Civilinė byla Nr. e2A-1566-232/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42567-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.3.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Mano Būstas Vilnius (buvęs pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui UAB „OPEROS“ VAISTINĖ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „A. Vienuolio g. 6“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „Mano būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 497,93 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas UAB „Operos vaistinė“ (toliau atsakovas) yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), savininkas. Ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo namas), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą. Atsakovui taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo namo, bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.
2. Ieškovas paaiškino, kad 2017 12 12 gavo atsakovo prieštaravimą į pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame taip pat buvo pridėti ir mokėjimo nurodymai dengiantys skolą nurodytu skolos laikotarpiu. Pažymėjo, jog atsakovo pateiktame prieštaravime pridėti mokėjimai yra gauti bei įskaityti, tačiau atsakovas dengė senesnį įsiskolinimą. Ieškovas, patikslinęs skolos laikotarpį, nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas tai skola už laikotarpį nuo 2014 05 01 iki 2016 06 31, už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, kuri sudaro 2 497,93 Eur. Ieškovo, ginčo namo administratoriaus, pagrindinis uždavinys įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus. Buto ar kitos patalpos savininko, įskaitant ir atsakovą, pareiga mokėti mokesčius už namo, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi.
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad skola už suteiktas paslaugas, už laikotarpį nuo 2016 07 01 iki 2017 07 31 yra pilnai apmokėta. Nurodė, kad nuo 2016 07 01 iki 2017 06 30 ieškovas išrašė PVM sąskaitų – faktūrų atsakovui bendrai 2 731,50 Eur sumai, šias sąskaitas atsakovas laikotarpiu nuo 2016 09 07 iki 2017 07 31 apmokėjo, visiškai.
4. Pažymėjo, kad CK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Pateiktose pavedimo kopijose, grafoje „Mokėjimo paskirtis“ yra aiškiai nurodomi dengiamų PVM sąskaitų – faktūrų numeriai, skolininkas aiškiai pareiškė kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką. Ieškovas nepateikė teismui PVM sąskaitų – faktūrų, pagal kurias prašo priteisti skolą, o pateikė tik lentelę su skaičiais, kurioje nenurodyti nei dokumentų numeriai, nei dokumentų datos, nei dokumentų sumos. Atsakovas pažymėjo, kad 2017 07 31 ieškovo išrašyta PVM sąskaita – faktūra NB 17006597, sumai – 215,10 Eur neatitinka PVM sąskaitoms keliamų reikalavimų, neatitinka teisės aktų (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 05 29 nutarimu Nr. 780 „Dėl Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“) reglamentuojančių kreditinių (debetinių) PVM sąskaitų faktūrų išrašymo tvarkos reikalavimų ir po konsultacijų su Valstybine mokesčių inspekcija buvo pripažinta negaliojančia ir neįtraukta į atsakovo apskaitą. Į prašymus pateikti teisės aktams atitinkančią PVM sąskaitą faktūrą ir kreditinę PVM sąskaitą faktūrą nereagavo.
5. Trečiasis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „A. Vienuolio g. 6“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovui 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą 7,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas 2012 10 09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu buvo paskirtas ginčo namo, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, o nuo 2017 08 01 šį gyvenamąjį namą administruoja Daugiabučio namo savininkų bendrija „A. Vienuolio g. 6“ (toliau –namo savininkų bendrija). Atsakovui nuosavybės teise priklauso ginčo butas. Ieškovas iki 2017 07 31 teikė ginčo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, už kurias atsakovas privalėjo mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas. 2013 03 05 įvyko ieškovo administruojamo ginčo namo patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu, be kita ko, buvo nutarta, kad namo įgaliotiniams bus pateikta derinimui 8 ir 15 vienetų balkonų remonto sąmatos. Teismas pažymėjo, kad sąmata nebuvo patvirtinta ir bendrijoje nebuvo priimtas sprendimas ar sutikimas dėl balkonų demontavimo.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas ir UAB „Mano būstas LT“ (nuo 2019 04 12 pavadinimas UAB „Mano būsto priežiūra“) 2010 06 21 sudarė sutartį Nr. 10-06-92G, pagal kurios 2014 04 02 priedą Nr. 22 ieškovas (sutartyje ir priede - užsakovas) užsakė, o UAB „Mano būstas LT“ (rangovas) įsipareigojo atlikti 12 vnt. balkonų remonto darbus.
9. Remdamasis į bylą pateiktais statybos darbų žurnalu bei darbų priėmimo aktais teismas sprendė, kad rangovas balkonus demontavo, tačiau neremontavo jų. Teismas konstatavo, jog ieškovo užsakymu rangovo atlikti darbai ne laikytini susijusiais su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nebuvus daugumos patalpų savininkų sutikimo dėl balkonų demontavimo, o 2013 05 07 atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A32-965(2.1.15-AP2) buvus siūlymui remontuoti balkonų laikančiąsias konstrukcijas ir balkonus, teismas, remdamasis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, sprendė, jog šie darbai buvo atlikti savavališkai ir neteisėtai, todėl atsakovas, nedavęs sutikimo dėl šių darbų atlikimo, neturi prievolės už juos mokėti.
10. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad balkonų demontavimo darbai negali būti priskirti privalomiesiems darbams, kadangi jais nebuvo atkurta ir užtikrinta gyvenamojo namo būklė, atitinkanti statinių naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą. Šiais darbais savavališkai ir neteisėtai buvo sunaikintas ieškovui nepriklausantis turtas. Teismas ieškovo pateiktą V. E. 2014 05 19 surašytą balkonų statybinių tyrinėjimų aktą, kuriuo buvo konstatuota avarinė balkonų būklė bei negalimumas juos remontuoti, vertino kritiškai, kadangi jis surašytas jau po balkonų demontavimo darbų atlikimo.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal rangovo pateiktą pasiūlymą dėl pastato balkonų remonto 82 709,30 Lt turėjo kainuoti ne balkonų griovimas, o jų kapitalinis ir paprastasis remontai, todėl padarė išvadą, kad byloje esančiuose atliktų darbų aktuose išvardinti darbai ir kainos nurodyti nepagrįstai.
12. Teismas sprendė, kad ieškovas, būdamas administratoriumi, užsakydamas atlikti konkrečius remonto darbus bei vykdydamas darbų priežiūrą nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, prievoles vykdė ne gyventojų interesais ir tokiu būdu pažeidė CK 4.242 straipsnio 1 dalies, CK 4.242 straipsnio 2 dalies, CK 4.243 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
13. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų visetą, teismas sprendė, kad ieškovo turėtų išlaidų, patirtų demontuojant ginčo namo balkonus atlyginti nėra jokio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovui iš atsakovo 2 497,93 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteisto sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės daugiabučiame name administravimą ir statinių priežiūrą pagal privalomuosius reikalavimus, dėl to padarė netinkamas išvadas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad 2012 metais daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkai priėmė sprendimą remontuoti namo balkonus pagal UAB „Arching“ techninį projektą, pritarė balkonų remonto sąmatai. Šias aplinkybes patvirtino 2018 11 06 parengiamajame posėdyje ir 2018 12 20 teismo posėdyje trečiojo asmens ginčo namo savininkų bendrijos atstovė J. B., kuri yra ir atsakovo vadovė. Todėl 2014 04 02 priedo Nr. 22 sąmata buvo patvirtinta namo patalpų savininkų dar 2012 metais.
16. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai visus atliktus darbus vertino kaip balkonų demontavimą, o ne kaip pradinę balkonų remonto darbų dalį, kuomet yra nuardomas drėgmės ir šalčio pažeistas betonas ir atidengiamos viduje esanti armatūra. Iš byloje pateikto darbų žurnalo (el. bylos II tomas 63-66 puslapis) matyti, kad darbai buvo pradėti 2014 04 07 sąmatoje nurodytu darbų eiliškumu, pradedant nuo pastolių įrengimo, apsauginių tvorelių įrengimo, vėliau pradedant sąmatoje nurodytus balkono remonto darbus – balkonų paviršių iškapojimą rankiniu būdu, įvairių paviršių valymą metaliniu šepečiu. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo pasamdytas rangovas neatliko jokių remonto darbų, o tik balkono demontavimo darbus, ir kad nepagrįstai priskaičiuotos išlaidos už balkonų remonto darbus (atliktų darbų akto Nr. ST-V14-098248 5-8 pozicijos, iš viso – 1 509,63 Eur).
17. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog nepagrįstai buvo priskaičiuotos išlaidos už pasikartojančius darbus pozicijose 5 ir 16. Atliktų darbų akto Nr. ST-V14-098248 Nr. 5 pozicijoje nurodyti balkonų Nr. 2, 3, 4, 5 remonto darbai pagal pradinį projektą, o šio akto pozicijoje Nr.16 nurodyti balkonų Nr. 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 remonto darbai atlikti po projekto pakeitimo pilnam balkonų atstatymui. Todėl teismas nepagrįstai laikė, kad tai tie patys besikartojantys darbai.
18. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad be pagrindo priskaičiuotos išlaidos už šablonų ir klojinių pagaminimą, įrengimą ir išardymą, armatūros paruošimą, kad to negalėjo būti daroma, kadangi balkonai buvo ne remontuojami, o demontuojami (atliktų darbų akto Nr. ST-V14-098248 17-19 pozicijos). Apeliantas pažymėjo, kad balkono betoninių plokščių betonavimo procesas susideda iš būsimosios konstrukcijos klojinių ruošimo, armavimo, betonavimo ir kietėjančio betono priežiūros. Klojinys – tai sumontuota pastato ar jo dalies forma betonavimui. Remontuojant balkonus (jų betonines dalis) skiedinį reikėjo pilti į paruoštus klojinius pagal balkono buvusią formą. Toks skiedinys taip pat kietėja ir gerai prikimba prie seno betono. Kadangi pagal 2012 projektą buvo numatyta remontuoti balkonus, kapitališkai remontuojant jų betoninį pagrindą, klojinių šablonai ne tik galėjo, bet ir privalėjo būti pagaminti ir įrengti. Tačiau nustačius, kad balkonus reikia demontuoti, klojiniai atitinkamai buvo išardyti. Todėl priskaitymai pagal minėtas atliktų darbų akto pozicijas buvo visiškai pagrįsti, nes šie darbai buvo ir galėjo būti atlikti.
19. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad išlaidos, priskaičiuotos rangovo už pastolių nuomą sudaro viso 30 253,51 Lt / 8 762,02 Eur / be PVM (t. y. beveik pusė darbų kainos). Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas sudėjo atliktų darbų akte ir lokalinėje sąmatoje įrašytas sumas, ir taip padvigubino šią sumą. Tuo tarpu pagrindas atsiskaitymui yra atliktų darbų aktai. Už pastolių nuomą, įrengimą ir išardymą priskaičiuota tik 15 770,49 eurų suma (be PVM) pagal atliktų darbų aktą Nr. ST-V14-098248 už 2014 m. birželio mėnesį. Ši suma atitinka 2012 m. gyventojų patvirtintos sąmatos sumą.
20. Pažymėjo, kad teismas neįvertino ieškovo atstovo nuoseklių paaiškinimų, kuriuos patvirtina ir rašytinė medžiaga – statybos darbų žurnalas, kad tik rangovui pradėjus atlikti balkonų remonto projekte ir sąmatoje numatytus darbus (betoninių balkonų paviršių iškapojimą rankiniu būdu), 2014 04 09 paaiškėjo, kad balkonų būklė neleidžia atlikti projekte ir sąmatoje numatytų balkonų betonavimo ir kitų remonto darbų, dėl galimai avarinės balkonų laikančių konstrukcijų būklės ir grėsmės aplinkai. Todėl siekiant išvengti galimos žalos 9 avariniai balkonai rangovo buvo demontuoti. Aplinkybę, kad balkonų būklė buvo avarinė ir nebuvo galima patikimai atstatyti (remontuoti) pagal 2012 m. parengtą ir gyventojų patvirtintą projektą, patvirtina į bylą pateiktas V. E. 2014 05 19 balkonų statybinio tyrinėjimo aktas. Teismas nepagrįstai vadovavosi trečiojo asmens atstovės J. B. parodymais apie tai, kad namo bendrija ieškovo demontuotus balkonus vėliau atstatė, o tuos, kurie nebuvo demontuoti – suremontavo, nes trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad balkonus atstatė tokiu pat būdu, kuris buvo numatytas UAB „Arching“ techniniame projekte.
21. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad teismas pripažindamas faktą, kad ieškovas buvo namo faktinis bendro naudojimo objektų administratorius nuo 2012 10 09 iki 2017 08 01, turėjo pripažinti, kad ieškovas privalėjo vykdyti teisės aktuose numatytas administratoriaus teises ir pareigas, o būtent – pareigą užtikrinti daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrą pagal privalomuosius reikalavimus. Administratorius, nustatęs ar gavęs informacijos apie netinkamą inžinerinės įrangos būklę, privalo imtis priemonių užtikrinančių bendrojo naudojimo objektų, atitiktį reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ reikalavimams. Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę. Avarinės būklės balkonai buvo demontuoti tam, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. V. E. 2014 05 19 balkonų statybinio tyrinėjimo akto išvados patvirtina, kad toks sprendimas buvo būtinas, nes atstatyti balkonus butų savininkų sprendimu patvirtintu būdu – pagal UAB „Arching“ techninį projektą – nebuvo galimybės.
22. Nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 1 punktas nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Šiuos reikalavimus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: reikalavimus išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, ir reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodytą paskirtį ir būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Todėl nesant patalpų savininkų priimto sprendimo dėl demontuotų balkonų atstatymo būdo, administratorius (ieškovas) buvo priverstas sustabdyti darbus, o rangovai „užkonservuoti“ statybas, t. y. užtaisyti pastato fasade esančias skyles ir sutvarkyti pastato fasadą, išvežti statybines šiukšles ir sutvarkyti statybvietę tam, kad nebūtų pažeistos namo butų savininkų ir trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Todėl visi atlikti balkonų demontavimo, o vėliau ir fasado skylių užtaisymo darbai nurodyti rangovo pateiktoje sąmatoje ir atliktų darbų priėmimo akte, priskirtini prie darbų, kuriais siekiama išlaikyti privalomųjų reikalavimų visumą, ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi už juos sumokėti.
23. Pažymėjo, kad teismas visiškai neįvertino ieškovo atsakovui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už 2017 m. liepos mėnesį, kurioje ieškovas atliko anksčiau priskaičiuotų sumų perskaičiavimą (už balkonų avarinės būklės likvidavimą ir ertmių užtaisymo darbus) bendrai 368,86 eurų sumai. Taigi, ieškiniu prašoma priteisti suma su atliktais perskaičiavimais, sumažinus priskaičiuotas pagal atliktų darbų aktus sumas už balkonų avarinės būklės likvidavimą ir ertmių užtaisymą). Atsakovas neįtraukė šios sąskaitos-faktūros į apskaitą deklaratyviai nurodęs, kad jį neva neatitinka PVM sąskaitai-faktūrai keliamų reikalavimų, tačiau savo argumentų neįrodė.
24. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Nurodė, kad ieškovas prašė priteisti skolą, kuri tenka atsakovui, kaip ieškovo patirtos išlaidos už atliktus ginčo daugiabučio gyvenamojo namo balkonų remonto darbus. Šie darbai turėjo būti atliekami remiantis UAB „Arching“ 2012 m. gegužės mėnesį parengtu techniniu projektu, tarp ieškovo ir rangovo sudaryta sutartimi Nr. 10-06-92G ir 2014 04 02 sutarties priedu Nr. 22, tame tarpe ir 2014 04 02 ieškovo ir rangovo patvirtinta lokaline sąmata, kuri tapo sudėtine rangos sutarties dalimi. Pažymėjo, jog CK 4.83 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisė nemokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Namo balkonai yra priskiriami namo bendro naudojimo objektams, dėl kurių valdymo, naudojimo ir priežiūros sprendimus priima butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma. Todėl pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas neturi pareigos mokėti už rangovo atliktus rangos darbus, esant CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytam pagrindui.
26. Pažymėjo, kad rangos darbų pasėkoje balkonai buvo ne suremontuoti, o demontuoti, rangovas faktiškai atliko darbus, kurie nebuvo numatyti UAB „Arching“ parengtame techniniame projekte bei 2014 04 02 lokalinėje sąmatoje. Balkonų demontavimo darbams atlikti buvo būtina gauti namo bendrasavininkų sutikimą, tačiau namo patalpų savininkai nėra ir nebuvo priėmę jokio papildomo sprendimo dėl balkonų demontavimo, nėra davę sutikimo atlikti papildomus, lokalinėje sąmatoje nenumatytus darbus, taip pat nėra patvirtinę kitų darbų atlikimo sąmatų, kuriose būtų numatyti balkonų demontavimo darbai ir jų kaina. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad rangovas apie tikrus ar tariamus daikto trūkumus, trukdančius jam atlikti balkonų remonto darbus, sužinojo dar 2014 04 09, iki balkonų demontavimo, netrukus po to kai buvo pradėti rangos darbai ir privalėjo iš karto stabdyti visus darbus bei įspėti namo gyventojus apie negalimumą įvykdyti sutartyje numatytus rangos darbų. Tačiau jis ne tik to nepadarė, bet ir manydamas, kad negali atlikti darbų dėl kurių atlikimo buvo pasamdytas, toliau tęsė normatyviniuose dokumentuose nenumatytus darbus, skaičiavo šių darbų išlaidais, tuo padarytas namo bendraturčiams didelę žalą. Remiantis CK 6.684 straipsnio 4-5 dalimis, rangovas atlikdamas papildomus, normatyviniuose dokumentuose ir rangos sutartyje nenumatytus darbus, prieš tai negavęs namo bendraturčių sutikimo, neteko teisės į šių darbų apmokėjimą.
27. Nurodė, kad atlikti balkonų demontavimo darbai negali būti priskirti privalomiesiems darbams. Namas ir sudėtinės jo dalys – balkonai, įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pripažinti avarinės būklės, nebuvo atlikta atitinkama statinio ekspertizė ir pan. O vien tai, kad ieškovo arba rangovo iniciatyva, tikėtinai siekiant pateisinti netinkamai atliekamus rangos darbus ir pasipelnyti namo gyventojų sąskaita, buvo pasamdytas specialių žinių turintis asmuo, kuris apžiūrėjęs jau pašalintus balkonus išreiškė subjektyvią nuomonę, kad nėra galimybės balkonus atstatyti, nereiškia, kad įstatymo nustatyta tvarka buvo nustatyta balkonų avarinė būklė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2013 05 07 akte nebuvo nustatyta, kad balkonai turi avarinės būklės požymių, juos buvo nurodyta ne demontuoti, o remontuoti. Ieškovo iniciatyva samdyto specialisto išvada yra nepagrįsta taip pat dėl to, kad daugiabučio namo bendrija demontuotus balkonus vėliau atstatė, o tuos, kurie nebuvo demontuoti – suremontavo už mažesnę kainą, negu ieškovas reikalauja už balkonų demontavimą. V. E. 2014 05 19 Balkonų statybinio tyrinėjimo aktas buvo sudarytos jau po to, kai balkonai buvo demontuoti, teikiant išvadą nebuvo atliekami jokie realūs tyrimai ar matavimai, o iš akto turinio matyti, kad jį pasirašęs specialistas nedalyvavo apžiūrint objektą.
28. Pažymėjo, kad ieškovo reikalaujama rangos darbų kaina kelia pagrįstų abejonių. Ieškovas su rangovu patvirtino darbų lokalinę sąmatą, kuria sutarė, kad balkonų remonto darbai kainuos ne daugiau kaip 82 709,30 Lt (23 954,26 Eur), iš kurių pastolių nuoma turėjo kainuoti ne daugiau kaip 15 770,47 Lt, aptvėrimai – 2 026,55 Lt, balkonų Nr. 3, 4, 5, 7, 8, 9, 11, 12 atstatymas – 38 184,71 Lt, balkonų Nr. 2, 10, 13, 15 remontas – 9 434,07 Lt, o šiukšlių išvežimas – 2 938,99 Lt. Tačiau iš ieškovo pasirašytų atliktų darbų aktų matyti, kad už pastolių nuomą buvo paskaičiuota ne 15 770,49 Lt, o 30 253,51 Lt suma (atliktų darbų priėmimo akto Nr. ST-V14-098248 1, 2, 9 pozicijos), už aptvarus – 8 581,67 Lt, t. y. daugiau kaip 4 kartus viršijo lokalinėje sąmatoje numatytą sumą ir dubliavosi per abu darbų priėmimo aktus (atliktų darbų priėmimo akto Nr. ST-V14-098248 3-4, 10-12 pozicijos, atliktų darbų priėmimo akto Nr. ST-V14-098248-2 12 pozicijos), šiukšlių išvežimą – 4 937,15 Lt, t. y. daugiau kaip dvigubai viršijo lokalinėje sąmatoje numatytą sumą (atliktų darbų priėmimo akto Nr. ST-V14-098248 20-23 pozicijos, atliktų darbų priėmimo akto Nr. ST-V14-098248-2 11-14 pozicijos). Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad minėtuose atliktų darbų priėmimo perdavimo aktuose nurodyti darbai sistemingai kartojasi, tuo padidinant gyventojų mokėtiną sumą bei į aktus buvo įtraukti akivaizdžiai nepagrįstai.
29. Nurodė, kad rangovas nepagrįstai perdavė, o ieškovas nepagrįstai priėmė darbus, kurie buvo įkainoti ženkliai didesnėmis sumomis, negu buvo numatyta patvirtintoje sąmatoje. Atliktų darbų aktuose nurodyti darbai ir jų kainos buvo paskaičiuoti nepagrįstai ir neteisingai, tikėtina, kad aktuose didžioji dalis nurodytų darbų realiai nebuvo atlikta, o jų kiekiai ir kainos buvo smarkiai užkeltos, siekiant pasipelnyti namo bendraturčių sąskaita. 1 509,63 Lt dydžio išlaidos už balkonų remonto darbus (akto 5-8 pozicijos) buvo nurodytos akivaizdžiai nepagrįstai, nes kaip matyti iš statybos darbų žurnalo, balkonai jau 2014 04 11 buvo pradėti demontuoti, o ne remontuojami, aktuose kartojasi (dubliuojasi) išlaidos už tokius pat darbus (pvz.: pozicijose 5 ir 16 nurodyti Betoninių lubų, laiptų maršų ir smulkių paviršių konstrukcijų iškapojimas rankiniu būdu ir pan). Taip pat neabejotinai kelia pagrįstų abejonių sąmatose nurodytos 14 654,23 Lt dydžio išlaidos už šablonų ir klojinių pagaminimą, įrengimą ir išardymą (17-18 pozicijos) bei armatūros paruošimą (19 pozicija), kuomet akivaizdu, jog nuo pirmų darbo dienų pradėjus balkonų demontavimą, vėliau gavus išvadą apie tariamą negalimumą balkonus atstatyti, rangovas net nesiruošė balkonų remontuoti. Kaip matyti iš 2014 05 14 padarytų nuotraukų jokie klojiniai ir šablonai ties balkonais nebuvo sumontuoti, tuo labiau, jog ir statybos žurnale nėra jokių duomenų apie šių klojinių ir šablonų išmontavimą. Be to, patvirtintoje sąmatoje, kuri yra sudėtinė rangos sutarties dalis, už klojinių ir šablonų gaminimą, įrengimą ir išardymą maksimalus įkainis buvo numatytas ne 14 654,23 Lt, o tik 3 407,97 Lt.
30. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas ir UAB „Mano būstas LT“ yra susijusios įmonės. Dėl to UAB „Mano būstas LT“ vykdant balkonų demontavimo darbus ieškovas realiai neatliko jokios statybinės priežiūros, netikrino rangovo atliekamų darbų pagrįstumo ir kokybės, netikrino teikiamų dokumentų, visus juos pasirašė net nevertindamas juose nurodytų aplinkybių teisingumo. Tuo pažeidė CK 4.242 straipsnio 1 dalyje numatytą administratoriaus pareigą, laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių, prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, pareigą jam suteiktų teisių nenaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). Administratorius šiuo atveju taip pat pažeidė draudimą panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams, nes užsakė atlikti namo remonto darbus susijusioje bendrovėje, o vykdydamas darbų priežiūrą nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, prievoles vykdė ne gyventojų, o susijusio ūkio subjekto ir savo asmeniniais interesais. Ieškovo neteisėtų veiksmų pasėkoje galimai atsiradusios jo išlaidos ne tik kad negali būti atlyginamos, bet jis pats turi pareigą namo bendraturčiams atlyginti nuostolius, kuriuos jie patyrė dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų.
31. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas neįrodė realiai patyręs kokias nors išlaidas už rangovo atliktus balkonų demontavimo darbus. Sąskaita už balkonų demontavimą ieškovui tikėtinai nebuvo išrašyta, taigi ir dėl šios priežasties ieškovas skolos priteisimo reikalauja nepagrįstai, nes jis, vykdydamas administratoriaus pareigas nepatyrė jokių išlaidų, kurias turėtų padengti namo patalpų bendraturčiai proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
33. Byloje ginčas yra kilęs tarp daugiabučio namo administratoriaus funkcijas atlikusio ieškovo ir vieno iš butų savininko (atsakovo) dėl darbų atlikimo tikslingumo ir jų apmokėjimo, tinkamų daugiabučio namo administravimo funkcijų atlikimo.
34. Byloje nustatytos toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, ginčo dėl kurių tarp šalių nekilo. Ieškovas ginčo daugiabutį namą administravo nuo 2012 10 09 iki 2017 07 01, kai namo administravimą perėmė trečiasis asmuo byloje daugiabučio namo savininkų bendrija.
35. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 metais daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkai priėmė sprendimą remontuoti namo balkonus pagal UAB „Arching“ techninį projektą ir pritarė balkonų remonto sąmatai.
36. 2013 05 07 (duomenys neskelbtini) vyr. specialistas M. D. atlikęs ginčo namo statinio techninės priežiūros patikrinimą aktu Nr. A32-965(2.1.15-AP2) tarp kitų trūkumų nurodė, kad ginčo namo balkonų plokštės vietomis nutrupėjusios, atvira armatūra veikiama aplinkos kritulių, vietomis atkilę betono gabalai; fasado tinkas vietomis įtrūkęs. Techninis prižiūrėtojas įvertino, jog nuolatiniai stebėjimai vykdomi; kasmetinės apžiūros atliekamos; defektai šalinami ir pasiūlė organizuoti bei remontuoti balkonų laikančiąsias konstrukcijas ir balkonus; apie patikrinimo akte nurodytų reikalavimų vykdymo eigą informuoti Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrių iki 2013 06 30.
37. 2013 03 05 įvyko ieškovo administruoto ginčo daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu, be kita ko, buvo nutarta, kad namo įgaliotiniams bus pateiktos derinimui 8 ir 15 vienetų balkonų remonto sąmatos.
38. Pagal civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje pateiktą bendrosios nuosavybės teisės sampratą bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Remiantis CK 73 straipsnio 2 dalies nuostata bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
39. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant nustatytos CK 4.76 straipsnyje, kuriame numatyta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 4.82 straipsnio reguliuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę 3 dalyje nurodant, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
40. CK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Minėto straipsnio 4 dalis įsakmiai numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
41. Taigi ne visais atvejais vien ta aplinkybė, jog savininkas nėra davęs sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, yra pakankamas pagrindas atleisti bendrosios dalinės nuosavybės savininkus nuo pareigos tokias išlaidas padengti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis išlaidas galima atsisakyti apmokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas; 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; etc.).
42. Taigi, sprendžiant šalių ginčą šioje byloje būtina išsiaiškinti ar buvo ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sutikimas dėl darbų, už kuriuos reikalauja apmokėti ieškovas sutikimas, o nustačius, jog tokio sutikimo bendrasavininkiai nebuvo davę ar ginčo darbų atlikimas sietinas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurių vykdymas nepriklauso nei nuo administratoriaus, nei nuo bendrasavininkių valios, kurių vykdymas išplaukia iš galiojančio imperatyvaus teisinio reguliavimo.
43. Kaip jau minėta šalys byloje neginčija aplinkybės, kad 2013 03 05 vykusio ginčo namo patalpų bendrasavininkių susirinkime buvo nutarta, kad namo įgaliotiniams bus pateikta derinimui 8 ir 15 vienetų balkonų remonto sąmatos. Taigi darbai iš pat pradžių nebuvo vertinami kaip privalomieji, kuriems nereikalingas bendrasavininkių sutikimas, nes klausimas dėl jų atlikimo tikslingumo ir sąmatos tvirtinimo buvo perduotas spręsti namo bendrasavininkių susirinkime. Tuo tarpu jei darbai būtų privalomieji bendrasavininkių susirinkimo pritarimas nebūtų buvęs reikalingas. Be to, byloje nėra duomenų, kad sąmata buvo suderinta ir su namo įgaliotiniais, o apeliacinio skundo argumentas, kad sąmata, kurią kartu su balkonų remonto darbų užsakymu 2014 04 22 ieškovas pateikė rangovui buvo patvirtinta namo patalpų savininkų dar 2012 metais, niekuo nepagrįsta.
44. Pažymėtina, kad ieškovas teigė dar 2010 06 21 yra sudaręs su rangovu su juo per akcininkus susijusia įmone, kurios pavadinimas rangos darbų atlikimo metu UAB „Mano būstas LT“ (pagal viešo registro duomenis pavadinimas buvęs nuo 2007 06 19 iki 2011 12 15 UAB „Fervėja“) bendro pobūdžio rangos sutartį Nr. 10-06-92G, kurios atskirais priedais suderindavo statybos darbų atlikimo sąlygas konkrečiuose jo administruojamuose pastatuose. Toks priedas buvo pasirašytas ir dėl ginčo darbų atlikimo, ginčo name. Tai 2014 04 02 priedas Nr. 22, kuriuo ieškovas (priede įvardijamas užsakovu) susitarė su minėtu rangovu (tuometiniu pavadinimu UAB „Mano būstas LT“) dėl 12 vnt. balkonų remonto darbų atlikimo iki 2014 05 30, pagal 2012 05 mėn. UAB „Arching“ techninį projektą bei pagal abiejų rangos sutarties šalių patvirtintą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta tvirta sutarta darbų kaina – 68 354,79 Lt, su 21 proc PVM sudaranti 82 709,30 Lt (23 954,27 Eur). Sąmatoje darbai suskirstyti skyriais: Pastoliai – 15 770,47 Lt; Aptvėrimai – 2 026,55 Eur; Balkonų Nr. 3, 4, 5, 7, 8, 9, 11, 12 atstatymas - 38 184,71 Lt; Balkonų Nr. 2, 10, 13, 15 remontas – 9 434,07 Lt; Šiukšlių išvežimas – 2 938,99 Lt.“.
45. Byloje taip pat yra ieškovo pateikta lokalinė sąmata Nr. R-BST-V14-098248, sudaryta 2013 m. spalio mėn. kainų lygiu, kurioje nurodyti atlikti darbai pagal pradinį projektą skyriuose: pastoliai viso – 4 567,23 Eur; Aptvėrimai viso – 586,66 Eur; Balkonų Nr. 2, 3, 4, 5 kapitalinis remontas – 437,09 Eur; Atlikti darbai po projekto pakeitimo pilnam balkonų Nr. 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 atstatymui, balkonų demontavimas viso – 8 306,63 Eur; Šiukšlių išvežimas viso – 1 351,30 Eur Visa šioje Lokalinėje sąmatoje įvardijama suma be PVM – 15 248,91 Eur, su PVM – 18 451,18 Eur.“. Sąmata ne patvirtinta, o visos kainos nurodytos eurais.
46. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad šios sąmatos buvo derintos su ginčo namo bendrasavininkiais ar kad šios išlaidos buvo būtinos privalomiems darbams, kuriems nereikalingas patalpų savininkų daugumos sutikimas, atlikti.
47. Pagal statybos darbų žurnalo duomenis, darbai pradėti 2014 04 01, baigti 2014 07 10. Žurnale užfiksuota, jog minėtu laikotarpiu buvo atlikti toliau įvardijami darbai. Per vieną dieną 2014-04-07 buvo atlikta: pastolių montavimas balkonams Nr. 2, 3, 4, 5 (sumontuoti fasadiniai pastoliai, atraminiai bokštai, laiptinė, įžeminimas, tinklas), laikinųjų apsauginių tvorų įrengimas, pastato atskirų dalių uždengimas plėvele; balkonų paviršių iškapojimas rankiniu būdu, įvairių paviršių valymas metaliniu šepečiu. 2014-04-09 įrengti laikini vertikalūs apsauginiai aptvėrimai iš OSB plokščių. 2014-04-11 atliktas balkonų Nr. 3, 4, 5 demontavimas.
48. 2014-04-16 atliktas pastolių montavimas balkonams Nr. 7, 8, 9, 10, 11 (fasadiniai pastoliai, klojinių bokštai, įžeminimas tinklas). 2014-04-16 įrengtos laikinosios apsauginės tvoros, pastato atskiros dalys uždengtos plėvele. 2014-04-17 įrengti laikini vertikalūs apsauginiai atvėrimai iš OSB plokščių, atliktas balkonų Nr. 2, 11 demontavimas. 2014-04-18 atliktas balkonų Nr. 8, 9, 10 demontavimas; balkonų paviršių iškapojimas rankiniu būdu; dekoratyvinių detalių liejimas; šiukšlių išvežimas.
49. 2014-04-25 atliktas pastolių montavimas balkonams Nr. 12, 13, 15 (kontūriniai pastoliai, įžeminimas, tinklas); įrengtos laikinosios apsauginės tvoros. 2014-04-28 įrengti laikini vertikalūs apsauginiai aptvėrimai iš OSB plokščių.
50. 2014-04-30 atliktas klojinių montavimas balkonams Nr. 8, 9, 10, 11. 2014-05-09 atliktas balkono Nr. 7 demontavimas. 2014-05-13 atliktas klojinių montavimas balkonams Nr. 2, 3, 4, 5. 2014-05-13 atliktas armatūros paruošimas, lankstymas; 2014-05-14 atlikta namo sienų apžiūra su V. E., nustačius avarinę būklę darbai sustabdyti. 2014-06-26 išvežtos šiukšlės betoniniai lubų, laiptų maršai ir smulkios konstrukcijos iškapotos rankiniu būdu. 2014-06-27 taip pat pažymėtas betoninių lubų, laiptų maršų ir smulkių konstrukcijų iškapojimas rankiniu būdu; 2014-06-30 atliktas įvairių paviršių valymas metaliniu šepečiu rankiniu būdu. Vėliau atlikti konservavimo darbai skylių, atsiradusių namo sienoje demontavus balkonus užtaisymo darbai. 2014-07-01 atliktas skylių užtaisymas mineraline vata Rockwoll Superrock 50 mm. 2014-07-02 ir 2014 07 03 nurodyta, jog atlikti darbai mažų plotų plytų mūras, tuštymėtosios keraminės plytos, mūro mišinys Brico įvairių mūro konstrukcijų armavimas tinklais paviršių gruntavimas giluminiu gruntu. 2014-07-04 pažymėtas paviršių gruntavimas giluminiu gruntu, pastatų išorinių paviršių tinkavimas rankiniu būdu. 2014-07-07 pažymėtas pastatų išorinių paviršių tinkavimas rankiniu būdu. 2014-07-08 nurodyta, jog atliktas laikinų apsauginių aptvėrimų montavimas 15 mm OSB; 2014-07-09 - fasadinių pastolių demontavimas, laikinų apsauginių tvorų demontavimas; 2014-07-10 – statybinių šiukšlių išvežimas, laikinų apsauginių aptvėrimų montavimas 15 mm OSB.
51. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad be pagrindo buvo priskaičiuotos išlaidos už šablonų ir klojinių pagaminimą, įrengimą ir išardymą, armatūros paruošimą. Jis nurodė, kad balkono betoninių plokščių betonavimo procesas susideda iš būsimosios konstrukcijos klojinių ruošimo, armavimo, betonavimo ir kietėjančio betono priežiūros. Klojinys – tai sumontuota pastato ar jo dalies forma betonavimui. Nurodė, kad remontuojant balkonus (jų betonines dalis) skiedinį reikėjo pilti į paruoštus klojinius pagal balkono buvusią formą. Toks skiedinys taip pat kietėja ir gerai prikimba prie seno betono. Kadangi pagal 2012 projektą buvo numatyta remontuoti balkonus, kapitališkai remontuojant jų betoninį pagrindą, jo manymu klojinių šablonai ne tik galėjo, bet ir privalėjo būti pagaminti ir įrengti. Nustačius, kad balkonus reikia demontuoti, klojiniai atitinkamai buvo išardyti. Todėl priskaitymai pagal minėtas atliktų darbų akto pozicijas apelianto nuomone buvo visiškai pagrįsti, nes šie darbai buvo ir galėjo būti atlikti.
52. Tačiau iš cituoto statybos žurnalo įrašų matyti, jog balkonai Nr. 3,4,5 buvo demontuoti jau 2014 04 11, balkonai Nr. 2,11 demontuoti 2014 04 17, o balkonai Nr. 8,9,10 demontuoti 2014 04 18. Tuo tarpu klojinių balkonams Nr. 8,9,10,11 montavimas pagal žurnalą atliktas 2014 04 30, po to kai šie balkonai jau buvo demontuoti. Klojinių montavimas balkonams Nr. 2,3,4,5 ir armatūros paruošimas - lankstymas atlikti 2014 05 13. Statybos darbų žurnale taip pat užfiksuota, kad 2014 05 14 atlikta namo sienų apžiūra su V. E. ir nustačius avarinę būklę darbai sustabdyti. Taigi ,minėti darbai buvo atlikti jau po balkonų demontavimo ir kilus įtarimams, kad atstatyti jų į pradinę būklę nebus galima, pastarąją aplinkybę patvirtino ir ieškovo atstovas teismo posėdyje, nurodęs, jog po to namo gyventojams buvo siūloma pakeisti balkonus prancūziškais ir kt. variantai.
53. Duomenų, užfiksuotų statybos darbų žurnale bei darbų priėmimo aktuose analizė leidžia pagrįstai teigti, jog tikslas, kurio siekė ginčo namo bendrasavininkiai ir rezultatas (namo balkonų remontas), kuriam pasiekti 2012 metais buvo paruoštas ginčo projektas nebuvo pasiektas, nes administratoriaus pasamdytas rangovas balkonus nesuremontavo, kaip tai buvo numatyta projekte, kuriam įgyvendinti buvo gauti statybą leidžiantys dokumentai, bet demontavo, neturėdamas namo patalpų bendrasavininkių daugumos sutikimo. Todėl atmetami apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog teismas be pagrindo visus atliktus darbus vertino kaip balkonų demontavimą, o ne kaip pradinę balkonų remonto dalį kai pastatomi pastoliai nuardomas drėgmės ir šalčio pažeistas betonas. Nagrinėjamu atveju šie darbai vertintini pagal tai koks rezultatas buvo pasiektas, akivaizdu, kad šiuo atveju rezultate balkonai buvo demontuoti, o namo bendrasavininkiai tokio rezultato nesiekė ir jam nebuvo davę sutikimo. Dėl tos pačios priežasties jie neturėjo pareigos apmokėti ir vėliau atliktus konservavimo darbus užtaisant po balkonų demontavimo atsiradusias ertmes.
54. Atliki balkonų demontavimo darbai, negali būti laikomi susijusiais su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nes institucija atliekanti techninę pastatų priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento būsto renovavimo skyrius atlikęs statinio techninės priežiūros patikrinimą 2013 05 07 aktu Nr.A32-965(5.1.15-AP2 buvo nurodęs remontuoti balkonų laikančias konstrukcijas ir balkonus, ir iki 2013 06 30 informuoti Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrių apie akte nurodytų reikalavimų vykdymo eigą, kas nebuvo padaryta.
55. Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje). Remiantis šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai: 1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos; 2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011.
56. Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 13 punktą, statinio naudotojas, vykdydamas statybos įstatymo ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustatęs statinio galimos avarinės būklės požymius, užsako statinio ekspertizę. Šio reglamento 16 punkte nurodyta, kad, jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys pripažįstamas avariniu, statinio naudotojas, vadovaudamasis teisės aktais ir statinio ekspertizės akte pateikta išvada, imasi priemonių statinio avarinei būklei pašalinti arba nusprendžia statinį griauti teisės aktų nustatyta tvarka.
57. Taigi, esant statinio ar jo dalių, įrengimų avarinės būklės požymiams atliekama statinio ekspertizė, kurios metu statinys ar jo dalis gali būti pripažįstamas avariniais. Atlikti statinio ekspertizę turi teisę atestuotos ekspertizės įmonės, turinčios išduotus kvalifikacinius atestatus, suteikiančius teisę atlikti statinio (statinio dalies) ekspertizę.
58. ieškovo pateiktas V. E. 2014 05 19 surašytas Balkonų statybinių tyrinėjimų aktas, kuriuo buvo konstatuota avarinė balkonų būklė bei negalimumas juos remontuoti, surašytas nesilaikant nustatytos tvarkos. Akto turinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino itin kritiškai, dar ir dėl to, kad jis surašytas jau po balkonų demontavimo darbų atlikimo. Todėl atsakovas, kaip ginčo namo bendrojo naudojimo objektų (balkonų) bendrasavininkis, remiantis CK 83 straipsnio 4 dalies nuostatomis neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nei jis, nei dauguma ginčo namo bendrasavininkių nėra davę savo sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
59. Trečiojo asmens, ginčo namo savininkų bendrijos atstovė ir atsakovo vadovė J. B. teismo posėdyje patvirtino aplinkybę, kad bendrija ieškovo demontuotus balkonus vėliau atstatė, o tuos, kurie nebuvo demontuoti – suremontavo ir darbus atliko pagal pradinį, dar 2012 metais UAB „Arching“ paruoštą techninį projektą už žymiai mažesnę kainą, prieš tai ieškovo skelbto konkurso nelaimėjęs rangovas. Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas balkonų suremontavimo aplinkybes konstatavo vien remdamas J. B. paaiškinimais atmestinas, iš posėdžio įrašo nustatyta, jog aplinkybę, kad balkonai buvo atremontuoti ir atstatyti į pirminę būklę ne pagal jo siūlymus patvirtino ir posėdyje apklaustas specialistas V. E..
60. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog remiantis viešais juridinių asmenų registro duomenimis ieškovas ir rangovas, kuriam ieškovas užsakė atlikti darbus, yra per akcininkus susiję asmenys.
61. Remiantis CK 4.242 straipsnio nuostatomis 1,2 dalių nuostatomis administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių, savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. CK 4.243 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs draudimai turto administratoriui panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams ir įpareigojantys apie kiekvieną interesų konfliktą nedelsiant pranešti naudos gavėjui. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, būdamas administratoriumi, pirmiau nurodytas teisės normas pažeidė: užsakydamas atlikti konkrečius remonto darbus bei vykdydamas darbų priežiūrą nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, o prievoles vykdė, ne gyventojų interesais ir ieškinį dėl 2 497,93 Eur skolos priteisimo atmetė. Teismas tinkamai taikė ginčui spręsti aktualias materialines teisės normas, o vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatydamas bylos faktines aplinkybes ir priimdamas sprendimą laikėsi civilinio proceso kodekso II dalies XIII skyriaus taisyklių ir kasacinio teismo formuojamos praktikos taikant procesines įrodymų vertinimo įrodinėjimo pareigų paskirstymą reguliuojančias civilinio proceso nuostatas.
62. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
63. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Liuda Uckienė
Tomas Venckus