Civilinė byla
Nr. 2-1023/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2.;
99.4.
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 24 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl
atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo ir iš
dalies patenkintas prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo, civilinėje byloje
Nr. 2-1637-431/2010 pagal ieškovo R.
J. ieškinį atsakovams V.
V. , R. V. ir N. V. , tretysis asmuo
notaras D. B. ir valstybės
įmonė Registrų centras, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė:
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. vasario 11 d. civilinėje byloje R. J. v. V.
V. , R. V. , N. V. priėmė sprendimą dėl dovanojimo sutarties
pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana)
(b. l. 126-129).
Atsakovė N. V. 2010 m. kovo 15 d.
padavė apeliacinį skundą (b. l. 131), be kita ko, prašydama dėl labai sunkios jos
materialinės padėties atleisti iš dalies nuo pareigos mokėti žyminį mokestį, o
likusią žyminio mokesčio dalį atidėti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. nutartimi (b. l. 132) nustatė atsakovei terminą
pateikti motyvuotą ir rašytiniais įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo
žyminio mokesčio dalies ir dalies žyminio mokesčio atidėjimo.
Atsakovė N. V. 2010 m. kovo 30 d.
pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas
(b. l. 136), du išrašus iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko
(b. l. 138-140) ir VĮ „Regitra“ pažymą (b. l. 141).
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi (b. l. 142-143) atsakovės N. V. prašymą patenkino iš
dalies: prašymo atleisti nuo pareigos sumokėti dalį žyminio mokesčio atmetė ir
įpareigojo sumokėti 3 109 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą per 10 d.
nuo nutarties nuorašo gavimo dienos; prašymo dalį dėl žyminio mokesčio dalies
atidėjimo tenkino ir atidėjo 2 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo
sprendimo (nutarties) priėmimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad
apeliantės darbo užmokestis (neto)
viršija vidutinį darbo užmokestį šalyje. Atsakovė turi savo vardu registruoto
nekilnojamojo turto, yra darbingo amžiaus, išlaikytinių neturi, duomenų apie santaupas
kredito įstaigose nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė prašymo
dalį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio. Teismas sprendė, kad visos 5
240 Lt (131 Lt apeliantė jau sumokėjo, b. l. 130) žyminio mokesčio sumos
sumokėjimas iš karto gali apriboti apeliantės teisę kreiptis į teismą, prašymą
atidėti dalį žyminio mokesčio teismas tenkino ir įpareigojo atsakovę sumokėti 3
109 Lt žyminio mokesčio prieš paduodant apeliacinį skundą, 2 000 Lt - iki aukštesnės
instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.
Atsakovė N. V. atskiruoju skundu prašo
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį ir perduoti
klausimą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio ir dalies žyminio
mokesčio atidėjimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b.
l. 145). Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:
1. Skundžiama
pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Teismas nepaaiškino, kaip
atsakovei gauti pažymą apie banke laikomas santaupas, nes priėjimą prie tokios
informacijos griežtai riboja įstatymai. Atsakovė tinkamai pašalino Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo
trūkumus, todėl prašymas turėjo būti patenkintas visiškai.
2. Skundžiama
pirmosios instancijos teismo nutartis yra prieštaringa. Viena vertus, teismas
nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis neleidžia jai iš karto sumokėti visos
žyminio mokesčio sumos, t. y. yra sunki. Kita vertus, teismas pripažino, kad atsakovės
turtinė padėtis leidžia jai sumokėti visą žyminį mokestį, t. y. nėra sunki, ir
atmetė prašymo dalį iš dalies atleisti nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Dėl
sutuoktinio V. V. nesuderintų
su atsakove ir neteisėtų veiksmų atsakovė jau ir taip materialiai nukentėjo.
3. Pirmosios
instancijos teismas elgiasi priešingai civilinio proceso tikslams. Antai,
teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu priteisė iš V. V. 5 260 Lt bylinėjimosi išlaidų, bet neaišku,
kiek iš jų sudaro žyminis mokestis, o kiek – išlaidos už advokato suteiktą
pagalbą; paduodamas ieškinį ieškovas galbūt sumokėjo ne visą žyminį mokestį,
tačiau teismas šią aplinkybę ignoravo.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis
pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties)
negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos
teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies,
analizuodamas atskirajame skunde ir, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus
motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių
nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK
329 str., 338 str.). Nors, pasak apeliantės, skundžiama nutartis yra be motyvų,
bet atskiruoju skundu atsakovė kritikuoja pirmosios instancijos teismo
padarytas išvadas, laikydama jas prieštaringomis. Pažymėtina, kad įtikinamų, pakankamų ar tinkamų (teisingų)
motyvų nebuvimas neleidžia teigti, kad nutartis surašyta be motyvų.
Konstatuojama, kad nutartis yra be motyvų, kai joje nėra jokių motyvų, priimtų
svarstant atitinkamą klausimą.
Atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio
reglamentuoja CPK 83 straipsnio 3 dalis, žyminio mokesčio atidėjimą – CPK 84
straipsnis. Šiedu institutai yra panašūs tuo, jog abiem atvejais teismas priima
procesinį sprendimą, prieš tai skirtingais aspektais įvertinęs tą patį momentą
- asmens turtinę padėtį, pvz, kiek ji sunki, kiek ilgai tęsis ir pan. Jei
asmens turtinė būklė pakankamai sunki ir vargu ar ji artimiausiu laiku (per 1
metus) iš esmės pasikeis, yra pagrindas asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio
mokesčio. Jeigu asmens turtinė būklė šiuo metu gana komplikuota, bet yra aplinkybių,
rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti (pvz., asmuo
pradės dirbti, per tam tikrą laikotarpį gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą iš atitinkamų
pajamų šaltinių, gaus autorinį atlyginimą, dividendų, priims palikimą; bus atkurtos
nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir kt.), žyminio mokesčio mokėjimas
gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-523/2009).
Pirmosios
instancijos teismas, išanalizavęs rašytinius įrodymus, kurie neišsamiai
atspindi atsakovės turtinę padėtį, pripažino, jog atsakovė vis dėlto bus pajėgi
sumokėti visą žyminį mokestį, tačiau
ne iš karto, o per kelis sykius. Tad
siekdamas sudaryti atsakovei sąlygas įgyvendinti įstatymo numatytą teisę į apeliaciją
pirmosios instancijos teismas mokėtiną žyminio mokesčio sumą išskaidė į dvi
dalis ir pareikalavo vieną žyminio mokesčio dalį sumokėti prieš paduodant
apeliacinį skundą, kitą dalį – iki aukštesnės instancijos teismas priims
sprendimą (nutartį) dėl skundžiamo sprendimo. Prieštaravimų tarp pirmosios
instancijos teismo nutarties motyvų teisėjų kolegija neįžvelgia.
Apeliantė nurodo nežinanti, kaip gauti
duomenis apie banke laikomas santaupas, jei priėjimą prie šios konfidencialios
informacijos riboja įstatymai. Duomenis apie savo vardu atidarytoje
banko sąskaitoje laikomas lėšas kiekvienas asmuo turi teisę gauti be
apribojimų. Duomenis apie kito asmens (pvz., sutuoktinio) vardu atidarytoje
banko sąskaitoje laikomas lėšas apeliantė gali gauti su to asmens sutikimu arba
padedama advokato (Advokatūros įstatymo 44 str.) ar teismo (CPK 199 str. 1 ir 4
d.). Atsakovei atstovauja advokatas, kuris kaip klientės konsultantas teisės
klausimais turėtų išaiškinti, kokių įrodymų aptariamu atveju reikia ir kaip
juos gauti.
Atsakovė atskirajame skunde nekelia
klausimo, ar pirmosios instancijos teismas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1
punktą teisingai apskaičiavo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dydį.
Vadinasi, pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimas nesusijęs su skundžiama nutartimi,
todėl dėl trečiojo atskirojo skundo argumento teisėjų kolegija plačiau
nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms,
darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės
normų, reglamentuojančių atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio ir (ar)
žyminio mokesčio atidėjimo institutus, todėl skundžiama nutartis paliekama
galioti, o skundas atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant
apeliacinės instancijos teisme skundžiamoje nutartyje nustatytas žyminio
mokesčio dalies sumokėjimo terminas yra pasibaigęs, nustatytinas naujas
terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio
proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Nustatyti atsakovei N. V. naują
terminą iki 2010 m. rugsėjo 6 dienos sumokėti dalį žyminio mokesčio - 3 109 Lt
(tris tūkstančius vieną šimtą devynis litus) už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios
instancijos teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (mokėjimo dokumento
originalą).
Teisėjai Alė Bukavinienė
Danutė
Gasiūnienė
Gintaras
Pečiulis