Administracinė byla Nr. ATP-1397-468/2013
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-11287-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 10 24 d. nutarimo, kuriuo L. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., jam paskiriant subendrintą galutinę 4000 litų baudą su transporto priemonės konfiskavimu,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 10 24 d. nutarimu L. G. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., jam paskiriant subendrintą galutinę 4000 litų baudą su transporto priemonės – automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, už tai, kad jis 2013 09 13 d., apie 13.20 val., šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, važiuodamas neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio dangą, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į krovininį automobilį „MAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio ženklą (Nr. 203), bei apgadino abi transporto priemones ir nulaužė kelio ženklą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 133 punktų reikalavimus. Be to, L. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė KET 232 punkto reikalavimus.
Apeliaciniu skundu L. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 10 24 d. nutarimo dalį, kuria nuspręsta pagal ATPK 130 str. 1 d. konfiskuoti automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Apeliantas prašo nekonfiskuoti minėtos transporto priemonės, nes automobilis „Opel Zafira“ priklauso M. D., jis registruotas pastarojo vardu, nors ir buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau minėta sutartis neįregistruota viešajame registre, kadangi pažeidėjas už automobilį su pardavėju nėra pilnai atsiskaitęs. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas ne M. D., bet jis, todėl kito asmens (M. D.) turto (automobilio) konfiskavimas, nesant jo kaltės, neįrodžius jo dalyvavimo administracinio teisės pažeidimo padaryme (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.) bei neįtraukus jo į administracinio teisės pažeidimo bylą, prieštarautų teismų praktikai, pažeistų nullum crimen nulla poena sine lege principą. Apeliantas mano, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už ATPK numatytų teisės pažeidimų padarymą, negali būti laikomasi kitokios nei baudžiamosiose bylose praktikos, kurioje nenumatyta, kad tretiesiems, nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavusiems, asmenims, priklausantis turtas nėra konfiskuojamas. Taip pat mano, kad jo atžvilgiu privalėjo būti taikomos ATPK 301 str. nuostatos, kadangi skiriant nuobaudą ATPK 130 str. 1 d. numatytos baudos dydžio ribose, ji yra aiškiai per griežta ir neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio ir masto, asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų, tokios didelės vertės turto, priklausančio nesusijusiam su administracinio teisės pažeidimu padarymu asmeniui, konfiskavimas suvaržo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei automobilio savininko M. D. teises labiau, negu reikia paskirtos poveikio priemonės tikslams pasiekti. Mano, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi rėmėsi tik policijos pareigūnų pateiktais paaiškinimais, automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, kurie kelia pagrįstų abejonių, nes teismas net nekvietė į teismo posėdį tikrojo automobilio savininko. Visos kylančios abejonės ar neaiškumai traktuotini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Apeliantas mano, kad jo padarytas administracinis teisės pažeidimas pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai kvalifikuotas, todėl atitinkamai paskirta nuobauda taip pat turėtų būti pakeista. Taip pat pažymi, kad neginčija jo veikos kvalifikacijos pagal ATPK 130 str. 1 d., tik mano, kad jam neteisingai pritaikyta sankcija, o būtent svetimo turto konfiskavimas. Priimdamas sprendimą, teismas nesivadovavo formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje papildoma nuobauda - daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis - konfiskavimas yra aprašyta kaip neprivaloma, bet alternatyvi. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į aplinkybę, kieno nuosavybė yra daiktas. Šiuo atveju buvo konfiskuotas automobilis, kuris tuo metu buvo kito asmens nuosavybė, nors ir buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal viešąjį registrą automobilis yra M. D. nuosavybė, o apeliantas tuo metu tik naudojosi svetimu automobiliu. Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130 str. 1 d. gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 301 str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tokios didelės vertės automobilio konfiskavimas yra neproporcingas jo padarytam pažeidimui.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, pagrįstai L. G. pripažino kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Pažeidėjo kaltę dėl minėtų pažeidimų padarymo, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, patvirtina ne tik byloje esantys L. G. prisipažinimas bei pastarojo teisme duoti parodymai, bet ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie eismo įvykį, kur užfiksuoti automobiliui „MAZ“ padaryti apgadinimai, nuotraukos, A. B. ir P. B. paaiškinimai, išrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro, taip pat transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kiti duomenys. Bylos medžiaga nustatyta, jog L. G. pažeidė KET 14, 133 p. reikalavimus ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę bei nulaužė kelio ženklą Nr. 203, be to, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo taip pat pažeisdamas KET 232 p. reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, priešingai nei teigiama skunde, L. G. padaryti administraciniai teisės pažeidimai pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., kvalifikuoti teisingai.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, L. G. nesutinka su jam paskirta papildoma administracine nuobauda (transporto priemonės konfiskavimu), atkreipia dėmesį, jog automobilis priklauso ne jam, o kitam asmeniui – M. D., sankcijoje turto konfiskavimas yra alternatyvi nuobauda, be to nurodo, jog jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ir ATPK 301 str. nuostatas, kadangi nustatyta išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.
ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 09 12 d., 09.30 val., M. D. už 3000 Lt pardavė automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) L. G. (b. l. 18). Pažymima, jog vien ta aplinkybė, jog išraše iš VĮ (duomenys neskelbtini) šios transporto priemonės savininku – valdytoju 2013 09 17 d. dar buvo nurodytas M. D., o ne L. G. (b. l. 17), neleidžia tvirtinti, jog minėta transporto priemonė priklauso M. D.. Pažymima ir tai, kad pats L. G. savo paaiškinime nurodė, jog automobilis priklauso jam (b. l. 19).
Kita vertus, pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonės priklausomybė nuosavybės teise nėra esminė aplinkybė, vertinant taikytos papildomos nuobaudos pagrįstumą. ATPK 26 straipsnyje nustatyta, kad konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, o tam tikrų administracinių teisės pažeidimų, taip pat ir pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo atvejais – ir daiktas bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d., daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 301 str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 11 12 d. nutartis byloje Nr. 2AT-30-2013).
Tuo tarpu tiriamu atveju, esant pasirašytai transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai, akivaizdu, jog M. D. perdavė automobilį „Opel Figaro“ L. G. savo valia, o L. G. automobilį valdė teisėtai. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas. Perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto panaudojimo. Todėl, net ir nustačius, jog automobilis pažeidimo padarymo metu galėjo priklausyti dar M. D., kuris transporto priemonę perdavė L. G. valdyti, taip pat įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad tai šiuo atveju nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 04 08 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Taigi, pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012).
Apygardos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą L. G., atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėtina, jog L. G. anksčiau buvo baustas administracine tvarka (b. l. 4-5), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Esant šioms bei kitoms svarbioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai svarstė papildomos alternatyvios administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo skyrimo klausimą ir nusprendė konfiskuoti automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ši papildoma administracinė nuobauda su paskirta bauda būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismų sprendimas konfiskuoti automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) teisėtas bei atitinka įstatymų reikalavimus, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 10 24 d. nutarimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 10 24 d. nutarimą nepakeistą ir L. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama, įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Daiva Kazlauskienė