Civilinė byla Nr. e2A-554-619/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04879-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.39.2.5.5.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Autikus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Autikus“ ieškinį atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl neišmokėtos draudimo išmokos išieškojimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Autikus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 21 062,62 EUR draudimo išmoką, 65,00 EUR automobilio transportavimo iš įvykio vietos išlaidų, 37,50 EUR automobilio saugojimo išlaidų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017-04-18 su atsakove sudarė Transporto priemonių savanoriško draudimo sutartį, sutinkamai su kurios nuostatomis apdraudė automobilį BMW X5, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KASKO draudimu. 2018-02-15 kelyje Panevėžys – Vabalninkas, ties (duomenys neskelbtini) esančiame kelio ruože, kilusio gaisro metu automobilis BMW X5, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudegė, t. y. buvo nepataisomai sugadintas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymoje yra konstatuojama, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis šiuo konkrečiu atveju yra - avarinis režimas sudegusio automobilio elektros įrangoje. Atsakovė ieškovei iki šiol neišmokėjo draudimo išmokos, nepateikė išsamios informacijos apie atsakovės atliekamą tyrimą, nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių tyrimas užsitęsė bei nenurodė ieškovei jokių aplinkybių, kurios atleistų atsakovą nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką ieškovei. Atsakovė, atsisakydama išmokėti draudimo išmoką, kartu su atsisakymu turėjo pateikti ir įrodymus, jog 2018-02-15 gaisras buvo sukeltas tyčia arba kad duomenys apie šį gaisrą ir jo padarinius yra suklastoti, arba kad ieškovė atsakovei nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, siekdama neteisėtai (nesąžiningai) gauti draudimo išmoką arba ją padidinti. Iš atsakovės atsakymo į pretenziją turinio matyti, jog 2018-02-15 gaisro metu sugadinto automobilio BMW X5, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė įvykio dieną sudarė 21 470,00 EUR sumą, likutinė automobilio vertė po įvykio sudaro - 263,00 EUR sumą, automobilio transportavimo iš įvykio vietos ir saugojimo išlaidos sudaro - 102,50 EUR sumą, todėl, atskaičius draudimo sutartyje nurodytą 145,00 EUR dydžio draudimo išmoką, šiuo konkrečiu atveju ieškovo naudai iš atsakovės turi būti išmokėta 21 164,50 EUR sumai dydžio draudimo išmoka už 2018-02-15 gaisro metu sudegusį automobilį. Ieškovės teigimu, vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl galimo sukčiavimo dar nėra teisinis pagrindas, užkertantis ieškovei kelią ginti pažeistas teises LR CK bei LR CPK nuostatose numatyta tvarka. Ieškovė metus laiko trunkantį ginčo įvykio aplinkybių tyrimą, vengimą mokėti draudimo išmoką vertina kaip atsakovės sąmoningą pareigos sumokėti ieškovei draudimo išmoką vengimą, suėjus LR CK 1.125 str. 7 d. nuostatose numatytam vienerių metų ieškinio senaties terminui reikalavimams iš draudimo teisinių santykių.
3. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti.
4. Nurodė, kad 2017-04-18 tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta KASKO draudimo sutartis, kuria apdraudė ieškovei priklausantį automobilį BMW X5, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu buvo užfiksuotas tik automobilio BMW X5 valstybinis numeris, tačiau automobilio VIN kodas nebuvo užfiksuotas. 2018-02-19 atsakovė telefonu buvo informuota, jog 2018-02-15 gaisro metu sudegė automobilis BMW X5, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną pradėta žalos administravimo byla Nr. 9062875-1. Pažymėjo tai, kad atsakovė ieškovei nuolatos teikė informaciją apie žalos bylą, todėl išdėstyti argumentai apie atsakovės vengimą informuoti ieškovę yra visiškai nepagrįsti bei neįrodyti. Ieškovės vadovo K. B. duoti paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi paaiškinimams, kuriuos 2018-02-20 ieškovė pateikė atsakovei, todėl tik išsiaiškinus visas 2018-02-15 gaisro aplinkybes bei pašalinus visus esminius prieštaravimus galima įvertinti ar įvykis draudiminis ir priimti pagrįstą bei teisingą sprendimą žalos byloje. Atsakovė mano, kad gaisro metu sudegė ne būtent BMW X5, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), o visai kitas automobilis ir ieškovės vadovas, siekdamas neteisėtai gauti 21 207,00 EUR sumai draudimo išmoką, atsakovei teikė melagingus duomenis apie gaisro metu sudegusią transporto priemonę. Atsakovės teigimu, ieškovė sąmoningai vengia nurodyti atsakovei 2018-02-15 gaisro tyrimui svarbias aplinkybes, tokias kaip informaciją apie ginčo automobiliui atliktus remonto darbus, pakeistas detales ir automobilio techninę būklę ir dėl šių aplinkybių atsakovei ir kilo abejonių, todėl siekdama jas išsklaidyti, atsakovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsakovės vertinimu, aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dar nereiškia, kad atsakovė privalo priimti teigiamą ieškovei sprendimą žalos byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškovės UAB „Autikus“ ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB “Autikus” atsakovės ADB “Compensa Vienna Insurance Group” naudai 2 140,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 235,94 EUR kitų bylinėjimosi išlaidų, viso – 2 375,94 EUR bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovė šioje civilinėje byloje neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškininius reikalavimus, t. y. kad šiuo atveju įvykis turi būti pripažintas draudžiamuoju ir tokiu atveju atsakovė privalo išmokėti ieškovei draudiminę išmoką. Pažymėjo, jog ieškovė neįrodė tų aplinkybių, jog gaisro metu visgi sudegė apdraustasis automobilis, o ne kitas automobilis, o šiuo atveju atsakovė neturi pareigos įrodyti bei nustatyti aplinkybių, koks kitas automobilis sudegė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ikiteisminiame tyrime dėl įvykio nėra nustatytų bei konstatuotų reikšmingų aplinkybių, kad gaisro metu visgi sudegė būtent apdraustasis automobilis, kuris yra – ikiteisminio tyrimo metu pilnai identifikuotas bei yra pilnai nustatytas jo autentiškumas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
7. Teismas, remdamasis atsakovės atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, išvadomis, žalos tyrimo medžiaga ir kitų rašytinių įrodymu visetu sprendė, jog ne ieškovė, o atsakovė pilnai įrodė savo atsikirtimų pagrįstumą, t. y. kad gaisro metu sudegė ne apdraustasis automobilis, o kitas automobilis. Tuo tarpu ieškovo atstovo duotus paaiškinimus, tiek žalos tyrimo medžiagoje, tiek teismo posėdžio metu bei pateiktus rašytinius įrodymus vertintino kritiškai, kadangi jie yra nenuoseklūs, neišsamūs bei neaiškūs. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teismui negalėjo paaiškini bylai svarbių aplinkybių nurodydamas, jog jis neatsimena, nepamena ir kt., nors byloje esantys įrodymai apie vadovo veiklą sudaro pagrindą laikyti jį šios srities profesionalu. Pažymėjo, jog kaip ir nurodė pats ieškovės atstovas, ginčo automobilis nuolat buvo naudojamas tik išimtinai jo paties bei jo šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas kritiškai vertino, jog ieškovės atstovas būdamas ieškovės direktoriumi visiškai nepamena – ar ginčo automobilis po įsigijimo JAV buvo remontuotas, nors toksai remontas realiai buvo būtinas, kad toliau saugiai ir tinkamai eksploatuoti šį automobilį ir kt. Taip pat nepamena ar ginčo automobilis prieš pat įvykį buvo kapitaliai remontuotas, t. y. ar prieš gaisrą buvo keistas sudegusio automobilio variklis bei pavarų dėžė (nors toks remontas realiai buvo atliktas), kas jį remontavo, kiek darbuotojų dirbo įmonėje, kada ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis atsirado pas ieškovą autentiškas sudegusiajam automobilis, kuris buvo pirktas už 2000,00 EUR, ir kurio variklis bei greičių dėžė vėliau buvo perdėti į sudegusį automobilį.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jokių pagrįstų įrodymų (identifikacinių elementų ir kt.), jog gaisro metu visgi sudegė apdraustasis automobilis nėra, todėl ieškovo argumentus teismas atmetė, kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Tokias išvadas patvirtina atsakovės įrodytos ir civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, jog sudegęs automobilis neturi apdraustojo automobilio VIN kodo, kuris yra pagrindinis ir esminis identifikacinis elementas, nustatant automobilio autentiškumą. Aplinkybė, kad sudegusiame automobilyje rasti ne sudegusiajam automobiliui pagal gamyklinę komplektaciją pagal kodus priklausantys variklis bei pavarų dėžė, ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo išsamiai ir tiksliai paaiškinti šio remonto aplinkybių. Byloje nustatytos aplinkybės dėl sudegusio automobilio numerių bei jų tvirtinimo yra prieštaringos, ir jų prieštaringumo ieškovė šioje civilinėje byloje nepašalino. Pažymėjo, jog sudegusiame automobilyje nebuvo rasta remonto žymių po jo įsigijimo JAV, nors liudytojai – ekspertai teismo posėdžio metu parodė, kad toks remontas buvo neišvengiamas ir privalėjo mašinos kėbule likti tokio remonto ženklai (virinimo, klijavimo ir kt.), ko apdegusiame automobilyje nebuvo rasta. Byloje taip pat nustatytos aplinkybės ir dėl sudegusio ir apdraustojo automobilių duslintuvų antgalių formų neatitikimo, be to, nėra ir mašinos raktelių, nuo kurių galima nuskaityti automobilio VIN kodą, t. y. tokiu būdu identifikuoti automobilį (LR CPK 176 str. – 179 str.).
9. Atsižvelgdamas į nurodytų argumentų visumą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė šiuo atveju pagrįstai bei teisėtai atsisakė įvykį pripažinti draudiminiu ir atsisakė ieškovei išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jė teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Autikus“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo pažeistos įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančios normos. Teismas įrodymus vertino šališkai su išankstine nuostata, neįsigilino ir net nesuprato ieškovo atstovo K. B. duotų parodymų esmės, juos iškraipė. Teismo posėdžio metu K. B. išsamiai paaiškino visas su automobilio įsigijimu ir remontu susijusias aplinkybes kiek tai buvo įmanoma, įvertinus tai, kad nuo įvykio iki teismo posėdžio praėjo pusantrų metų. Teismas K. B. parodymų nevertino ir nelygino su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir jų visuma, dalies įrodymų neįvertino ir nepasisakė dėl jų. Apeliantė pažymi, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog gaisras kilo dėl avarinio darbo rėžimo automobilio elektros įrangoje, t.y. byloje nėra duomenų, jog automobilis buvo padegtas tyčia, todėl vadovaujantis logikos dėsniais darytinos išvados, jog K. B. tokio automobilio užsidegimo negalėjo numatyti, tuo labiau negalėjo numatyti, jog gaisro metu bus sunaikintas net dvejose automobilio kėbulo vietose esantis automobilio identifikacinis (VIN) numeris, net ir iškaltas aliuminėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, neanalizavo ir nelygino ieškovo atstovo K. B. su E. D. parodymais.
12. Skirtingai nei nurodė skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų analizė leidžia teigti, jog gaisro metu sudegė būtent atsakovės apdraustas automobilis (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), kadangi automobilį identifikuoja ne tik VIN numeris. Bylos duomenys leidžia teigti, jog sudegusio automobilio, kurio identifikacinis (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai gaisro kilimo dieną buvo (duomenys neskelbtini), šie numeriai, nors ir apdegė, tačiau po gaisro išliko, ką patvirtina bylos rašytinė medžiaga. Vienas iš motyvų, kodėl atsakovės nuomone sudegė ne atsakovės apdraustas automobilis, jog lyginant automobilio foto nuotraukas darytas jį apdraudžiant ir po gaisro, skiriasi galinio numerio tvirtinimo būdas. Tačiau ieškovo atstovas paaiškino, jog po draudimo sutarties su atsakove sudarymo, buvo suremontuota automobilio galinė dalis, remonto metu šaltkalviai remontavę automobilį valstybinį numerį papildomai pritvirtino varžtais. Būtent dėl to, kad galinis numeris, kuris buvo pritvirtintas varžtais gaisro metu jis smarkiau apdegė nei priekinis, kuris buvo įtvirtintas tik plastmasiniuose rėmeliuose, kuriems išsilydžius, nukrito ant žemės ir nukentėjo mažiau. Tas pats pasakytina ir apie sudegusio ir apdraustojo automobilių duslintuvų antgalių formų skirtumo automobilio draudimo dieną ir po gaisro. Kaip paaiškino K. B., išmetimo vamzdžiai buvo pakeisti remontuojant variklį ir greičių dėžę. Pirmosios instancijos teismas šių K. B. nurodytų aplinkybių nelygino su bylos medžiaga, ignoravo ieškovo atstovo duotus paaiškinimus apie automobilio galinės dalies remontą po draudimo sutarties sudarymo, todėl nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nepašalino byloje esančių duomenų prieštaringumo dėl automobilio valstybinių numerių ir jų tvirtinimo bei automobilio duslintuvų formų neatitikimo.
13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sudegusiame automobilyje buvo rasti ne sudegusiajam automobiliui pagal gamyklinę komplektaciją pagal kodus priklausantys variklis bei pavarų dėžė, ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo išsamiai ir tiksliai paaiškinti šio remonto aplinkybių bei jo būtinumo poreikio. Teismas neatsižvelgė, jog šių aplinkybių išsamus tyrimas buvo atliktas ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo nutrauktas. Ieškovės atstovas paaiškino, jog apdraustojo automobilio variklis sugedo, o įmonės patalpose dėl kėbulo remonto stovėjo kitas (analogiškas) automobilis „BMW X5“, kuris tuo metu priklausė draugui, o K. B. planavo tą automobilį įsigyti. Iš remontuojamo automobilio buvo išimtas variklis su greičių dėže, kuris buvo perdėtas į automobilį „BMW X5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad būtų galima greitai naudotis savo automobiliu. Kad minėtų automobilų variklis su pavarų dėže buvo sukeisti vietomis patvirtina byloje esantys įrodymai iš ikiteisminio tyrimo metu paskirtų užduočių atlikti automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW X5“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) tyrimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.
14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog sudegusiame-automobilyje nebuvo rasta remonto žymių po įsigijimo JAV. Liudytojai E. D. ir R. Š. apklausų metu tik teoriškai nurodė turėjo būti pakeisti galinės kairės pusės sparnas ir stogo rėmas. Abu liudytojai nurodė, jog apie tokio remonto būtinumą jie sprendė tik iš JAV aukciono pateiktų nuotraukų, realiai patys šio automobilio apgadinimų neapžiūrėjo. Tačiau byloje esantys įrodymai „Autodna“ automobilio istorijos ataskaita nurodyta pagrindinių pažeidimų vieta - „vidurys ir priekis“, o ne galinės kairės pusės sparnas ir stogo rėmas. Ieškovės atstovas paaiškino, jog ant automobilio priekinio sparno, rėmo yra suvirinimo požymiai, o kitose vietose, keičiamos detalės galėjo būti ne nupjautos ir privirintos, o pakeistos per gamyklinius sujungimo taškus, dalis dalių galėjo būti remontuoti ištiesinant, vėliau glaistyti ir perdažyti. Esant tokiems bylos duomenims, remonto keičiant detales būtinumas, yra paremtas tik prielaida, nes net ir apklausti liudytojai neneigė tos aplinkybės, jog detalės galėjo būti ne keičiamos, o remontuojamos.
15. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog visos pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis teismas padarė išvadą, jog sudegė ne atsakovės apdraustas automobilis, buvo nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo Nr. 1-26362-18 pradėto atsakovės iniciatyva, metu, kuris buvo nutrauktas konstatavus, jog nebuvo surinkta jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, kad 2018-02-15 kelyje Vabalninkas - Panevėžys sudegė ne ADB „Compensa Vienna Insurance Group" apdraustas automobilis „BMW X5", VIN: (duomenys neskelbtini). Teismas netyrė ir nenurodė jokių kitų įrodymų, paneigiančių ikiteisminio tyrimo metu padarytas išvadas, kad sudegė apdraustasis automobilis (CPK 178 str.). Nors prokuroro nutarimas neturi prejudicinės reikšmės sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus, tačiau jis reikšmingas nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes, vertinant šalių parodymus ir pripažįstant įvykį draudžiamuoju, o šiuo atveju akivaizdžiai matyti, jog nutarime konstatuotos faktinės aplinkybės nėra paneigtos civilinėje byloje ištirtais įrodymais. Minėtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, patvirtintas visų instancijų teismų nutartimis, laikytinas didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu.
16. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog atsakovė sprendime dėl draudimo išmokos nemokėjimo, nurodė kad vadovaujantis Taisyklių, su ieškovo įmone sudarytos draudimo sutarties nuostatomis, 2018-02-15 įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, kadangi draudėjo atstovas pažeidė Taisyklių nuostatus, įvykis atitinka Taisyklių 6.2, 6.3, 6.4 punktuose nurodytus nedraudžiamuosius įvykius. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl šių atsakovės motyvų, tačiau šie motyvai nepagrįsti. Aplinkybė, kad ieškovo atstovas nurodė, kad nepamena, kada ir koks paskutinį kartą buvo atliktas apdrausto automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas, neturi nieko bendro su automobilio sudegimu, antra - jokia papildoma K. B. apklausa nebuvo atlikta. Šios jo nurodytos aplinkybės neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos įvykio, kurio metu sudegė automobilis tyrimui. Atsakovė, būdama savo srities profesionalė tirdama įvykį ne tik galėjo, bet ir privalėjo aiškintis aplinkybes, kurios kėlė abejonių, tame tarpe ir papildomai apklausti K. B., tačiau to nepadarė. Deklaratyvūs ir nelogiški atsakovės argumentai, kad draudikas dėl nuslėptos informacijos neturėjo galimybės išsamiai atlikti tyrimo. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad remiantis UAB „Gaisriniai tyrimai" atliktos ekspertizės išvadomis, gaisro priežastis yra elektros instaliacijos avarinis darbo režimas, nes išvada ne kategoriška, o tik tikėtina. Apeliantės vertinimu, įvykis šiuo atveju pripažintinas draudžiamuoju remiantis Taisyklių bendrosios dalies 1.5 p ir Taisyklių specialiosios dalies 5 skyriuje, kuris reglamentuoja papildomą draudimo apsaugą 5.3 punktu. Atsakovė įrodinėdama, kad eksploatuojant techniškai netvarkingą automobilį įvykę įvykiai remiantis Taisyklių 6.4 yra laikomi nedraudžiamaisiais, rėmėsi įrodymais nepagrįsta prielaida, kad po remonto galėjo būti neteisingai sumontuoti laidai ir dėl to galėjo įvykti trumpas jungimas (elektros instaliacijos avarinis darbo režimas). Visiškai nepagrįsta atsakovės pateikta gaisrinių tyrimų specialisto išvada, Nr. GE-18.289 kad gaisras kilo automobilio variklio skyriuje, kairėje pusėje, nes ši išvada nors ir nurodyta, kad paremta metalografinio tyrimo išvadoms ir liudytojo parodymais visiškai jiems prieštarauja.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašė jį atmesti.
18. Nurodė, jog priešingai nei teigia apeliantė, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai pagrįstai rėmėsi atsakovės atsikirtimus patvirtinančiais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais - 2019-06-05 sprendimu Žalos administravimo byloje Nr.9062875-1 ir jo pagrindu - ekspertine pažyma, atsakovės darbuotojų, rengusių Ekspertinę pažymą, parodymais, ikiteisminio tyrimo duomenimis, tuo tarpu jokių įrodymų, kuriais pagrįstų savo ieškinį apeliantė nepateikė. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesuprato ir iškraipė ieškovės atstovo paaiškinimus, kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog tiek teismo posėdžio metu, tiek iškarto po įvykio minėtas asmuo duodamas parodymus nurodė, kad ,,nieko neatsimena". Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas būtent pagal CPK nuostatas įvertino ieškinio reikalavimo pagrįstumą, nes apeliantė jokių savo reikalavimo pagrįstumą ir atsakovės atsikirtimų nepagrįstumą įrodančių duomenų nepateikė.
19. Atsakovė pažymi, jog pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad įvykio metu sudegęs automobilis techniniu požiūriu negali būti tas pats automobilis, kuris buvo importuotas iš JAV su dideliais kėbulo, salono, variklio skyriaus sugadinimais, nes po atliktos sudegusio automobilio apžiūros, ant sudegusio automobilio liekanų tokie remonto požymiai neužfiksuoti. Nustatyta ir daugiau nesutapimų ant automobilio detalių, o apeliantei teigiant priešingai, t. y. kad sudegė būtent draustas automobilis, šios aplinkybės įrodinėjimo bei atsakovės pateiktu įrodymų paneigimo pareiga teko apeliantei, tačiau apeliantė jokių atsakovės atsikirtimus paneigiančių įrodymų nepateikė, o savo reikalavimą grindžia tik atstovo K. B. duotais paaiškinimais, kurie nėra patvirtinti jokiais bylos įrodymais.
20. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad draudimo sutarties sudarymo metu atsakovė neužfiksavo „atliktų kairės pusės galinio sparno ir stogo keitimo darbų", visiškai nepagrįstas, nes: tokie darbai esant techniškai tvarkingam automobiliui nėra akivaizdžiai matomi, draudimo sutarties sudarymo metu nėra aprašomi visi remonto darbai, kurie buvo atlikti draudžiamam automobiliui iki sutarties sudarymo momento. Šioje civilinėje byloje atsakovė įrodė, kad ji neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo išmokėti draudimo išmoką apeliantei pagal Sausumos kelių transporto priemonių draudimo taisyklių 7.2.2 p., 6.2, 6.3 ir 6.4 p. nuostatas, todėl skundžiamas sprendimas pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos (pasikėsinimo sukčiauti) nutrauktas, nereiškia, kad atsakovė privalėjo priimti palankų apeliantei sprendimą Žalos administravimo byloje Nr. 9062875-1. Apeliantė savo reikalavimą sumokėti draudimo išmoką grindžia Kasko draudimo sąlygomis, kuriose nėra įtvirtinta, kad atsakovės prievolė sumokėti draudimo išmoką yra siejama su draudėjo tyčios pasireiškimu ar nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju yra reikšmingos Draudimo įstatymo nuostatos (96 str.), pagal kurias Draudikas neturi teisės 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Atsakovės vertinimu, byloje esančių atsakovės pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2018-02-15 sudegė ne apdraustasis automobilis, dėl ko atsakovė neturėjo pagrindo pripažinti 2018-02-15 įvykį draudžiamuoju, o teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
21. Apeliantė nurodo visiškai naujas aplinkybes tiek dėl paties įvykio, tiek dėl gaisro židinio ir pan. Be to apeliantė savaip interpretuoja ir Žalos byloje Nr. 9062875-1 gautą 2018-04-16 UAB ,,Gaisriniai tyrimai" specialisto išvadą Nr. GE-18.289 ir pateikia savo išvadą, jog ,,gaisras kilo ne variklio skyriuje, o automobilio salone, priekyje - dešinėje keleivio pusėje". Pagal gaisro padarytus pažeidimus, degimo požymius ir paties K. B. nurodytą informaciją ekspertas E. P. pateikė išvadą ir nurodė gaisro židinį ir priežastį, ir netikėti eksperto pateikta išvada nėra jokio pagrindo. Pažymėjo, jog tiek paimant metalografiniam tyrimui sudegusio automobilio elektros instaliacijos liekanas 2018-03-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-534(18) parengimui, tiek rengiant UAB ,,Gaisriniai tyrimai" 2018-04-16 specialisto išvadą dar nebuvo gauta duomenų apie 2017 m. pabaigoje atliktus tiriamo objekto (automobilio BMW X5, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinių agregatų (variklio ir greičių dėžės) keitimo darbus, nes apeliantė tokios informacijos atsakovei nebuvo pateikusi. Akivaizdu, kad neturint tokių duomenų, pateiktos išvados dėl gaisro židinio yra objektyvios ir pagrįstos, tačiau tyrimas galėjo būti kryptingesnis, išvados - labiau išsamios ir konkrečios, nes metalografiniam tyrimui būtų (tikėtina) paimta elektros instaliacijos liekanų būtent ir iš tų vietų, kurios susijusios su atliktais variklio ir greičių dėžės keitimo darbais. Akivaizdu, kad atliekant variklio ir greičio dėžės keitimo darbus vieni iš pagrindinių darbų yra elektros instaliacijos atjungimas nuo variklio ir gretutinių agregatų ir prijungimas kur ir buvo nustatytas gaisro židinys. Nustačius tikėtiną gaisro kilimo priežastį - avarinis darbo režimas automobilio elektros įrangoje, apeliantė sąmoningai nenurodė atsakovei apie tai, kad apdrausto automobilio pagrindinės gamyklinės dalys (variklis ir greičių dėžė) yra pakeistos, nes netinkamai atlikti tokio pobūdžio darbai galėjo būti pagrindine gaisro kilimo priežastimi. Akcentuotina, kad automobilyje gaisras kilo beveik iš karto po jo remonto, nors tai 2012 metų gamybos automobilis, prieš tai be jokių trukdžių buvo eksploatuojamas. Apeliantė visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog nebuvo atlikta jokia papildoma K. B. apklausa. Kaip jau ne kartą nurodė atsakovė procesiniuose dokumentuose, papildomi klausimai K. B. buvo pateikti 2018-02-20, todėl į juos draudėjo atstovas privalėjo ir galėjo tiksliai ir išsamiai atsakyti, kad visos įvykio aplinkybės būtų teisingai nustatytos ir ištirtos. Akivaizdu, kad K. B. sąmoningai nenurodė Draudikui įvykio tyrimui ir gaisro priežasčiai nustatyti itin svarbių aplinkybių. Apeliaciniame skunde apeliantė ir jo atstovė nurodo jau naują aplinkybę - kad atlikti automobilio pagrindinių agregatų (variklio ir greičių dėžės) remonto darbai nebuvo paskutiniai drausto automobilio remonto darbai. Kas prieštarauja bylos įrodymams.
22. Atsakovė pažymi, jog neišlikus sudegusio automobilio VIN numeriui, atsakovei buvo itin svarbu surinkti kuo daugiau duomenų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti ir identifikuoti sudegusį automobilį, nes kad 2018-02-15 sudegė būtent atsakovės draustas automobilis BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini), nurodė vienintelis apelianto atstovas K. B.. Atsakovės darbuotojų parengtoje Ekspertinėje pažymoje, nurodyta, kad įvykio metu sudegęs automobilis techniniu požiūriu negali būti tas pats automobilis, kuris buvo importuotas iš JAV su dideliais kėbulo, salono, variklio sugadinimais, ir apeliantė nepateikė ir nepateikia jokių įrodymų, paneigiančių tokias išvadas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės nuomone, draudėjai (apeliantei) pateikus ne visą informaciją, nepateikus tikrosios informacijos apie 2018-02-15 gaisro metu sudegusio drausto automobilio techninę būklę, pakeistus pagrindinius gamyklinius agregatus, atliktus remonto darbus, galimas gaisro kilimo priežastis ir t.t., turėjo teisę nemokėti draudimo išmokos apeliantei, skundžiamas sprendimas - pagrįstas ir teisėtas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo.
25. Nustatyta, kad 2017-04-18 ieškovė su atsakove sudarė Transporto priemonių savanoriško draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis BMW X5, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KASKO. 2018-02-15 kelyje Panevėžys – Vabalninkas, ties (duomenys neskelbtini) esančiame kelio ruože, kilusio gaisro metu sudegė ieškovo vadovo K. B. vairuojamas automobilis BMW X5. Automobilio identifikacinis numeris (VIN) gaisro metu sunaikintas. Atsakovė 2018-02-19 buvo ieškovo vadovo informuota, jog 2018-02-15 gaisro metu sudegė automobilis BMW X5, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Gaisro metu sugadinto automobilio BMW X5, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė įvykio dieną sudarė apie 21 470,00 EUR sumą ir atskaičius automobilio likutinę vertę bei transportavimo mokesčius mokėtina 21 164,50 EUR dydžio draudimo išmoka. 2018-02-15 atsakovė pradėjo žalos administravimo bylą Nr. 9062875-1. UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2018-04-16 pateikė į žalos bylą specialisto išvadą Nr. GE-18.289, kurioje yra konstatuojama, kad labiausiai tikėtina 2018-02-15 gaisro priežastis yra - avarinis elektros instaliacijos darbo režimas. Atsakovė 2018-05-30 kreipėsi į Panevėžio AVPK su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2018-06-04 Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos antrajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26362-18 pagal LR BK 22 str. 1 d. bei 182 str. 2 d. nuostatas. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. J. 2018-12-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26362-18 buvo nutrauktas, tačiau 2019-01-09 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės S. P. nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Ieškovė 2019-01-14 kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl neišmokėtos draudimo sumos. 2019-01-30 atsakovė pateikė atsakymą ieškovei, kuriame nurodė, kad kol yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, atsakovė negali priimti sprendimo, ar 2018-02-15 įvykis yra pripažintinas draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu. 2019-02-18 ikiteisminį tyrimą dar kartą nutraukus ir šį sprendimą teismams palikus nepakeistą, atsakovė 2019-06-05 sprendimu 2018-02-15 įvykį pripažino nedraudžiamuoju, kadangi draudėja pažeidė Sausumos kelių transporto priemonių draudimo Taisyklių nuostatus, nurodė, kad įvykis atitinka 6.2, 6.3, 6.4 punktuose nurodytus nedraudžiamuosius įvykius, todėl atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės už gaisro metu sugadintą automobilį BMW X5, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 21 062,62 EUR draudimo išmoką, 65,00 EUR automobilio transportavimo iš įvykio vietos išlaidų, 37,50 EUR automobilio saugojimo išlaidų.
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių bei liudytojų parodymus konstatavo, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, atsakovė pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kadangi įrodymų visetas šioje civilinėje byloje leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad gaisro metu sudegė ne apdraustasis automobilis.
27. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu iš esmės motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, byloje esančius įrodymus vertino šališkai su išankstine nuostata, neįsigilino ir net nesuprato ieškovo atstovo K. B. duotų parodymų esmės, juos iškraipė, nelygino jų su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir jų visuma, dalies įrodymų neįvertino ir nepasisakė dėl jų, neatsižvelgė, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuotos faktinės aplinkybės nėra paneigtos civilinėje byloje ištirtais įrodymais, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.
28. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10, 33 dalys, CK 6.987 straipsnis). Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies nuostatas draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal šio straipsnio 7 dalį – draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusi eismo įvykio metu 98 straipsnio 3, 7 dalys). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką atsiranda tik esant draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktas, 96 straipsnis. Nustačius, kad įvykis yra nedraudžiamasis, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos.
29. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė atsisakymą mokėti draudimo išmoką iš esmės grindė aplinkybe, kad ieškovė pateikė neteisingą, klaidinančią ir nuslėpė reikšmingą informaciją apie įvykį, kurio metu automobilis buvo sunaikintas. Atsakovė rėmėsi Žalų departamento eksperto – tyrėjo R. Š. ir Žalų departamento vyriausiojo eksperto E. D. žalos byloje Nr. 9062875-1 ekspertine pažyma, kurioje konstatuota, kad 2018-02-15 19.30 val. kelyje Vabalnikas – Panevėžys sudegė ne draudiko apdraustas automobilis BMW X5 (USA) v.n.(duomenys neskelbtini), 2012 laidos, VIN (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad atsakovė išvadą, jog gaisro metu sudegė ne jos apdraustas automobilis padarė atsižvelgdama į žalos administravimo bylos metu nustatytus neatitikimus: 1) tai remonto pėdsakų nebuvimas po įvykio JAV; 2) duslintuvų antgalio forma ir jų neatitikimas; 3) kitokia valstybinių numerių tvirtinimo forma; 4) gaisro metu sunaikintas VIN kodas bei mašinos rakteliai, nuo kurių galima nuskaityti mašinos VIN kodą; 5) sudegusio automobilio pavarų dėžė ir variklis yra ne apdraustojo automobilio agregatai.
30. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja draudėją, naudos gavėją ir (ar) nukentėjusįjį trečiąjį asmenį pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Ši pareiga turi būti vykdoma sąžiningai, nes klaidinančių ir neteisingų aplinkybių nurodymas nulemia draudiko sprendimą dėl draudimo išmokos (ne) mokėjimo (Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusi eismo įvykio metu 98 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama praktika civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, nustatytos įrodinėjimo pareigos taisyklės (CPK 12, 178 straipsniai), be kita ko, suteikia teisę ir kartu nustato procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Atsakovei remiantis ir įrodinėjant aplinkybę, kad nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto, o ieškovei remiantis priešinga aplinkybe, t. y. kad draudžiamasis įvykis buvo, šios aplinkybės įrodinėjimo bei atsakovės pateiktų įrodymų paneigimo pareiga tenka ieškovei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-531-701/2016. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, ieškovė turėjo pareigą paneigti draudimo bendrovės ekspertinės pažymos išvadas, tačiau kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo pripažinti, jog tokią pareigą ieškovė įvykdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
31. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad sudegusiame automobilyje buvo rasta ne sudegusiajam automobiliui pagal gamyklinę komplektaciją priklausanti pavarų dėžė ir variklis ir ieškovo atstovas nepaaiškino tokio remonto būtinumo.
32. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog variklis Nr. 3064813430 6D ir pavarų dėžė Nr. 0413165050045 į sudegusį automobilį buvo įdėti iš automobilio, kurio VIN (duomenys neskelbtini). Nors kaip nurodo apeliantė, aplinkybę, kad greičių dėžė ir variklis buvo sukeisti vietomis patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant klausimą ar pagrįstai atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, itin reikšminga aplinkybė, kad 2018-02-15 ieškovės vadovas pranešimo apie įvykį patikslinime į klausimą apie tai kada automobilis remontuotas nurodė, kad neprisimena. Aplinkybę, jog sudegusiame automobilyje esančią greičių dėžę ir variklį gamintojas buvo sukomplektavęs su kitu automobiliu atsakovė išsiaiškino savo iniciatyva. Tuo tarpu pasakojimą, kuris nurodomas ir apeliaciniame skunde, apie tai dėl kokių priežasčių, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo pakeistos minėtos automobilio detalės ieškovo atstovas pateikė tik paaiškėjus neginčijamiems tai patvirtinantiems įrodymams, apklaustas specialiuoju liudytoju atsakovės inicijuotame ikiteismiame tyrime. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, jog tokios itin reikšmingos informacijos nepateikimas, esant sunaikintam pagrindiniam automobilio identifikaciniam požymiui VIN numeriui, apsunkino draudikui galimybę išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes ir priežastis.
33. Ieškovės atstovas šiuo atveju paaiškino, jog apdraustojo automobilio variklis sugedo, o įmonės patalpose dėl kėbulo remonto stovėjo kitas (analogiškas) automobilis „BMW X5“, kuris tuo metu priklausė draugui, o K. B. planavo tą automobilį įsigyti. Iš remontuojamo automobilio buvo išimtas variklis su greičių dėže, kuris buvo perdėtas į automobilį „BMW X5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad būtų galima greitai naudotis savo automobiliu. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu taip ir nepavyko išsiaiškinti konkrečių ir aiškių minėto automobilio atsiradimo ieškovo ar jo atstovo žinioje aplinkybių. Ėmus plačiau aiškintis šios nurodytos įvykių versijos detales apklausos metu ieškovo vadovas nurodė nepamenantis, kada tiksliai, kuris darbuotojas atliko greičių dėžės ir variklio keitimo darbus, kadangi buvo ne mažas darbuotojų srautas. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. R. nurodė dirbęs pas ieškovą, kažką remontavęs pilkos spalvos automobiliui BMW X5, lyg tai kažką keitęs su automobiliu BMW X5, kuriuo važinėjo ieškovės vadovas, pažymėjo, jog tuo metu be jo kitų darbuotojų nebuvo. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta ieškovo sudaryta pažyma, jog ieškovės darbuotojas M. R. įmonėje dirbo iki 2017 m. rugsėjo 25 d. Tačiau šis įrodymas esminės reiškmės bylai neturi, taip pat niekaip nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių apie remonto atlikimą. Kita vertus šis įrodymas patvirtina faktą, kad tik atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu rastas ieškovo darbuotojas M. R. davė parodymus apie 2017 m. gruodį atliktą automobilio remontą, nors pagal pateiktus įrodymus įmonėje dirbo iki 2017 rugsėjo 25 d. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovo vadovo paaiškinimuose taip pat netikslumų ir abejonių kelia aplinkybė, kad automobilis BMW X5, kurio VIN (duomenys neskelbtini), iki 2018-05-03 nebuvo registruotas nei K. B., nei UAB „Autikus" vardu, todėl neaišku kokiu pagrindu ieškovė disponavo minėtu automobiliu ir savo nuožiūra ėmė jo detales.
34. Pažymėtina ir tai, kad minėto remonto atlikimu apeliantė paaiškino ir ekspertų nustatytus sudegusio ir apdrausto automobilio duslintuvų formų neatitikimus. Tiksliau ieškovės atstovas pirmą kartą duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-06 nurodė, kad 2017 m. pabaigoje sugedus automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) varikliui ir keičiant jį iš automobilio VIN (duomenys neskelbtini) išimtu varikliu ir greičiu dėže, taip pat buvo pakeistas ir duslintuvas, nes buvo kreivas ir deformuotas po avarijos. 2019 m. sausio 30 d. pakartotinai apklaustas ieškovo atstovas nurodė, kad eismo įvykio Lenkijoje metu buvo apgadintas automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) bamperis, galinio dangčio dalis, duslintuvas, kas daugiau nepamena, tačiau nurodė, kad po šio įvykio duslintuvo netvarkė. Taip pat nurodė, kad buvo dar vienas eismo įvykis su minėtu automobiliu Panevėžyje, kada jis buvo nepamena. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina nurodytus paaiškinimus, kadangi kaip pagrįstai nurodė atsakovė, pagal byloje esančią medžiagą apdraustasis automobilis dalyvavo viename autoįvykyje Lenkijoje. Ergo Insurance SE Lietuvos filialas pateiktą medžiagą, eismo įvykis Lenkijoje įvyko 2016 m. lapkričio 7 d., buvo išmokėta draudimo išmoka, tačiau žalos sąmatoje duslintuvo apgadinimai nėra įvardyti. Be to, jei ieškovės atstovas nurodo, kad duslintuvo sugadinimai po minėto įvykio buvo sutvarkyti tik 2017 m. lapkričio pabaigoje, šie sugadinimai turėjo matytis ir draudžiant automobilį pateiktose darytose nuotraukose.
35. Apeliantė aiškindama ekspertų nustatytą neatitikimą dėl remonto požymių nebuvimo po eismo įvykio JAV, atkreipia dėmesį, jog „Autodna“ automobilio istorijos ataskaita nurodyta pagrindinių pažeidimų vieta - „vidurys ir priekis“, o ne galinės kairės pusės sparnas ir stogo rėmas. Teigia, kad ekspertai tik teoriškai nurodė, kad turėjo būti pakeisti galinės kairės pusės sparnas ir stogo rėmas ir apie tokio remonto būtinumą jie sprendė tik iš JAV aukciono pateiktų nuotraukų, realiai patys šio automobilio apgadinimų neapžiūrėjo. Ieškovės atstovas paaiškino, jog keičiamos detalės galėjo būti ne nupjautos ir privirintos, o pakeistos per gamyklinius sujungimo taškus, dalis dalių galėjo būti remontuotos ištiesinant, vėliau glaistant ir perdažant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra subjektyvaus pobūdžio pamąstymai prieštaraujantys specialias žinias turinčių ekspertų išvadoms. Taip pat minėti apeliantės argumentai iš esmės nepaneigia ekspertizės akte konstatuoto fakto, kad sudegusio automobilio apžiūros metu nebuvo nustatyti galinės kairės pusės sparno ir stogo rėmo keitimui būdingi požymiai. Ekspertinėje pažymoje konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, kokios buvo automobilio galinės kairės pusės šoninės kartu su stogo rėmu deformacijos, jų pakeitimas buvo reikalingas vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis dėl saugumo, bei tam kad automobilis atitiktų teisės aktuose numatytus techninius reikalavimus. Pažymėtina, jog be savo paties nurodytų paaiškinimų, kaip galėjo būti sutaisytas automobilis, apeliantė nepateikė jokių įrodymų paneigiančių ekspertizės išvadą, jog tokios BMW dalys kaip stogas ir galinis kairysis sparnas nėra pritvirtinti nuimamais tvirtinimo elementais, o gamykliškai sudaro bendrą visumą, todėl esant tokioms kėbulo deformacijoms, siekiant atkurti pirminę automobilio būklę buvo būtina nupjauti deformuotas dalis ir vėliau pjovimo vietose pritvirtinti naujas/naudotas dalis. Šiuo atveju taip pat neturi esminės reikšmės, apelianto nurodoma aplinkybė, kad „Autodna“ automobilio istorijos ataskaita nurodyta pagrindinių pažeidimų vieta - „vidurys ir priekis“, kadangi yra pateiktos fotonuotraukos, iš kurių vizualiai matyti, kad be kitų automobilio pažeidimų taip pat buvo pažeistas ir galinės kairės pusės sparnas.
36. Nors apeliantė grįsdama savo poziciją remiasi aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į ikiteisminio tyrimo medžiagą ir vadovautis didesnę įrodomąją reikšmę turinčiais teismų sprendimais, kuriais pripažinta, jog atsakovės iniciuojuotas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagrįstai. Tačiau pažymėtina, jog nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų duomenų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ikiteisminiame tyrime padaryta išvada, kad nusikaltimas nebuvo padarytas, savaime nereiškia, kad ikiteisminiame tyrime buvo nustatytos visos faktinės aplinkybės dėl apdraustojo (ar kito) automobilio sudegimo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog įrodymų pakankamumo, t. y. faktų įrodomumo, problema civilinėje ir baudžiamojoje bylose sprendžiama skirtingai. Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant. Taigi, sutinktina tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su atsakovės pozicija, jog šiuo atveju aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų apie nusikalstamą veiką, savaime nereiškia, kad atsakovė privalėjo pripažinti įvykį draudžiamuoju, o pirmosios instancijos teismas remdamasis įrodymų visuma negalėjo laikyti esant labiau tikėtina, kad įvykio metu sudegė ne apdraustasis automobilis. Teisėjų kolegija be kita ko atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina visus neatitikimus ir netikslumus (išmetimo vamzdžių, remonto požymių nebuvimas, variklio ir pavarų dėžės neatitikimas ir kt.), kuriais remdamasis draudikas įvykį pripažino nedraudiminiu.
37. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-200-219/2015).
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tikėtiną išvadą, kad gaisro metu sudegė ne tas automobilis, kuris buvo apdraustas padarė remdamasis įrodymų visuma. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išvadą, kad eismo įvykis nepripažintinas draudžiamuoju padarė remdamasis ekspertine pažyma, liudytojų bei teismo posėdžio metu apklaustų ekspertų parodymais, ikiteisminio tyrimo medžiaga bei visapusiškai įvertinęs abejonių keliančias byloje nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovo atstovui būnant įmonės, kuri verčiasi automobilių prekyba vadovu bei ginčo automobilį naudojant savo poreikiams, kritiškai vertintina, jog jis iš karto po įvykio neprisiminė tik prieš kelis mėnesius, jo paties valdomoje įmonėje ir jo paties užsakymu atlikto kapitalinio automobilio remonto, kurio metu kaip vėliau prisiminė ir nurodė ieškovo atstovas buvo pakeistas duslintuvas, automobilio variklis, pavarų dėžė, kurie buvo išimti iš kito automobilio, kurį jo draugas buvo atvaręs kėbulo remontui. Pozicija, kad sudegė apdraustasis automobilis buvo grindžiama tik paties ieškovės atstovo paaiškinimais, o vienintelis išlikęs automobilį identifikuojantis požymis valstybinis numeris. Pažymėtina, jog valstybinis numeris gali būti pritvirtintas prie bet kurio kito (nebūtinai drausto atsakovės) automobilio, todėl vien toks įrodymas, esant byloje nustatytai eilei neatitikimų tarp apdrausto ir sudegusio automobilio, negali būti pakakankamu konstatuoti, jog 2018-02-15 sudegė būtent draudimo objektas.
39. Apibendrinant išdėstytus argumentus, kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi apeliacinio skundo argumentai, kuriuose esminis dėmesys skiriamas ieškovės vadovo paaiškinimų analizei dėl kiekvieno iš atsakovės įvardytų neatitikimų, sukėlusių pagrįstas abejones, kad įvykio metu sudegė ne apdraustasis automobilis. Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės visas apeliacinis skundas ir nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu yra paremtas ieškovo atstovo paaiškinimais, kurie iš esmės nepaneigia atsakovės ekspertų išvadų ir neįrodo, kad sudegė atsakovės apdraustasis automobilis. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato, iškraipė, nesirėmė atsakovės vadovo paaiškinimais, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, bylos medžiaga patvirtina, kad šio asmens paaiškinimai dėl bylai reikšmingų aplinkybių nebuvo išsamūs, nuoseklūs ir aiškūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esanti medžiaga sudaro pagrindą spręsti, jog minėtas asmuo nuo pat pradžios su įvykiu susijusią informaciją draudikui teikė rezervuotai, nuslėpė informaciją apie automobilyje pakeistus pagrindinius gamyklinius agregatus, duodamas paaiškinimus žalos tyrimo medžiagoje bei teismo posėdžių metu ieškovo atstovas ne retai atsakydavo neatsimenantis tam tikrų gan reikšmingų faktų, kuriuos tokios situacijos atveju pakankamai atidus, rūpestingas asmuo neabejotinai atsimintų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai tokį ieškovo elgesį vertinto kaip atitinkantį draudimo taisyklių 6.2 p. nurodyto nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą (draudėjas pateikė draudikui neteisingą/klaidinančią informaciją ar nuslėpė įvykio tyrimui reikšmingą informaciją). Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje. Pavyzdžiui, vienoje iš nagrinėtų panašaus pobūdžio bylų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo, konstatavus, kad pagal byloje surinktus įrodymus, ekspertinę pažymą bei teismo eksperto išvadą eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, todėl eismo įvykis, dėl kurio ieškovė reikalauja atsakovės išmokėti draudimo išmoką, nelaikytinas draudžiamuoju. Šia nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, jog nenustatęs draudžiamojo įvykio fakto apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosiose teisės normose įtvirtintą reglamentavimą atitinkančią išvadą, kad teisinio pagrindo išmokėti draudimo išmoką nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-531-701/2016).
40. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
41. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas draudimo teisinius santykius, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą relgamentuonančias teisės normas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
42. Atmetus apeliacinį skundą atsakovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtos 960 EUR dydžio, įrodymas pagrįstos ir rekomenduojamų dydžių neviršijančios teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Autikus”, (į.k.300692199) atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group”, (į.k. 304080146) naudai 960 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Andrutė Kalinauskienė
Rūta Veniulytė – Jankūnienė
Eglė Surgailienė