Civilinė byla Nr. e2-1563-661/2022

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00084-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

sekretoriaujant Martai Ribinskienei,

dalyvaujant ieškovui A. L.,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovei D. L.,

atsakovės VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės atstovui advokatui P. D.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninei, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas

2.       Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo tėvas A. L. (toliau – ir Pacientas) (duomenys neskelbtini) ryte pasijuto blogai, o apie 20 val. 30 min. Ieškovas iškvietė Greitąją medicininę pagalbą (toliau – GMP), kuri atvyko po 30 min. Ieškovas teigia, kad Paciento būklė buvo įvertinta netinkamai, nesuteikta skubi medicinos pagalba, netinkamai pasirinkta medicininė įstaiga gydymui stacionare. Pacientas buvo atvežtas ir paguldytas į VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės stebėjimo palatą, kur jam nebuvo suteikta operatyvi pagalba, jo neapžiūrėjo gydytojas, nebuvo imtasi veiksmų dėl Paciento kvėpavimo palengvinimo, negalavimo priežasties diagnostikos. Teigia, kad pacientas nebuvo tinkamai apžiūrimas dėl Covid-19 infekcijos. (duomenys neskelbtini) Pacientas mirė.

3.       Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, kad jį ir Pacientą siejo artimas, glaudus ryšys. Taip pat, kad šis įvykis neigiamai atsiliepė jo sveikatai, kamavo nemiga, depresija, nervinė įtampa, atsirado nervinio pobūdžio skausmai, dėl to teko kreiptis dėl medicininės pagalbos.

4.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – irVLK) pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.

5.       Atsakovė nurodė, kad ieškinys paduotas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl turi būti atmestas. Komisijos sprendimą ieškovas gavo 2021 m. gruodžio 7 d., todėl kreiptis į teismą jis turėjo per 30 dienų nuo sužinojimo apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimą, tai yra vėliausiai iki 2022 m. sausio 7 d. Kaip matyti iš e.teismas.lt pateikiamos informacijos, ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2022 m. sausio 21 d., praleidus įstatyme nustatytą Komisijos sprendimo apskundimo terminą. Ieškovas nurodo, jog laiku kreipėsi į teismą, tik kreipėsi ne į Vilniaus apygardos teismą, bet į Vilniaus miesto apylinkės teismą, pagal CPK 30 straipsnį. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas išmano teisės aktų reikalavimus, todėl argumentas, jog Komisijos sprendime nebuvo nurodyta į kokį teismą kreiptis negali būti priimtinas ir pripažįstamas kaip svarbi priežastis.

6.       Šioje byloje VLK atstovauja valstybę ir atsakove gali būti tik dėl VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – VšĮ Šalčininkų PSPC) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Priimant įstatymą buvo numatyta išimtis, kad naujo PTŽSAĮ redakcija pradedama taikyti, tik tada, kai sveikatos priežiūros įstaigos nebeturi galiojančio civilinės atsakomybės draudimo sudaryto su draudimo kompanija. Šiuo atveju VšĮ Šalčininkų PSPC galiojančio draudimo neturėjo, o VšĮ Šalčininkų ligoninė turėjo galiojantį civilinį atsakomybės draudimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta VLK pasisako tik dėl VšĮ Šalčininkų PSPC veiksmų.

7.       Atsakovė VLK nurodė, kad greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP) atvyko operatyviai, nedelsdama atlikto paciento būklės vertinimo ir pagalbos teikimo veiksmus, nurodytus GMP kvietimo kortelėje ir GMP bendrosios praktikos slaugytojos I. M. paaiškinime, t. y. atliko paciento pirminę apžiūrą, sveikatos būklės įvertinimą, išklausė nusiskundimus, surinko ligos anamnezę, paskaičiavo kvėpavimo dažnį, įvertino kvėpavimo kokybę, išklausė plaučius ir širdį, išmatavo kraujo įsotinimą deguonimi, išmatavo arterinį kraujospūdį, išmatavo pulsą, apžiūrėjo kūną, išmatavo kūno temperatūrą, išmatavo gliukozės koncentraciją kraujyje, įvertino paciento vyzdžius, patikrino meninginius simptomus, užregistravo elektrokardiogramą, skyrė vaistų, automobilyje skyrė deguonies inhaliaciją. Nuoseklus ir atidus visų reikiamų veiksmų ir procedūrų vykdymas patvirtina aukštą GMP specialisto profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo laipsnį. VšĮ Šalčininkų PSPC GMP bendrosios praktikos slaugytojos I. M. 2021-03-31 paaiškinime nurodyta informacija, kuri užfiksuota ir (duomenys neskelbtini) GMP kvietimo kortelėje. Slaugytoja įvertinusi, jog paciento būklė nestabili, nusprendė jį nedelsiant hospitalizuoti į artimiausią antrinio lygio Šalčininkų apskrities ligoninę, kur yra teikiamos suaugusiųjų reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugos. Kelyje pacientui teikiant deguonį, SpO2 parodymai pagerėjo, pakilo iki 90 proc. Pacientas visą kelią buvo sąmoningas, kontaktiškas, žvalus. Teikiant paslaugas buvo laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo V-895 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ir VšĮ Šalčininkų PSPC įstaigos vadovo patvirtintų diagnostikos ir gydymo protokolų.

8.       Atsakovė VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškinys paduotas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl turi būti atmestas. Nagrinėjamu atveju VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės gydytojos, atsižvelgiant į Paciento būklę ir įstaigos kompetenciją, padarė viską, siekdamos išsaugoti Paciento sveikatą ir gyvybę. Paciento mirtį lėmė jo turėtos ligos. VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės personalo neteisėtų kaltų veiksmų nėra, taip pat, Paciento mirtis priežastiniu ryšiu nesusijusi su VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninėje teiktomis paslaugomis. Šiuo atveju žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, dėl to žala negali būti atlyginama.

9.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo atsiliepime iš esmės nurodė panašius argumentus, kaip ir atsakovai, prašė taikyti ieškinio senatį. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių kvalifikuotų įrodymų pagrindžiančių savo reikalavimą ir leidžiančių daryti išvadą apie atsakovės VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą) ieškovui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Byloje nesant jokių objektyvių įrodymų dėl neteisėtų atsakovės VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės veiksmų, Komisijos sprendimas tampa esminiu įrodymu, leidžiančiu daryti išvadą apie ieškinio nepagrįstumą. Ieškovas, kreipdamasis į Komisiją nurodė 5000 Eur neturtinę žalą, tačiau ieškiniu reikalauja jau 15 000 Eur žalos. Ieškovas nenurodo, kokios aplinkybės įtakojo žalos padidėjimą tris kartus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10.       Byloje nustatyta, kad ieškovo tėvas A. L. (duomenys neskelbtini) ryte pasijuto blogai. Ieškovas nurodė, kad tėvas negalėjo atsisėsti, kvėpavimas buvo apsunkintas, atrodė išbalęs ant sąmonės praradimo ribos. Tikėjosi, kad būklė pagerės, tačiau tai neįvyko. Apie 20.30 val. ieškovas iškvietė Greitąją medicininę pagalbą (GMP). Po 30 min. atvykus GMP, pacientui atlikta EKG. Pacientas buvo atvežtas ir paguldytas VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninėje. (duomenys neskelbtini) pacientas mirė.

11.       Ieškovas 2021-06-23 kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Komisija įvertinus jai pateiktus dokumentus (toliau – pareiškimas) kreipėsi į VšĮ Šalčininkų PSPC ir į VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninę prašydama pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus apie galimai padarytą žalą bei atsiųsti medicininių dokumentų kopijas.

12.       2021-08-09 VšĮ Šalčininkų PSPC raštu Nr. S-74-6 pateikė atsakymą Komisijai, kuriame nurodo, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas žala neįvyko.

13.       Komisija 2021-09-30 raštu Nr. PŽK-2-1268 kreipėsi į VšĮ Panevėžio Respublikinę ligoninę dėl informacijos, reikalingos Komisijos sprendimui priimti, pateikimo. VšĮ Panevėžio Respublikinė ligoninė 2021-11-17 Nr. S-5595 raštu pateikė Komisijai medicininių dokumentų analizę.

14.       2021-12-07 Komisija priėmė sprendimą Nr. 56-208, kuriuo nusprendė, kad žala neatitinka PTŽSAĮ 24 str. 6 d. nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, t. y. paciento sveikatai žala nepadaryta ir pareiškėjo prašymas atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą, netenkintas.

Teisiniai argumentai

Dėl ieškinio senaties

15.       Vadovaujantis CK 1.124 straipsniu ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

16.       Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Įstatymas arba PTŽSAĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės“.

17.        Ieškovas ieškinyje tvirtina (patikslinto ieškinio 3 psl.), kad Komisijos sprendimą gavo 2021 m. gruodžio 7 d., todėl ieškovas kreiptis į teismą turėjo per 30 dienų nuo sužinojimo apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimą, tai yra vėliausiai iki 2022 m. sausio 7 d. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2022 m. sausio 21 d., praleidus Įstatyme nustatytą Komisijos sprendimo apskundimo terminą.

18.       CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovai ir trečiasis asmuo prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.

19.        Ieškovas nurodo, jog laiku kreipėsi į teismą, tik kreipėsi ne į Vilniaus apygardos teismą, bet į Vilniaus miesto apylinkės teismą, pagal Lietuvos Respublikos CPK 30 str. Iš tiesų, tai patvirtina ir Liteko duomenys, kad ieškovas pasinaudojo savo teisėmis ir kreipėsi ieškiniu į Vilniaus apylinkės teismą 2022 m. sausio 10 d., t. y. pažeisdamas teismingumo taisykles (Vilniaus miesto apylinkės teismo Civilinė byla Nr. 2-4732-937/2022). Taigi formaliai ieškovas, kreipdamasis į Vilniaus apylinkės teismą nebuvo praleidęs nustatyto 30 dienų termino nuo sužinojimo apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimą, tačiau praleido ieškinio senaties terminą kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismą – 2022 m. sausio 21 d. Ieškovas prašo jį atnaujinti.

20.       Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

21.       Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, aktyviais veiksmais dėjo pastangas laiku kreiptis į teismą, nustatytu laiku padavė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tačiau dėl suklydimo pažeidė teismingumo taisykles, ieškinio pateikimo terminas Vilniaus apygardos teismui praleistas nežymiai, todėl, atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ieškovo ieškinio padavimo terminas yra atnaujinamas.

Dėl ieškinio esmės

22.       Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

23.       Civilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų / nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma tada, kai nustatoma neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama. Tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama būtina įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę.

24.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus PTŽSAĮ Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 pakeitimui, šio įstatymo 25 str. 1 d. numatyta: „Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.“ Atsižvelgiant į šią įstatyminę nuostatą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 761 „Dėl Vyriausybės 2010 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 139 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą“ pakeitimo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. liepos 11 d.) 2 punktu (keičiamo nutarimo 2.2. papunkčiu) įgaliojo VLK atstovauti valstybei bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjant bylas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo.

25.        PTŽSAĮ Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 8 straipsnis numatė, kad „Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas.“ Iki minimo įstatymo pakeitimo, kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., sveikatos priežiūros įstaigos savo veiklą draudė civilinės atsakomybės draudimu: „Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga, prieš pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, draudžia savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti“ (PTŽSAĮ 25 str., galiojusi redakcija iki 2020 m. sausio 1 d.).

26.       Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija savo sprendime nurodo, jog A. L. pareiškimas nagrinėjimas ir pagal seną įstatymo redakciją ir pagal naują (Komisijos sprendimo IV skyrius).

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir neapdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

28.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibiliumnullaobligatioest (lot. – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žalos vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2011; kt.).

30.       Vadovaujantis CK 6.246 - 6.249 straipsniais atsakovo civilinė atsakomybė atsiranda, esant šioms sąlygoms: žala, neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos, atsakovo kaltė. CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pacientas pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos (2005-04-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

31.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra konstatuota, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų konkrečiose aplinkybėse vertinimą remiantis protingumo, sąžiningumo kriterijais. Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

33.       Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

34.        Apibendrinant aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas darytina išvada, kad vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, be ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35.       Ieškovas teigia, kad GMP tėvo būklė buvo įvertinta netinkamai, jam nesuteikta skubi medicinos pagalba, netaikytos priemonės kvėpavimui palengvinti, paciento būklė nelaikyta kaip grėsminga gyvybei. Teismas su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka.

36.       Iš į bylą pateikto Komisijos sprendimo, matyti, jog Komisija įvertino, ar GMP veiksmai sukėlė žalą paciento sveikatai, vadovavosi Įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2020-01-01. Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala.

37.       Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pacientas (duomenys neskelbtini) ryte pasijuto blogai. Ieškovas nurodo, kad Pacientas negalėjo atsisėsti, jo kvėpavimas buvo apsunkintas, atrodė išbalęs ant sąmonės praradimo ribos. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) vakare apie 20.30 val. pacientui buvo iškviesta GMP, kuri pas pacientą atvyko per 25 minutes, pacientui nustatyta ūmi liga, TLK-10-AM kodas R.07.2 (skausmas širdies plote). Preliminari diagnozė / vyraujantis sindromas / simptomas R06.0; R55 (dusulys, alpimas, kolapsas). Taigi, GMP atvyko operatyviai, nedelsdama atlikto paciento būklės vertinimo ir pagalbos teikimo veiksmus, nurodytus GMP kvietimo kortelėje ir GMP bendrosios praktikos slaugytojos I. M. paaiškinime, t. y. atliko paciento pirminę apžiūrą, sveikatos būklės įvertinimą, išklausė nusiskundimus, surinko ligos anamnezę, paskaičiavo kvėpavimo dažnį, įvertino kvėpavimo kokybę, išklausė plaučius ir širdį, išmatavo kraujo įsotinimą deguonimi, išmatavo arterinį kraujospūdį, išmatavo pulsą, apžiūrėjo kūną, išmatavo kūno temperatūrą, išmatavo gliukozės koncentraciją kraujyje, įvertino paciento vyzdžius, patikrino meninginius simptomus, užregistravo elektrokardiogramą, skyrė vaistų, automobilyje skyrė deguonies inhaliaciją. Nuoseklus ir atidus visų reikiamų veiksmų ir procedūrų vykdymas patvirtina aukštą GMP specialisto profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo laipsnį. VšĮ Šalčininkų PSPC GMP bendrosios praktikos slaugytojos I. M. 2021-03-31 paaiškinime nurodyta informacija, kuri užfiksuota ir (duomenys neskelbtini) GMP kvietimo kortelėje. Slaugytoja įvertinusi, jog paciento būklė nestabili, nusprendė jį nedelsiant hospitalizuoti į artimiausią antrinio lygio Šalčininkų apskrities ligoninę, kur yra teikiamos suaugusiųjų reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugos. Kelyje pacientui teikiant deguonį, SpO2 parodymai pagerėjo, pakilo iki 90 procentų. Pacientas visą kelią buvo sąmoningas, kontaktiškas, žvalus. Taigi, teikiant paslaugas buvo laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo V-895 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ir VšĮ Šalčininkų PSPC įstaigos vadovo patvirtintų diagnostikos ir gydymo protokolų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad Šalčininkų PSPC veiksmai sukėlė žalą paciento sveikatai.

38.       Ieškovas taip pat nurodo, kad ligoninėje jo tėvui nebuvo suteikta jokia operatyvi pagalba, gydytojas paciento neapžiūrėjo, jokių priemonių palengvinant kvėpavimą taikyta nebuvo. Mano, kad ligoninėje nebuvo imtasi veiksmų dėl paciento kvėpavimo palengvinimo, tėvo negalavimų priežasties diagnostikos, pacientas nebuvo tinkamai apžiūrimas bijant COVID-19 infekcijos. Tokie ieškovo teiginiai nepagrįsti.

39.       Remiantis Komisijai nuomonę teikusios specialistės pateiktu situacijos vertinimu, Šalčininkų ligoninės gydytojai, atsižvelgiant į paciento būklę ir įstaigos kompetenciją, padarė viską, siekdami išsaugoti paciento sveikatą ir gyvybę: ligonio būklė įvertinta, stebėta, atlikti kraujo tyrimai, EKG, skirtas antibakterinis gydymas, diuretikai, infuzoterapija, įvykus asistolijai pacientas gaivintas pagal asistolijos algoritmą. Profesinių klaidų, neveikimo, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nekonstatuota. Paciento mirtį lėmė jo turėtos ligos: progresuojantis širdies nepakankamumas, paroksizminis prieširdžių virpėjimas, nepatikslinta bakterinė infekcija, lėtinės inkstų ligos pablogėjimas, lėtinių ligų vidutinio sunkumo anemija.

40.       Ligoninė nurodo, kad pacientui buvo paskirti tyrimai: bendras ir biocheminis kraujo tyrimai; tyrimas dėl COVID-19, pacientas stebėtas ir paliktas budinčio gydytojo stebėjimui. Pagal ligoninės pateiktą informaciją, pacientas skundėsi dusuliu, pagal ligos anamnezę bendra paciento būklė pablogėjo prieš dvi paras, kai pradėjo dūsti, pradėjo stipriai skaudėti galvą, būklei negerėjant dėl apalpimo, kviesta GMP. Pacientui nustatyta diagnozė: ūmus progresuojantis pulmokardialinis nepakankamumas, apalpimai, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, anemija. Ligoninės vidaus ligų gydytoja J. G. 2021-10-18 paaiškinime nurodo, kad pacientui buvo skiriama reamatologo konsultacija (tuo metu reamatologas buvo užimtas), skirti tyrimai: K, Na, Cl, SPA, INR, krūtinės ląstos rograma, kepenų fermentai, sudarytas gydymo planas.

41.       Rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad pacientas, kitaip, nei nurodo ieškovas, sveikatos sutrikimų turėjo jau iki (duomenys neskelbtini). Pagal VUL SK Ambulatorinio apsilankymo išrašą (duomenys neskelbtini), pareiškėjui diagnozuota 111.9 Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), (duomenys neskelbtini) diagnozuota: 148.0 Paroksizminis prieširdžių virpėjimas. Remiantis paciento medicininio mirties liudijime (duomenys neskelbtini) esančia informacija, pagrindine liga, sukėlusią paciento mirtį laikoma „Lėtinė išeminė širdies liga, nepatikslinta“.

42.       PTŽSAĮ (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2019-12-31) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK nuostatomis, civilinės deliktinės atsakomybės atsiradimą sąlygoja neteisėti veiksmai/neveikimas, priežastinis ryšys tarp šių veikų ir neigiamų pasekmių, bei kaltė.

43.       PTŽSAĮ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad paciento sveikatai padaryta žala - pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Neišvengiama žala, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, apibrėžiama, kaip paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio.

44.       Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį numatyta, jog nėra atlyginama neišvengiama žala. PTŽSAĮ 2 straipsnio 91 punktas numato, kad neišvengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Žalos aprašas, vadovaujantis jo 9.2.2 punktu, žala laikoma neišvengiama, jei ji atitinka bent vieną iš šių kriterijų: ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį; liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių; liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (Žalos aprašo 9.2.2.1 – 9.2.2.3 papunkčiai). Taigi, vadovaujantis Žalos aprašu, žala yra neišvengiama, kai ji būtų kilus, net jei sveikatos priežiūros įstaiga būtų paslaugą suteikusi tinkamai, vertinant pagal medicinos ir farmacijos mokslo standartus. Žala taip pat turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais sveikatos priežiūros įstaigos veiksmais ir taip pat nėra atlyginama, kai žala yra nulemta specifinės asmens sveikatos būklės iki sveikatos priežiūros paslaugų, kurios medicinos mokslas neturi priemonių pagerinti.

45.       Taigi, teismas įvertinęs šios bylos rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, konstatuoja, jog vertinant paciento mirties priežastį, nulėmė du veiksniai: 1) paciento turėtos ligos: progresuojantis širdies nepakankamumas, paroksizminis prieširdžių virpėjimas, nepatikslinta bakterinė infekcija, lėtinės inkstų ligos pablogėjimas, lėtinių ligų anemija, vidutinio sunkumo; 2) delsimas kreiptis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo.

46.       Teismas konstatuoja, jog nėra įrodyti atsakovų neteisėti kalti veiksmai. Teigti, kad paciento mirtis priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovų teiktomis paslaugomis taip pat negalima. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų veiksmuose nesant visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, žala paciento sveikatai negali būti atlyginama. Dėl išvardintų priežasčių ieškinys atmetamas.

47.       Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, netenkinamas išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau pažymėtina, kad PTŽSAĮ 24 str. 7 d. nurodyta, kad neturtinės žalos dydis mirties atveju yra nustatomas vadovaujantis Apraše (Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus – pagal kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes.

48.       Aprašo 17 p. numatyta: „Atlygintinos žalos dydis, išskyrus kai prašymą pateikė mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), nustatomas sudėjus Komisijos šiame skyriuje nustatyta tvarka nustatytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio sumas ir iš gautos sumos atėmus įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų išmokų, pašalpų ir pensijų, jeigu jos mokamos dėl žalos sukeltos paciento ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo arba paciento mirties, sumą, gautą ar gautiną tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Kai prašymą pateikė mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), žalos atlyginimo dydis lygus šiame skyriuje nustatyta tvarka nustatytos neturtinės žalos dydžio sumai.“

49.       Kaip jau konstatuota šiame sprendime Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nuo 2020-01-01 įsigaliojus PTŽSAĮ Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 pakeitimui, yra aiškiai įvardijama kaip skaičiuojama neturtinė žala, kokie dokumentai ir argumentai turi būti pateikiami. PTŽSAĮ nustato pacientoteises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. Ieškovas neturtinę žalą grindžia tik deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais, jų neindividualizuodamas, todėl ir dėl šios priežasties jo ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Atmetus ieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovėms klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovė VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš ieškovo priteista atsakovei VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninei.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo A. L. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninei (į. k. 275005020) 2178 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                        Alvydas Barkauskas