Civilinė byla Nr. 2-979/2011

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Arches“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Arches“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus žemės grupės komercija“ bankroto byloje Nr. B2-7328-392/2010.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.

Bankrutuojančios įmonės kreditorius UAB „Arches“ 2010-08-18 kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti neteisėtu, negaliojančiu 2010-01-13 BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ antrojo kreditorių susirinkimo nutarimą dėl BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ priklausančio ir įkeisto turto pardavimo tvarkos bei kainų nustatymo. Nurodė, kad tik 2010-07-29 tapo žinoma, jog 2010-01-13 įvyko kreditorių susirinkimas dėl bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo (protokolo 5 p.), t. y. buvo patvirtintos tokios pradinės įkeisto turto pardavimo kainos: Šiaurės pr. 5C, Kaunas – 380 000 Lt, Savanorių pr. 439B, Kaunas – 510 000 Lt, Pavilionių k., Vilnius – 420 000 Lt, Pavilionių k, Vilnius – 640 000 Lt, Kaminkelio g. 33/33A, Vilnius – 640 000 Lt, Viršuliškių g. 96, Vilnius – 750 000 Lt, Nr. 20 prie T. Narbuto g. tęsinio, Vilnius – 1 617 300 Lt, Palesos g. 1/Dariaus ir Girėno g. 2, Vilnius – 5 500 000  Lt, Senosios Pilaitės kelias, Vilnius – 2 230 000 Lt. Šis sprendimas pažeidžia smulkių kreditorių teises, nes sistemiškai aiškinant Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) ir Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 dalį, darytina išvada, jog vykdant turto pardavimo procedūras kreditorių susirinkimas, prieš tvirtindamas turto pardavimo kainas, turi patvirtinti turto įvertinimo tvarką, o administratorius privalo vadovaudamasis šia tvarka įvertinti bankrutuojančiai įmonei priklausantį ir ketinamą parduoti turtą arba pavesti tai atlikti kompetentingiems asmenims. Teisės aktai nenumato kainos patvirtinimo tvarkos, todėl kreditorių susirinkimas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais. Kreditorių susirinkimas nebuvo patvirtinęs turto vertinimo tvarkos, turtas nebuvo įvertintas, todėl turto pardavimo kaina buvo patvirtinta nepagrįstai ir neteisėtai. Be to, minėtas turtas buvo įsigytas ir įkeistas už ženkliai (apie 5 kartus) didesnę kainą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Arches“  skundą atmetė. Teismas nustatė, kad 2010-01-13 įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas nutarimas patvirtinti pradines įkeisto BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ kainas. Teismas, įvertinęs kreditoriaus nurodytą aplinkybę, kad apie 2010-01-13 kreditorių susirinkimą jam tapo žinoma 2010-07-29, o taip pat tai, jog skundą teismui kreditorius išsiuntė 2010-08-18, vadovaudamasis ĮBĮ 24 straipsnio 5 punktu, konstatavo, jog kreditorius 6 dienomis praleido ieškinio senaties terminą. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, jog AB DnB NORD bankas prašė taikyti senatį, kreditorius neprašė atnaujinti termino, teismas nurodė, jog yra pagrindas atmesti skundą, kaip paduotą praleidus nustatytą terminą. Teismas nurodė, jog kreditorius apie 2010-01-13 kreditorių susirinkimą buvo informuotas 2010-01-06, todėl turėjo pareigą domėtis priimtais nutarimais. Taip pat teismas pasisakė dėl skundo motyvų. Teismas nenustatė, jog būtų pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo, nutarimų priėmimo tvarka, numatyta ĮBĮ 22-24 straipsniuose. Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 7 punktu, Turto ir verslo pagrindų įstatymu, padarė išvadą, jog teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant pradines pardavimo kainas, įstatymas suteikia teisę kreditoriams nuspręsti dėl tikslingumo parduotiną iš varžytynių turtą įvertinti pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą tvarką. Kadangi už ginčijamu nutarimu nustatytas turto pardavimo kainas balsavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 94,39 procentus visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, balsavo „už“, teismas pripažino, kad ginčijamas nutarimas priimtas teisėtai. Teismas kritiškai vertino kreditoriaus argumentą, jog kreditorių susirinkimas nepagrįstai patvirtino turto pardavimo kainas mažesnes nei buvusias turto įsigijimo ar įkeitimo metu, kadangi kreditorių susirinkimas vadovavosi  nepriklausomų turto vertintojų nustatytomis kainomis, nekilnojamojo turto kainos yra sumažėję, lyginant jas su 2006-2008 m. kainomis.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

Ieškovas UAB „Arches“ atskiruoju skundus prašo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės. Šiame skunde, kurio argumentai iš esmės sutampa su ieškovo 2010-08-18 teismui paduotame skunde pateiktais argumentais, nurodoma:

1. Jam 2010-07-29 tapo žinoma, kad 2010-01-13 įvyko kreditorių susirinkimas dėl bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo (protokolo 5 p.). Šis kreditorių susirinkimo sprendimas pažeidžia smulkių kreditorių teises, nes vykdant turto pardavimo procedūras kreditorių susirinkimas, prieš tvirtindamas turto pardavimo kainas, turi patvirtinti turto įvertinimo tvarką, o administratorius privalo vadovaudamasis šia tvarka įvertinti bankrutuojančiai įmonei priklausantį ir ketinamą parduoti turtą arba pavesti tai atlikti kompetentingiems asmenims, kaip tai numato ĮBĮ ir Aprašo 7 dalis. Kadangi kreditorių susirinkimas nebuvo patvirtinęs turto vertinimo tvarkos, turtas nebuvo įvertintas, todėl turto pardavimo kaina buvo patvirtinta nepagrįstai ir neteisėtai.

2. Teisės aktai nenumato kainos patvirtinimo tvarkos, todėl kreditorių susirinkimas privalėjo vadovautis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais.

3. Turtas buvo įsigytas ir įkeistas už ženkliai didesnę kainą, nei patvirtinta jo pardavimo kaina.

 

Atsakovas BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ĮBĮ ir Aprašas (7, 34.1 p.) suteikia kreditoriams plačias teises dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto valdymo ar disponavimo juo ir nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant pradines turto pardavimo kainas. Dėl to kreditorių susirinkimas, vadovaudamasis pateiktu nepriklausomo turto vertintojo vertinimu, kreditorių susirinkime patvirtino realią įkeisto parduotino turto kainą, o tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, kad neatlikus turto vertinimo pradinė turto pardavimo kaina yra ženkliai mažesnė, yra nepagrįsti, tikėtina, jog tokia kaina į varžytynes pritrauks daugiau pirkėjų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių per žemą nurodyto turto pardavimo kainą. Be to, ieškovo kreditorinis reikalavimas sudaro 0,215 proc. visų bankrutuojančios įmonės patvirtintų finansinių reikalavimų, tai vienintelis kreditorius, skundžiantis kreditorių susirinkimo nutarimus, jis yra praleidęs ieškinio senaties terminą.

 

 Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas atskirajame skunde nenurodo jokių bylos aplinkybių, įrodymų, teisinių argumentų, kuriais būtų paneigiamas ginčijamos nutarties teisėtumas, o pakartotinai išdėsto savo patikslinto skundo argumentus, todėl darytina išvada, jog ieškovas sutinka su teismo išvadomis, kurių neginčija, t. y. tuo, jog ieškovas yra praleidęs terminą pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų. Teismas aiškiai ir argumentuotai išdėstė motyvus, dėl kurių kreditoriaus reikalavimus pripažino nepagrįstais. 2010-01-13 kreditorių susirinkimo darbotvarkės 5 klausimu buvo numatytas „BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ turto įvertinimo ir pardavimo tvarkos nustatymas“, t. y. kreditorių susirinkimas sprendė dėl turto įvertinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo. Administratoriui pasiūlius patvirtinti pradines įkeisto bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainas pagal jo pateiktą turto vertinimą, kreditoriai balsavo „už“, ši tvarka nepažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, kadangi vertinimą atliko nepriklausomi vertintojai, bankrutuojanti įmonė už vertinimą nemokėjo, nebuvo pagrindo užsakyti papildomą vertinimą, nes vertinimas buvo atliktas 2009 m. lapkričio mėn. Priešingu atveju, būtų pažeisti ekonomiškumo ir operatyvumo principai. Ieškovas, ginčydamas įkeisto turto nustatytą kainą, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių vertinimo teisingumą. Be to, buvo nuspręsta turtą parduoti ne likvidacinėmis, o rinkos kainomis. Ieškovo ginčijamo turto pardavimas neturės įtakos ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams, nes ieškovo kreditorinis reikalavimas yra 0,0215 procentų visų patvirtintų finansinių reikalavimų. Ieškovas piktnaudžiauja teise, tikėtina, jog smulkieji kreditoriai, kenkdami jam, siekia stabdyti įkeisto turto pardavimą.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip buvo paminėta pirmiau, nagrinėjamu atveju bankrutuojančios įmonės UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ kreditorius UAB „Arches“ teismui apskundė kreditorių 2010-01-13 susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu dėl šiai įmonei priklausančio ir įkeisto turto įvertinimo bei pardavimo tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai sprendė, jog trečiasis asmuo kreditorius UAB „Arches“ skundą dėl minimo kreditorių susirinkimo nutarimo padavė praleidęs ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą keturiolikos dienų terminą tokiam nutarimui apskųsti. Teismas teisingai nurodė, jog šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Susirinkimo protokole nurodyta, kad apie šį susirinkimą ĮBĮ nustatyta tvarka buvo informuoti visi bendrovės kreditoriai, bylos medžiagoje nėra duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, apeliantas taip pat nekelia klausimo, jog apie susirinkimo datą bei darbotvarkę jis nebuvo informuotas. Taigi spręstina, kad apeliantas, būdamas sąžiningu bankroto proceso dalyviu, tinkamai naudodamasis savo teisėmis, rūpindamasis kuo greitesniu bankroto bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.), apie šio nutarimo priėmimą turėjo sužinoti nedelsiant. Duomenų, kad po susirinkimo jis būtų kreipęsis dėl informacijos gavimo į administratorių, ar kreditorių susirinkimo pirmininką ir būtų atsisakyta ją pateikti, į bylą nepateikta. Pats apeliantas tvirtino, kad apie 2010-01-13 įvykusį kreditorių susirinkimą sužinojo 2010-07-29 (b. l. 65), o skundas paštui įteiktas 2010-08-18 (b. l. 4). Taigi net ir tuo atveju paminėtas ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas yra praleistas (CPK 185 str.). Todėl teismas teisingai laikė, jog yra pagrindas šį skundą atmesti, kaip paduotą praleidus tam nustatytą terminą.

Vadovaujantis teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad bankroto byloje dėl viešo intereso teismas privalo būti aktyvus, nežiūrint to, kad nagrinėjamoje byloje kreditoriaus UAB „Arches“ skundas paduotas praleidus ĮBĮ nustatytą terminą, teismas patikrino nurodyto BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ kreditorių 2010-01-13 susirinkimo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija taip pat nagrinėja apelianto argumentus šiuo klausimu.

Buvo nurodyta, kad nutarimas ginčijamas remiantis dviem pagrindais: visų pirma, kad pradinės įkeisto turto pardavimo kainos nustatytos nesilaikant Įmonių bankroto įstatymo bei Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo nuostatų reikalavimų bei nespręsta dėl šio turo pardavimo tvarkos; antra, kad nustatytos per mažos turto pardavimo kainos ir tai pažeidžia bankrutuojančios įmonės smulkiųjų kreditorių teises.

Nagrinėjant šio atskirojo skundo argumentus, visų pirma, pažymėtina tai, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra keliamas klausimas, o taip pat nėra duomenų, kad BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ kreditorių 2010-01-13 susirinkimo nutarimai, tarp jų ir ginčijamas, buvo priimti pažeidžiant susirinkimo sušaukimo taisykles, nesant dalyvių kvorumo ir kt. (ĮBĮ 22 – 24 str.). Atskirajame skunde tokiais argumentais taip pat nesiremiama.

Kaip minėta, apeliantas kelia klausimą, jog ginčijamu nutarimu yra pažeistos bankrutuojančios įmonės smulkiųjų kreditorių teisės. Kaip matyti iš minimame bankrutuojančios bendrovės kreditorių 2010-01-13 susirinkimo protokole užfiksuotų duomenų, susirinkimo dienai kreditorių sąraše buvo patvirtinti 57 kreditorių 84 340 843, 35 Lt finansiniai reikalavimai, susirinkime dalyvavo 13 kreditorių (atvyko ar balsavo raštu), kurių patvirtintų reikalavimų suma – 83 621 243,4 Lt, o už ginčijamo sprendimo priėmimą balsavo 94, 34 procentus reikalavimų turintys kreditoriai, tai yra turintys daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų. Pirmiau buvo nurodyta, kad apie šį susirinkimą ĮBĮ nustatyta tvarka buvo informuoti visi bendrovės kreditoriai, ir bylos medžiagoje nėra duomenų, paneigiančių šią aplinkybę. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, o taip pat į tai, kad kreditoriaus UAB „Arches“ skundas dėl ginčo nutarimo teismui buvo paduotas 2010-08-20, tai yra praėjus daugiau nei 8 mėn., kad nei nagrinėjamos bylos medžiagoje, nei teismų informacinėje sistemoje ,,LITEKO“ nėra duomenų apie tai, jog dėl šio nutarimo buvo teikiamas kurio nors kito kreditoriaus skundas, ar išreikšta nuomonė - darytina išvada, kad kiti bendrovės kreditoriai, tame tarpe ir smulkūs, priešingai nei nurodo apeliantas, nelaiko, jog būtų pažeidžiamos jų teisės (CPK 185 str.).

Apeliantas mano, jog teismo nutartis bei susirinkimo nutarimas neteisėti ir naikintini todėl, kad nebuvo patvirtinta bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto vertinimo tvarka, turtas nebuvo įvertintas, todėl turto pardavimo kaina patvirtinta nepagrįstai ir neteisėtai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, atmesdamas šį argumentą, teisingai nurodė, jog ĮBĮ kreditoriams (kreditorių susirinkimui) suteikia plačias teises, susijusias su tokios įmonės turto valdymo ar disponavimo klausimais. Kaip teisingai nurodo apeliantas, pagal minimo Aprašo 7 punktą pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Tačiau teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant šias kainas, todėl teismas turėjo pagrindą išvadai, kad teisė spręsti dėl šios procedūros tikslingumo paliekama kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-594/2007), todėl kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankrutuojančios įmonės įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainų, kurį priimant vadovautasi pateiktu nepriklausomo turto vertintojo įvertinimu, yra teisėtas bei pagrįstas (ĮBĮ 33 str.). Atskirojo skundo argumentai nepaneigia šios teismo išvados teisingumo (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nepriklausomi turto vertintojai, nustatydami minimo bendrovės turto vertę, vadovavosi be kito ko taip pat Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (b. l. 40-47).

Apeliantas teigia, kad skundžiamu nutarimu patvirtintos pradinės įkeisto turto kainos yra nepagrįstai mažos ir palyginimui pateikia kainas, už kurias turtas buvo įsigytas bei įkainotas jo įkeitimo metu. Teisėjų kolegija laiko, kad teismas šiuo klausimu teisingai nustatė, jog visiems žinoma, kad nekilnojamojo turto kainos 2010 m., jas lyginant su 2006-2008 m. kainomis, kurios buvo turto įsigijimo ir įkeitimo metu, yra ženkliai mažesnės (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad apeliantas šių savo teiginių pagrindimui nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui kitų įrodymų nepateikė, sprendžia, kad atmestini ir šie skundo argumentai (CPK 178 str.).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes ir pagrįstai atmetė trečiojo asmens kreditorius UAB „Arches“ skundą dėl BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ minimo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto penktuoju darbotvarkės klausimu. Pagrindų, dėl kurių skundžiama teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, nenustatyta (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Todėl iš apelianto trečiajam asmeniui priteistina 605 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtį, prašomos priteisti išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nuostatas bei neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CPK 3 str. 1 d.).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

 

 

n u t a r i a :

 

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Priteisti akcinei bendrovei DnB NORD bankui iš uždarosios akcinės bendrovės „Arches“  605 Lt (šeši šimtai penki litai) bylinėjimosi išlaidų.

 

 

Teisėjai                                                                                                             Virginija Čekanauskaitė        

 

                                                                                                                        Danutė Gasiūnienė

 

                                                                                                                        Konstantinas Gurinas