Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-02-14][nuasmeninta nutartis byloje][e2-214-370-2023].docx
Bylos nr.: e2-214-370/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
CPO LT 302913276 atsakovas
„Inžinerinė vizija“ 304451384 Ieškovas
„Statybų inžinerinės paslaugos“ 111678149 Ieškovas
"Viešųjų pirkimų tarnyba" 188656261 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai
Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Kitos bylos dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai
BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Laikinosios apsaugos priemonės

?

Civilinė byla Nr. e2-214-370/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00018-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.4.1.9

(S)

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. vasario 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinė vizija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atmestas ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinė vizija“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinė vizija“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai CPO LT dėl sprendimų pripažinimo neteisėtais,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybų inžinerinės paslaugos“ ir UAB „Inžinerinė vizija“ (toliau – ir ieškovės) prašė pripažinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) CPO LT (toliau – ir atsakovė) 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą dėl ieškovių pašalinimo iš statinio techninės priežiūros paslaugų dinaminės pirkimo sistemos bei paskelbti informaciją apie ieškoves Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše (toliau – Sąrašas) neteisėtu.

2.       Ieškovės taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išbraukti jas iš Sąrašo iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o ieškovių įtraukimas į Sąrašą sukelia joms neigiamas pasekmes, kadangi ieškovės paranda galimybę metus laiko dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dėl to, kad atsakovė padarė teisinio kvalifikavimo klaidą, o ieškovių įtraukimo į Sąrašą terminas gali baigtis dar net neturint įsiteisėjusio teismo sprendimo. Jeigu ieškinys bus patenkintas, sankcija būtų pritaikyta nepagrįstai, ieškovės būtų patyrusios itin didelius praradimus.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atme.

3.       Teismas nustatė, kad ieškovės dalyvavo statinio techninės priežiūros paslaugų dinaminėje pirkimo sistemoje, tačiau atsakovės 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu buvo pašalintos iš šios sistemos dėl to, jog neva buvo nustatytas konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymo faktas, abi ieškovės, kaip pateikusios melagingą informaciją tiekėjos, įtrauktos į viešai skelbiamą Sąrašą, ir nors ieškovės dėl tokio sprendimo pateikė pretenzijas, tačiau jos buvo atmestos. Ieškovės ieškinyje nurodė, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai pašalino jas iš dinaminės pirkimų sistemos, kadangi nėra nustatyta objektyvių duomenų dėl konkurenciją ribojančio susitarimo tarp ieškovių sudarymo, atsakovės sprendimas grindžiamas tik prielaidomis, vien tiekėjų tarpusavio santykis nėra pagrindas konstatuoti konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymą ir pan. Teismas nustatė, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

4.       Teismas nusprendė, kad nėra grėsmės, jog nesiėmus ieškovių prašomų priemonių galimo palankaus joms teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Byloje nėra duomenų ir objektyvių įrodymų, kad atsakovė jau būtų realiai viešai paskelbusi informaciją apie ieškoves Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kaip apie tiekėjas, kurios pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį atitinkamiems įstatymo reikalavimams, arba dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų. Net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija jau paskelbta, teismų praktikoje sprendžiant dėl tokio pobūdžio arba labai panašaus pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės (ne)taikymo, išaiškinta, jog VPĮ nuostatomis dėl tiekėjų įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą (atitinkamai ir į rašą) įstatymų leidėjas siekia viešojo intereso užtikrinimo – apsaugoti perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su netinkamai pirkimo sutartis vykdžiusiais, todėl nepatikimais, tiekėjais.

5.       Teismo vertinimu, ieškovės neįrodė, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovėms esant įtrauktoms į Sąrašą ir dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, perkančiosios organizacijos turės spręsti dėl ieškov pašalinimo iš viešųjų pirkimų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, tačiau ieškovės šiuo atveju neįrodė, kad dėl tokių teisinių pasekmių taikymo bylos nagrinėjimo metu joms galbūt kilsiantys neigiami padariniai bus neatitaisomi. Ieškovės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia grėsme patirti žalą, atimant joms galimybę dalyvauti kituose pirkimuose, tačiau ieškovėms palankaus teismo sprendimo atveju galbūt kilusi žala galės būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovės nenurodė ir nepagrindė, ar ketina dalyvauti / dalyvauja kituose viešuosiuose pirkimuose, todėl įtraukimas į Sąrašą joms galėtų sukelti neigiamų padarinių. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ir skundžiamo atsakovės sprendimo galiojimas neturi įtakos ieškovių, kurios yra privatūs pelno siekiantys juridiniai asmenys, galimybėms vykdyti kitą ūkinę – komercinę veiklą ir konkuruoti privačiame sektoriuje.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

1.       Ieškovės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ ir UAB „Inžinerinė vizija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1.1.       Ieškovės atsakovės sprendimą skundžia dviem savarankiškais pagrindais: dėl nepagrįsto sprendimo pripažinti ieškoves sudariusiomis konkurenciją ribojantį susitarimą; dėl nepagrįsto sprendimo pripažinti ieškoves pateikusiomis melagingą informaciją. Bent vieno iš reikalavimų patenkinimas reiškia, kad ieškovės į Sąrašą įtrauktos nepagrįstai. Tai reiškia, kad ieškovės nuo 2022 m. gruodžio 15 d. neturėjo pašalinimo pagrindų. Tačiau nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių su ieškovėmis visos perkančiosios organizacijos turės elgtis kaip esant pašalinimo pagrindams. Tokia situacija daro beprasmiu perkančiųjų organizacijų sprendimą dėl tiekėjų pripažinimo pateikusiais melagingą informaciją, kadangi nesvarbu, ar tiekėjai yra pateikę melagingą informaciją, ar nėra jos pateikę  su jais bus elgiamasi taip pat. Ieškovių teisė į teismą šiuo atveju yra paneigiama, jos realiai įgyvendinti neįmanoma ir ieškovės neturi realių galimybių gintis nuo neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, kadangi nesvarbu, ar perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti  ieškovės vis tiek bus laikomos pateikusiomis melagingą informaciją, net jeigu taip ir nėra.

1.2.       Įtraukimas į Sąrašą yra sankcija, trunkanti vienerius metus. Tad, jeigu šis terminas sueina dar bylos nagrinėjimo metu, tiekėjams nėra tikslo skųsti perkančiosios organizacijos sprendimo  jiems pritaikyta sankcija ir taip baigiasi po metų, nepaisant to, ar perkančioji organizacija buvo priėmusi teisėtą ar neteisėtą sprendimą. Todėl susiklosto situacija, kad tiekėjai neturi apsaugos nuo perkančiųjų organizacijų neteisėtų veiksmų  perkančiosios organizacijos gali formaliai įtraukti joms nepatinkančius tiekėjus į sąrašą ir eliminuoti tiekėjo galimybę dalyvauti jos ar kitų perkančiųjų organizacijų organizuojamose viešuosiuose pirkimuose, nesant tam pagrindo. Tokiu atveju tiekėjai negali apsisaugoti nuo jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo  kreipimasis į teismą šių teisių įgyvendinimo neužtikrina, nes tikėtina, jog pažeidimas baigsis dar bylos nagrinėjimo metu. Laikantis teismo pozicijos, kad ieškovės privalo būti įtrauktos į sąrašą, iš ieškovių atimama teisė į teisingą teismą, kadangi net ir ieškinio tenkinimo atveju ieškovės bus lygiai toje pačioje padėtyje, kaip ir tuo atveju, jeigu apskritai nebūtų kreipęsi į teismą.

1.3.       Egzistuoja akivaizdi grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, kadangi ieškinio patenkinimo atveju gali susiklostyti situacija, kai sueis ieškovių įtraukimo į sąrašą terminas ir ieškovės bus „prabuvusios“ pateikusiomis melagingą informaciją, net ir paaiškėjus, jog atsakovė buvo neteisi. Teismo argumentas, kad tokiu atveju ieškovės turės galimybę siekti žalos atlyginimo yra praktiškai neįgyvendintinas, kadangi: 1) nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės neišvengiamai patirs nuostolius, susijusius su negautomis pajamomis užkirtus joms kelią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; 2) siekiantis negautų pajamų atlyginimo asmuo turi įrodyti, jog realiai patyrė nuostolių, t. y. reikalavimą asmuo turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis; 3) ieškovėms palankaus teismo sprendimo atveju konstatavus, kad ieškovės nepagrįstai eliminuotos iš viešųjų pirkimų rinkos, jos neturės galimybės įrodyti negautų pajamų per šiuos metus, kadangi ieškovės negalės įrodyti, kuriuose pirkimuose jų pasiūlymai būtų buvę pripažinti laimėtojais, o nedalyvavusios konkrečiame pirkime ieškovės neturės galimybės pagrįsti realiai gautinas pajamas iš tokio pirkimo.

1.4.       Įtraukimas į Sąrašą ieškovėms sukels didelius finansinius nuostolius, kadangi pagrindinė ieškovių komercinė veikla yra susijusi su viešųjų pirkimų sutarčių vykdymu, t. y. paslaugų viešajame sektoriuje teikimu. Ieškovės aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Tai pagrindžia ieškovių teiktų pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose suvestinės. Vien 2022 m. UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ pateikė daugiau nei 80 pasiūlymų perkančiosioms organizacijoms, o UAB „Inžinerinė vizija“ nuo 2019 m. pateikė 24 pasiūlymus.

1.5.       Aplinkybę, kad ieškovių veikla yra tiesiogiai susijusi su galimybe dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, patvirtina ir tai, jog ieškovių darbuotojų specializacija ir patirtis yra įgyta būtent visuomeninės paskirties objektuose. UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ pastaraisiais metais įvykdė 57 sutartis vandentvarkos projektavimo srityje, paslaugas teikiant viešajam subjektui. Pastatų projektavimo bei energijos vartojimo auditų srityje UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ pastaruoju metu vykdė 64 projektus, kurių dalis šiuo metu vis dar vykdomi. Pastaruoju metu UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ vykdo / vykdė 65 techninės priežiūros projektus. Šių projektų užsakovai paslaugas pirko būtent viešųjų pirkimų būdu. UAB „Inžinerinė vizija“ pastaraisiais metais įvykdė / vykdo 36 projektus vandentvarkos projektavimo srityje, taip pat pastaruoju metu atliko ir keletą pastatų projektavimo projektų. Šie projektai atlikti / atliekami teikiant paslaugas laimėjus viešuosius pirkimus. Tai reiškia, kad teismo išvada, jog ieškovės gali vykdyti kitą ūkinę – komercinę veiklą ir konkuruoti privačiame sektoriuje, yra nepagrįsta. Ieškov darbuotojai neturi patirties tokio pobūdžio projektuose ir veiklos vykdymas privačiame sektoriuje neįmanomas.

1.6.       Dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ir iš viešųjų pirkimų sutarčių gaunamų pajamų svarbą ieškovės pažymi ir teikiamuose metinių finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose. Iš su atskiruoju skundu teikiamo UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2021 m. aiškinamojo rašto matyti, jog didžioji dalis UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ klientūros – perkančiosios organizacijos. UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ pagrindinė veikla yra: vandentvarkos (vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, vandens gerinimo įrenginių) projektavimo, FIDIC ir techninės priežiūros paslaugos gali būti perkamos tik viešųjų pirkimų būdu, kadangi infrastruktūrinius, aplinkosauginius vandentvarkos projektus gali įgyvendinti tik atitinkamo miesto ar rajono savivaldybės įmonės, kurios tiek projektavimo, tiek rangos, tiek techninės priežiūros paslaugas privalo pirkti viešųjų pirkimų būdu. Ta pati situacija yra susijusi su kitomis ieškovių teikiamomis paslaugomis – su pastatų, tokių kaip mokyklos, darželiai, viešosios erdvės, daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija ir pan. projektavimu ir technine priežiūra – projektavimo ir techninės priežiūros paslaugos taip pat perkamos tik viešųjų pirkimų būdu, sudarant sutartis su atitinkamo miesto ar rajono savivaldybėmis arba jų įstaigomis (mokyklomis, darželiais ir pan.) ar daugiabučių namų administratoriais. Taip pat ir ieškovių teikiamos paslaugos – investiciniai projektai, energetiniai auditai – perkamos tik perkančiųjų organizacijų. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iš ieškovių atimama galimybė vykdyti beveik visą ieškovių vykdomą veiklą. Ieškovės neteks esminės dalies (ne mažiau kaip 7080 proc. kasmetinės apyvartos) pajamų, tai lems reikšmingą ieškovių finansinės padėties apsunkinimą, galimybių atsiskaityti su darbuotojais apribojimą ir nemokumo grėsmę. Tai, kad nepagrįstas įtraukimas į Sąrašą bei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukels didelio masto ieškovių finansinius praradimus, pagrindžia teikiami ieškovių vykdomų viešųjų pirkimų projektų sąrašai.

1.7.       Nors ieškovės neturi galimybės numatyti dar nepaskelbtų viešųjų pirkimų, kuriuose ieškovės turėtų galimybę dalyvauti 2023 m., skaičiaus, jau šiuo metu paskelbtas didelis skaičius viešųjų pirkimų planų, kuriuose ieškovės turėtų galimybę teikti pasiūlymus ir konkurencingai dalyvauti.

1.8.       Skundžiamos nutarties priėmimo dieną ieškovės jau buvo įtrauktos į Sąrašą. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad byloje esantys duomenys neleido padaryti išvados apie realų ieškovių išviešinimą dėl melagingos informacijos pateikimo. Tai, kad ieškovės yra įtrauktos į Sąrašą, pagrindžia išrašas iš šio Sąrašo, kuriame matoma, jog duomenų į sąrašą pateikimo diena – 2022 m. gruodžio 15 d. Sąrašas yra viešas, todėl teismas turėjo duomenis apie tikslų ieškovių įtraukimo į sąrašą laiką.

1.9.       Šioje proceso stadijoje nėra duomenų apie ieškovių nesąžiningumą ar nepatikimumą. Todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovės kituose pirkimuose veiks neteisėtai. Atsakovė sprendimą dėl tariamai konkurenciją ribojančių ieškovių susitarimų padarė nesivadovaudama duomenimis, prie tokios išvados priėjo vadovaudamasi prielaidomis. Negalima išvada, kad egzistuoja tikimybė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės kituose viešuosiuose pirkimuose vykdys neteisėtus veiksmus. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis kitų perkančiųjų organizacijų bei viešojo intereso. Priešingai nei konstatavo teismas, ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o atsisakymas jas taikyti pažeidžia viešąjį interesą, kadangi tiek visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda, tiek visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi yra viešasis interesas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės nebegali varžytis su kitais tiekėjais viešuosiuose pirkimuose, teikti konkurencingų pasiūlymų ir taip užtikrinti, kad visuomenės poreikiai dėl viešojo pirkimo sutarčių objektų būtų užtikrinti ekonomiškiausiu ir racionaliausiu būdu. Tai pažeidžia viešąjį interesą gauti viešuoju pirkimu perkamą objektą palankiausiomis sąlygomis, kurios užtikrinamos maksimalia tiekėjų konkurencija dėl pirkimo sutarties vykdymo.

1.10.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukeltų neigiamų padarinių viešojo bei perkančiųjų organizacijų interesų užtikrinimui, kadangi tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad ieškovės buvo pateikusios melagingą informaciją, jos būtų įtrauktos į Sąrašą naujam laikotarpiui po teismo sprendimo. Ieškovėms būnant įtrauktoms į Sąrašą bylos nagrinėjimo metu, gali susiklostyti situacija, jog ieškovių įtraukimo į Sąrašą terminas baigsis dar neturint įsiteisėjusio teismo sprendimo ir, jeigu teismo sprendimu ieškinys bus patenkintas, ieškovėms sankcija būtų pritaikyta nepagrįstai, ieškovės būtų patyrusios didelius praradimus, kadangi visuose naujuose pirkimuose jos bus laikomos atitinkančiomis pašalinimo pagrindus, net jeigu paaiškės, jog tam pagrindo ir nebuvo. Tokios situacijos ištaisyti jau bus negalima, nes viešieji pirkimai bus įvykę, o ieškovės jau bus patyrusios melagingos informacijos pateikimo padarinius, nors tokia informacija ir nebuvo pateikta.

1.11.       Įtraukimo į Sąrašą taikymas, kai nėra aišku, ar egzistavo pagrindas ieškoves į Sąrašą įtraukti, neatitinka tokios sankcijos taikymo tikslo. Ieškovėms atsakomybė už tariamą melagingos informacijos pateikimą pritaikyta neišsiaiškinus, ar ieškovės padarė tokius neteisėtus veiksmus, už kuriuos joms atsakomybė pritaikyta.

1.12.       Ieškovės negali pritaikyti apsivalymo procedūros, o tai joms užkerta kelią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Tam, kad ieškovės galėtų taikyti apsivalymo priemones, jos turėtų pripažinti melagingos informacijos pateikimo faktą, tuomet, nustatyti veiksmus, kuriais bus siekiama išvengti tokių neteisėtų veiksmų pasikartojimo. Tokių veiksmų ieškovės negali imtis, kadangi ieškovės nebuvo sudariusios konkurenciją iškreipiančių susitarimų ir su atsakovės atliktu jų veiklos vertinimu nesutinka, t. y. nėra veiksmų, kuriuos ieškovių veikloje reikėtų keisti. Apsivalymo priemonių taikymas iš esmės lemtų ieškovių reikalavimo atsisakymą, t. y. pripažinimą, jog atsakovė buvo teisi priimdama skundžiamą sprendimą. Net jeigu ieškovės mėgintų pritaikyti apsivalymo procedūrą, ji būtų neatitinkanti jos tikslų ir paskirties, betikslė ir formali. Tuo atveju, jeigu ieškovės imtųsi apsivalymo priemonių ir savo vidinėje tvarkoje numatytų priemones, užkardančias bendrą dalyvavimą tuose pačiuose pirkimuose, tai viena iš ieškovių prarastų galimybę dalyvauti dalyje pirkimų, kuriuose dalyvautų kita ieškovė.

2.       Atsakovė VšĮ CPO LT atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

2.1.       Ieškovės aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl neigiamų pasekmių viešajam interesui galimybė, teismui suteikus prioritetą ieškovių privačiam interesui, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bei tuo apribojus ieškovėms taikytinas teisinio reguliavimo poveikio priemones, yra reali.

2.2.       Net ieškovėms esant įtrauktoms į Sąrašą ir dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, perkančiosios organizacijos turi diskrecijos teisę spręsti dėl ieškovių (ne)pašalinimo iš viešųjų pirkimų. Vien įtraukimo į Sąrašą faktas neeliminuoja galimybės ieškovėms dalyvauti kituose viešuose pirkimuose ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.3.       Atsakovė byloje neturi tikslo ieškovių eliminuoti iš dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose. Įstatyme numatytų teisinių pasekmių tikslas yra užtikrinti sąžiningą konkurenciją atsakovės vykdomuose centralizuotuose pirkimuose, kuriuose ieškovės visada turi įstatymo numatytą galimybę taikyti apsivalymo priemones bei pašalinti galimas nesąžiningo konkuravimo pirkimuose bei melagingos informacijos teikimo prielaidas.

2.4.       Ieškovės nepateikė įrodymų, kad jų buvimo Sąraše faktas realiai lėmė neigiamus perkančiųjų organizacijų sprendimus jų atžvilgiu ar apribojo jų galimybes dalyvauti pirkimuose pašalinus atsakovės konstatuotas jų įtraukimo į Sąrašą priežastis. Net atsakovės organizuojamuose centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose ieškovėms yra sudarytos visos galimybės įgyvendinti VPĮ 46 straipsnio 10 dalies sąlygas bendradarbiaujant bei imantis realių techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių pažeidimų prevencijai. Ieškovės neįrodė, kad dėl tokių teisinių pasekmių taikymo bylos nagrinėjimo metu joms galbūt kilsiantys neigiami padariniai yra ar bus neatitaisomi.

3.       Ieškovės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ ir UAB „Inžinerinė vizija“ 2023 m. vasario 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašo priimti: VšĮ CPO LT sprendimą atmesti UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ paraišką pirkime Nr. 618168; 2023 m. sausio 17 d. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išvadą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

3.1.       Atsakovė 2023 m. vasario 2 d. pašalino ieškovę UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ iš viešojo pirkimo Nr. 618168. Taigi ieškovės jau patiria neigiamus atsakovės neteisėto sprendimo padarinius.

3.2.       Net ir VPT šioje byloje pripažįsta, kad ieškovės konkurenciją iškreipiančio susitarimo nebuvo ir nėra sudariusios. VPT 2023 m. sausio 17 d. pateikė išvadą, kurioje pasisakė dėl atsakovės priimto sprendimo pripažinti ieškoves sudariusiomis konkurenciją iškreipiantį susitarimą, neteisėtumo. VPT nuomone, konkurenciją iškreipiančio susitarimo nebuvo. Vien aplinkybė, jog ir VPT ginčo atveju Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (toliau – EBVPD) būtų pildžiusi taip, kaip ieškovės, t. y. kad konkurenciją iškreipiančio susitarimo nebuvo, patvirtina, kad šiuo atveju EBVPD pildymas dėl konkurenciją iškreipiančio susitarimo (ne)sudarymo nebuvo fakto klausimas, t. y. ieškovės, nesant šios situacijos teisinės kvalifikacijos, negalėjo EBVPD supildyti taip, kaip pageidauja atsakovė. Jeigu EBVPD pildymas dėl konkurenciją iškreipiančio susitarimo sudarymo yra ne fakto klausimas ir jam yra reikalinga atskira teisinė kvalifikacija, tai reiškia, kad EBVPD pildymas šiuo aspektu buvo teisės taikymo klausimas. Todėl ieškovės negalėjo būti pripažintos pateikusiomis melagingą informaciją dėl teisės taikymo klausimo, nepaisant to, kaip bus kvalifikuoti ieškovių veiksmai konkurencijos iškreipimo klausimu.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio proceso ribų

 

4.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

5.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, taip pat skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atmestas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

 

6.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 4237 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

7.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovių ieškinį preliminariai pagrįstu, tačiau nusprendė, kad nėra grėsmės, jog nesiėmus ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galbūt palankaus joms teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat teismas nurodė, kad VPĮ nuostatomis dėl tiekėjų įtraukimo į Sąrašą siekiama viešojo intereso užtikrinimo. Taigi nagrinėjant atskirąjį skundą nepasisakytina dėl ieškovių ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau pasisakytina dėl likusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

 

Dėl ieškov pašalinimo iš Sąrašo

 

8.       VPĮ 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje VPT nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie tiekėją (tiekėjų grupės atveju – apie visus grupės narius), kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį: 1) tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas; 2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, data; 3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą.

9.       VPĮ 52 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu siekiama, kad kitos perkančiosios organizacijos turėtų reikiamą informaciją sprendžiant dėl šio tiekėjo pašalinimo iš kitų pirkimų procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu (tiekėjas šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją, dėl ko per pastaruosius vienerius metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų). Kitaip tariant, tokios informacijos išviešinimas reikalingas užtikrinant įstatyme nustatyto imperatyvaus reikalavimo pašalinti tokį tiekėją iš visų viešųjų sutarčių skyrimo procedūrų nustatytą laikotarpį vykdymą.

10.       Ieškovės, prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia būti pašalintos iš Sąrašo ir turėti teisę toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose bei neprarasti pajamų iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

11.       Laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esama padėtis) nepasikeitimą, siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui arba jos padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018). Taigi byloje gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ne tik tiesiogiai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, bet ir užtikrintų esamos padėties ginčo nagrinėjimo metu nepasikeitimą, užkirstų kelią žalos atsiradimui ar padidėjimui.

12.       Pirmiausia pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra duomenų, kad ieškovės jau būtų įtrauktos į Sąrašą, tačiau, kaip matyti iš viešai skelbiamo Sąrašo (https://vpt.lrv.lt/melaginga-informacija-pateikusiu-tiekeju-sarasas-3), ieškovės, atsakovės 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo pagrindu, jau nuo 2022 m. gruodžio 15 d. yra įtrauktos į Sąrašą.

13.       Ieškovių ginčijamu 2022 m. gruodžio 14 d. atsakovės sprendimu, be kita ko, nuspręsta paskelbti informaciją apie ieškoves Sąraše. Į Sąrašą pirkimo vykdytojai tiekėjus įtraukia vieneriems metams. Tiekėjams įtrauktiems į Sąrašą yra ribojama galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kadangi perkančiosios organizacijos gali numatyti kaip vieną iš tiekėjo pašalinimo iš pirkimo pagrindų būtent informacijos apie tiekėją paskelbimą Sąraše arba pašalinimą iš pirkimo dėl pateiktos melagingos informacijos anksčiau vykdytame pirkime.

14.       Ieškovių ieškinio patenkinimo atveju, t. y. jeigu būtų nuspręsta, jog ieškovės nepagrįstai įtrauktos į Sąrašą, būtų apsunkintas teismo sprendimo šioje dalyje vykdymas, kadangi būtų padaryta sunkiai atitaisoma žala ieškovių turtiniams ar neturtiniams interesams, ieškovėms liktų tik galimybė įstatyme numatyta tvarka kreiptis į atsakovę dėl žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-358-302/2022).

15.       Sutiktina su ieškovėmis, kad ieškovių teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės tuo pagrindu, jeigu būtų pripažinta, jog atsakovė nepagrįstai nusprendė įtraukti ieškoves į Sąrašą, būtų apsunkintos įrodinėjimo prasme, kadangi negautų pajamų nuostolių forma yra viena iš sunkiausiai įrodomų, ypač tiekėjui didžiausią dalį pajamų gaunant dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, kuomet tiekėjas turėtų įrodyti ir tai, kad galėjo laimėti pirkimą ir pan. Sutiktina su atsakovės ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įtraukimu į Sąrašą siekiama viešojo intereso apsaugos – neleisti nesąžiningiems tiekėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka ir su ieškovėmis, kad pritaikius ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir teismui sprendimu pripažinus, jog ieškovės visgi pagrįstai pašalintos iš dinaminės pirkimų sistemos ir įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo pripažįstamas ginčijamo atsakovės sprendimo teisėtumas, ieškovės būtų vėl įtraukiamos į Sąrašą vieneriems metams nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, arba likusiam laikotarpiui iki taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl viešasis interesas būtų užtikrinamas, kadangi net ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugoms priemonėms ir ieškovėms pralaimėjus ginčą su atsakove, informacija apie ieškoves Sąraše vis tiek būtų skelbiama vienerių metų laikotarpį, t. y. šios sankcijos tikslas būtų pasiektas net ir pritaikant laikinąsias apsaugos priemones.

16.       Taip pat sutiktina su ieškovėmis, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovėms esant įtrauktoms į Sąrašą bei šalių ginčui teisme užsitęsus ir galiausiai priėmus ieškovėms palankų teismo procesinį sprendimą, ieškovės būtų išbuvusios Sąraše galbūt neteisėtu pripažintino atsakovės sprendimo pagrindu, todėl ieškovės patirtų neigiamas pasekmes (apribojimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti pajamas) dėl atsakovės sprendimo, kurių laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų buvę galima išvengti. Šiuo atveju ieškovių su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad didelę dalį ieškovių veiklos, kuria siekiama pelno, sudaro būtent viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių vykdymas.

17.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovėmis, kad ieškovės, nesant pritaikytoms laikinosioms apsaugoms priemonėms, siekdamos neprarasti teisės toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, iš esmės turėtų pripažinti atsakovės sprendimo teisėtumą ir konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymą, siekdamos pasinaudoti VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta tiekėjo „apsivalymo“ procedūra, kuri, ieškovėms iš tiesų neatlikus neteisėtų veiksmų, turėtų būti formali.

18.       Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų viešąjį interesą (CPK 4237 straipsnio 1 dalis), kadangi ieškovės galėtų toliau konkuruoti su kitais tiekėjais viešuosiuose pirkimuose, perkančiosioms organizacijoms galėtų būti siūlomos konkurencingesnės, didesnio pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičiaus, paslaugų kainos, efektyviau naudojamos viešosios lėšos. Šiuo metu yra pagrindas teigti, kad nesant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kyla žala ieškovėms, kurių teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose yra apribota, o galbūt pripažinus atsakovės veiksmus, kuriais ieškovės įtrauktos į Sąrašą neteisėtai, ieškovės turėtų pagrindą reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo, o atsakovei esant viešajai įstaigai, viešosios lėšos turėtų būti naudojamos ieškovių nuostoliams atlyginti, kurių laikinųjų apsaugos priemonių taikymu galima išvengti. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (ieškovių išbraukimas iš Sąrašo iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje) labiau atitiktų viešąjį interesą ir galimybę išvengti žalos kilimo. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

19.       Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir nepagrįstai atsisakė patenkinti ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pašalinant ieškoves iš Sąrašo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Kadangi VPT tik administruoja Sąrašą, o į Sąrašą tiekėjus įtraukia pirkimo vykdytojai, šios nutarties vykdymas pavedamas atsakovei, kuri privalo informuoti VPT apie šios nutarties priėmimą ir pagrindą ieškoves iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pašalinti ieškoves iš Sąrašo.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinė vizija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pašalinti ieškoves uždarąją akcinę bendrovę „Statybų inžinerinės paslaugos“, juridinio asmens kodas 111678149, ir uždarąją akcinę bendrovę „Inžinerinė vizija“, juridinio asmens kodas 304451384, iš Melagingą informaciją pateikusių tiekėjo sąrašo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą CPO LT informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie šios nutarties priėmimą ir pagrindą pašalinti ieškoves uždarąją akcinę bendrovę „Statybų inžinerinės paslaugos“ ir uždarąją akcinę bendrovę „Inžinerinė vizija“ iš Melagingą informaciją pateikusių tiekėjo sąrašo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos

 

 

Teisėja                                        Danguolė Martinavičienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • e2-1665-790/2018
  • e2-358-302/2022
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas