, šiuo atveju nereikia kalbėti ne tik pareigą, bet apskritai net ir poreikį tikrinti viešuosius interneto šaltinius, kad išsiaiškinti, ar ieškovo perkamos arba siūlomos pirkti prekės nėra iš su ieškovu susijusių tiekėjų – visa reikiama informacija atsiskleidžia iš šalių bendravimo. Trečia, 2024 m. liepos 25 d. garso įraše T. D. ieškovui reiškia priekaištus dėl įvairių darbų neatlikimo, tai kad ieškovas „turi savo įmonę, kuri trukdo jam dirbti“ ir kadangi ieškovas „turi savo įmonę, yra konflikto interesas“. Tačiau jokių priekaištų, jog darbdavio ieškovas neinformavo apie tūtų pirkimą iš jam priklausančios įmonės, T. D. susitikimo metu neišreiškė. Akivaizdu, jog nesant tokių priekaištų ar  kaltinimo, ieškovui nebuvo preteksto paaiškinimui, jog atsakovės direktorius buvo ieškovo informuotas apie interesų konfliktą ir kad tai buvo suderinta su atsakovės direktoriumi, teikti.  Be to, T. D. pasiūlė parašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo savo noru ir tą pačią dieną ieškovas gavo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, tačiau ne dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo (t. y. interesų konflikto, kad darbdavio neinformavimo apie tūtų pirkimą iš bendrovės, kurios savininku ir vadovu yra), todėl teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, jog direktorius buvo informuotas iš ko perkamos tūtos, o 2024 m. balandžio mėn. ieškovas kainas aptarė su kitu įmonės akcininku T. D.. Pastarąsias ieškovo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų darbdavys nepateikė. Taip pat nėra jokių įrodymų byloje, jog iš ko perkamos tūtos darbdavys sužinojo būtent  2024 m. liepos 25 d. Ketvirta, net ir darant prielaidą, jog tik 2024 m. liepos 25 d. darbdaviui tapo žinoma, jog ieškovas yra įmonės, iš kurios perkamos tūtos savininkas ir vadovas, ir kurią darbdavys laiko interesų konflikto nevengimu, po to sekę darbdavio veiksmai siekiant darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu ir DK 57 straipsnio pagrindu tokiu atveju atrodo nepagrįsti ir neracionalūs.  Penkta, tai, kad su ieškovo valdoma bendrove nebuvo sudaryta jokia paslaugų teikimo sutartis dėl tūtų pirkimo nesudaro teisinio pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, nes darbdavys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas, vykdydamas darbines funkcijas, turėjo pareigą inicijuoti tokio pobūdžio sutarčių sudarymą ir jas sudaryti. Šešta, į bylą yra pateikta ne viena PVM sąskaita –faktūra  iš viso šešiolika), išrašyta UAB „Janega“ direktoriaus E. J. už tūtų pardavimą, todėl neįtikinamas atsakovės argumentas, jog gavus tokias PVM sąskaita –faktūras ir gavus ne vieną kartą  niekam nebūtų kilę klausimų dėl PVM sąskaitas –faktūras pasirašiusio UAB „Janega“ direktoriaus E. J. ir UAB „GT Print“ darbuotojo E. J. tapatumo, juolab, jog įmonės buhalterė yra atsakovės akcininkė ir T. D. sutuoktinė.

Taigi, rašytine bylos medžiaga, ieškovo paaiškinimais, nustatyta, kad UAB „GT Print“ direktorius, o vėliau ir gamybos vadovas T. D. buvo informuoti apie tūtų pirkimą iš bendrovės UAB „Janega“, kurios savininku ir vadovu yra ieškovas, todėl atsakovei nepateikus kitų įrodymų, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas atsakovės argumentas, kad ieškovas neinformavo darbdavio ir jo įmonės apie tūtų pirkimą iš ieškovo bendrovės ir tuo nevengė interesų konflikto. Remiantis ištirtų įrodymu visetu darytina išvada, kad darbdavys neįrodė, jog ieškovas pažeidė DK 24 straipsnio 5 dalies nuostatą nustatančią, jog kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Teismas sprendžia, jog  atsakovas nepadarė darbo tvarkos pažeidimo, kuris galėtų būti vertinamas kaip šiurkštus. Esant nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas padarė pažeidimą, kuris kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbuotojo pareigų pažeidimas, todėl pripažįstamas neteisėtu atsakovo atleidimas iš darbo 2024 m. rugpjūčio 26 d. iš uždarosios akcinės bendrovės „GT Print“ proceso vadovo pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 5 dalies,  58 straipsnio 1 dalies,  2 dalies 1 punktą, 3 dalies 7 punktą.

Dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą

Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo UAB „GT Print“ proceso vadovo pareigų neteisėtu ieškovas prašo priteisti iš UAB „GT Print“ jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

Pagal DK 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Byloje esančios darbo užmokesčio pažymos duomenimis nustatyta, kad ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2474,14 Eur, vienos darbo dienos užmokestis sudaro 118,38 Eur  (neatskaičius mokesčių). Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovas atleistas iš UAB „GT Print“ 2024 m. rugpjūčio 26 d., teismas priteisdamas vidutinį darbo užmokestį atsakovui vadovaujasi atsakovės pateikta 2024 m. lapkričio 4 d. pažyma apie darbo užmokestį. Teismas nesutinka, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį,  į šią sumą turėtų būti įtrauktas ieškovo E. J. gautas motyvacinis priedas, priklausantis nuo atsakovės mėnesinės apyvartos bei automobilio „Skoda Octavia“ nuomos kompensacija. Priežastys nurodytos žemiau, t. y. teismo sprendimo dalyje „Dėl motyvacinio priedo“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas ieškovui E. J. iš atsakovės UAB „GT Print“ priteisia 13 791,26 Eur ( 2474,14 Eur x 5 mėn.=12370,70 Eur + už keturias darbo dienas už 2024 rugpjūčio mėn.ir aštuonias dienas už 2025 m. vasario mėn. (118,38 Eur x 12 d.d.=1420,56 Eur) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 118,38 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių). Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi ieškovui taip pat  priteistina 2474,14 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija. Ieškovo prašymas dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurios susikaupė priverstinės pravaikštos metu, priteisimo  netenkintinas, nes DK tokia kompensacija nėra nustatyta.

Kadangi teismas pripažino, jog ieškovas atleistas iš darbo UAB „GT Print“ nepagrįstai ir neteisėtai, laikytina, kad darbo sutartis nutraukta su ieškovu teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Taip pat pastebėtina, jog ieškovas savo valios būti sugrąžintam į darbą neišreiškė (DK 218 straipsnio 4 dalis).

Dėl motyvacinio priedo priteisimo

DK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas.

DK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis) (1 punktas); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (2 punktas); priedai už įgytą kvalifikaciją (3 punktas); priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą (4 punktas); premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (5 punktas); premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (6 punktas). Taigi, iš teisinio reglamentavimo matyti, jog DK įtvirtintos dvi galimybės darbuotojo premijavimui, t.y.: 1) premijos, kurios už atliktą darbą yra nustatomos šalių susitarimu arba mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 2) bei premijos, kurios skiriamos išimtinai darbdavio iniciatyva, turint tikslą paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą ar veiklos rezultatus.

2021 m. sausio 6 d. darbo sutartimi šalys susitarė dėl 2455 Eur darbo užmokesčio per mėnesį mokėjimo, taip pat sutarta, jog už gerus darbo rezultatus gali būti mokamas priedas (3.1 p.). Priedu prie darbo sutarties Nr. 3 buvo pakeistas darbo sutarties 3.1 p., sutariant, kad bus mokamas 2480 Eur per mėnesį darbo užmokestis, už gerus darbo rezultatus gali būti mokamas priedas. Minėtas susitarimas reiškia, jog darbo sutarties pakeitimu darbdavys įsipareigojo ieškovui mokėti 2480 Eur mėnesinės algos (neatskaičius mokesčių), o premijų ir (arba) piniginių priedų mokėjimas ieškovui „už gerus darbo rezultatus gali būti mokamas priedas“ įtvirtintas kaip darbdavio diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atžvilgiu ieškovo lūkestis gauti darbo sutartimi sutartą darbo užmokestį pažeistas nebuvo. Be to, tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra pasisakęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. Taigi darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir premijas, kurios nurodytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011). Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007). Šiuo gi atveju, tarp šalių pasirašytoje Darbo sutartyje, nei jos pakeitime nuorodos dėl darbo užmokesčio į jokį konkretų įmonės aktą nėra, tai suponuoja išvadą, jog motyvacinio išmokėjimas priklauso nuo darbdavio valios, kaip skatinamoji priemonė. Tokio teismo vertinimo nekeičia ir 2022 m. vasario 9 d. UAB „GT Print“ darbuotojų veiklos vertinimo formos 5 punkte „Kiti komentarai“ nurodytas priedo skaičiavimo nuo apyvartos pavyzdys, kadangi tai nepaneigia darbdavio diskrecijos teisės priedo skyrimui, be to, tai ir pristatoma kaip pavyzdys 2023 metams, tačiau ne darbdavio įsipareigojimas mokėti priedą.

Teismas taip pat nepagrįstais laiko ieškovo argumentus, jog neva ieškovas buvo premijuojamas, leidžiant jam naudotis transporto priemone, kiekvieną mėnesį pervedant automobilio nuomos mokestį į ieškovo banko sąskaitą. Sutiktina, jog automobilio nuomos sudarymas ir nuomos mokesčio mokėjimas ieškovui buvo ženklia finansine paskata, tačiau nuomos mokestis nėra premija DK teisinio reguliavimo aspektu.

Pažymėtina, jog nuomos teisiniai santykiai yra reguliuojami CK normomis. CK 6.522 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Kaip matyti iš tarp ginčo šalių sudarytos 2021 m. gegužės 1 d. nuomos sutarties 1.1 p. nuomotojas E. J. suteikė nuomininkui UAB „GT Print“ teisę už mokestį valdyti ir naudotis lengvuoju automobiliu Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis išnuomotas konkretaus nuomininko darbuotojo – nuomotojo tarnybinių pareigų atlikimo tikslu (Nuomos sutarties 1.4 p.). Nuomininkas įsipareigojo mokėti 236 Eur nuomos mokestį per mėnesį, jį išmokant kartą per ketvirtį ( Nuomos sutarties 3.1, 3.2 p.). Iš byloje esančių banko išrašų matyti, jog atsakovė, vykdydama savo prievolę pagal nuomos sutartį, ieškovui reguliariai pervesdavo nuomos mokestį. Tai reiškia, jog tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tai atitinka ir DK 31 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog darbo sutarties šalys gali susitarti, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą. Atsižvelgiant į tai, visiškai pritartina atsakovės išsakytai pozicijai, jog šiuo atveju buvo apmokamos kuro išlaidos ir automobilio nuomos mokestis kaip kompensacija darbuotojui už jo priemonių naudojimą, o ne darbo užmokestis už atliktas funkcijas.

Įvertinus tai, kas aptarta, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei įstatyminį reglamentavimą, darytina išvada, jog ieškovo prašymas panaikinti visus atsakovės UAB „ GT Print“ sprendimus dėl motyvacinio priedo ieškovui neišmokėjimo ir (ar)neskyrimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Papildomai pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 3 p. į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: 3.1.bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius; 3.2. didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; 3.3. papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3.4. priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse. Tuo tarpu automobilio „Skoda Octavia“ nuomos kompensacija, kaip matyti iš minėto reglamentavimo, į vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Ieškovas taip pat išreiškė prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią vertina 3000 Eur. Nurodė, jog neturtinę žalą patyrė dėl atsakovės veiksmų ir darbo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų pažeidimų, pavyzdžiui: i) psichologinis spaudimas ir raginimas nutraukti darbo santykius savo iniciatyva itin nepalankiomis sąlygomis; ii) motyvacinių priedų, sudarančių beveik pusę ieškovo darbo užmokesčio, ir kitų premijavimo objektų panaikinimas, siekiant daryti psichologinį spaudimą ieškovui; iii) necenzūrinės, nepagarbios ir pakelto tono kalbos naudojimas prieš ieškovą be jokios pateisinamos ar pagrįstos priežasties; iv) grasinimai ieškoti priežasčių, kurių pagrindu būtų galima ieškovą atleisti be jokių DK numatytų išmokų.

 Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

Nagrinėjamo darbo ginčo atveju teismas sprendžia, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kurį darbdavys taikė nepagrįstai, nesant tam faktinio pagrindo, pripažintina, kad ieškovas, patyrė neigiamų išgyvenimų, kuriems kompensuoti nepakanka darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo konstatavimo ir kompensacijų priteisimo. Šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos priteisti atsakovui ir neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovas prašo priteisti 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad staigus didelės dalies atlyginimo (premijų) sumažinimas ir raginimas nutraukti darbo santykius savo iniciatyva sukėlė milžinišką psichologinį spaudimą, nerimą, nežinią ir baimę dėl ateities ir kitus psichologinius išgyvenimus, be kita ko, sukėlė ieškovo dalykinės reputacijos suprastėjimą kitų darbuotojų atžvilgiu dėl ieškovo atžvilgiu išsakytų realybės neatitinkančių ir žeminančio pobūdžio teiginių kitų bendrovės darbuotojų akivaizdoje. 

Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog ieškovas iš darbo už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą buvo atleistas neteisėtai. Sutiktina, kad ieškovo argumentais, kad dėl to patyrė neigiamų išgyvenimų, į bylą yra pateikta psichologo išvada, kurioje nurodyta, jog ieškovui tikslinga tęsti psichologo konsultacijas, tačiau įrodymų, jog jos buvo tęsiamos, apart, ieškovo paaiškinimų, į bylą nėra pateikta. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovui būtų paskirtas gydymas. Laikytina, kad darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu sukėlė ieškovui sąlyginai neigiamus išgyvenimus, todėl, sprendžiant ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovo atleidimas iš darbo nebuvo diskredituojančio pobūdžio, byloje nėra duomenų, jog ieškovas patyrė ilgalaikių sveikatos problemų ar buvo žemintas ar akivaizdžiai paniekintas kitų akivaizdoje. Pažymėtina ir tai, kad pats ieškovas turi savo įmonę, duomenų, jog jos veikla būtų nuostolinga teismui nepateikė, be to, 2024 m. rugpjūčio 16 d. pradėjo dirbti kitoje įmonėje, kas reiškia, jog turi stabilias pajamas. Finansiniai šeimos įsipareigojimai ir mažamečių vaikų išlaikymas yra dviejų sutuoktinių pareiga. Taip pat pastebėtina, kad ieškovui šiuo teismo sprendimu priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką bei kompensacija, taip pat yra laikytina satisfakcija už neteisėtą atleidimą iš darbo.

Įvertinus šioje konkrečioje byloje nustatytas ieškovo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą aplinkybes, darytina išvada, kad 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma šiuo konkrečiu atveju atlygintų ieškovui patirtus neigiamus išgyvenimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys, CPK 185 straipsnis).

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinyje ir atsiliepime bei posėdžio metu išsakyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimo išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, kad patyrė 1397 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, jog patyrė 1540 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, konstatuotina, jog ieškovas suformulavo keturis savarankiškus ieškinio reikalavimus, t. y. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir dėl to atsiradusių padarinių atlyginimo; dėl atsakovės sprendimų dėl motyvacinio priedo panaikinimo; dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo; bei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas iš esmės patenkino du ieškinio reikalavimus, t. y. pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisė su tuo susijusį darbo užmokestį ir kompensaciją; taip pat priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Kitus du ieškinio reikalavimus atmetė. Konstatuotina, kad šioje byloje yra patenkinta 50  procentų ieškinio reikalavimų. Atitinkamai atmesta 50  procentų ieškinio reikalavimų.

Kadangi ieškovas patyrė 1397 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 698,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 1540 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis taip pat neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 770 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje susidarė 8,08 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi šios išlaidos turėtų būti priteistos iš abiejų šalių lygiomis dalimis, t. y. po 4,04 Eur, kas reiškia, jog jos nesiekia priteistino dydžio, jos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 269, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2021 m. sausio 6 d. sudaryta darbo sutartis (su vėlesniu jos pakeitimu)  tarp ieškovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GT Print“, juridinio asmens kodas 302642405, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu nutraukta neteisėtai.

Pripažinti, kad ieškovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GT Print“, juridinio asmens kodas 302642405, 2021 m. sausio 6 d. sudaryta darbo sutartis (su vėlesniu jos pakeitimu) yra nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. 

Priteisti ieškovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GT Print“, juridinio asmens kodas 302642405, 13 791,26 Eur ( trylika tūkstančių septyni šimtai devyniasdešimt vienas euras 26 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 118,38 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė ir 2474,14 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt keturi eurai 14 ct) kompensaciją (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių).

Priteisti ieškovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GT Print“, juridinio asmens kodas 302642405, 1000  Eur (vienas tūkstantis eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų reikalavimų ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GT Print“, juridinio asmens kodas 302642405, 698,50 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GT Print“, juridinio asmens kodas 302642405, iš ieškovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 770 Eur (septyni šimtai septyniasdešimt  eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė