Baudžiamoji byla Nr. 1A-755-870/2018

                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36580-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.4.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 20  d.

 Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi O. T. gynėjo advokato Marijaus Valantiejaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo O. T. padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos R. Z. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

O. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d., ir 80 MGL (4000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       O. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurią padarė tokiomis aplinkybėmis: 2018 m. liepos 31 d. apie 13.14 val. Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 53 O. T. vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,75 promilės etilo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendį ir sumažinti O. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonės – terminą iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d., taip pat prašo sumažinti įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį sumažinti iki 15 MGL, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3.       Advokatas neginčija paties baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialiąja teise) skyrimo, tačiau nesutinka su nustatytu jos taikymo terminu, vertindamas jį kaip per ilgą. Advokato įsitikinimu, šiuo atveju, nėra taikomas alkoholio koncentracijos kraujyje vertinimas, atsižvelgiant į leistiną kiekį (0,4 promilės), kadangi kalbama apie kiekį, kurį viršijus kyla administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju, alkoholio koncentracija leistiną ribą viršijo tik 0,25 promilės, t.y. nežymiai, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje. Pažymėjo, kad po valandos pakartotinai patikrinus alkotesteriu, O. T. buvo nustatytas 1, 47 promilės girtumas. Teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą, į šią aplinkybę turėjo atsižvelgti.

4.       Advokatas pažymi, kad O. T. yra pensininkas, jo mėnesio pajamos yra 559 eurai, stengiasi susirasti kokį nors darbą, kad padidintų savo pajamas, tačiau tokios galimybės Didžiojoje Riešėje, kuri nutolusi 12 km nuo Vilniaus miesto, yra ribotos, darbo susiradimo perspektyvos siejamos su Vilniaus miestu. Neturint automobilio, darbo paieškos labai pasunkėja. Atsižvelgiant į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens amžių (61 m.), mano, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams iš esmės reiškia visišką ir negrįžtamą jo eliminavimą iš darbo rinkos. Pažymima ir tai, kad O. T. šeima augina nepilnametį vaiką (14 m.), jį kasdien reikia vežioti į mokyklą, treniruotes, būrelius, kurie yra nutolę nuo gyvenamosios vietos, susirgus pas gydytojus ir t. t. Motina darbo reikalais dažnai išvyksta iš namų, todėl vienintelis asmuo, galintis tai padaryti, yra apeliantas.

5.       Advokatas taip pat nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą dydžiu. Mano, jog teismo motyvai dėl šios priemonės yra nepagrįsti, nesuprantama, kodėl teismas įmokos dydį susiejo su automobilio verte. Tai, kad teismas nusprendė nekonfiskuoti apelianto automobilio, nesuponuoja pareigos skirti jam kitą adekvačią ekonominio pobūdžio poveikio priemonę. Be to, Advokato nuomone, paskirtos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės dydis nukrypsta nuo teismų praktikos. Apeliaciniame skunde cituojamas mokslinis straipsnis „Baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą reguliavimo problemos“ ir nurodo, kad pasirinktas įmokos dydis yra ženkliai per didelis, net ir po įmokos dydžio pakeitimo. Skunde pažymėta, kad teismo nustatytas dydis žymiai viršija BK 71 straipsnyje nustatytos įmokos vidurkį ir dar ženkliau – prokuroro prašytą skirti įmokos dydį – 50 MGL.

6.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, būtina atsižvelgti į asmens turtinę padėtį. Kaip buvo nurodyta, O. T. yra pensininkas, gaunantis 559 Eur mėnesį, tuo tarpu jam skirtą 4 000 Eur dydžio įmoką jis turi sumokėti per 6 mėnesius, kas sudaro 667 Eur per vieną mėnesį. Kadangi pastarasis kitų pajamų neturi, galimybės susirasti darbą dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių yra ribotos, toks teismo sprendimas suponuoja pastarajam būtinybę parduoti šeimos turtą, siekiant įvykdyti sprendimą. Tokiu būdu, nukenčia ne tik O. T., bet ir jo šeima. Esant tokioms aplinkybėms, vertina, kad teismo nustatytas įmokos dydis neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžo asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Advokato vertinimu, adekvatus įmokos dydis būtų 15 MGL, kadangi tokiu atveju, sumokėjus mėnesinę įmoką, apeliantui pragyvenimui per mėnesį dar liktų pinigų kiekis, maždaug atitinkantis minimalią mėnesio algą.

7.       Apeliaciniame skunde pažymima, kad padarytas nusikaltimas nėra turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio, savo veiksmais apeliantas niekam jokios žalos nepadarė, nebent tik savo šeimai, ir nėra jokio reikalo jį bausti papildomai. Jeigu teismas atleidžia asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadinasi, turi pagrindo tikėti, kad tas asmuo ateityje nusikaltimų nebedarys. Todėl, nekvestionuojant teismo diskrecijos skirti baudžiamojo poveikio priemonės, apeliantui kyla klausimas, kam reikalingos tokio griežtumo priemonės, jeigu savo tikėjimą tuo, kad bus pasiekti bausmės tikslai, teismas jau išreiškė atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pabrėžiama ir tai, kad teismas, nustatydamas paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių dydžius, visiškai neatsižvelgė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apelianto manymu, būtina įvertinti ir tai, kad O. T. visą laiką elgėsi korektiškai – nesipriešino jį sulaikiusiems policijos pareigūnams, vykdė jų nurodymus, savanoriškai davė kraujo tyrimams. Be to, jis yra jau brandaus amžiaus, nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, turi tris aukštuosius išsilavinimus, iki pensijos užėmė eilę postų tarptautinėse verslo įmonėse, tinkamai auklėja savo nepilnametį sūnų (tą patvirtina sūnaus pasiekti mokymosi rezultatai).

8.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Lina Urbonienė prašė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės O. T. gynėjo advokato M. Valantiejaus apeliacinį skundą atmesti.

9.       Prokurorė sutinka su skundžiamame nuosprendyje teismo pateiktais argumentais. Jos vertinimu, teismas, skirdamas O. T. baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialiąja teise dviejų metu terminui bei 80 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įvertino visas šių priemonių skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytos priemonės tinkamai tarpusavyje suderintos.

10.       Dėl argumentų, susijusių su alkoholio koncentracijos kiekiu kraujyje ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, prokurorė pažymėjo, kad teismų praktikoje formuojama nuostata, jog tais atvejais, kai sprendžiama dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones termino nustatymo, ypač nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje, atsižvelgtina, ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo tikslus, bet ir esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2k-218-648/2018, apeliacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-446-870/2018, 1A-290-1020-2018). Prokurorė pritaria teismo pozicijai, kad specialiosios teisės atėmimo termino 1 metams nustatymas būtų pateisinamas tik tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus. Nagrinėjamu atveju, termino sutrumpinimas iki vienerių metų, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nepagrįstai iškreiptų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės santykį, sudarytų tiek teisine, tiek logine prasme ydingą situaciją, kuomet atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį asmeniui taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, nustatant analogiškos administracinio poveikio priemonės minimalų terminą, o ta aplinkybė, jog asmens kraujyje alkoholio koncentracija viršijo administracinės atsakomybės ribas niekaip nebūtų įvertinta.

11.       Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nepilnamečio sūnaus auginimo, jo vežimo į mokyklą apsunkinimo, darbo paieškų, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas sūnų augina kartu su sūnaus motina, kuri turi galimybes rūpintis sūnumi, prokurorės nuomone, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios būtų priežastis sumažinti specialios teisės atėmimo terminą iki minimalaus vienerių metų termino. Taip pat nenustatyta ir jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad teismo nustatytas baudžiamojo poveikio terminas – dveji metai, yra akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas. Tuo tarpu, teigiamas kaltininko asmenybės įvertinimas bei svarbūs asmeniniai ir šeimyniniai poreikiai buvo pagrindas priimti sprendimą O. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir su ja susijusių padarinių. Pabrėžia, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Teismo išreikštas pasitikėjimas yra sąlyginis. Be to, asmuo padaręs itin šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų padarinių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Būtent šiuos tikslus užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės.

12.       Dėl 80 MGL įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, prokurorė pažymi, kad teismas nuosprendyje vertino, jog nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas nagrinėjamu neatitiktų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties. Skyrus O. T. įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, artimą automobilio vertei, pastarasis baudžiamosios atsakomybės padarinius patirs tokia apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Advokato skunde nurodomus motyvus dėl įmokos dydžio vertina kaip nepagrįstus. Nurodo, kad cituojamo mokslinio darbo ištraukoje pateikti duomenys yra neišsamūs, iš jų turinio negalima spręsti, kokiomis aplinkybėmis, pagal kokius kriterijus, su kokiomis kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis kartu buvo skirtos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės. Šių duomenų pagrindu negali daryti išvados, kad O. T. paskirtos įmokos dydis yra ženkliai per didelis. Be to, apeliaciniame skunde cituojamos baudžiamosios bylos (1A-118-350/2018) faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai situacijai, todėl ja vadovautis taip pat nėra pagrindo.

13.       Prokurorė pažymi ir tai, kad apeliaciniame skunde ignoruotos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teisme buvo prašoma O. T. prašė skirti ne tik 50 MGL dydžio įmoką, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą dvejiems metams, bet ir nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio konfiskavimo, tačiau teismas skyrė tik dvi baudžiamojo poveikio priemones.

14.       Prokurorė nurodo, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemones, atsižvelgta į tai, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės O. T. vairavo transporto priemonę jo kraujyje esant 1,75 promilės alkoholio, vairavimo įvykio vietoje, kur eismas itin intensyvus, tik per atsitiktinumą ir kitų eismo dalyvių pilietiškumą nesukėlė sunkesnių padarinių nei sau, nei kitiems asmenims, jų sveikatai ir turtui.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

    Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

15.       Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apelianto gynėjas kelia klausimą dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise termino bei įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio.

16.       BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t.y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinė nutartis Nr. 2K-14-511/2018).

17.       Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad O. T. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise 2 metams ir 80 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

18.       Spręsdamas BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad O. T. kraujyje buvo rasta 1,75 promilės alkoholio, o tokia alkoholio koncentracija kraujyje daugiau nei keturis kartus viršijo leistiną (0,4 promilės) alkoholio koncentracijos ribą. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad, šiuo atveju, svarbu yra nustatyti, kiek kaltininkas viršijo BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą ribą (1,5 promiles), o ne sieti alkoholio koncentraciją kraujyje su leidžiama, t.y. iki 0,4 promilės. Nors alkoholio koncentracija O. T. kraujyje 0,25 promilės viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, ir toks viršijimas, priešingai pirmosios instancijos teismo teiginiams, nėra ženklus, tačiau būtina įvertinti tai, kad asmeniui nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio vis dėlto buvo pakankamai didelis, prilyginamas vidutiniam girtumo laipsniui. Be to, O. T. apsvaigęs nuo alkoholio važiavo dienos metu, viena pagrindinių miesto gatvių, kas neabejotinai kėlė didžiulį pavojų tiek paties O. T., tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui ar net gyvybei. Kad pastarojo vairavimas buvo pavojingas, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. Gustainio parodymai, kad O. T. vairuojamas automobilis važiavo įtartinai, pora kartų „užkirto“ gale važiuojančius automobilis, pastoviai keitė važiavimo greitį,  išvažiavo į priešingą eismo juostą (b.l. 36-37).

19.       Tai, kad O. T. gyvena ne pačiame Vilniaus mieste, transporto priemonė reikalinga nepilnamečio sūnaus priežiūrai, jo vežiojimui į ugdymo įstaigas ir pan., nėra laikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, kurios pateisintų trumpesnio termino nustatytą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka ir su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kad nėra pagrindo vertinti apeliantui skirto draudimo vairuoti kelių eismo transporto priemones kaip per ilgo, atsižvelgiant ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias atsakomybę už ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis).

20.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad O. T. buvo paskirta neproporcingai didelė įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

21.       Nepaisant to, kad pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, O. T. nepatiria iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė, neatsiranda teistumas), ir yra aiški įstatymo leidėjo valia griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus neblaivių vairuotojų, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir kaltininko asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas BK 71 straipsnyje numatytos įmokos dydį, iš esmės atsižvelgė tik į O. T. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotos transporto priemonės – automobilio VW Golf, vertę (4 413 Eur be pridėtinės vertės mokesčio). Teisėjų kolegijos vertinimu, įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio nustatymo susiejimas tik su kaltininko turtu yra ydingas, transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė nusikalstamą veiką, vertė negali turėti esminės įtakos baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui bei jų dydžio ar trukmės nustatymui.

22.       Skiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatant jos dydį, būtina įvertinti ne tik padarytos veikos pobūdį, jos pavojingumą ir padarymo aplinkybes (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavimas mieste dienos metu, judrioje gatvėje), tačiau ir kaltininką charakterizuojančias aplinkybes – tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo (b.l. 62), administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, taip pat nebaustas, jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, nesistemingi, paskirtos administracinės nuobaudos yra sumokėtos (b.l. 63), taip pat atsižvelgtina ir į O. T. amžių, gaunamas pajamas (b.l. 93, 94). Be to, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina ir tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo pripažino viso proceso metu, dėl priešingo teisei elgesio nuoširdžiai apgailestavo. Esant tokioms aplinkybėm, nustatyti O. T. skirtos įmokos dydį, viršijantį jos vidurkį, aukštesniojo teismo vertinimu, nebuvo jokio pagrindo.

23.       Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis turi būti mažesnis nei vidurkis, t.y. 50 MGL (2 500 Eur). Mažinti šį dydį iki apelianto prašomo 15 MGL dydžio teismas neturi pagrindo. Apeliaciniame skunde yra siūloma vadovautis mokslinio darbo išvadomis, tačiau pažymėtina, kad jis rengtas dar vadovaujantis iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusia BK 71 straipsnio redakcija. Tuo tarpu, kaip minėta, įstatymų leidėjo pozicija dėl atsakomybės už visuomenei itin pavojingus girtų vairuotojų padarytus pažeidimus griežtėja. Paskyrus O. T. artimą minimaliai, t.y. 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nesant tam išskirtinių aplinkybių, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

O. T. gynėjo advokato Marijaus Valantiejaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti O. T. 50 MGL, t.y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                   Virginija Liudvinavičienė

                                                                           Alenas Piesliakas

                                                                           Nijolė Žimkienė