Civilinė byla Nr. e3K-3-161-1075/2023

Teisminio proceso Nr.  2-55-3-01345-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.4.11 

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 23 d.

Vilnius

 

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo link“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Finbaltika“, uždarosios akcinės bendrovės „Angata“, uždarosios akcinės bendrovės „Nemėja“, D. I., R. L., uždarosios akcinės bendrovės „Transeva LT“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Lensona“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Verslo link“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras Rolandas Kirlys ir uždaroji akcinė bendrovė „Finansista“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai prašė teismo pripažinti negaliojančia 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 11197, (toliau – ir ginčijama, ginčo sutartis) ab initio (nuo jos sudarymo momento), taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovei UAB „Lensona“ butą (duomenys neskelbtini), ir 305/598 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovai nurodė, kad yra atsakovės UAB „Lensona“ kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, taikos sutartimis, atsiskaitymo terminai yra suėję ir ieškovai turi galiojančias reikalavimo teises atsakovei UAB „Lensona“.

4.       Atsakovės UAB „Lensona“ ir UAB „Verslo link“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Lensona“ perleido UAB „Verslo link“ butą (duomenys neskelbtini)ir 305/598 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir ginčo turtas). Ginčijamoje sutartyje nurodoma, kad ginčo turto kaina – 148 000 Eur, ji buvo sumokėta tokia tvarka: 75 220 Eur grynaisiais pinigais prieš šios sutarties pasirašymą, 44 080 Eur pavedimu prieš šios sutarties pasirašymą ir 28 700 Eur skolos įskaitymo būdu. Iš viso atsakovė UAB „Lensona“ iš atsakovės UAB „Verslo link“ turėjo gauti grynaisiais pinigais 119 300 Eur. Ginčijamoje sutartyje nėra pateikiama informacija, kokiomis sumomis ir kaip grynaisiais pinigais UAB „Lensona“ gavo iš UAB „Verslo link“ 119 300 Eur sumą. Ieškovų nuomone, UAB „Lensona“ iš UAB „Verslo link“ pinigų negavo. 28 700 Eur skolos įskaitymas taip pat negalėjo būti atliktas, kadangi, atsiskaičius su kreditore UAB „Atominis vėjas“, buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas, buvo perimta skola tik vienai kreditorei.

5.       Atsakovės UAB „Verslo link“ vadovas yra N. B., kuris, dar prieš sudarant 2021 m. gegužės 5 d. preliminariąją sutartį dėl ginčo turto, siūlė jį pirkti ieškovams D. I. ir R. L., tačiau ne savo, o atsakovės UAB „Lensona“ vardu, t. y. atstovavo atsakovei UAB „Lensona“. Taigi, atsakovės UAB „Lensona“ ir UAB „Verslo link“ yra susijusios ir yra nesąžiningos kreditorių atžvilgiu.

6.       Ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovų, kaip UAB „Lensona“ kreditorių, teises, nes buvo sudarytas neturint tam pagrindo ir esant galiojantiems kreditorių reikalavimams, buvo suteiktas prioritetas kitiems asmenims. Taigi, šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą, todėl ginčijamas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu ir pritaikyta vienašalė restitucija, grąžinant pagal ginčo sutartį, pagal kurią nebuvo sumokėta, perduotą turtą UAB „Lensona“.  

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu pripažino negaliojančia atsakovių UAB „Lensona“ ir UAB „Verslo link“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 11197, ab initio, taikė vienašalę restituciją ir grąžino atsakovei UAB „Lensona“ butą (duomenys neskelbtini) ir 305/598 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nurodė, kad UAB „Lensona“ ir UAB „Verslo link“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.11197, kuria UAB „Lensona“ perleido UAB „Verslo link“ butą (duomenys neskelbtini) ir 305/598 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovai yra atsakovės UAB „Lensona“ kreditoriai. Ieškovės UAB „Finbaltika“ reikalavimas UAB „Lensona“ yra 16 918,93 Eur, ieškovės UAB „Angata“ – 8194 Eur, ieškovės UAB „Nemėja“ – 3000 Eur, ieškovų D. I. ir R. L. – 28 198,30 Eur, ieškovės UAB „Transeva LT“ – 17 874,25 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Lensona“ iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-1890-933/2022 (dabartinis Nr. eB2-674-656/2023).

9.       Ieškovai įrodė, jog jie yra UAB „Lensona“ kreditoriai ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. UAB „Finbaltika“ reikalavimo teisė buvo patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-24973-1064/2021. UAB „Lensona“ su UAB „Finbaltika“ 2021 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė taikos sutartį. Antstolis Arminas Naujokaitis nurodė, kad priverstinio vykdymo metu 2021 m. lapkričio 23 d. UAB „Lensona“ ieškovei UAB „Finbaltika“ buvo skolinga 16 022,90 Eur, tai patvirtina prievolės įvykdymo negalimumą iš šią dieną turimo UAB „Lensona“ turto. UAB „Angata“ reikalavimo teisė buvo patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-20150-909/2021. UAB „Lensona“ su ieškove 2021 m. liepos 19 d. pasirašė taikos sutartį ir iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. turėjo įvykdyti visas savo priimtas prievoles, tačiau iš trijų mokėjimų atliko tik pirmąjį. Antstolis A. Naujokaitis nurodė, kad priverstinio vykdymo metu 2021 m. lapkričio 23 d. UAB „Lensona“ ieškovei UAB „Angata“ skolinga 7762,09 Eur, tai patvirtina prievolės įvykdymo negalimumą iš šią dieną turimo UAB „Lensona“ turto. UAB „Nemėja“ reikalavimo teisė UAB „Lensona“ buvo patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-21014-909/2021. UAB „Lensona“ su ieškove pasirašė 2021 m. liepos 19 d. taikos sutartį ir iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. turėjo įvykdyti visas savo priimtas prievoles. Antstolis A. Naujokaitis nurodė, kad priverstinio vykdymo metu 2021 m. lapkričio 23 d. UAB „Lensona“ ieškovei UAB „Nemėja“ skolinga 2848,91 Eur, tai patvirtina prievolės įvykdymo negalimumą iš šią dieną turimo UAB „Lensona“ turto. Ieškovų D. I. ir R. L. reikalavimo teisė UAB „Lensona“ buvo patvirtinta 2021 m. rugpjūčio 18 d. taikos sutartimi. Antstolis A. Naujokaitis nurodė, kad priverstinio vykdymo metu 2021 m. lapkričio 23 d. UAB „Lensona“ ieškovei UAB „Transeva LT“ buvo skolinga 17 864,47 Eur, tai patvirtina prievolės įvykdymo negalimumą iš šią dieną turimo UAB „Lensona“ turto.

10.       Ginčijamoje sutartyje nurodytas grynųjų pinigų perdavimo faktas neįrodo, jog realiai pinigai buvo perduoti. Atsakovės nepateikė patikimų įrodymų (buhalterinių dokumentų, pinigų perdavimo–priėmimo kvitų ir kt.), kad UAB „Lensona“ pinigus gavo arba kad juos gavusi panaudojo įmonės veiklai vykdyti ar atsiskaityti su kitais kreditoriais. Antstolis A. Naujokaitis negalėjo išieškoti skolos nė vieno ieškovo naudai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškime dėl bankroto bylos UAB „Lensona“ iškėlimo nurodyta, kad bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2022 m. kovo 2 d. yra 25 237,97 Eur, jis susidarė nuo 2021 m. spalio mėnesio. Ginčijamoje sutartyje nurodyta, kad ginčo turtas buvo parduotas už 148 000 Eur. Teismo vertinimu, tokią pinigų sumą gavęs juridinis asmuo, elgdamasis atsakingai ir siekdamas vykdyti įstatymų reikalavimus, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo sandorio sudarymo, galėtų ir turėtų vykdyti atsiskaitymus su VSDFV biudžetu. Atsakovės teigia, kad UAB „Lensona“ turėjo ir kito nekilnojamojo turto, iš kurio ieškovai galėjo patenkinti savo reikalavimus, tačiau iš kartu su prašymu iškelti bankroto bylą pateiktos 2020 m. UAB „Lensona“ balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „Lensona“ turėjo 53 450 Eur nuostolio, įmonės turtas sudarė 255 122 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 306 072 Eur. Nors įmonės nemokumo klausimas šioje byloje nesprendžiamas, tačiau jau iš 2020 m. balanso matyti, kad UAB „Lensona“ atitiko Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 punkte nurodytus nemokumo kriterijus – jos įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę. Juridinis asmuo, turintis įsipareigojimų daugeliui kreditorių, įskaitant ir VSDFV biudžetą, elgdamasis atsakingai, gautais už sudarytus sandorius pinigais bandytų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir valstybės biudžetu, tačiau UAB „Lensona“ to nepadarė. Taigi, UAB „Lensona“ arba už ginčijamą sandorį negavo pinigų, arba jų nepanaudojo atsiskaityti su kreditoriais. Teismas nusprendė, kad labiau tikėtinas yra ieškovų teiginys, jog ginčijamas sandoris buvo neatlygintinis.

11.       UAB „Lensona“, iš esmės būdama nemoki bei turėdama įsipareigojimų kreditoriams, sudarydama neatlygintinį sandorį ir taip iš esmės panaikindama savo galimybes atsiskaityti, buvo nesąžininga savo kreditorių (ieškovų) atžvilgiu.

12.       UAB „Verslo link“ nesąžiningumą pagrindžia jos vadovo N. B. sąsajos su UAB „Lensona“. Ieškovai D. I. ir R. L. nurodė, kad prieš sudarant preliminariąją sutartį jiems turtą (duomenys neskelbtini) aprodė ir UAB „Lensona“ interesams atstovavo nekilnojamojo turto brokeris N. B., kuris yra UAB „Verslo link“ vadovas. Kai ieškovai sutarė dėl ginčo turto įsigijimo, šis turtas priklausė UAB „Lensona“, kuri buvo atstovaujama UAB „Verslo link“ dabartinio vadovo. Ginčo turtą perleido neatlygintinai būtent UAB „Verslo link“, kuri atstovavo UAB „Lensona“ interesams. Taigi, atsakovės yra susijusios per fizinį asmenį N. B., todėl laikytina, kad ir UAB „Verslo link“ yra nesąžininga. Priešinga išvada prieštarautų protingumo principui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), nes akivaizdu, kad jeigu asmuo kokiu nors būdu atstovauja abiem sandorio šalims, jis turi tam tikrą suinteresuotumą, kad sandoris jam būtų maksimaliai naudingas.

13.       UAB „Lensona“, sudariusi su UAB „Verslo link“ ginčijamą sandorį ir suprasdama, kad turi neįvykdytų įsipareigojimų visiems ieškovams, ginčijamą sandorį sudarė neatlygintinai. Tokiu būdu ji šiurkščiai pažeidė visų ieškovų teises, nes visiškai panaikino galimybę įvykdyti savo prievoles ieškovams, atitinkamai apsunkindama ir ieškovų galimybes patenkinti savo reikalavimus.

14.       UAB „Lensona“ neturėjo pareigos perleisti ginčo turtą pagal ginčijamą sandorį, kuriame nenurodomos aplinkybės, galinčios pagrįsti kokį nors susitarimą. Atsakovės nurodo, kad privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, nes buvo įsipareigojusios 2021 m. vasario 17 d. preliminariąja sutartimi. Tačiau net ir po šios preliminariosios sutarties sudarymo UAB „Lensona“ toliau ieškojo kitų pirkėjų tam pačiam ginčo butui (duomenys neskelbtini) ir sudarė preliminariąją sutartį su ieškovais D. I. ir R. L.. UAB „Lensona“, esant sudarytai vienai preliminariajai sutarčiai, su kitais asmenimis sudarydama kitą preliminariąją sutartį, elgėsi nesąžiningai. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę ir į tai, kad atsakovės yra susiję asmenys, teismas konstatavo, kad, priešingai nei nurodyta 2021 m. vasario 17 d. preliminariosios sutarties 2.2 punkte, šalių ketinimai perleisti ir įsigyti turtą nebuvo rimti. Taigi, šalys neturėjo pareigos sudaryti ginčijamos sutarties.

15.       Teismas nusprendė, kad buvo įrodytos visos actio Pauliana sąlygos, todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančia ab initio UAB „Lensona“ ir UAB „Verslo link“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

16.       Ginčo turtas vis dar priklauso nesąžiningam trečiajam asmeniui UAB „Verslo link“, todėl restitucija natūra yra įmanoma. Už sandorį pinigai realiai nebuvo sumokėti, t. y. ginčijamas sandoris buvo sudarytas neatlygintinai, pažeidžiant CK 6.930 straipsnį, todėl taikytina vienašalė restitucija – UAB „Lensona“ grąžintinas ginčijama sutartimi perleistas turtas.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Verslo link“ apeliacinį skundą, 2022 m. spalio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 

18.       Kolegija nurodė, kad UAB „Verslo link“ neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad ieškovai turi neabejotiną reikalavimo teisę atsakovei UAB „Lensona“; 1 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

19.       Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo sutartis buvo sudarytas neatlygintinai, tačiau nekonstatavo, jog šalys sudarė dovanojimo, panaudos ar bet kokį kitą neatlygintinį sandorį. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad atsakovės 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Lensona“ perleido UAB „Verslo link“ ginčo turtą. Iš teismo sprendimo argumentų akivaizdu, kad atsakovės neįrodė fakto, jog pagal šį sandorį UAB „Verslo link“ atsiskaitė, t. y. UAB „Verslo link“ realiai perdavė pinigus atsakovei UAB „Lensona“ už įsigyjamą turtą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad vien tas faktas, jog šalys sutartį pavadino pirkimo–pardavimo ir nurodė joje atsiskaitymo tvarką, nepagrindžia, kad pinigai už įgyjamą ginčo turtą iš tiesų buvo perduoti atsakovei UAB „Lensona“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė UAB „Verslo link“ pinigų už įgyjamą turtą iš tiesų neperdavė atsakovei UAB „Lensona“.

20.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai ginčijo visą atsakovių sudarytą sandorį, nėra pagrindo teigti, jog ieškovai privalėjo papildomai šioje byloje ginčyti ir visus kitus su ginčijama sutartimi susijusius sandorius, įskaitant ir sutarties punktus dėl atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, pavedimais, įskaitymais ir t. t.

21.       Byloje pateikta UAB „Verslo link“ ir E. S. (E. S.) 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartis, pagal kurią pastarasis įsipareigojo suteikti atsakovei 80 000 Eur paskolą. Byloje taip pat pateikti E. S. banko sąskaitos išrašai, pagal kuriuos jis tam tikras pinigų sumas pervesdavo UAB „Lensona“ (pavyzdžiui, 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. vasario 22 d. ir t. t.). Ginčijamoje sutartyje nurodoma, kad ginčo turto kaina – 148 000 Eur, ji buvo sumokėta tokia tvarka: 75 220 Eur grynaisiais pinigais prieš šios sutarties pasirašymą, 44 080 Eur pavedimu prieš šios sutarties pasirašymą, 28 700 Eur įskaitymo būdu. Bendra E. S. pervestų pinigų suma sudaro 50 580 Eur, o ne 44 080 Eur, tačiau tai neatitinka notarinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Nei preliminariojoje sutartyje, nei jos pakeitimuose ar notariškai patvirtintoje sutartyje nebuvo nurodyta, kad už UAB „Verslo link“ atsiskaitys tretieji asmenys, pervesdami ir (arba) perduodami UAB „Lensona“ mokėtinas sumas. Be to, E. S. atlikti pavedimai nepatvirtina, kad buvo atlikti pagal UAB „Verslo link“ ir E. S. 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartį. E. S. mokėjimo pavedimuose UAB „Lensona“ nurodyta, jog jie atliekami pagal paskolos sutartį. Tačiau nenurodytas nei jos numeris, nei sudarymo data, nei faktas, kad jie yra atliekami už UAB „Verslo link“. Be to, pervesta UAB „Lensona“ paskolos suma neatitinka ir pačios 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutarties, kuria susitarta dėl 80 000 Eur paskolos.

22.       Susitarime, sudarytame 2021 m. gegužės 5 d. prie preliminariosios sutarties, šalys nurodė, jog pagal preliminariosios sutarties sąlygas UAB „Verslo link“ atsakovei UAB „Lensona“ sumokėjo 86 080 Eur, tačiau pagal jos pateiktus įrodymus išeitų, kad UAB „Verslo link“ faktiškai sumokėjo 92 580 Eur. UAB „Verslo link“ pateikė į bylą kasos išlaidų orderius, kurių bendra suma yra 75 220 Eur ir kurie galėtų patvirtinti UAB „Lensona“ sumokėtas sumas. Vis dėlto vien patys kasos išlaidų orderiai negali patvirtinti atsiskaitymo fakto, nes byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad UAB „Verslo link“ kasoje buvo nurodyto dydžio suma. Į atsakovės UAB „Lensona“ kasos knygą nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. yra įtraukti tik iš UAB „Verslo link“ galimai gauti grynieji pinigai, tačiau neįrodžius, jog UAB „Verslo link“ turėjo kasoje nurodyto dydžio sumą, nėra pagrindo teigti, kad tokia suma pardavėjai buvo perduota. Be to, nepateikus atsakovės UAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos dokumentų nėra įmanoma patikrinti, ar į jos apskaitą buvo tinkamai įtrauktos iš E. S. ir UAB „Verslo link“ gautos lėšos, o esant neatitikimų tarp pateiktų rašytinių įrodymų ir procesiniuose dokumentuose nurodomų teiginių, šie įrodymai vertintini kaip nepatikimi. UAB „Lensona“, gavusi iš pirkėjos UAB „Verslo link“ atitinkamo dydžio pinigų sumą, privalėjo panaudoti ją tam, kad atsiskaitytų su kreditoriais arba veiklai vykdyti. Tai, kad UAB „Lensona“ iš UAB „Verslo link“ pinigų negavo, patvirtina faktas, jog antstolis A. Naujokaitis negalėjo išieškoti skolos nė vienam iš ieškovų, kadangi UAB „Lensona“ nekilnojamojo turto ir lėšų sąskaitoje jau nebeturėjo. Šioje bylos stadijoje jau žinoma, kad UAB „Lensona“ bankroto administratorei neperdavė įmonės turto ir dokumentų, todėl bankroto administratorė negali patikrinti, ar iš tiesų atsakovė UAB „Lensona“ grynuosius pinigus gavo ir ar jie buvo tinkamai įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

23.       Susitarime, sudarytame 2021 m. gegužės 5 d. prie preliminariosios sutarties, šalys nurodė, jog pagal preliminariosios sutarties sąlygas UAB „Verslo link“ atsakovei UAB „Lensona“ susitarimo sudarymo dieną jau buvo sumokėjusi 86 080 Eur. Tą pačią dieną UAB „Lensona“ sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl ginčo turto su ieškovais, pagal kurią gavo 21 900 Eur avansą už turto pirkimą. Liko neaišku, kodėl tariamai gavusi iš UAB „Verslo link“ daugiau nei pusę nekilnojamojo turto kainos, kurią pastaroji sumokėjo gavusi paskolą iš E. S., atsakovė UAB „Lensona“ tęsia pirkėjų paieškas ir už to paties turto pardavimą, tik iš kitų pirkėjų, paėmė avansą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad atsakovių teiginiai apie pinigų realų gavimą yra labiau deklaratyvūs. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė UAB „Lensona“ jokių pinigų iš atsakovės UAB „Verslo link“ už parduodamą ginčo turtą negavo.

24.       Į bylą pateikta 2021 m. rugpjūčio 26 d. sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalių pirkimo ir pardavimo nėra pasirašyta nei šalių, nei patvirtinta notaro, todėl ši sutartis neįrodo, kad nurodytas butas buvo parduotas būtent tuo metu, kaip teigia UAB „Verslo link“. Sutarties preambulėje pirkėju yra nurodytas G. M., o prie parašų – jog sutartį turėjo pasirašyti J. L. ir G. M.. Į bylą pateikta 2021 m. rugpjūčio 10 d. sutartis, sudaryta tarp J. L., V. Ž. (V. Ž.) ir UAB „Lensona“, dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo ir pardavimo (sutartis patvirtinta notaro, notarinio registro Nr. 10170). 2021 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta sutartis tarp UAB „Lensona“ ir M. P., atstovaujamo A. B., dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo ir pardavimo. Nurodytos sutarties 18 puslapyje nurodyta „Aš, Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras(-ė) Rolandas Kirlys, sutartį, kurią pasirašė K. U., atstovaujanti UAB „Lensona“, J. L. ir V. Ž., tvirtinu“, tačiau sutarties data jau yra nurodyta 2021 m. rugpjūčio 17 d., notarinio registro Nr. 10666, nors paskutiniame puslapyje padėtas parašas atitinka A. B. parašą, kuris dominuoja visuose likusiuose sutarties puslapiuose. Kolegija konstatavo, kad nurodytos aplinkybės kelia abejonių ne tik pateiktų į bylą įrodymų patikimumu, tačiau ir tuo, kad jie gali patvirtinti argumentus dėl nekilnojamojo turto pardavimo (sandorių) realumo. Šių sandorių realumą paneigia ir faktas, kad pagal notarines sutartis 2021 m. rugpjūčio mėn. (UAB „Lensona“) turėjo gauti 9000 Eur, o per 30 kalendorių dienų, t. y. 2021 m. rugsėjo mėn., turėjo gauti likusias sumas. Duomenų apie tokių lėšų gavimą nėra pateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

25.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė UAB „Lensona“, sudariusi su atsakove UAB „Verslo link“ ginčijamą sutartį ir suprasdama, jog turi neįvyktų įsipareigojimų visiems ieškovams, negavusi atlyginimo už ginčijama sutartimi parduodamą turtą, šiurkščiai pažeidė visų ieškovų teises, nes panaikino galimybę įvykdyti savo prievoles ieškovams, atitinkamai apsunkindama ir ieškovų galimybę patenkinti savo reikalavimus. Atsakovė UAB „Lensona“ neturi nekilnojamojo turto, iš kurio galima būtų (arba galima buvo ginčo sutarties sudarymo metu) patenkinti ieškovų reikalavimus. Tą patvirtino ir faktas, kad antstolis A. Naujokaitis negalėjo išieškoti skolos nė vienam ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Lensona“ bankroto bylos stadijoje patvirtinti kreditorių reikalavimai jau viršija 400 000 Eur, kritiškai vertintini atsakovės UAB „Verslo link“ argumentai, kad ieškovai galėjo savo reikalavimus patenkinti iš kito atsakovei UAB „Lensona“ priklausančio turto, pavyzdžiui, transporto priemonių.

26.       Jau 2020 m. atsakovės UAB „Lensona“ įsipareigojimai viršijo turtimą turtą. Ir nors teismo nutartis iškelti atsakovei UAB „Lensona“ bankroto bylą buvo priimta jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, bankroto byloje nustatyti faktai šios nutarties priėmimo metu tik sustiprina įsitikinimą dėl teismo sprendimo pagrįstumo. Bankroto byloje nustatyti duomenys leidžia spręsti, kad atsakovei UAB „Verslo link“ sudarant ginčijamą sandorį su UAB „Lensona“ buvo žinoma, jog pastaroji susiduria su rimtais finansiniais sunkumais.

27.       Būdama sąžininga sandorio šalis, atsakovė UAB „Lensona“ nebūtų sudariusi dviejų preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių dėl to paties turto. Dėl atsakovės kaltės nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties atsakovei taip pat turėjo būti taikomos sankcijos, t. y. grąžinti gautą avansą ir sumokėti 5000 Eur baudą. Kolegija sutiko su UAB „Verslo link“ argumentu, kad, nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį, atsakovei UAB „Lensona“ būtų taikomos gerokai didesnės sankcijos. Tačiau sudaryti dvi preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis su skirtingais pirkėjais buvo gana rizikingas ir neefektyvus verslo sprendimas. Ypač turint omenyje tai, kad UAB „Verslo link“ žinojo apie visas sandoriui sudaryti reikšmingas aplinkybes, o ieškovai apie šias aplinkybes informuoti nebuvo.

28.       Ieškovams D. I. ir R. L. prieš preliminariosios sutarties dėl turto (duomenys neskelbtini) sudarymą turtą aprodė ir atsakovės UAB „Lensona“ interesams atstovavo nekilnojamojo turto brokeris N. B., kuris yra atsakovės UAB „Verslo link“ vadovas. Turto brokeris gali atstovauti ir kito fizinio ar juridinio asmens interesams parduodamas nekilnojamojo turto objektą, tačiau nagrinėjamoje byloje jo veikimas negali būti laikomas sąžiningu. N. B. nenurodė ieškovams svarbių su ginčo turtu susijusių faktų, pvz., kad jo vadovaujama bendrovė turi tokias pat teises į ginčo turtą kaip ir ieškovai, kad jo vadovaujama įmonė su atsakove UAB „Lensona“ taip pat yra sudariusi preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kad turtas yra apsunkintas hipoteka ir pan. Tikėtina, kad ieškovai, žinoję pirmiau nurodytą informaciją, nebūtų sutikę sudaryti net ir preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties, atitinkamai nebūtų sumokėję avanso, kurį šiuo metu atgauti gali nebent tik pareiškę reikalavimą UAB „Lensona“ bankroto byloje. Šiuo atveju labiau yra tikėtina, kad abiem atsakovėms buvo naudinga visos informacijos neatskleisti ir gauti naudos sau.

29.       Ieškovai teisingai pažymėjo, kad R. L. ir D. I. atsisakė pirkti turtą dėl to, kad prieš pasirašant notarinę pirkimo–pardavimo sutartį sužinojo, jog jis yra apsunkintas hipoteka. Ieškovų ir atsakovės UAB „Lensona“ sudaryta taikos sutartis patvirtina, kad pastaroji savo kaltę dėl neatskleistos informacijos pripažino, kadangi sutiko ieškovams grąžinti beveik visą sumokėtą avansą, atskaičius minimalią sumą, skirtą nuostoliams padengti (1500 Eur). Priešingu atveju tikėtina, kad atsakovė UAB „Lensona“ reikalautų, jog ieškovai atlygintų nuostolius dėl preliminariosios sutarties sąlygų nevykdymo, ir reikalautų ieškovams pritaikyti sutartyje nurodytas pasekmes (pvz., 5000 Eur baudą).

30.       Kolegija konstatavo, kad atsakovė UAB „Verslo link“ ne tik žinojo apie atsakovės UAB „Lensona“ suprastėjusią finansinę padėtį, tačiau tai žinodama sutiko sudaryti su ja turto pirkimo–pardavimo sutartį ir taip išvengti reikalavimų nukreipimo bent į šį nekilnojamojo turto objektą.

31.       Atsakovėms šioje byloje neįrodžius atsiskaitymo fakto, nėra pagrindo UAB „Lensona“ įpareigoti grąžinti UAB „Verslo link“ sumokėtos kainos. Nagrinėjamoje situacijoje restitucija yra objektyviai galima, turtas nėra perleistas, todėl turi būti grąžintas UAB „Lensona“ nuosavybėn.  

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

 

32.       Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Verslo link“ prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis 2613,60 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, 2085 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.                      Teismai, pažeisdami CK 6.193 straipsnį, netinkamai aiškino ginčo sutartį ir nepagrįstai ją kvalifikavo kaip neatlygintinį sandorį, dėl to netinkamai nustatė būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas. Tai, ar ginčo sutartis yra neatlygintinis sandoris, nulemia šio sandorio pobūdis ir ginčo turto perleidimo sąlygos (pardavimo kaina, kt.), o ne atsiskaitymo pagal ginčo sutartį aplinkybės. Ginčijamos sutarties pavadinimas yra „pirkimo–pardavimo sutartis“, joje nustatyta, kad ginčo turtas perkamas ir parduodamas, nustatyta turto pardavimo kaina, atsiskaitymo sąlygos (ginčo sutarties 2.1, 4.1, 4.2, 5.1 punktai). Nekilnojamojo turto registre sutartis buvo įregistruota kaip pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovai savo kaip kreditorių teisių pažeidimą grindė UAB „Lensona“ turto vertės sumažėjimu pagal ginčo sutartį bendrovei neatlygintinai perleidus turtą. Tai sudarė ieškovų ieškinio pagrindą ir dalyką bei nulėmė šios bylos nagrinėjimo ribas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismai, klaidingai ginčo sutartį vertindami kaip neatlygintinį sandorį, nepagrįstai nustatė kreditoriaus teisių pažeidimą, konstatavę, kad sumažėjo UAB „Lensona“ (skolininko) turto vertė. Tačiau ginčo sutartis yra atlygintinis sandoris, ginčo turtas perleistas už rinkos vertę, tą patvirtina byloje esantys įrodymai (Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo turto vidutinė rinkos vertė buvo 138 800 Eur; ieškovai D. I. ir R. L. ketino turtą pirkti už 146 000 Eur, tačiau preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta; ginčo sutartimi turtas buvo parduotas už 148 000 Eur). Byloje ieškovai neteigė ir neįrodinėjo, kad ginčo sutartyje nurodyta turto kaina yra mažesnė už rinkos vertę. Taigi, UAB „Lensona“ (skolininkė) vietoje turto gavo ekvivalentinę sumą pinigais ir jos mokumas nekito, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo sutarties sudarymas pažeidė kreditorių teises.

32.2.                       Byloje nustačius, kad ginčo sutartis yra atlygintinis sandoris, neturėtų būti sprendžiamas klausimas, ar buvo atlikti sutartyje nustatyti mokėjimai, nes tai yra ne sutarties sudarymo, o vykdymo klausimai, kurie yra už šios bylos nagrinėjimo ribų. Jeigu tariamai ginčo sutartis netinkamai buvo įvykdyta (nesumokėta kaina), kreditorių teisės turi būti ginamos ne actio Pauliana pagrindu ginčijant sutartį, o kitais būdais, pvz., reiškiant netiesioginį ieškinį dėl nesumokėtos kainos priteisimo (CK 6.638 straipsnio 1 dalis) ar inicijuojant sutarties nutraukimą dėl nesumokėtos turto kainos. UAB „Lensona“ atlikti mokėjimai, panaudojant pagal sutartį gautas lėšas, yra atskiri (savarankiški) sandoriai, kurie šioje byloje nebuvo ginčijami (CK 1.63 straipsnio 1–3 dalys, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnis). Atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, šioje byloje turėjo būti sprendžiamas tik ginčo sutarties teisėtumo klausimas, o ne jos vykdymo ar pagal ginčo sutartį UAB „Lensona“ gautų lėšų panaudojimo klausimai, nes dėl to ieškinio reikalavimų nebuvo pareikšta.

32.3.                      Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai), nes:

32.3.1.                      Notaro patvirtintai sutarčiai, kurioje patvirtintas ginčo turto kainos sumokėjimo faktas, nepagrįstai netaikyta oficialaus rašytinio įrodymo galia (CPK 197 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2009; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009), taip pat kainos sumokėjimo prezumpcija, kuri turi būti taikoma pagal ginčo sutarties 5.2 punktą ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnį. Ieškovams ginčijant ginčo sutartį, kaip neatlygintinį sandorį actio Pauliana pagrindu, nesiremiant kitais sandorių negaliojimo pagrindais bei neprašant pripažinti negaliojančiais ginčo sutarties 5.1.1 ir 5.2 punktų, kuriais notarine tvarka patvirtintas ginčo turto kainos sumokėjimas, teismai negalėjo peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir actio Pauliana pagrindu pripažinti, kad į sutartį įtrauktas patvirtinimas dėl kainos sumokėjimo yra neteisingas.

32.3.2.                      Byloje esant pasirašytiems kasos išlaidų orderiams, atitinkantiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus, nepagrįstai netaikyta pinigų sumokėjimo prezumpcija ir nepagrįstai konstatuota, kad UAB „Verslo link“ dar papildomai turi įrodyti, jog kasoje turėjo pakankamai lėšų mokėjimams iš kasos atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018). Ginčo sutarties 5.1.1 punkte nustatyta, kad 75 220 Eur pirkėja UAB „Verslo link“ sumokėjo pardavėjai UAB „Lensona“ grynaisiais pinigais prieš sutarties pasirašymą. Pagal kasos išlaidų orderius atlikti mokėjimai grynaisiais pinigais yra įtraukti į byloje esančias atsakovių kasos knygas, būtent: UAB „Lensona“ 2021 m. vasario ir rugpjūčio mėn. kasos knygose, o UAB „Verslo link“ – 2021 m. vasario ir rugpjūčio mėn. kasos knygose. Taikant pinigų sumokėjimo prezumpciją, atsakovės papildomai neturėjo įrodinėti pinigų sumokėjimo fakto kitais įrodymais. Įrodinėjimo pareiga paneigti grynųjų pinigų sumokėjimo faktą turėjo būti priskirta ieškovams. Kita vertus, byloje esančiose 2021 m. vasario ir rugpjūčio mėn. UAB „Verslo link“ kasos knygose nurodyta, kad bendrovės kasoje buvo grynųjų pinigų, ir užfiksuoti jų išmokėjimai UAB „Lensona“. Pagal Taisykles grynųjų pinigų priėmimas į įmonės kasą ir išmokėjimas iš jos laikomas kasos operacijomis, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Į UAB „Lensona“ 2021 m. vasario ir rugpjūčio mėn. kasos knygas įtrauktos atsakovės UAB „Lensona“ piniginės operacijos su grynaisiais pinigais, gautais pagal ginčo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovių kasos knygų.

32.3.3.                      Ginčo sutarties 5.1.2 punkte nustatyta, kad 44 080 Eur pirkėja UAB „Verslo link“ sumokėjo pardavėjai UAB „Lensona“ pavedimu prieš ginčo sutarties pasirašymą. 2021 m. vasario 7 d. E. S. ir UAB „Verslo link“ sudarė paskolos sutartį Nr. 2021/02/17, kuria paskolos davėjas E. S. įsipareigojo paskolos gavėjai UAB „Verslo link“ suteikti 80 000 Eur paskolą, pervesdamas lėšas į trečiojo asmens UAB „Lensona“ banko sąskaitą arba grynaisiais pinigais, o paskolos sutarties 1.2 punkte nustatė, kad suteikiamų lėšų panaudojimo tikslinė paskirtis – trečiajam asmeniui UAB „Lensona“ nuosavybės teise priklausančio kotedžo įsigijimo finansavimas. E. S. 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 15 d. AB SEB banko išrašas patvirtina, kad mokėjimo pavedimais pagal ginčo sutartį į UAB „Lensona“ banko sąskaitą E. S. pervedė 44 080 Eur, kaip ir nustatyta ginčo sutarties 5.1.2 punkte. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad bendra E. S. pervestų pinigų suma – 50 580 Eur, nes neįvertino 2021 m. kovo 25 d. mokėjimo, kuriuo UAB „Lensona“ grąžino E. S. 6500 Eur. Kita vertus, lieka neaišku, kodėl teismas, nustatęs (nors ir klaidingai), kad banko pavedimais sumokėta daugiau, nei nurodyta ginčo sutartyje, nusprendė, kad tai paneigia turto kainos (jos dalies) sumokėjimą. Atsakovės nuomone, teismas neatskleidė ginčo esmės, nes liko neaišku, kokia šių mokėjimų paskirtis ir padariniai, šių pinigų grąžinimo klausimas neišspręstas.

32.3.4.                      Teismai nevertino bylos įrodymų, kad dalis turto kainos – 28 700 Eur – buvo apmokėta pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią iš UAB „Lensona“ 28 700 Eur skola hipotekos kreditorei UAB „Atominis vėjas“ buvo perkelta UAB „Verslo link“. Byloje nebuvo ginčijamas ar paneigtas šis skolos įskaitymas, nenustatytos su tuo susijusios aplinkybės, teismai dėl šio įskaitymo nepasisakė.

32.3.5.                      Sprendžiant, ar ginčo sutartis yra atlygintinis sandoris ir ar UAB „Verslo link“ sumokėjo UAB „Lensona“ ginčo sutartyje nustatytą kainą, yra teisiškai nesvarbu, kaip UAB „Lensona“ panaudojo iš UAB „Verslo link“ gautas lėšas. Tai, kad UAB „Lensona“ nenaudojo lėšų atsiskaityti su ieškovais, nereiškia, kad UAB „Lensona“ pagal ginčo sutartį negavo lėšų, taip pat kad gautos lėšos turėjo būti naudojamos atsiskaityti būtent su ieškovais. Iš byloje esančių UAB „Lensona“ 2021 m. vasario ir rugpjūčio mėn. kasos knygų matyti, kad dalį grynaisiais pinigais gautų lėšų UAB „Lensona“ įnešė (pervedė) į UAB „Lensona“ banko sąskaitą, dalį panaudojo atsiskaityti su įmonės darbuotojais (atskaitingais asmenimis).

32.4.                      Atsakovės turėjo sutartinę prievolę sudaryti ginčo sutartį, tai patvirtina šio sandorio privalomumą ir panaikina galimybę tokį sandorį ginčyti actio Pauliana pagrindu. 2021 m. vasario 17 d. atsakovės sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią pardavėja įsipareigojo parduoti pirkėjai ginčo turtą už 148 000 Eur. 2021 m. gegužės 5 d. atsakovės pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė atidėti 2021 m. vasario 17 d. preliminariosios sutarties vykdymą su sąlyga, kad UAB „Lensona“ su naujais pirkėjais sudarys ginčo turto notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, o iš lėšų, gautų už šio turto pardavimą, bus grąžinti UAB „Verslo link“ pagal 2021 m. vasario 17 d. preliminariąją sutartį atlikti mokėjimai; UAB „Lensona“ nesudarius su naujaisiais pirkėjais turto notarinės pirkimo–pardavimo sutarties arba tokią sutartį nutraukus ar (ir) panaikinus, atsakovės įsipareigojo per 30 dienų nuo tokių sąlygų atsiradimo 2021 m. vasario 17 d. preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. 2021 m. gegužės 5 d. tarp UAB „Lensona“ ir D. I. bei R. L. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl ginčo turto pirkimo, o 2021 m. rugpjūčio 18 d. – taikos sutartis, kuria buvo nutraukta 2021 m. gegužės 5 d. preliminarioji sutartis. Po 2021 m. gegužės 5 d. preliminariosios sutarties nutraukimo kilo atsakovių prievolė sudaryti turto pardavimo sutartį pagal 2021 m. vasario 17 d. preliminariąją sutartį ir 2021 m. gegužės 5 d. susitarimą, kurie yra galiojantys ir byloje neginčyti, todėl jų ekonominė vertė šioje byloje neturėjo būti vertinama. Jeigu UAB „Lensona“ nebūtų sudariusi ginčo sutarties, būtų turėjusi prievolę grąžinti pagal 2021 m. vasario 17 d. preliminariąją sutartį gautą 86 080 Eur avansą ir pagal 2021 m. gegužės 5 d. susitarimo 6 punktą sumokėti baudą, lygią pusei avanso sumos, t. y. 43 040 Eur. Teisės aktais nėra draudžiama sudaryti preliminariąsias sutartis su keliais pirkėjais. Teisinė sąvoka „ketinimų sudaryti pagrindinę sutartį rimtumas“ apskritai netaikytina actio Pauliana instituto atveju. Ginčo sutartis buvo įprastas sandoris UAB „Lensona“ praktikoje (bylai aktualiu laikotarpiu buvo sudarytos dar trys notarinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis atlygintinai buvo perleistas kitas UAB „Lensona“ nekilnojamasis turtas), tuo metu UAB „Lensona“ bankroto byla nebuvo keliama ir nebuvo taikomi UAB „Lensona“ turto areštai. Taigi, ginčo sutartis buvo privalomas ir galimas sandoris.

32.5.                      Ginčo sutartis yra atlygintinis sandoris – UAB „Verslo link“ sumokėjo UAB „Lensona“ 148 000 Eur, todėl, pripažinus ginčo sutartį negaliojančia, turėtų būti taikoma dvišalė restitucija, t. y. UAB „Lensona“ turėtų būti grąžintas ginčo turtas, o UAB „Verslo link“ – 148 000 Eur (CK 6.66 straipsnio 3 dalis, 6.145 straipsnis). Be to, teismai neatsižvelgė, kad  pagal ginčo sutarties 5.1.3 punktą dalis kainos – 28 700 Eur – buvo apmokėta pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. skolos perkėlimo sutartį perkeliant UAB „Lensona“ 28 700 Eur skolą hipotekos kreditoriui, todėl buvo atliktas 28 700 Eur įskaitymas. Teismai turėjo išspręsti įskaitytų priešpriešinių šalių prievolių grąžinimo viena kitai klausimą, t. y. įsipareigojimai hipotekos kreditorei turėjo būti grąžinti UAB „Lensona“.

33.       Trečiasis asmuo UAB „Finansista“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo tenkinti kasacinį skundą.

34.       Ieškovai UAB „Finbaltika“, UAB „Angata“, UAB „Nemėja“, D. I., R. L., UAB „Transeva LT“ ir atsakovė UAB „Lensona“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

34.1.                       Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl pareigos ginčyti kvitus, nes ieškinys buvo suformuotas actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis) „dėl kitų kreditoriaus pažeidimų“, ir nereikšminga, kaip šalys pavadino sandorį, nes kreditorių teisės buvo pažeistos perleidžiant turtą už jį visiškai nesumokėjus.

34.2.                      Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovai sandorį ginčija kaip neatlygintinį, nes ieškovų teisių pažeidimas pasireiškė neatsiskaitymu pagal ginčo sutartį ir atitinkamai galimybių įgyvendinti reikalavimus ieškovams sumažėjimu. Ginčo sutarties 9.16 punktas buvo pažeistas, kadangi tuo metu UAB „Lensona“ turėjo neįvykdytų prievolių ieškovams, o ginčo sutarties 9.17 punktas buvo pažeistas, nes UAB „Verslo link“ direktorius, žinodamas apie neįvykdytas prievoles bei suprasdamas UAB „Lensona“ finansinę būklę, sudarė ginčo sutartį, kuri pažeidė kreditorių teises iškeliant turtą į kitą įmonę.

34.3.                       Vien tai, kad šalys nurodė notarui, jog kaina yra sumokėta, nėra ir negali būti laikoma, kad notaras patvirtino, jog už turtą yra atsiskaityta, nes toks aiškinimas iš esmės pažeistų šalių galimybes ginčyti sandorius. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2009 ir 2009 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009.

34.4.                       Pagal 2021 m. gegužės 5 d. susitarimo 2 punktą UAB „Verslo link“ buvo sumokėjusi 86 080 Eur grynaisiais UAB „Lensona“, tačiau kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo sumokėta 75 220 Eur, nors pati UAB „Verslo link“ pateikia įrodymus, kad tą dieną buvo sumokėta 28 000 Eur. Byloje pateiktos kasos knygos neatspindi realios UAB „Lensona“ būklės (antstolis šių lėšų nerado), galimai yra klastojama ir slepiama įmonės tikroji finansinė padėtis, todėl teismas pagrįstai šiais dokumentais nesivadovavo. UAB „Lensona“ tuo pačiu laikotarpiu pardavė dar tris nekilnojamo turto objektus (duomenys neskelbtini), tačiau už parduotą turtą gautos pajamos nėra nurodytos kasos knygoje, pinigai niekada nebuvo pervesti į įmonės sąskaitą, nes nurodytu laikotarpiu buvo taikomas areštas. Pinigų gavėja UAB „Lensona“ neįtraukė į apskaitą gautų pinigų, jų gavimo faktas nėra patvirtintas, tai lemia, kad UAB „Lensona“ pagrindo perleisti nuosavybę neturėjo.

34.5.                      Kasaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018 nurodyta, kad kasos išlaidų orderyje nurodyta suma buvo nuginčyta kitais įrodymais.

34.6.                      Kasaciniame skunde nurodoma, kad ginčo sutarties 5.1.2 punkte nurodytą mokėjimą pavedimu patvirtina paskolos sutartis su E. S.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas aiškiai pasisakė dėl E. S. mokėjimų, kad jie nesusiję su UAB „Verslo link“ mokėjimais.

34.7.                      UAB „Verslo link“ neteikė duomenų apie realią skolą UAB „Lensona“. Skolos perkėlimas yra neteisėtas, nes kasaciniame skunde nenurodoma, kokia skola buvo perkelta. Priešpriešinis įskaitymas negalėjo būti atliekamas pagal sandorį, kadangi egzistavo kiti kreditoriai, todėl, remiantis actio Pauliana sąlygomis, šis įskaitymas prieštaravo kreditorių interesams ir sudarė atskirą prielaidą pripažinti sandorį pažeidžiančiu kreditorių interesus. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.9301 straipsnio taikymo yra atskira teisinė prielaida ieškiniui teikti, kuri iš esmės yra susijusi su actio Pauliana pagrindų taikymu, todėl kasacinis skundas tik papildo ieškovų argumentus dėl ginčo sandorio neteisėtumo.

34.8.                      2021 m. vasario 17 d. preliminariojoje sutartyje ir ginčo sutartyje nesutampa perduotos už turtą sumos (atitinkamai 86 080 Eur ir 75 220 Eur). Visos lėšos perduotos grynaisiais pinigais, kurių nė viena šalis nematė ir iš jų nebuvo atsiskaitoma su kreditoriais, tai lemia preliminariosios sutarties fiktyvumą, kadangi toks dokumentas atsirado tik teisme.

34.9.                      UAB „Verslo link“ direktorius, veikdamas kaip UAB „Lensona“ atstovas, 2021 m. gegužės 5 d. su pirkėjais pasirašė kitą preliminariąją sutartį dėl ginčo turto pardavimo. UAB „Lensona“ preliminariojoje sutartyje nenurodė jokių turto suvaržymų. Neretai įmonė, turėdama finansinių sunkumų ir siekdama išvengti bankroto, sandoriais prisiima įvairių įsipareigojimų, tačiau tai nelemia išvados, kad ji privalėjo šiuos prisiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2001). UAB „Lensona“ neturėjo pareigos perleisti turtą pagal ginčijamą sandorį, kuriame nenurodomos jokios aplinkybės, kurios galėtų grįsti kokį nors susitarimą, o visos jos atsirado ir paaiškėjo tik pradėjus nagrinėti bylą, nors iki to laiko tam pačiam turtui sudarytose sutartyse nėra jokių atsakovių nurodytų preliminariųjų sutarčių. Be to, įstatyme nustatyta pareiga įvykdyti savo prievolę savaime nereiškia asmens pareigos sudaryti sandorį. Pavyzdžiui, egzistuojanti skolininko piniginė prievolė negali būti CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste vertinama kaip skolininko pareiga sudaryti kokius nors kitokius sandorius, siekiant atsiskaityti su kreditoriumi (parduoti savo turtą, imti paskolą arba kreditoriui perleisti savo turtą ar turtines teises ir pan.). Skola kitam kreditoriui negali būti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-105/2009).

34.10.                      Ginčas šiuo atveju kilo dėl nesąžiningumo, t. y. tarpininkas pardavinėjo UAB „Lensona“ turtą, tačiau, bendrovei tapus nemokiai, tarpininkas įsteigė UAB „Verslo link“, kuri neva įsigijo ginčo turtą, nors kaina taip ir nebuvo sumokėta, o tuo metu buvę kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti. UAB „Lensona“ ir UAB „Verslo link“ yra susijusios per šios bendrovės direktorių N. B., todėl laikytina, kad ir UAB „Verslo link“ yra nesąžininga. Priešinga išvada prieštarautų protingumo principui (CK 1.5 straipsnis), nes akivaizdu, kad jeigu asmuo atstovauja abiem sandorio šalims, jis turi tam tikrą suinteresuotumą, kad sandoris jam būtų maksimaliai naudingas. 

34.11.                      Ieškovai pateikė įrodymus, kad jokio turto UAB „Lensona“ neturi, todėl nebuvo galimybės nukreipti išieškojimo į kitą turtą. Ieškovai, gindami savo teises, pasirinko būtent ginčo sutarties ginčijimą, kadangi jau tuo metu visi įsipareigojimai buvo pradelsti, antstolis A. Naujokaitis nustatė, kad nėra galimybės išieškoti skolas, todėl sutartis, kuri sukėlė daugiausia abejonių ir buvo nesąžininga, atsižvelgiant į pirkėjo asmenį, buvo užginčyta. Fakto, kad buvo sudaryti ir kiti sandoriai dėl kito bendrovės turto perleidimo, patikrinimas yra UAB „Lensona“ nemokumo administratoriaus diskrecija. Ginčo turtas buvo vienintelis ir paskutinis UAB „Lensona“ turtas, kadangi kitais anksčiau parduotais įkeistais objektais  buvo užtikrinti kitų įsipareigojimų vykdymas, todėl fiktyvia ginčo sutartimi buvo siekiama išvengti ne tik įsipareigojimų ieškovams, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, SODRAI, kurios iniciatyva buvo iškelta bankroto byla bendrovei, bei kitiems kreditoriams, kurių reikalavimai siekė apie 300 000 Eur, vykdymo.

34.12.                      Net ir laikant, kad atsakovių preliminarioji sutartis buvo reali, sudarant ginčo sutartį, UAB „Verslo link“ būtų suteiktas pirmumas sandorio sudarymo dieną, o tai įrodo kreditorių lygiateisiškumo pažeidimą. Tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).

34.13.                      Atsakovės nesugebėjo įrodyti sandorio atlygintinumo, jų pateiktuose dokumentuose egzistuoja sumų neatitikimai, nepateikti lėšų pervedimą pagrindžiantys įrodymai, nors būtent jos turėjo įrodymais patvirtinti savo argumentus.

34.14.                      UAB „Lensona“ bankroto byloje nustatyta, kad bendrovė 2020 m. jau buvo nemoki, ginčo sandoris sudarytas 2021 m. rugpjūčio 27 d., taigi, atsakovės, suprasdamos, kad nėra galimybių parduoti turto, nes reikės atsiskaityti su kreditoriais, priėmė sprendimą elgtis nesąžiningai ir neatlygintinai perleisti turtą, pasinaudodamos juridiniu asmeniu.

34.15.                      UAB „Lensona“ atsiliepimu prašė į bylos nagrinėjimą įtraukti hipotekos kreditorę UAB „Finansista“, tačiau pagal pateiktą dokumentą ieškovams D. I. ir R. L. buvo nurodyta vienintelė ginčo turto kreditorė UAB „Atominis vėjas“, kuri ir buvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje ir su kuria buvo atsiskaityta. UAB „Finansista“ niekada neegzistavo kaip kreditorė, turinti kokių nors teisių į ginčo turtą. Jei hipotekos kreditorius ir egzistuotų, tai niekaip nėra susiję su negalimumu išieškoti iš tokio turto, nes hipoteka seka paskui daiktą, ir kreditoriai turi teisę ginčo tvarką išieškoti iš hipoteka apsunkinto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo. UAB „Verslo link“ net nenurodė, koks buvo įsiskolinimas hipotekos kreditoriui.

34.16.                      Ieškovai R. L. ir D. I. taikos sutartį sudarė 2021 m. rugpjūčio 16 d., o ne 2021 m. rugpjūčio 30 d., kaip nurodyta skunde. Ši aplinkybė svarbi tuo, kad ginčo turtas UAB „Verslo link“ buvo perleistas 2021 m. rugpjūčio 27 d., t. y. siekiant, kad nebūtų taikomi papildomi areštai.

34.17.                      Už sandorį pinigai realiai nebuvo sumokėti, t. y. ginčijamas sandoris buvo sudarytas neatlygintinai ir pažeidžiant CK 6.930 straipsnio nuostatas, todėl pagrįstai taikyta vienašalė restitucija – UAB „Lensona“ grąžintas ginčijamu sandoriu perleistas turtas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl ginčo sutarties kvalifikavimo

 

35.       Kasaciniame skunde atsakovė UAB „Verslo link“ nurodo, kad ieškovai savo, kaip kreditorių, teisių pažeidimą grindė UAB „Lensona“ turto vertės sumažėjimu, ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi bendrovei neatlygintinai perleidus atsakovei UAB „Verslo link“ ginčo turtą. Tai sudarė ieškovų ieškinio pagrindą ir dalyką bei apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Atsakovės UAB „Verslo link“ teigimu, teismai nepagrįstai ginčo sutartį kvalifikavo kaip neatlygintinį sandorį, o ne kaip pirkimo–pardavimo sutartį, o tai lėmė, kad nebuvo tinkamai nustatytos sąlygos, būtinos actio Pauliana taikyti. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

36.       Nagrinėjamoje byloje ieškiniu buvo prašoma pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Ieškovai savo, kaip kreditorių, teisių pažeidimą grindė ginčo turto nuosavybės teisės perleidimu faktiškai negavus už ginčo turtą ginčijamoje sutartyje sutartos sumos. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismai turėjo nustatyti aplinkybę, ar iki ginčijamos sutarties sudarymo atsakovė UAB „Verslo link“ sumokėjo už perleidžiamą turtą.

37.       CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą. Atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, leidžiančių ją atskirti nuo dovanojimo sutarties (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.465 straipsnis). Todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 23, 25 punktai).

38.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Lensona“, iš esmės būdama nemoki bei turėdama įsipareigojimų kreditoriams, sudarydama neatlygintinį sandorį ir taip iš esmės panaikindama savo galimybes atsiskaityti, buvo nesąžininga savo kreditorių (ieškovų) atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog šalys būtų sudariusios dovanojimo, panaudos ar bet kokį kitą neatlygintinį sandorį, konstatuotas neatsiskaitymo pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Lensona“ perleido UAB „Verslo link“ ginčo turtą, faktas.

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai ginčijamos sutarties nekvalifikavo kaip neatlygintinio sandorio, nors pirmosios instancijos teismas taip ir įvardijo ginčijamą sutartį. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad pagal ginčijamą sutartį realiai nebuvo atsiskaityta, tą savo ieškinyje nurodė ieškovai ir tai buvo įrodinėjama bylos nagrinėjimo metu, t. y. kad buvo sudaryta ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau sutartimi sutartos kainos pirkėja UAB „Verslo link“ realiai pardavėjai UAB „Lensona“ nesumokėjo, o tai, kaip teigė ieškovai ir konstatavo bylą nagrinėję teismai, lemia pagrindą taikant acio Pauliana institutą pripažinti šią sutartį negaliojančia. Ginčijamoje sutartyje atsakovės nurodė, kaip yra atsiskaitoma už perleidžiamą turtą, t. y. buvo susitarta dėl sandorio atlygintinumo, o tai, minėta, yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių. Kadangi bylą nagrinėję teismai nustatė, kad faktiškai buvo sudarytas atlygintinis ginčo turto pirkimo–pardavimo sandoris, tačiau pagal jį nebuvo atsiskaityta, kas ir buvo šios bylos įrodinėjimo dalykas, tai kasacinio skundo argumentai, kad teismai peržengė ieškinio ribas ir nepagrįstai kvalifikavo ginčijamą sutartį kaip neatlygintinį sandorį, yra nepagrįsti.

 

        Dėl įrodymų vertinimo ir atsiskaitymo pagal ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį fakto nustatymo 

 

40.       Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

41.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

42.       CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

43.       Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią; aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

44.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Toks įrodymas ji yra tais atvejais, kai pateikiama į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą, t. y. kai ji byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys, reikšmingi nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019 25 punktą). Aptariama CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostata taikytina tik oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytoms aplinkybėms, o faktinėms aplinkybėms, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje, tačiau nėra nurodytos oficialiajame rašytiniame įrodyme, ji netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016, 25 punktas).

45.       Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).

46.       Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Verslo link“ nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ginčijama sutartimi buvo pažeistos ieškovų, kaip kreditorių, teisės, nes pagal šią sutartį už ginčo turtą su UAB „Lensona“ buvo atsiskaityta, todėl ši, gavusi už perleistą turtą ekvivalentą pinigais (rinkos vertę), turėjo realią galimybę šią sumą panaudoti tam, kad atsiskaitytų su ieškovais. Atsakovės nuomone, teismai netinkamai vertino įrodymus, patvirtinančius atsiskaitymo už ginčo turtą faktą, būtent: oficialų rašytinį įrodymą – ginčijamą sutartį, kasos išlaidų orderius, atsakovių kasos knygas, E. S. ir UAB „Verslo link“ 2021 m. vasario 7 d. paskolos sutartį Nr. 2021/02/17, UAB „Lensona“ 28 700 Eur skolos hipotekos kreditorei UAB „Atominis vėjas“ (dabar – UAB „Finansista“) perkėlimą UAB „Verslo link“ ginčijama sutartimi. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje esančius duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad atsakovės neįrodė fakto, jog už perleistą ginčo turtą pagal ginčijamą sutartį pirkėja UAB „Verslo link“ atsiskaitė su pardavėja UAB „Lensona“, t. y. jog UAB „Verslo link“ realiai perdavė (pervedė) pinigus UAB „Lensona“ už įsigyjamą ginčo turtą. Teisėjų kolegija šią teismų išvadą laiko pagrįsta.

47.       Notariškai patvirtintos ginčijamos sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad pardavėjas patvirtina, jog šios sutarties 5.1.1 punkte ir 5.1.2 punkte nurodytas sumas (atitinkamai 75 220 Eur ir 44 080 Eur) gavo iš pirkėjo nurodyta tvarka prieš šios sutarties pasirašymą, o nuo šios sutarties pasirašymo ir patvirtinimo momento pirkėjas laikomas visiškai bei tinkamai sumokėjęs šios sutarties 5.1.3 punkte (UAB „Lensona“ 28 700 Eur skolos įskaitymas) nurodytą kainos dalį ir pardavėjas jokių pretenzijų pirkėjui dėl kainos sumokėjimo neturi; šalių susitarimu ši sutartis kartu yra laikoma visiško bei tinkamo pirkėjo atsiskaitymo pagal šią sutartį už daiktus faktą patvirtinančiu dokumentu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamoje sutartyje nėra nurodyta, jog atsiskaitymas – grynųjų pinigų perdavimas ir priėmimas – vyko notaro akivaizdoje, jam stebint, dalyvaujant ar pan. Taip pat šioje sutartyje nėra nurodyta, kad notaro akivaizdoje buvo pervedami pinigai už ginčo turtą. Notaro patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje užfiksuotas tik šalių patvirtinimas dėl iki sutarties pasirašymo įvykusios jos dalyvių atsiskaitymo grynaisiais pinigais ir pavedimu per banką aplinkybės, kuris savaime nepatvirtina, kad notaras tą atsiskaitymą matė. Taigi, notaro patvirtintoje ginčijamoje sutartyje užfiksuotas ir laikomas visiškai įrodytu, iki bus paneigtas kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais, faktas, kad pardavėjas patvirtino, jog nurodytas sutartyje sumas iš pirkėjo nurodyta tvarka prieš šios sutarties pasirašymą gavo, ir kad šalys susitarė, jog pirkėjas yra visiškai atsiskaitęs už ginčo turtą, tačiau aplinkybė, jog pinigai iš tiesų buvo sumokėti ir notaras tai matė, nėra nurodyta šioje sutartyje, todėl oficialiajame rašytiniame įrodyme – notariškai patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje – nenurodytai pinigų sumokėjimo aplinkybei, kuri sudaro įrodinėjimo dalyką šioje byloje, įrodyti CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostata netaikytina. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai, jog šioje byloje turėjo būti taikoma kainos pagal notariškai patvirtintos 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 punktą sumokėjimo prezumpcija, yra nepagrįsti.

48.       Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad ieškovai turėjo teismo prašyti pripažinti negaliojančiais ginčo sutarties 5.1.1 ir 5.2 punktus, kuriais notarine tvarka buvo patvirtintas kainos už ginčo turtą sumokėjimas. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje yra ginčijama visa notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis, taigi, ir atsakovės nurodyti šios sutarties punktai. Kita vertus, minėta, šiais ginčo sutarties punktais buvo patvirtintas ne pats pinigų perdavimo (pervedimo) faktas, o notaro akivaizdoje sudarytas šalių susitarimas, kad už ginčo turtą atsiskaityta sutartyje nurodyta tvarka iki šios sutarties sudarymo, todėl nurodyti ginčo sutarties punktai nei patvirtina, nei paneigia pinigų perdavimo pardavėjui faktą. Be to, tai, kad atsakovės notarui nurodė atsiskaičiusios iki ginčo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo notariškai (išskyrus skolos įskaitymą), šioje byloje ir nebuvo ginčijama. Kadangi notaras, tvirtindamas ginčo sutartį, patvirtino tai, ką atsakovės nurodė dėl atlikto atsiskaitymo, bet ne pinigų perdavimo faktą, tai šis faktas nelaikomas įrodytu notariškai patvirtinta sutartimi ir turi būti nustatomas ieškovams ginčijant šio atsiskaitymo realumą. Taigi, nagrinėjamoje byloje kainos už ginčo turtą sumokėjimo faktas teismų turėjo būti nustatytas įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes kaip visumą kartu su ginčijama  sutartimi, nesuteikiant šiam įrodymui prima facie įrodymo statuso.

49.       Ginčijamos sutarties 5.1.1–5.1.3 punktuose nustatyta, kad ginčo turto kaina yra 148 000 Eur, ji buvo sumokėta tokia tvarka: 75 220 Eur grynaisiais pinigais prieš šios sutarties pasirašymą, 44 080 Eur pavedimu prieš šios sutarties pasirašymą, 28 700 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu nuo šios sutarties pasirašymo. Grynųjų pinigų, t. y. 75 220 Eur, sumokėjimą atsakovės įrodinėjo kasos išlaidų orderiais ir kasos knygų ištraukomis. 44 080 Eur pervedimą už ginčo turtą atsakovės įrodinėjo UAB „Verslo link“ ir E. S. 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartimi, E. S. atliktais banko pavedimais į UAB „Lensona“ sąskaitą.

50.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai nesivadovavo kasos išlaidų orderiais, kurie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, todėl teismai nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Verslo link“ dar papildomai turi įrodyti, jog kasoje turėjo pakankamai lėšų mokėjimams už ginčo turtą atlikti. Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018 (24 punktas), kurioje išaiškinta, kad tais atvejais, kai šalis teigia, kad pinigai buvo išmokėti, ir pateikia kasos išlaidų orderį, atitinkantį Taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai buvo išmokėti, tačiau šalis, teigianti priešingai (kad pinigai nebuvo išmokėti), gali paneigti šią prezumpciją visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, atsakovės UAB „Verslo link“ nuomone, teismai netinkamai apskaičiavo pagal UAB „Verslo link“ ir E. S. 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartį ir E. S. atliktus banko pavedimus į UAB „Lensona“ sąskaitą pervestą sumą, nepagrįstai nesirėmė šiais įrodymais, nors jie patvirtina 44 080 Eur kainos sumokėjimo už ginčo turtą faktą.  

51.       Byloje teismų nustatyta, kad 2021 m. vasario 17 d. atsakovės sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią UAB „Verslo link“ įsipareigojo už 148 000 Eur įsigyti ginčo turtą iš UAB „Lensona“. 2021 m. gegužės 5 d. atsakovės sudarė Susitarimą prie preliminariosios sutarties, kurios 2 punkte nurodė, kad 2021 m. gegužės 5 d. pagal 2021 m. vasario 17 d. preliminariąją sutartį UAB „Verslo link“ yra sumokėjusi UAB „Lensona“ 86 080 Eur. Šioje sutartyje nenurodyta, kokia forma – grynaisiais pinigais ar pavedimu – šie pinigai sumokėti. Remiantis kasos išlaidų orderiais, kasos knygų ištraukomis, UAB „Verslo link“ ir E. S. 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartimi ir E. S. banko pavedimais į UAB „Lensona“ sąskaitą, iki 2021 m. gegužės 5 d. UAB „Verslo link“ turėjo būti sumokėjusi UAB „Lensona“ grynaisiais pinigais pagal preliminariąją sutartį už ginčo turtą 42 000 Eur, o E. S. atliktais banko pavedimais į UAB „Lensona“ sąskaitą – 50 580 Eur, taigi, iš viso – 92 580 Eur. Tačiau, minėta, 2021 m. vasario 17 d. preliminariojoje sutartyje atsakovės nurodė kitą sumą – 86 080 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą pateiktos UAB „Lensona“ kasos knygų 2021 m. vasario ir rugpjūčio mėnesių ištraukos, o UAB „Lensona“ bankroto byloje nustatyta, kad bendrovės direktorius neperdavė apskaitos dokumentų bankroto administratorei ir jam už tai Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi buvo paskirta bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl šių įrodymų patikimumo ir atitinkamai atsakovių sąžiningumo.

52.       Bylą nagrinėję teismai taip pat pagrįstai nustatė, kad abejonių realiu kainos už ginčo turtą sumokėjimu kelia ir ta aplinkybė, kad, 2021 m. vasario 17 d. atsakovėms sudarius preliminariąją sutartį, dar buvo ieškomi nauji ginčo turto pirkėjai. 2021 m. gegužės 5 d. tarp UAB „Lensona“ ir D. I. bei R. L. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl ginčo turto pirkimo, pagal kurią UAB „Lensona“ gavo 21 900 Eur avansą už turto pirkimą, nors pagal atsakovių pateiktus įrodymus (kasos išlaidų orderius, kasos knygų ištraukas, E. S. banko pavedimus) 2021 m. gegužės 5 d. UAB „Verslo link“ jau turėjo būti sumokėjusi 92 580 Eur, o pagal atsakovių tą pačią dieną – 2021 m. gegužės 5 d. pasirašytą susitarimą – 86 080 Eur, taigi, abiem atvejais – didesniąją dalį kainos.

53.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad bendra E. S. pervestų pinigų suma – 50 580 Eur, o ne 44 080 Eur, o tai neatitinka notarinės ginčo turto 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.2 punkto. Atkreiptinas dėmesys, kad šis sumų neatitikimas nustatytas neįskaičius kasaciniame skunde akcentuojamo 2021 m. kovo 25 d. mokėjimo, kuriuo, kaip nurodo atsakovė UAB „Verslo link“, UAB „Lensona“ grąžino E. S. 6500 Eur. Be to, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad E. S. atlikti pavedimai nepatvirtina, jog jie buvo atlikti pagal UAB „Verslo link“ ir E. S. 2021 m. vasario 17 d. sudarytą paskolos sutartį. E. S. mokėjimo pavedimuose UAB „Lensona“ nurodyta, jog jie atliekami pagal paskolos sutartį, nenurodant nei jos numerio, nei sudarymo datos, nei fakto, kad jie yra atliekami už UAB „Verslo link“. Be to, pervesta UAB „Lensona“ 50 580 Eur suma neatitinka ir pačios 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutarties, kuria susitarta dėl 80 000 Eur paskolos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartį sudarė UAB „Verslo link“ ir E. S., sutartyje nurodė, kad 80 000 Eur paskolos tikslas (suteikiamų lėšų panaudojimo tikslinė paskirtis) – UAB „Lensona“ nuosavybės teise priklausančio kotedžo įsigijimo finansavimas. Šiame susitarime UAB „Lensona“ nedalyvavo, paskolos sutartyje nenurodytas ginčo turto adresas. Taigi, byloje neįrodyta, kad pagal 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartį gauti 80 000 Eur buvo panaudoti būtent ginčo turtui įsigyti, juolab, minėta, neatitinka paskolintos ir pervestos pavedimais UAB „Lensona“ pinigų sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės gali reikšti taip pat ir tai, kad E. S. pinigų pervedimai UAB „Lensona“ galėjo būti atlikti ir kito susitarimo pagrindu.

54.       Taip pat atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, nes liko neaišku, kokia E. S. atliktų mokėjimų paskirtis ir padariniai, neišspręstas šių pinigų grąžinimo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nenustačius, kad E. S. pinigų pervedimai UAB „Lensona“ buvo atlikti už ginčo turtą, o pateikti šiuos pervedimus patvirtinantys dokumentai gali būti susiję su kitais tarp šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais, kasaciniame skunde nurodyti klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

55.       Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų faktinių duomenų pagrindu yra paneigta pinigų išmokėjimo pagal kasos išlaidos orderius prezumpcija. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, įvertinę ieškovų pateiktus duomenis, patvirtinančius jų ieškinio reikalavimą, ir atsakovių pateiktus duomenis, jų nuomone, patvirtinančius atsikirtimus į ieškinį, pagrįstai konstatavo esant įsitikinimą dėl ieškovų nurodomų faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo. Minėta, šis teismo įsitikinimas neturi būti absoliutus, o atsakovių pateikti duomenys nepatvirtina, kad pagal ginčijamą sutartį iš esmės buvo atsiskaityta.

56.       Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai, spręsdami dėl atsiskaitymo pagal ginčijamą sutartį, nevertino UAB „Lensona“ 28 700 Eur skolos hipotekos kreditorei UAB „Atominis vėjas“ perkėlimo UAB „Verslo link“ šios sutarties 5.1.3 punkto pagrindu. Byloje nebuvo ginčijamas ar paneigtas šis skolos perkėlimas, nenustatytos su tuo susijusios aplinkybės, teismai dėl to nepasisakė. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais, tačiau nurodo, jog tai, kad teismai nurodytais klausimais nepasisakė, neteikia pagrindo konstatuoti, kad teismų išvada, jog pagal ginčijamą sutartį iš esmės nebuvo atsiskaityta, yra nepagrįsta. Minėta, pagal ginčijamos sutarties 5.1.1, 5.1.2 punktus UAB „Verslo link“ turėjo sumokėti UAB „Lensona“ už ginčo turtą 119 300 Eur, tačiau atsakovės nurodytos sumos sumokėjimo byloje neįrodė. Taigi, didžioji dalis kainos už ginčo turtą liko nesumokėta, todėl UAB „Lensona“ 28 700 Eur skolos hipotekos kreditorei UAB „Atominis vėjas“ perkėlimas UAB „Verslo link“ neteikia pagrindo konstatuoti visiško atsiskaitymo pagal ginčo sutartį fakto. Konstatavus, kad byloje neįrodyta, jog 119 300 Eur už ginčo turtą buvo sumokėta UAB „Lensona“, netenka prasmės šio ginčo išsprendimui kasacinio skundo argumentai apie nurodytų pinigų UAB „Lensona“ panaudojimo nustatymo svarbą ir išėjimą už ieškinio ribų, teismams sprendžiant šį klausimą, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako.

57.       Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ginčijamą sutartį didžiosios dalies kainos – 119 300 Eur – sumokėjimas už ginčo turtą byloje neįrodytas, taigi, teismų išvada, jog pagal šią sutartį nebuvo iki galo atsiskaityta, yra pagrįsta. Tokiu atveju svarbu nustatyti, kokią tai reikšmę turi kilusiam ginčui dėl ginčo sutarties, t. y. ar yra pagrindas konstatuoti, kad ginčo sutartimi buvo pažeistos kreditorių teisės, ir ar yra pagrindas ją pripažinti negaliojančia remiantis actio Pauliana institutu.

 

        Dėl kreditorių teisių pažeidimo ir actio Pauliana instituto taikymo

 

58.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

59.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

60.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę padėtį sugrąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

61.       Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

62.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 51, 52 punktai).

63.       Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Verslo link“ nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ginčijama sutartimi buvo pažeistos ieškovų, kaip kreditorių, teisės, nes pagal šią sutartį už ginčo turtą su UAB „Lensona“ buvo atsiskaityta, todėl ši, gavusi už perleistą turtą ekvivalentą pinigais (rinkos vertę), turėjo realią galimybę šią sumą panaudoti tam, kad atsiskaitytų su ieškovais. Teisėjų kolegija nurodo, kad, priešingai nei teigia atsakovė, nagrinėjamoje byloje nustačius, jog UAB „Lensona“ realiai už ginčo turtą 119 300 Eur negavo, sprendžiant dėl acio Pauliana instituto taikymo, yra svarbu nustatyti, kokią reikšmę ši aplinkybė turėjo UAB „Lensona“ mokumui ir atitinkamai jos gebėjimui patenkinti ieškovų, kaip kreditorių, reikalavimus.

64.       Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad jau 2020 m. atsakovės UAB „Lensona“ įsipareigojimai viršijo turimą turtą. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismai konstatavo, kad UAB „Lensona“ susidūrė su finansiniais sunkumais jau 2020 m., ir kasaciniu skundu ši teismų išvada nėra ginčijama. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi UAB „Lensona“ yra iškelta bankroto byla, o 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi ji pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. 2021 m. rugpjūčio 27 d., bendrovė jau negalėjo visiškai atsiskaityti su savo kreditoriais (ieškovais), o 2021 m. lapkričio 23 d. antstolis A. Naujokaitis negalėjo išieškoti skolos nė vienam iš ieškovų, kadangi UAB „Lensona“ nekilnojamojo turto ir lėšų sąskaitoje jau nebeturėjo.

65.       Minėta, tais atvejais, kai, sudarius actio Pauliana pagrindu ginčijamą sutartį, nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Lensona“, iš esmės būdama nemoki ir turėdama vykdytinų įsipareigojimų ieškovams, sudarydama ginčijamą sutartį, pagal kurią neteko ginčo turto ir realiai negavo sutartos 119 300 Eur kainos už ginčo turtą, iš esmės šios sumos apimtimi panaikino savo galimybę atsiskaityti su ieškovais, tokiu būdu pažeisdama savo kreditorių (ieškovų) interesus gauti atsiskaitymą pagal jų turimus reikalavimus UAB „Lensona“. Taigi, bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo esant nustatytą vieną iš būtinų actio Pauliana institutui taikyti sąlygų – ieškovų, kaip UAB „Lensona“ kreditorių, teisių gauti savo reikalavimų patenkinimą pažeidimą, atsakovėms sudarius ginčijamą sutartį.

 

        Dėl privalėjimo sudaryti actio Pauliana instituto pagrindu ginčijamą sutartį

 

66.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas).

67.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad po UAB „Lensona“, D. I. bei R. L. 2021 m. gegužės 5 d. sudarytos preliminariosios sutarties nutraukimo kilo atsakovių prievolė sudaryti ginčijamą sutartį pagal jų sudarytus 2021 m. vasario 17 d. preliminariąją sutartį ir 2021 m. gegužės 5 d. susitarimą, ir tai panaikina galimybę tokį sandorį ginčyti actio Pauliana pagrindu. Atsakovės UAB „Verslo link“ nuomone, jeigu UAB „Lensona“ nebūtų sudariusi ginčo sutarties, ji būtų turėjusi prievolę grąžinti UAB „Verslo link“ pagal 2021 m. vasario 17 d. preliminariąją sutartį gautą 86 080 Eur avansą ir pagal 2021 m. gegužės 5 d. susitarimo 6 punktą sumokėti baudą, lygią pusei avanso sumos, t. y. 43 040 Eur. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad UAB „Lensona“ neturėjo pareigos sudaryti ginčijamą sutartį.

68.       Bylos duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. gegužės 5 d. atsakovės pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė atidėti jų 2021 m. vasario 17 d. sudarytos preliminariosios sutarties vykdymą su sąlyga, kad UAB „Lensona“ su naujais pirkėjais sudarys ginčo turto notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, o iš lėšų, gautų už šio turto pardavimą, bus grąžinti UAB „Verslo link“ pagal 2021 m. vasario 17 d. preliminariąją sutartį atlikti mokėjimai; UAB „Lensona“ nesudarius su naujaisiais pirkėjais turto notarinės pirkimo–pardavimo sutarties arba tokią sutartį nutraukus ar (ir) panaikinus, atsakovės įsipareigojo per 30 dienų nuo tokių sąlygų atsiradimo 2021 m. vasario 17 d. preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. 2021 m. gegužės 5 d. tarp UAB „Lensona“ ir D. I. bei R. L. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl ginčo turto pirkimo, o 2021 m. rugpjūčio 18 d. – taikos sutartis, kuria buvo nutraukta 2021 m. gegužės 5 d. preliminarioji sutartis.

69.       Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teisės aktais iš principo nėra draudžiama sudaryti preliminariąsias sutartis su keliais pirkėjais. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių tokia preliminariųjų sutarčių sudarymo praktika gali būti pripažįstama sąžininga arba ne. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovių elgesys nebuvo sąžiningas, ginčijamos sutarties sudarymo privalomumu teikia pagrindo abejoti pačių atsakovių veiksmai.

70.       Byloje nustatyta, ir kasaciniu skundu tai nėra ginčijama, kad prieš sudarant 2021 m. gegužės 5 d. preliminariąją sutartį ieškovams D. I. ir R. L. turtą (duomenys neskelbtini) aprodė ir UAB „Lensona“ interesams atstovavo nekilnojamojo turto brokeris N. B., kuris yra UAB „Verslo link“ vadovas. Pagal ginčijamą sutartį ginčo turtą UAB „Lensona“ perleido būtent UAB „Verslo link“, kuri taip pat atstovavo UAB „Lensona“ interesams. Taigi, atsakovės yra susijusios per fizinį asmenį N. B., kuris, kaip nustatė teismai, nebuvo sąžiningas atstovaudamas UAB „Lensona“ interesams parduodant ginčo turtą, nes nenurodė ieškovams svarbių su ginčo turtu susijusių faktų, pvz., kad jo vadovaujama bendrovė turi tokias pat teises į ginčo turtą kaip ir ieškovai, kad jo vadovaujama įmonė su atsakove UAB „Lensona“ taip pat yra sudariusi preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kad turtas yra apsunkintas hipoteka. Aplinkybė, kad po 2021 m. vasario 17 d. preliminariosios sutarties sudarymo UAB „Lensona“, atstovaujama UAB „Verslo link“, toliau ieškojo kitų pirkėjų tam pačiam ginčo turtui ir sudarė 2021 m. gegužės 5 d. preliminariąją sutartį su ieškovais D. I. ir R. L., patvirtina atsakovių nesąžiningumą.

71.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, priešingai nei nurodyta atsakovių sudarytos 2021 m. vasario 17 d. preliminariosios sutarties 2.2 punkte, šalių ketinimai perleisti ir įsigyti ginčo turtą nebuvo rimti. Kelia abejonių atsakovių sąžiningumas ir ketinimas realiai vykdyti 2021 m. vasario 17 d. preliminariąją sutartį, 2021 m. gegužės 5 d. susitarimą ir jame nustatytas sankcijas, aplinkybė, kad, atsakovių teigimu, UAB „Lensona“, gavusi iš UAB „Verslo link“ daugiau nei pusę nekilnojamojo turto kainos (86 080 Eur), kurią pastaroji sumokėjo, be kita ko, ir pasiėmusi paskolą iš E. S., toliau tęsė pirkėjų paieškas ir už to paties turto pardavimą, tik iš kitų pirkėjų (ieškovų D. I. ir R. L.), paėmė 21 900 Eur avansą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, būdama sąžininga sandorio šalis, atsakovė UAB „Lensona“ dėl to paties turto nebūtų sudariusi dviejų preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių, pagal kurias buvo nustatytos sankcijos dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo. 

72.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad reali 2021 m. vasario 17 d. preliminariosios sutarties ir 2021 m. gegužės 5 d. susitarime nustatytų sankcijų grėsmė nebuvo kilusi, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog privalomumas sudaryti ginčijamą sutartį byloje nenustatytas.

73.       Kasaciniu skundu nėra ginčijamos kitos teismų šioje byloje nustatytos actio Pauliana sąlygos, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų, dėl kitų šio instituto taikymo sąlygų nepasisako (CPK 353 straipsnis).

 

        Dėl restitucijos taikymo

 

74.       Tais atvejais, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, paprastai taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Actio Pauliana institutą reglamentuojančio CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas.

75.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavus, kad sandoris yra niekinis, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).

76.       Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu (bylos atveju – JANĮ 94, 95 straipsniai), reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, Įmonių bankroto įstatyme (JANĮ) esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo (JANĮ) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 30.3 punktas).

77.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai taikė vienašalę restituciją – panaikino ginčijamą sutartį ir grąžino UAB „Lensona“ ginčo turtą, tačiau 148 000 Eur, kurie buvo sumokėti už įsigyjamą turtą, UAB „Verslo link“ negrąžino.

78.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ginčijamą sutartį 28 700 Eur kainos dalis buvo apmokėta perkeliant ginčo turto pirkėjai UAB „Verslo link“ pardavėjos UAB „Lensona“ 28 700 Eur skolą hipotekos kreditorei UAB „Atominis vėjas“ pagal 2020 m. lapkričio 24 d. paskolos sutartį Nr. 2020/11/24-1. 119 300 Eur likusi suma, kaip nustatyta šioje byloje, UAB „Lensona“ realiai nebuvo sumokėta. Dėl nurodytos priežasties šioje byloje nebuvo pagrindo taikyti dvišalę restituciją ir spręsti dėl 148 000 Eur grąžinimo UAB „Verslo link“. Atkreiptinas dėmesys, kad, bylos duomenimis, UAB „Verslo link“ 28 700 Eur skolos dar nėra grąžinusi, o ginčo turtas, užtikrinant šios skolos grąžinimą, šiuo metu yra įkeistas hipotekos kreditorei UAB „Finansista“ pagal 2021 m. lapkričio 4 d. reikalavimo teisės ir hipotekos perleidimo sutartį.

79.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasacinio skundo argumentus dėl poreikio išspręsti įskaitytų priešpriešinių atsakovių prievolių grąžinimo viena kitai klausimą. Minėta, kad, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, skolininko nepagrįstai perleistas turtas grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais JANĮ nustatyta tvarka. JANĮ 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto. Teismams pripažinus negaliojančia ginčijamą sutartį ir grąžinus ginčo turtą bankrutavusiai UAB „Lensona“, šis turtas lieka įkeistas kreditorei UAB „Finansista“. Taigi, kreditorė UAB „Finansista“ turės galimybę pareikšti savo finansinį reikalavimą UAB „Lensona“ bankroto byloje ir gauti savo reikalavimo patenkinimą iš pastarosios kreditorei įkeisto turto. Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai, taikydami restituciją, pagrįstai nenustatė poreikio perkelti atgal UAB „Lensona“ įsipareigojimą grąžinti kreditorei 28 700 Eur skolą.

80.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

81.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

82.       Kadangi atsakovės UAB „Verslo link“ kasacinis skundas atmetamas, tai jos prašymas priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

83.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai ir atsakovė UAB „Lensona“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Verslo link“ bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, tačiau įstatymo nustatyta tvarka nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl nurodytas prašymas netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

84.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pranešti VĮ Registrų centrui apie šios nutarties priėmimą civilinėje byloje dėl šio registruoto nekilnojamojo turto: buto (duomenys neskelbtini) ir 305/598 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini). 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                        Danguolė Bublienė

 

        

                                        Egidija Tamošiūnienė

 

                                        Jūratė Varanauskaitė