Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-12-07][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-3229-1123-2023].docx
Bylos nr.: 1-3229-1123/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281-1 str.) (Galioja nuo 2019 m. liepos 1 d.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)



Baudžiamoji byla Nr. 1-3229-1123/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41608-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,

sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,

dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, 

kaltinamajam T. K.,

jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 5 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje – galutine 78 MGL, t. y. 3900 eurų bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas 

 

n u s t a t ė :

 

T. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2023 spalio 28 d. apie 19.45 val., adresu Tūkstantmečio gatvėje, Vilniuje, ties Burbiškių, link Savanorių žiedo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.56 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinam

asis T. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad išgėrė ir vairavo, jis buvo svečiuose su automobilio savininku D. M., jie išgėrė, įvyko konfliktas ir, nepagalvoję apie pasekmes, jie sėdo į automobilį. Jis (T. K.) sėdo už automobilio vairo. Važiuojant iš svečių įvyko eismo įvykis. Jis (T. K.), važiuodamas pirma juosta, norėjo persirikiuoti ir užkliudė antroje juostoje esantį automobilį, tada vėl rikiavosi ir užkliudė pirmoje juostoje esantį automobilį, tačiau eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Jis važiavo kartu su automobilio savininku D. M., tačiau šis buvo anksčiau išgėręs, o jis (T. K.) buvo mažiau išgėręs, todėl vairavo. Tą dieną jie gėrė stipriuosius gėrimus ir alų, jis (T. K.) nebuvo stipriai girtas, tačiau buvo apsvaigęs. Kai susitiko, D. M. jau buvo išgėręs, o jis (T. K.) buvo blaivus, tada jis (T. K.) vairavo į svečius, svečiuose išgėrė ir jis, tačiau įvykus žodiniam konfliktui jie išvažiavo. Jis mano, kad automobilio savininkas nežinojo, kad jis (T. K.) vairuos, kadangi D. M. buvo labai girtas. Automobilio vertė, jo manymu, yra 4900 Eur, automobilis yra 2008 m. gamybos 5 serijos „BMW“, pirktas prieš kelis mėnesius. Jam atrodo, kad automobilio vertė yra 4900 Eur, nors pareiškime nurodyta 6000 Eur. Jis labai gailisi, savo poelgį vertina blogai, jei būtų blaivas, taip nebūtų atsitikę. Jis (T. K.) turi vairuotojo pažymėjimą, jo vairavimo stažas yra (duomenys neskelbtini) metų, su automobiliu yra turėjęs įvykį, tačiau to įvykio metu jis buvo blaivus. Su išgėrimais kitų įvykių nebuvo. Šiaip alkoholio jis stengiasi nevartoti, sportuoja, jam pagalbos dėl alkoholio nereikia. Norėtų gauti baudą ir ją sumokėti dalimis. Jis turi lėšų sumokėti baudą, šiuo metu dirba neoficialiai, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Dabar draugai jam siūlė važiuoti į užsienį dirbti (duomenys neskelbtini).

Kadangi kaltinamasis T. K. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Kaltinamasis T. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimą yra pametęs apie pusę metų, jo neranda, kur jo vairuotojo pažymėjimas galėtų būti, jis nežino. Vairuotojo teises jau turi apie (duomenys neskelbtini) metų. Maždaug prieš 5 metus vairuoti transporto priemones jam buvo atimta už administracinius pažeidimus, tačiau jau apie 5 metus neturėjo jokių baudų, buvo pavyzdingas pilietis ir atsakingai elgdavosi viešajame eisme vairuojant transporto priemones. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo įvykio metu, priklauso jo draugui D. M.. 2023 metų spalio 28 dieną jis kartu su draugu D. M. apie 17-18 val., vyko iš (duomenys neskelbtini)  į (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso neprisimena), Vilniuje, pas pažįstamus. Kuomet jie svečiuose apie 2 valandas sėdėjo, bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus, jis išgėrė 1 buteliuką 0.5 l. alaus, 6 laipsnių stiprumo, ir degtinės apie 200 g., po ko įvyko žodinis konfliktas su kartu esančiais pažįstamais (dėl ko įvyko konfliktas, jis neprisimena, bet jie apsižodžiavo), po ko jis nusprendė išvažiuoti namo apie 19:20 val. su pažįstamo D. M. minėtu „BMW“ automobiliu, kadangi pažįstamas D. M. buvo tikrai daug girtesnis už jį, jis (T. K.) nusprendė automobilį parvairuoti. Jam atsisėdus už automobilio vairo, D. M. taip pat įlipo į minėtą automobilį, kur atsisėdo šalia jo, keleivio vietoje. Bet D. M. net nesuprato, kas vyko ir buvo pakankamai girtas. D. M. jam automobilio raktelių neperdavė, jis (T. K.) juos jau turėjo prieš vykstant į svečius, kuomet buvo dar blaivas. D. M. jam savo automobilio raktelius buvo patikėjęs, kuomet jis (T. K.) buvo dar blaivus. Kadangi prieš vykstant į svečius jis (T. K.) vairavo minėtą transporto priemonę, tai automobilio rakteliai išvykstant buvo pas jį, todėl jis ir išvažiavo, nes buvo blaivesnis. Prieš vykstant į svečius, kadangi jis buvo už vairo, alkoholinių gėrimų nevartojo, bet jo draugas D. M. buvo jau išgėręs. Kadangi jis (T. K.) vartojo alkoholinius gėrimus svečiuose, vėliau vairuoti neplanavo, bet kadangi įvyko žodinis konfliktas su kitais svečiuose esančiais pažįstamais, kurių vardų šiuo metu negalėtų įvardinti, jis nusprendė išvažiuoti namo, viskas vyko ekspromtu ir nepagalvojo apie pasekmes. Dėl to šiuo metu labai gailisi ir prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Jiems vykstant namo ir važiuojant įtarime nurodytu  adresu Tūkstantmečio g., įtarime nurodytu laiku – apie 19.45 val., jam (T. K.) važiuojant pirma eismo juostą ir atliekant manevrą (norint persirikiuoti į antrą eismo juostą), jis kliudė  antroje ir  pirmoje eismo juostose esančius du automobilius, po ko įvyko eismo įvykis. Visiems trims automobiliams sustojus po įvykio jis iš karto išlipo iš vairuojamo automobilio „BMW“ ir patikrino, ar visi asmenys yra sveiki, kadangi visi asmenys buvo sveiki, sulaukė policijos pareigūnų, kurie užfiksavo eismo įvykį, taip pat policijos pareigūnai alkotesterio matuokliu jam nustatė įtarime nurodytą kiekį 1.56 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Kaltę pripažino iš karto. Ankščiau nėra niekada vairavęs transporto priemonės neblaivus. Dėl įvykio labai gailisi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas pagreitinto proceso tvarka, taip pat sutinka, kad teisme liudytojai nebūtų kviečiami (b. l. 62-64, 69-70).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio J. G. 2023 m. spalio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. spalio 28 d. patruliuojant, apie 20.30 val. buvo gautas pranešimas apie įvykį Vilniuje, Tūkstantmečio g. Susisiekus su pranešėju, šis nurodė, kad susidūrė trys automobiliai, susiformavusi eismo spūstis. Atvykus į vietą Tūkstantmečio g., pareigūnai pastebėjo apgadintus automobilius „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitą „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie automobilių stovėjo „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra T. K., su kuriuo bendraujant, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, aiškiai matėsi neblaivumo požymiai. Pasiteiravus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, T. K. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 2-3 valandas. Patikrinus T. K. blaivumą su alkotesteriu, 20.49 val. jam nustatytas 1,63 prom. girtumas, o 21.11 val. jam nustatytas 1,56 prom. girtumas. Vairuotojas su parodymais sutiko (b. l. 14).

2023 m. spalio 28 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad T. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2-3 val., atlikus asmens neblaivumo patikrinimą alkotesteriu, pirmo tikrinimo metu 2023 m. spalio 29 d., 20.49 val. T. K. buvo nustatytas 1,63 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 21.11 val. jai buvo nustatytas 1,56 promilių girtumas. T. K. nurodė, kad su tikrinimo rezultatais sutinka (b. l. 55). Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0369 rodmenyse užfiksuoti analogiški T. K. neblaivumo patikrinimo rezultatai tiems, kurie nurodyti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 53-54). 2023 m. balandžio 12 d. patikros sertifikate Nr. 1834919 užfiksuota, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0369 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. lapkričio 15 d. (galiojo įvykio metu) (b. l. 52).

VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra D. M. (b. l. 28).

VšĮ „Emprekis“ išraše užfiksuota, kad automobilio „BMW 530“, 2008 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2023 m. spalio mėnesį buvo 5944,00 Eur su PVM (b. l. 29).

Liudytojas D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su T. K. yra pažįstami apie 2 metus. 2023 m. spalio 28 d. susitiko (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso neprisimena) pas pažįstamus pabendrauti. Jis (D. M.) buvo bute, su kitais pažįstamais ir tuomet atvyko T. K., su kuo šis atvyko, jis (D. M.) nežino, nematė. Bet prieš šiam atvykstant jis (D. M.) jau buvo bute. Tą dieną jis (D. M.) vartojo alkoholinius gėrimus (stipriuosius, kiek suvartojo neprisimena). Jo draugas T. K. atvažiavo laikotarpyje nuo 14-17 val., tiksliai neprisimena kada, tuo metu, kai šis atvyko, jo (D. M.) nuomone T. K. buvo blaivus, jam T. K. nesukėlė įtarimų, kad galėtų būti neblaivus. Tuomet, darydamas prielaidą, kad T. K. yra blaivus, jie kartu su T. K. su jam (D. M.) priklausančiu automobiliu nuvažiavo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirkti alkoholinių gėrimų. T. K. vairavo, o jis (D. M.) sėdėjo šalia. Nusipirkę alkoholinių gėrimų, jie  grįžo atgal pas pažįstamus į butą, T. K. jam automobilio raktelių negrąžino, greičiausiai pamiršo grąžinti. O jis (D. M.), kadangi buvo išgėręs taip pat pamiršo pasiteirauti dėl savo automobilio raktelių. Kadangi jis jau buvo nemažai suvartojęs alkoholio, jis neprisimena, ar jiems grįžus jo draugas T. K. vartojo alkoholį, ar ne, negali pakomentuoti, kadangi tikrai neprisimena. Kažkuriuo momentu prisimena, kad prasidėjo kažkoks žodinis konfliktas su kitais esančiais pažįstamais. Jis neprisimena, kodėl jie išvažiavo su jam (D. M.) priklausančiu automobiliu namo ir kada, prisimena, kad T. K. vairavo jam priklausantį automobilį, o jis (D. M.) sėdėjo šalia, ar T. K. buvo blaivus, ar neblaivus, jam tuo metu nebuvo žinoma. Prisimena tik smūgius ir kad iššovė automobilyje esančias oro pagalves, daugiau nelabai ką prisimena, galimai buvo užmigęs  automobilyje. Kelintą valandą viskas vyko, taip pat neprisimena. Kad T. K. buvo neblaivus, sužinojo tik atvykus policijos pareigūnams į vietą, kuomet patikrino šio blaivumą. Automobilį  „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo maždaug prieš porą mėnesių, kai grįžo iš Užsienio. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilį (b. l. 42-45).

 

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

 

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino T. K. pareikštą kaltinimą pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, T. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną buvo svečiuose su kaltinime nurodyto automobilio savininku D. M., jie išgėrė, įvyko konfliktas ir, nepagalvoję apie pasekmes, jie sėdo į automobilį. Jis (T. K.) sėdo už automobilio vairo. Važiuojant iš svečių įvyko eismo įvykis. Jis (T. K.), važiuodamas pirma juosta, norėjo persirikiuoti ir užkliudė antroje juostoje esantį automobilį, tada vėl rikiavosi ir užkliudė pirmoje juostoje esantį automobilį, tačiau eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Jis važiavo kartu su automobilio savininku D. M., tačiau jis mano, kad automobilio savininkas nežinojo, kad jis (T. K.) vairuos, kadangi D. M. buvo labai girtas. Tai, kad T. K. vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,56 promilių etilo alkoholio koncentracija, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys bei kita bylos rašytinė medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad T. K., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.56 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis T. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

 

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

 

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris yra gana artimas vidutinio girtumo ribai (nuo 1,51 prom.), transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad vairuodamas automobilį tokios būklės, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 5 kartus, iš jų vieną kartą – už nusikaltimo, susijusio su transporto eismo saugumu, padarymą, anksčiau jam buvo skiriamos bausmės – baudos, kurias jis yra sumokėjęs (b. l. 72-75), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas nebuvo (b. l. 71), šiuo metu oficialiai nedirbantis (b. l. 76), paties teigimu dirbantis neoficialiai.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, jos dydį nustatant didesnį už minimalų BK numatytą baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydį, bet artimą šiam dydžiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga T. K. padarytai nusikalstamai veikai.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam T. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis, kad galėtų per kelis kartus sumokėt, nes jis ir butą nuomoja.

Pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato galimybės išdėstyti baudos bausmę dalimis. Tačiau, remiantis BVK 6 straipsnio nuostatomis, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis šiuo metu oficialiai nedirba, paties teigimu dirba neoficialiai, tačiau apie jo gaunamas pajamas teismas neturi jokių duomenų, kaltinamasis taip pat nurodė, kad turi kitų finansinių įsipareigojimų, tokiu būdu darytina išvada, kad jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki ir baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių terminą jam galimai būtų neproporcingai didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą ir kaltinamojo išreikštą norą savarankiškai sumokėti jam paskirtą baudą, kaltinamojo prašymas tenkintinas ir jam nustatytinas ilgesnis 12 mėnesių baudos bausmės įvykdymo laikotarpis.

 

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

 

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis T. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad T. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jai nustatytas girtumas viršijo vidutinio girtumo ribą (daugiau nei 1,51 prom.), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, automobilį jis vairavo mieste, vakaro metu, kuomet eismas yra intensyvus, tuo keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems kelyje buvusiems ar galėjusiems būti eismo dalyviams, be to, vairuodamas minėtą automobilį būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis automobilį vairavo neblaivus praėjus tik nedaug laiko nuo alkoholio vartojimo, akivaizdžiai privalėdamas suvokti, kad dėl savo girtumo negali saugiai vairuoti transporto priemonės. Vis dėl to pažymėtina ir tai, kad jam nustatytas neblaivumas nedaug viršijo ribą, nuo kurios neblaiviems vairuotojams kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 prom. ar daugiau). Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga T. K. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams – mažesniam, nei vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad T. K. 2023 m. spalio 30 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu būdu jis nuo 2023 m. spalio 30 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. spalio 30 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 2811 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis T. K. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – D. M.. Nors ir T. K., ir D. M. įvykio metu važiavo minėtu automobiliu, jie abu, duodami parodymus, nurodė, kad minėtą automobilį T. K. vairavo D. M. nežinant apie pastarojo neblaivumą, kadangi pats D. M. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir gerai nesiorientavo aplinkoje, buvo išgėręs dar prieš susitikdamas su T. K. ir šiam automobilio raktelius perdavė dar kai T. K. buvo blaivus ir T. K. jų jam negrąžino iki įvykio. Tokiu būdu byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad šis turtas bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė su PVM įvykio metu buvo 5944,00 Eur, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad jam atrodo, jog minėto automobilio vertė yra 4900 Eur. Vis dėl to, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė įvykio metu buvo tokia, kokią nurodė kaltinamasis, tokių duomenų nepateikė nei kaltinamasis, nei automobilio savininkas D. M., kuris byloje buvo apklaustas liudytoju. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo vadovautis kaltinamojo nurodyta suma ir vadovaujasi būtent VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vidutine šios transporto priemonės verte įvykio dieną. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo T. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis N. J. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo T. K. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „BMV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš T. K. išieškotina automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkanti suma, t.y. 5944,00 eurų.

 

Dėl kitų klausimų

 

Kaltinamajam T. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 65-68) – panaikintinos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam T. K. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 61,67 eurų dydžio išlaidas.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo T. K. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kadangi byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamojo gynėju teisme buvo paskirta advokatė Laureta Ulbienė.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal šiuo metu galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant T. K. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis šiuo metu yra oficialiai nedirbantis, be to, šiuo nuosprendžiu jam taip pat paskirta bauda ir nutarta išieškoti vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Įvertinus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad T. K. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diskas su 2 vnt. vaizdo įrašų, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti T. K. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Paskirti T. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. K. išieškoti automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą, t.y. 5944,00 eurų. 

Kaltinamajam T. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus. 

Nepriteisti iš kaltinamojo T. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 13 d. pažymoje dėl teisinės pagalbos išlaidų nurodytų 61,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diską su 2 vnt. vaizdo įrašų, saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti T. K., kad:

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                          Aušra Ragelienė