Teismingumo byla Nr. T-21/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00479-2023-8 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės V. V.–P. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos teritorinio skyriaus, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

        Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovės naudai 14 662,45 Eur patirtos žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo tesime dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) naudai 5 747,48 Eur patirtos žalos dėl nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų atlyginimą; 4)  priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovės naudai turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir visų teismo išlaidų procese atlyginimą.

        Ieškinyje nurodoma, kad įsiteisėjusiais administracinių teismų procesiniais sprendimais (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI3-3175-583/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2590-968/2022) buvo iš dalies patenkintas ieškovės (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėjos) skundas atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl išvados, įsakymo panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo; panaikinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. vasario 19 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kuria nuspręsta pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“; panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. V. – P. atleidimo iš savivaldybės administracijos Informavimo ir e.paslaugų skyriaus vedėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pripažinta, kad pareiškėja iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e.paslaugų skyriaus vedėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigų buvo atleista neteisėtai; pareiškėja negrąžinta į eitas pareigas, o taikytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 4 dalyje numatytos jos teisių gynimo priemonės ir pareiškėjai priteista iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos už vienerius metus (nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d.); konstatuota, kad atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos jai išmokėta piniginė kompensacija už 15,26 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2019 m. liepos 7 d. – 2020 m. kovo 31 d. tarnybos metus ir trijų mėnesių jos gauto vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka; kitoje dalyje pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

        Ieškovė nurodo, kad nepaisant to, jog 2020 m. birželio 1 d. – 2021 m. balandžio 15 d. laikotarpiu ji gavo nedarbo socialinio draudimo išmokas; taip pat nepaisant to, kad priimtais procesiniais teismų sprendimais ieškovės naudai buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už 2020  m. balandžio 1 d. – 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpį, o nuo 2022 m. sausio 28 d. ieškovė gauna tarnybinį atlyginimą už darbą einamose Kretingos rajono savivaldybės tarybos sekretorės pareigose, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, neteisėto ieškovės atleidimo iš pareigų, ji patyrė turtinę žalą negautų pajamų forma; taip pat ieškovė ir tretysis asmuo (VSDFV) patyrė žalą dėl į socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, ateityje tiesiogiai galinčių sąlygoti ieškovės gaunamų pajamų, mokėtinų senatvės socialinio draudimo išmokų forma, sumažėjimą.

        Ieškovė pareikštą ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje, 6.210 straipsnyje, 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.247 straipsnyje, 6.248 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 6.249 straipsnio 1 dalyje, 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.253 straipsnio 2 dalyje, 6.263 straipsnio 1 dalyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.68 straipsnio 1, 2 dalyse, iki 2017 m. birželio 31 d. galiojusio 2002 m. DK 300 straipsnio 3, 4 dalyje, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 218 straipsnio 2, 4 dalyse, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 punkte, 14 straipsnio 1 dalyje, 17, 18 straipsniuose, kituose teisės aktuose įtvirtintomis teisės normomis. Ieškovės nuomone, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs materialinis teisinis reglamentavimas nustato, kad darbuotojui visais atvejais, jeigu jis to reikalauja, yra priteisiamas patirtos turtinės žalos atlyginimas, taip pat įtvirtino visiško patirtos žalos (nuostolių) atlyginimo principo, neribotos darbdavio atsakomybės, kylančios iš neteisėto darbuotojo atleidimo, taikymą. Ieškovės teigimu, materialinis teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis teismo dispozicijos teisę rinkti ir taikyti darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą, dėl kurio teismas turi teisę išeiti už ieškinio ribų, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už ribotos trukmės priverstinės pravaikštos laikotarpį, nepaneigia darbuotojo teisės reikalauti visiško jo pažeistų teisių gynimo patirtos žalos atlyginimo forma, grąžinant darbuotoją į tokią padėtį, kokioje jis būtų, jeigu nebūtų neteisėtų darbdavio veiksmų.

        Ieškovė taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į įsiteisėjusiais administracinių teismų procesiniais sprendimais priteistą vidutinį darbo užmokestį už 2020 m. balandžio 1 d. – 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpį; ieškovei 2020 m. birželio 1 d. – 2021 m. balandžio 15 d. laikotarpiu gavus nedarbo socialinio draudimo išmokas, nepadengusias dėl neteisėto atleidimo iš pareigų ieškovės negautų pajamų 2021 m. balandžio 2 d. – 2022 m. sausio 27 d. laikotarpiu (iki ieškovės įsidarbinimo Kretingos rajono savivaldybės tarybos sekretorės pareigose), 2022 m. sausio 28 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu (iki atleidimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e.paslaugų skyriaus vedėjos pareigų įsigaliojusio teismo sprendimo pagrindu momento) gavus mažesnį darbo užmokestį, ji (ieškovė) laikytina patyrusia turtinę žalą, negavusia pajamų, kurias iki atleidimo iš pareigų teismo sprendimu (nuo sprendimo įsiteisėjimo momento) turėjo teisę gauti. Ieškovė nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, neteisėto ieškovės atleidimo iš pareigų, ji negavo 14 662,45 Eur pajamų (ieškovė patyrė nurodyto dydžio turtinę žalą).

        Taip pat, nuo negautų pajamų sumos nesumokėjus privalomų socialinio draudimo įmokų, ieškovė laikytina patyrusia turtinę žalą dėl potencialiai sumažėjusių senatvės socialinio draudimo išmokų, ieškovei sulaukus pensinio amžiaus, mokėjimo. Šiuo pagrindu patyrusiu žalą asmeniu laikytinas ir tretysis asmuo (VSDFV), negavęs įmokų į socialinio draudimo biudžetą nuo pajamų, kurių, atitinkamai negavo ieškovė.

        Ieškovė taip pat pateikia argumentus, jos nuomone, pagrindžiančius atsakovės civilinę atsakomybę (neteisėti veiksmai, atlygintina turtinė žala ir jos dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, atsakovės kaltė); atitinkamus skaičiavimus dėl priteistinų piniginių sumų dydžio.

        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, spręsdami ieškinio priėmimo klausimą, 2023 m. sausio 30 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą nutartyje konstatuotiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti, t. y. pagrįsti ieškinio pateikimą bendrosios kompetencijos teismui.

        Ieškovė pareiškime dėl teismo įpareigojimo pašalinti pareikšto ieškinio trūkumus, vykdymo, be kita ko, nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos) susiklosčiusių santykių nėra pagrindo laikyti darbo teisiniais santykiais. Ieškovė buvo priimta į valstybės tarnautojos pareigas, taigi ieškovę ir atsakovę siejo valstybės tarnybos teisiniai santykiai, reglamentuojami Valstybės tarnybos įstatymo, be kita ko, nenumatančio išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos dėl ginčo, kilusio tarp institucijos ir valstybės tarnautojo. Atskiros DK normos valstybės tarnybos teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek tai nėra sureguliuota Valstybės tarnybos įstatymo ir (ar) taikant įstatymo analogiją Valstybės tarnybos įstatymo nesureguliuotiems klausimams spręsti. Ieškovė neturėjo pareigos kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinę darbo ginčų komisiją išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Ieškovės vertinimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai atleidžiant ieškovę iš valstybės tarnautojos pareigų, nelaikytini atliktais vykdant viešojo administravimo funkciją. Ieškovės vertinimu, tarp jos ir atsakovės susiklostė tarnybos, pavaldumo, darbo organizavimo teisiniai santykiai, nepriskirtini viešojo administravimo funkcijoms. Byla pagal ieškovės reiškiamą ieškinį gali būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Aplinkybė, jog byla pagal ieškovės skundą dėl ieškovės (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėjos) atleidimo iš valstybės tarnybos pripažinimo neteisėtu buvo išnagrinėta administraciniame teisme, nėra pagrindas bylą dėl žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, atliktais nevykdant viešojo administravimo funkcijų, nagrinėti administraciniame teisme. Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas nustato privalomą tik ginčų dėl atleidimo iš valstybės tarnybos nagrinėjimą administraciniame teisme.

        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

        Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, teisiniame reglamentavime įtvirtintas teisės normas (Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 7 punktas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnis), taip pat tai, jog administracinių teismų priimtais procesiniais sprendimais yra įvertinti viešojo administravimo subjekto aktai, sprendė kad yra pagrindas kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

        Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

                Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).  

                Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

                Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, prie jo pridėtos medžiagos, ieškovę su atsakove – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – siejo valstybės tarnybos teisiniai santykiai. Atsakovės direktoriaus Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo atleista iš Informavimo ir e.paslaugų skyriaus vedėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.

                Administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla pagal ieškovės (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėjos) skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl išvados, įsakymo panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, kurioje buvo keliami reikalavimai: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos Išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nuspręsta pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“; 2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) grąžinti pareiškėją į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjo pareigas; 4) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 5) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

                Įsiteisėjusiais administracinių teismų procesiniais sprendimais (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3175-583/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2590-968/2022) pareiškėjos (pagal tuometinę procesinę situaciją) skundas buvo patenkintas iš dalies; panaikinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos Išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria nuspręsta pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“; panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinta, kad pareiškėja iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigų buvo atleista neteisėtai; pareiškėja negrąžinta į eitas pareigas, o taikytos DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytos jos teisių gynimo priemonės ir pareiškėjai priteista iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos už vienerius metus (nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d.); konstatuota, kad atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos jai išmokėta piniginė kompensacija už 15,26 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2019 m. liepos 7 d. – 2020 m. kovo 31 d. tarnybos metus ir trijų mėnesių jos gauto vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka; pareiškėjai iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; kitoje dalyje pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

                Kaip, be kita ko, nurodyta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendime, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja atlyginti turtinę ar neturtinę žalą neprašė, o atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškėjai išmokėjo trijų mėnesių jos gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei piniginę kompensaciją už nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį, pareiškėjai priteistinas išmokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

                Šioje byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi teismas, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės atitinkamą patirtos žalos atlyginimą, taip pat priteisti iš atsakovės trečiojo asmens VSDF naudai atitinkamą patirtos žalos dėl nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų atlyginimą, tai formuluodama kaip netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis). Kaip, be kita ko, matyti iš atsakovės bei trečiojo asmens pateiktų procesinių dokumentų, jų nuomone, ginčo atveju neegzistuoja netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų.

                Ieškovės ir atsakovės nuomone, keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui; trečiojo asmens nuomone, keliamas ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

                Ieškovės pareikšto ieškinio esmę sudaro tai, kad ieškovės teigimu, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs materialinis teisinis reglamentavimas (DK 218 straipsnio 2, 4 dalys) nustato, jog darbuotojui visais atvejais, jeigu jis to reikalauja, yra priteisiamas patirtos turtinės žalos atlyginimas, taip pat įtvirtintas visiško patirtos žalos (nuostolių) atlyginimo principas, neribotos darbdavio atsakomybės, kylančios iš neteisėto darbuotojo atleidimo, taikymas. Taip pat, nuo negautų pajamų nesumokėjus privalomų socialinio draudimo įmokų, ieškovės nuomone, ji laikytina patyrusia turtinę žalą dėl potencialiai sumažėjusių senatvės socialinio draudimo išmokų, jai sulaukus pensinio amžiaus, mokėjimo.

                Bylos, kurios pagal teisinį reglamentavimą yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nustatytos ABTĮ 17 straipsnyje. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą.

                Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio „Darbo santykius reglamentuojančių įstatymų taikymas valstybės tarnautojams ir kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje“ 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Tai, kad atitinkamiems klausimams valstybės tarnautojų atžvilgiu yra taikytini, be kita ko, darbo santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, nereiškia, kad tuo atveju, valstybės tarnybos teisiniai santykiai transformuojasi į darbo teisinius santykius (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-30/2021).

                Kaip buvo minėta, ieškovę su atsakove siejo valstybės tarnybos teisiniai santykiai; anksčiau pareikšti ieškovės (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėjos) reikalavimai išnagrinėti administraciniame teisme. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo kreipėsi teismas, keliami ieškovės reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo, yra susiję būtent su neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos teisiniais padariniais. Taigi nors ginčo išsprendimas sietinas, be kita ko, su atitinkamų DK ir CK įtvirtintų teisės normų taikymu, jo esmė, kaip minėta, neteisėto (kaip konstatuota minėtais administracinių teismų priimtais procesiniais sprendimais) atleidimo iš valstybės tarnybos teisiniai padariniai. Tai, jog pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat prašo (formuluodama kaip netiesioginį ieškinį) priteisti žalos atlyginimą trečiojo asmens (VSDFV) naudai, savo esme nekeičia keliamo ginčo rūšinio teismingumo.

                Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad keliamo ginčo atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai ir ginčas pagal savo pobūdį patenka į administracinių teismų kompetencijai priskirtų ginčų kategoriją (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai).

                Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

                Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija, pagal teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

        Perduoti bylą pagal ieškovės V. V.–P. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos teritorinio skyriaus, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

        Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.