civ. byla Nr. 2-955-191/2014

      teisminio proceso Nr. 2-69-3-20193-2013-1

                                procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                     2.1.17.1.,35.3.6; 35.5; 116.4 (S)

KAUNO  APYLINKĖS TEISMAS

    SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovės D. K. a.k. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), LT - 46119, Kaune atstovei advokatei K. R., atsakovo BIGBANK AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį- BIGBANK AS filialą, atstovei I. V., treč.asm.24-ojo notarų biuro atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimą žino, treč.asm.antstoliui V. Z. nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimą žino viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui BIGBANK AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį- BIGBANK AS filialą  dėl sutarties sąlygos negaliojimo esant esminei šalių nelygybei, terminuotų palūkanų sumažinimo, netesybų bei papildomų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis  ir

n u s t a t ė :

Ieškovė D. K. patikslintu ieškiniu (tom.2 b.l. 26-31) prašė: panaikinti 2012 m. lapkričio 15 d. 24-ojo notaro biuro notaro M. S. vykdomąjį įrašą reg. Nr. MS-6602;

pakeisti 2009 m. lapkričio 18 d. tarp D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir BIGBANK AS filialas, filialo kodas 301048563, sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą dėl palūkanų normos dydžio nustatant 5 % metinių palūkanų normą;

pripažinti 2010 m. lapkričio mėn 25 d. tarp D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir BIGBANK AS filialas, filialo kodas 301048563, sudarytą kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimą Nr. 1 dėl kredito sumos padidinimo negaliojančiu;

pripažinti 2011 m. gruodžio mėn 6 d. tarp D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir BIGBANK AS filialas, filialo kodas 301048563, sudarytą kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimą Nr. 2 dėl kredito sumos padidinimo negaliojančiu;

panaikinti 2009 m. lapkričio 18 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio   25 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimo Nr. 1, 2011 m. gruodžio 6 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimo Nr. 2 7.6 punkte nustatytą sąlygą dėl baudos;

pakeisti 2009 m. lapkričio 18 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio 25 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimo Nr. 1, 2011 m. gruodžio 6 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimo Nr. 2   7.1 punkte nustatytą sąlygą dėl netesybų dydžio, nustatant 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintos sumos;

Ieškovė nurodė, kad  2009 m. lapkričio 18 d. tarp D. K. ir atsakovo BIGBANK AS filialo buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditavimo sutartyje numatyta, kad  ieškovei yra suteikiamas 49 000 Lt. kreditas. Šioje kredito sutartyje buvo nustatyta, kad kreditas  grąžinimas iki 2010-11-18, bei 19,5 % metinė palūkanų norma. Pagal šią kreditavimo sutartį  suėjus terminui ieškovė privalėjo atsakovui gražinti 59 780 Lt., ši prievolė buvo užtikrinta įkeitimu ieškovei nuosavybės teise priklausančiu butu, unink. Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Kaune.

2010m. lapkričio mėn 25 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta kreditavimo sutarties Nr.   (duomenys neskelbtini) keitimas   ir   buvo sudarytas  papildomas   sutarties   Nr.   (duomenys neskelbtini) susitarimas Nr.1 dėl kredito sumos padidinimo. Šiame susitarime prie kredito sutarties Nr. O900945/25nb buvo nustatyta, kad papildomai D. K. buvo suteikta 18 647 Lt.ir bendra kredito po papildomo kredito suteikimo suma sudarė 67 647, 88 Lt.

2011m. gruodžio mėn 6 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) keitimas ir buvo sudarytas papildomas sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimas Nr. 2 dėl kredito sumos padidinimo. Šiuo susitarimu prie kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad   papildomai ieškovei  buvo suteikta 14 616,30 Lt. ir bendra kredito po papildomo kredito suteikimo suma sudarė 81 064, 18 Lt.

2012m.lapkričio 15 d.   24-ojo notaro  biuro notaro M. S. vykdomajame išraše nurodė, kad  ieškovė D. K. atsakovui skolinga 90 189,27 Lt. t.y. 79 569,18 Lt pagrindinio reikalavimo suma, 10 369,19 Lt. - netesybos ir 250, 90 Lt.  notaro atlyginimas.

2013m. rugpjūčio 26 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu ir prašė: 1) pakeisti 2009 m. lapkričio 18 d. tarp jos ir atsakovo sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 19,5 % metinių palūkanų normą į 5 % metinių palūkanų normą; 2) panaikinti 2010 m. lapkričio 25 d. tarp jos ir atsakovo sudarytą kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) keitimą ir sudarytą papildomą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimą Nr. 1 ir 2011 m. gruodžio 6 d. tarp jos ir atsakovo sudarytą kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) keitimą ir sudarytą papildomą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimą Nr. 2.; 3) nustatyti, kad nuo 2010 m. lapkričio l8 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kurioje nustatyta 5 % metinių palūkanų norma.

Taigi, atsižvelgus į ieškovės pateiktą siūlymą skola atsakovui yra 56 337 Lt. Tačiau, per įstatyme numatytą 30 dienų terminą atsakymo iš atsakovo dėl pateikto pasiūlymo ieškovė  negavo. Ieškovė  mano, kad tarp jos  ir atsakovo sudarytos  kreditavimo sutartys yra laikytinos vartojimo sutartimis, ir  ieškinys kildintinas iš vartojimo teisnių santykių.

Ieškovė nurodo, kad pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad suteikiamas 49 000 Lt. kreditas bei nustatyta 19,5 % metinių palūkanų norma. Mano, kad sudarant kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu, šis pasinaudojo tuo, kad  ieškovė buvo ekonomiškai silpna vartotoja, įgijusi tik specialų vidurinį išsilavinimą, nepatyrusi šioje srityje, dirbo nekvalifikuotą darbą, nebuvo susidūrusi su kreditu bei bankais, neturėjo derybų patirties, sirgo depresija, gydėsi vaistais ir kit. Dėl išvardintų priežasčių neįvertino kreditavimo sutartyje nustatytų 19,5 % metinių palūkanų normos dydžio.

Ieškovė taip pat mano, kad  papildomais kreditavimo susitarimais Nr. (duomenys neskelbtini) (susitarimas Nr. 1 ir Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimas Nr. 2 ) pagal kuriuos atsakovas  suteikė papildomus kreditus, tačiau pinigų negavo, kadangi šio kredito sumomis buvo iškart dengiamos šių papildomų kreditų palūkanos ir atsakovo kreditui išduoti patirtos administravimo išlaidos,  šie sandoriai negaliojantys, sudaryti dėl suklydimo, mano, kad šie sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais dėl atsakovo panaudotos apgaulės mano atžvilgiu. Ieškovė taip pat mano, kad sutarčių 7.1 punktas ir 7.6 punktas yra prieštaringi, juose nustatytas netesybų dydis yra per didelis, šiais punktais yra įtvirtinta kredito davėjo teisę reikalauti dvigubų netesybų, t.y. sutarties 7.1 punkte nurodoma, kad vėluojant grąžinti kreditą, kredito gavėjas moka 0,5 procento dydžio delsinius, o sutarties 7.6 punkte nurodyta, kad vėluojant grąžinti  kreditą mokama 20 procentų dydžio bauda nuo negrąžintos sumos, ieškovė prašė teismo sumažinti netesybas ir kit.

Atsakovo BIGBANK AS atstovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovės argumentai, kad  sudarytos kreditavimo sutartys yra laikytinos vartojimo sutartimis atmestini, nurodė ,kad 2009-11-18 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu galiojusio LR CK 6.886 str., kuris reglamentavo vartojimo kredito sutarties sampratą, 3 d. 1 p. numatė, jog skirsnio „Vartojimo kreditas“ nuostatos netaikomos, kai pagal kredito sutartį kreditas suteikiamas įkeičiant nekilnojamąjį turtą, nurodė, kad nuo 2011-04-01 įsigaliojęs vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojantis specialus Vartojimo kredito įstatymas, taip pat aiškiai apibrėžė jo taikymo ribas, t.y. 3 str. 2 d. 1 p. nurodė, kad Vartojimo kredito įstatymas netaikomas kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka). Atsakovo manymu atmestini ieškovės argumentai dėl jos ligos, nesupratimo  sudaromų  sandorių esmės ir kit., ieškovė piktnaudžiaudama siekia išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Ieškovė dar iki sutartinių santykių su atsakovu turėjo derybų patirties bei buvo susidūrusi su kreditu, kadangi turėjo skolinį įsipareigojimą pagal sutartį su trečiuoju asmeniu.

Kad ieškovė sirgo depresija at kitomis ligomis ,sudarant Kredito sutartį atsakovui nebuvo žinoma, tokių duomenų nėra ir byloje. Atsakovės nuomone atmestinas ieškovės argumentas dėl Kredito sutartyje numatytų 19,5 proc. palūkanų normos dydžio: tai subjektyvi ieškovės nuomonė, nurodyta sutartinių palūkanų norma kitiems atsakovo klientams buvo priimtina. Kiekvienas asmuo yra laisvas sueiti arba nesueiti į sutartinius santykius, t.y. sutarties laisvės principas taip pat reiškia, kad kiekvienas asmuo gali rinktis ir žiūrėti su kuo sueiti į sutartinius santykius, o su kuo ne. Ieškovė buvo laisva sudaryti arba nesudaryti Kredito sutarties, tačiau jokių prieštaravimų nepareiškė ir savo parašu patvirtino, jog sutinka prisiimti įsipareigojimus Kredito sutartyje nurodytomis sąlygomis, tame tarpe - sumokėti 19,5 proc. sutartines palūkanas. Vėlesnis sutarties šalies valios pasikeitimas dėl neapdairumo ar neatidumo negali sąlygoti sutarties pripažinimo negaliojančia ar nesąžininga, o jos sąlygų neprotingomis, kadangi tai prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią.

Atsakovo atstovė nurodė , kad  ieškovė nuo 2009-04-18 iki 2013-08-26 , niekada nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl sutartinių palūkanų dydžio ar jų procentinės išraiškos. Tik kai atsakovas pagal išduotą notaro vykdomąjį įrašą kreipėsi į antstolį, ieškovė kreipėsi į teismą 2013-12-11d. Atsakovo nuomone, ieškovė siekdama vilkinti priverstinį skolos išieškojimo procesą tokiu būdu siekia išvengti ar atidėti prievolių įvykdymą.

Ieškinys atmestinas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės, ieškovės atstovės, atsakovo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad 2009-10-08 ieškovė D. K. kreipėsi į atsakovą  BIGBANK AS kredito kitam savo skoliniam įsipareigojimui padengti. Ieškovė užpildytoje 2009-10-08 kredito paraiškoje (Kredito paraiškos 3, 5 puslapiai.) atsakovui deklaravo, jog kredito grąžinimo šaltinis yra asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimas. Atsakovas sutiko ieškovei suteikti kreditą įvertinęs tą faktą, jog kreditas bus grąžintas ieškovei pardavus turtą.

2009-11-18 šalys sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),  kurioje  susitarė dėl  visų esminių sąlygų, tame tarpe dėl kredito  sumos,  palūkanų sumokėjimo tvarkos, palūkanų dydžio, kredito grąžinimo termino ir kt. Tačiau suėjus kredito grąžinimo terminui, ieškovė atsakovui teikė prašymus dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo, nurodydama, jog nespėjo parduoti turto.  Ieškovė  pateikė  atsakovui  tarpininkavimo   sutartis dėl nekilnojamojo turto pardavimo, kurie turėjo patvirtinti jos pažadus. Atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovės prašymus sudarė su ieškove 2010-11-25 Kredito sutarties Susitarimą Nr. 1, bei 2011-12-06 Kredito sutarties Susitarimą Nr. 2 , kuriais buvo pratęsti kredito grąžinimo terminai. Tačiau ieškovė turto nepardavė bei kredito atsakovui negrąžino. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo eigoje ir iš 2014-03-24 patikslinto ieškinio turinio, bei iš ieškovės paaiškinimų, kuriuos ji  išsakė 2014-06-05 vykusio žodinio civilinės bylos nagrinėjimo metu, kad ieškovė net neketino parduoti savo asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kurį 2009-10-08 kredito paraiškoje atsakovui BIGBANK AS deklaravo kaip kredito grąžinimo šaltinį. Todėl darytina išvada, kad ieškovė kitas savo skolas pasidengė panaudodama iš atsakovo gautu kreditu, klaidindama atsakovą dėl savo tikrųjų ketinimų. Tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip nesąžiningi atsakovo atžvilgiu.

Ieškovė neįrodė, kad sudaryta Kredito sutartis bei Susitarimai yra laikytini vartojimo sutartimis.  Ieškovė įrodinėdama minėtą faktą nurodė Lietuvos AT praktikoje formuojamus esminius požymius, pagal kuriuos atitinkančios sutartys kvalifikuojamos kaip vartojimo sutartimis. Tačiau kasacinio teismo išaiškinimai vertintini tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (LAT 2008-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008). Kaip nurodė pati ieškovė, vienu iš teismų praktikoje suformuotų esminių požymių, kurio pagalba identifikuojami vartojimo teisiniai santykiai yra tai, jog fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės - komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Ieškovė neįrodė šios sąlygos egzistavimo fakto. Ieškovė į atsakovą kreipėsi dėl skolinio įsipareigojimo kitam kreditoriui refinansavimo. Ieškovė neįrodė, kad skolinis įsipareigojimas, kurį atsakovas refinansavo, būtų kilęs ne iš komercinės ar kitos veiklos. Ieškovė savo teiginius grindė žodiniais paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais kitais faktiniais duomenis, kurių bendra visuma leistų teismui spręsti apie atitinkamų aplinkybių, reikšmingų sutarties kvalifikavimui kaip vartojimo, buvimą. Ieškovė neįrodė, kad sudarytos kreditavimo sutartys yra laikytinos vartojimo sutartimis, ir kad ieškinys kildintinas iš vartojimo teisinių santykių.

Ieškovė neįrodė, kad Kredito sutarties bei susitarimų sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog, negalėjo suvokti bei įvertinti sudarytų sutarčių sąlygų. Ieškovės ligos faktas savaime nereiškia, jog ji sudarydama Kredito sutartį ar jos Susitarimus nesuprato jų esmės ar turinio. Juo labiau, kad iki  sutartinių santykius su atsakovu, ieškovė turėjo kredito sutarčių sudarymo patirties. T. K. sutarties, tiek susitarimo sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos. Ieškovė, prašydama  pripažinti negaliojančiais 2010-11-25 ir 2011-12-06 Susitarimus bei Kredito sutarties sąlygą dėl sutartinių palūkanų normos, vadovaujasi LR CK 1.89 str.1d. Tačiau, esminė tokio ieškovės reikalavimo tenkinimo sąlyga - būsenos, negalint suprasti sudaromo sandorio reikšmės bei valdyti savo veiksmų, pagrindimas. Kaip pagrindinį įrodymą, pagrindžiantį ieškovės būseną ji nurodė 2013-03-18 K. Š. poliklinikos pažymą Nr. 1-16-210. Tačiau iš pateiktos pažymos turinio negalima spręsti apie ieškovės būseną buvusią Kredito sutarties bei Susitarimų prie Kredito sutarties sudarymo metu. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios metu  ekspertai įvertinę medicininius dokumentus, ligos istorijos įrašus, bei kitas aplinkybes padaro atitinkamas išvadas dėl asmens būsenos buvusios sandorių sudarymo metu. Tačiau ieškovė, nors ir ginčijo sandorius remdamasi LR CK 1.89 str., teismo neprašė skirti psichiatrinės ekspertizės savo būsenai pagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovui sudarant su ieškove Kredito sutartį faktas apie ieškovės ligas atsakovui nebuvo žinomas. Tik 2010-10-23 prašyme dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo ieškovė paminėjo, jog serga depresija. Tačiau, atsakovo atstovui paprašius ieškovės pateikti ligos faktą pagrindžiantį dokumentą (pažymą) ieškovė to nepadarė. Be to, nors ieškovei net ir sergant depresija, tačiau jos teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra konstatuota, kad tai galėtų įtakoti ieškovės intelektinę funkciją, sutrikdyti jos gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pati ieškovė, savo iniciatyva, kreipėsi į atsakovą prašydama pailginti kredito grąžinimo terminą bei atliko visus kitus aktyvius veiksmus, siekdama sudaryti susitarimus. Ieškovė teismui nepateikė jokių reikšmingų įrodymų dėl savo būsenos, buvusios sandorių sudarymo momentu. Todėl, ieškovės argumentas dėl jos būsenos kaip pagrindo pripažinti Susitarimus ar Kredito sutarties sąlygas negaliojančiais yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Nepagrįstas ieškovės prašymas teismui 19,5 proc. sutartinių palūkanų dydį mažinti iki 5 proc. metinių palūkanų - ieškovė buvo laisva sudaryti arba nesudaryti Kredito sutartį ,tačiau jokių prieštaravimų nepareiškė, savo parašu patvirtino, jog sutinka prisiimti įsipareigojimus Kredito sutartyje nurodytomis sąlygomis, tame tarpe sumokėti 19,5 proc. sutartines palūkanas. Be to ieškovė pasirašydama Kredito sutartį, sutiko Kredito sutarties termino pradžioje sumokėti 9555,00 Lt sutartinių palūkanų sumą.  Sutartinių palūkanų suma yra 19,5 proc. palūkanų normos išraiška pinigine verte. Tiek palūkanų norma, tiek mokėtina palūkanų suma yra aiškiai nurodytos Kredito sutarties „Pagrindinių sąlygų“ pirmame puslapyje, kurį ieškovė pasirašė, kaip pasirašė ir kitus Kredito sutarties
puslapius. Tokiu būdu, ieškovė išreiškė savo valią ir sutikimą už 49000Lt kredito sumą sumokėti 9555
Lt sutartinių palūkanų, kurių norma 19,5 proc. Taip pat ieškovei tiko ir Susitarimuose prie Kredito sutarties sutarta sutartinių palūkanų norma, sutartinių palūkanų suma, jų sumokėjimo bei apskaičiavimo tvarka. Šalys savo valią patvirtino pasirašydamos Susitarimus. Ieškovė po Kredito sutarties ar Susitarimų pasirašymo nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl sutartinių palūkanų normos dydžio ar sumos iki 2013-08-26 t.y., kai buvo atmestas ieškovės skundas dėl antstolio veiksmų (2013-07-24 Kauno apylinkės teismo nutartis c. b. Nr. 2S-2101-658/2013, todėl laikytina, kad ieškovė siekia sumažinti skolinį įsipareigojimą, išvengti prievolės įvykdymo.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad paskolų, kreditų  teisiniuose santykiuose palūkanos yra dviejų rūšių: mokestis už pinigų skolinimąsi (mokėjimo palūkanos arba pelno palūkanos) , kita rūšis - minimalių kreditoriaus nuostolių palūkanos arba (kompensuojamosios palūkanos). LR CK 6.872 str. 1 d. nustato palūkanų, kurios atlieka atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, teisinį reglamentavimą. Įstatymų leidėjas įtvirtino šalims visišką laisvę pačioms susiderėti dėl pastarųjų palūkanų dydžio ir mokėjimo tvarkos. Toks šalių susitarimas dėl mokėjimo palūkanų atlyginimo yra traktuotinas kaip šalių sutartas mokestis už naudojimąsi paskolos suma (LR CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai(LAT 2013-01-08 palūkanų apžvalga). Šiuo atveju, šalys Kredito sutartyje bei Susitarimuose aiškiai susitarė dėl sutartinių palūkanų normos, ieškovei tokia sutartinių palūkanų norma tiko. Ieškovė jokių prieštaravimų dėl 19,5 proc. bei 25 proc. palūkanų normos nereiškė, pasirašydama Kredito sutartį bei Susitarimus aiškiai išreiškė savo sutikimą. Ieškovė pasirinko iš karto, termino pradžioje, sumokėti palūkanas, kas patvirtina ieškovės apsisprendimą. Atsakovo veikla yra teikti kreditus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims bei gauti už suteiktus kreditus atlyginimą, t.y. palūkanas. Atsakovas kredito sutartyje nustatydamas kredito ir palūkanų grąžinimo terminus, pagrįstai tikisi gauti šias sumas būtent sutartyse nustatytais terminais. Teismas sutinka su tuo ,kad atsakovas savo veiklai vykdyti, t.y. paskolų teikimui, pinigines lėšas taip pat skolinasi. Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, 5 proc. metinė palūkanų norma neužtikrintų atsakovo ekonominio intereso ir pažeistų teisingumo, sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principus, ieškovės argumentai dėl 19,5 proc. sutartinių palūkanų dydžio bei jų mažinimo iki 5 proc. laikytini nepagrįstais.

Ieškovė, jos atstovė nurodė ,kad pagal Susitarimus buvo skaičiuojamos palūkanos nuo palūkanų. Ieškovė 2010-11-08 kreipėsi į atsakovą prašydama pratęsti kredito grąžinimo terminą 12 mėnesių. Šalys 2010-11-25 sudarė Kredito sutarties Susitarimą Nr.1, kuriuo pakeitė Kredito sutarties sąlygas. M. S. Nr.1 kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2011-11-15. Taip pat Susitarimu Nr. 1 ieškovei suteikta papildoma 18647,88 Lt kredito suma, kurią ieškovė panaudojo Susitarimo Nr. 1 sudarymo mokesčiui, sutartinėms palūkanos už būsimą periodą 2010-11-25 - 2011-11-15 sumokėti bei 514,50 Lt delspinigiams pagal Kredito sutartį padengti. Šalys aptarė Susitarimo Nr. 1 tekste, „Pagrindinėse susitarimo sąlygose“, pirmame lape. 2011-11-07 ieškovė kreipėsi į atsakovą prašydama dar kartą atidėti kredito grąžinimą, kadangi per Susitarime Nr.1 sutartą kredito grąžinimo terminą, nepavyko parduoti įkeisto turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune. Šalys 2011-12-06 sudarė Kredito sutarties Susitarimą Nr.2, kuriuo kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2012-06-06. Minėtu susitarimu ieškovei buvo suteikta papildoma 14616,30 Lt kredito suma, kurią ieškovė panaudojo Susitarimo Nr.2 sudarymo mokesčiui, sutartinėms palūkanos už būsimą periodą 2011-12-06 - 2012-06-06 sumokėti bei delspinigiams pagal Susitarimą Nr. 1 padengti, tai šalys aptarė Susitarimo Nr.2 tekste, „Pagrindinėse susitarimo sąlygose“, 1-ame bei 2-ame lapuose, kuriuos ieškovė patvirtino savo parašu. Ieškovė sudarydama Susitarimus pasirinko palūkanas sumokėti termino pradžioje, o kreditą grąžinti termino pabaigoje, nemokant mėnesinių įmokų. Ieškovei toks palūkanų sumokėjimo būdas buvo priimtinas. Be to tai, kad ieškovė pasiskolinusi iš atsakovo papildomą kredito sumą, dalį jos paskyrė palūkanoms sumokėti, negali būti traktuojama kaip palūkanų skaičiavimu nuo palūkanų.

Ieškovė, jos atstovė neįrodė, kad atsakovas BIGBANK AS  būtų pažeidęs LR finansų įstaigų įstatymo 31 str., reglamentuojančio verslo rizikos prisiėmimą, 3d. 2p. reikalavimus:  jis nurodo, jog finansų įstaiga turi įsitikinti, jog kliento finansinė bei ekonominė būklė  ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas įvykdys įsipareigojimus. Ieškovė dar prieš sudarant su atsakovu Kredito sutartį 2009-10-08 kredito paraiškoje nurodė, kad kreditas bus grąžinamas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovas įvertinęs kredito grąžinimo šaltinį, sudarė su ieškove Kredito sutartį bei vėliau tikėdamasis, kad ieškovė įvykdys savo įsipareigojimus, sutiko atidėti kredito grąžinimo terminus. Ieškovė turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, įkeitė atsakovui sutartine hipoteka. Taigi, laikytina, kad  atsakovas pakankamai atsakingai skolino ieškovei pinigines lėšas, žinodamas kredito grąžinimo šaltinį.

Įvertinant šioje civilinėje byloje pateiktus įrodymus, atsakovas sutartinių  santykių laikotarpiu bendradarbiavo su ieškove, atsižvelgė į jos prašymus.

Teismas nenustatė, o ieškovė neįrodė, kad jos atžvilgiu atsakovas būtų naudojęs apgaulę. Atsakovas nieko nesiekė nuslėpti nuo ieškovės. Atsakovas aiškino ieškovei Kredito sutarties bei Susitarimų sąlygas. I. S. sudarė nuvykusi į atsakovo klientų aptarnavimo skyrių, ieškovei buvo pateikti susipažinti Susitarimai ir visi kiti su sutartimis susiję dokumentai. Ieškovės ginčijamų sutarčių nuostatų formuluotės, turinys bei išraiškos būdas aiškios. Ieškovė, susipažinusi su sutarties pakeitimo sandoriais, galėjo atsisakyti juos sudaryti, tačiau to nepadarė, pasirašydama Susitarimus patvirtino savo sutikimą.

Ieškovės teiginiai dėl delspinigių mažinimo iki 0,02 proc. dydžio į dieną bei Kredito sutarties
7.6 punkto panaikinimo taip pat yra atmestini kaip nepagrįsti. Šalys yra laisvos numatyti sutartyse kaip prievolių įvykdymo užtikrinimą tiek baudas, tiek delspinigius. 2011-12-06 Susitarimo Nr. 2 „Bendrųjų sutarties sąlygų“ 7.6 p. dėl baudos, nebuvo taikytas ieškovės atžvilgiu. Atsakovas nereikalavo iš ieškovės sumokėti minėtame straipsnyje numatytos baudos, nors tokią teisę turėjo.

2011-12-06 Susitarimo Nr. 2 „Bendrųjų sutarties sąlygų“ 7.1 punkte numatyti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, nuo laiku negrąžintos kredito sumos. Atsakovas geranoriškai, kelis kartus sumažino reikalaujamų delspinigių normą iki 0,12 proc. Ieškovė nurodo, kad atsakovo taikyta 0,12 proc. delspinigių norma yra nepagrįstai didelė, tačiau tuo pačiu sau prieštaraudama nurodo, kad paprastai teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, tinkamu netesybų dydžiu pripažįsta 0,1 proc.

Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“(CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“(CK 6.258 str. 3d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Tais atvejais, kai yra itin svarbus griežtas prievolių vykdymas, netesybų dydžio protingumas turi būti vertinamas kitaip, atsižvelgiant į griežto sutarties vykdymo svarbą ( LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2005).

Atsakovas kredito sutartyse nustatydamas kredito grąžinimo bei palūkanų sumokėjimo terminus pagrįstai tikisi gauti šias sumas būtent sutartyje nustatytais terminais. Atsakovui taip pat svarbu apsaugoti savo turtinius interesus. Ieškovė neįvykdė Kredito sutartimi bei Susitarimais prisiimtų įsipareigojimų ir kredito laiku negrąžino, todėl atsakovas pagrįstai pareikalavo iš ieškovės sumokėti delspinigius. Atsakovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl pinigus skolina tam, kad gautų pelną, kuris kiekvienu atveju išduodant paskolą, paskaičiuojamas ir planuojamas. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats, ar jų perskolinti ir gauti pajamas.

Teismas taip pat sutinka su atsakovo nuomone, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytus terminus taikytinus notaro veiksmams dėl 2012-11-15 vykdomojo įrašo išdavimo. LR Notariato įstatymo 49 (1) straipsnis nustato, kad notaro vykdomieji įrašai skundžiami LR CPK 511str. nustatyta tvarka. Šiame str. nustatyti apskundimo terminai, t.y. skundas dėl notaro veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamojo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi, ieškovė 2012-11-15 vykdomojo įrašo apskundimo terminus yra praleidusi, nurodytas apskundimo terminas yra naikinamasis. Ieškovė, jos atstovė prašė kaip išvada duodančia instituciją įtraukti Lietuvos Banko priežiūros tarnybą ir kit. Šie prašymai atmestini kaip netikslingi, užvilkinantys bylos išnagrinėjimą. Įvertinant įrodymų visetą ieškinys atmestinas, iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96str)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas,

       n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti. 

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinamos 2013-12-13d. nutartimi(b.l.59)taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio V. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0037/12/03955, kurioje vykdomas Kauno m. 24-ojo notaro biuro 2012-11-15 vykdomasis įrašas Nr. MS-6602.

Priteisti iš ieškovės D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), LT - 46119, Kaune 20,34 Lt (dvidešimt litų 34 ct) pašto išlaidų valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 115).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno          apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                       Edmundas Inokaitis