Civilinė byla Nr. e2-925-781/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00082-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos OOO „Agrotechnika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos OOO „Agrotechnika“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grūdoteka“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grūdoteka“ direktoriaus K. Z. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grūdoteka“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Friedricho pasažas“, SIA „Grostatrans“, uždaroji akcinė bendrovė „2 AK“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja OOO „Agrotechnika“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Grūdoteka“.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. gegužės 7 d. ji ir atsakovė sudarė sojų rupinių pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria ji įsipareigojo pirkti, o atsakovė parduoti ir pristatyti prašomą kiekį sojų rupinių. Užsakymai buvo vykdomi atskiromis užsakymų specifikacijomis, už kurių įvykdymą pareiškėja mokėdavo atitinkamo dydžio avansą atsakovei. Bendra avanso suma, sumokėta atsakovei už prekių pristatymą sudarė 638 436,04 USD, tačiau atsakovė sojų rupinių pareiškėjai pristatė tik už 117 821,86 USD. Taigi pareiškėja turi 466 616,18 USD reikalavimo teisę į atsakovę. Sutarties 8.3 punkte šalys buvo sutarusios, kad atsakovei pavėlavus patiekti prekes, pareiškėja turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų netesybas – 2 proc. laiku nepatiektos prekių partijos vertės už kiekvieną pavėluotą dieną. Kadangi atsakovas nepristatė dalies prekių ne tik specifikacijose sutartu laiku, tačiau ir rašte nurodytais terminais, jai kyla pareiga sumokėti netesybas, kurios sudaro 111 832,95 USD.
3. Be to, atsakovė inicijavo neteisminio bankroto procedūras, kurios vėliau teismo buvo pripažintos neteisėtomis. Pareiškėjos teigimu, atsakovei bankroto byla turėtų būti keliama teisminiu keliu.
4. Pareiškėjas UAB „Grūdoteka“ direktorius K. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.
5. Pareiškime nurodė, kad bendrovė turi finansinių sunkumų. Bendrovės veiklos rezultatams ir finansinei būklei 2019 metais neigiamą poveikį padarė šios aplinkybės: 2019 m. II ketvirtį bendrovė vykdė sojos rupinių be GMO (genetiškai 
modifikuotų organizmų) pardavimus į Rusijos Federaciją. Tuo metu sojos rupinių kaina Rusijoje buvo nukritusi, o bendrovė privalėjo vykdyti sutartį sutartinėmis kainomis su tiekėju Bunge Handelsgesselschaft GmbH, dėl šios priežasties bendrovė buvo priversta parduoti produkciją į Rusijos Federaciją pigiau, todėl bendrovė patyrė 122 000 Eur dydžio nuostolių. Be to, 2019 m. II ketvirtį ženkliai sumažėjo pardavimai Uzbekistane dėl Ramadano laikotarpio (ilgiau nei mėnesį), o pastovios veiklos sąnaudos ir toliau buvo patiriamos. Taip pat 2019 m. II ketvirtį vėlavo laivas iš tiekėjo Bunge Handelsgesselschaft GmbH į bendrovės sandėlius Liepojos uoste. Siekiant įvykdyti pasirašytas sutartis su pirkėjais, atsakovė buvo priversta įsigyti prekes iš kito tiekėjo, dėl to buvo patirtas 70 000 Eur dydžio nuostolis.
6. Bendrovės veiklos rezultatams ir finansinei būklei 2020 metais neigiamą poveikį padarė šios aplinkybės: dėl koronavirusinės infekcijos COVlD-19 pandemijos plitimo pasaulyje sulėtėjo prekių pardavimai į rinkas, kuriose veikia bendrovė; 2020 m. vasarą dėl pirkėjo OOO „Agrotechnika“ veiksmų bendrovė patyrė papildomas beveik 117 000 Eur sąnaudas dėl grąžinto krovinio bei neuždirbo numatyto pelno iš šio numatyto pardavimo. Šis atvejis lėmė tai, kad bendrovė pablogino santykius su savo pagrindiniu tiekėju, kuris sutrumpino atsiskaitymo terminus; bendrovės finansinius sunkumus sustiprino antroji koronavirusinės infekcijos COVlD-19 pandemijos banga, prasidėjusi 2020 m. rudenį; bendrovės finansinius rezultatus ženkliai įtakojo nurašytos debitorių skolos (iš viso 596 796 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi iškėlė UAB „Grūdoteka“ restruktūrizavimo bylą.
8. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė turi finansinių sunkumų, nes jos skoliniai įsipareigojimai viršija turimo turto vertę (turtas sudaro 3 189 056 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 3 535 574 Eur).
9. Teismo vertinimu sprendimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nėra reikšminga atsakovės turimo turto vertė, nes esminę reikšmę turi tai, ar atsakovė atitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.
10. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovės turto balanse nurodyta turto vertė yra mažesnė, o be to, tiek įmonės kreditoriniai, tiek debitoriniai įsipareigojimai turi būti įtraukti į įmonės turto balansą.
11. Teismas sprendė, kad esminė aplinkybė, patvirtinanti atsakovės gyvybingumą, tai, kad atsakovė nėra nutraukusi vykdomos ūkinės-komercinės veiklos. Teismas nustatė, kad atsakovė pradėjo teikti agentavimo paslaugas, už tai gaudama komisinį atlygį, taip pat atsakovė yra sudariusi sutartis dėl produkcijos įsigijimo iš AB „Linas Agro“ (pagal 2021 m. kovo 10 d. sutartį Nr. 455-82-SM-GRUDOT440-DB buvo sudarytos 4 specifikacijos dėl produkcijos (sojų rupinių) patiekimo pirkėjui), UAB „Agrotopservis“, UAB „Veta“ bei produkcijos pardavimo Ekosead Trading and Logistics C.V. (Nyderlandai) (2021 m. kovo 10 d. sutartį Nr. SBM20210310-001, šalys pasirašė 6 (šešias) specifikacijas dėl produkcijos (sojų rupinių) pardavimo), Omonulla Biznes OOO (Uzbekistanas), Osiyo Parranda Biznes OOO (Uzbekistanas), Agrosait OOO (Baltarusija), Enterprise trade LLC (Kazachstanas). Be to, atsakovė yra pristačiusi 695,78 tonų produkcijos pirkėjui EkoseadTrading and Logistics ir už tai pateikė apmokėti sąskaitas, kurių vertė – 381 246,33 Eur. Taip pat atsakovė ieško naujų produkcijos realizavimo rinkų Azerbaidžane, Turkmėnistane.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neturi įsiskolinimų Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetams.
13. Teismas, įvertinęs atsakovės teiginius, kad jos darbuotojų funkcijos yra tikslingai koncentruotos ir apima komunikavimą su tiekėjais bei klientais, sutarčių sudarymą ir sąskaitų už parduotą produkciją (paslaugas) išrašymą, kitas paslaugas, kurioms egzistuoja poreikis bendrovės veikloje, ji įsigyja iš trečiųjų asmenų, o dabartinis bendrovės darbuotojų skaičius (3) yra optimalus bei pakankamas užtikrinti bendrovės ūkinės-komercinės veiklos tęstinumą ir restruktūrizavimo plano vykdymą, padarė išvadą, kad įmonėje sumažėjęs darbuotojų skaičius nėra pagrindas išvadai dėl bendrovės negyvybingumo.
14. Teismo vertinimu, OOO „Agrotechnika“ nurodyta aplinkybė, kad atsakovė vykdys tą pačią veiklą, dėl kurios patyrė nuostolius, nesudaro pagrindo jai užkirsti kelią galimybėms mokumo problemas spręsti restruktūrizavimo būdu. Teismas sprendė, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais tik kelis paskutinius metus, be to, finansinius sunkumus sąlygojo ne tik bendrovės vykdoma ūkinė-komercinė veikla, bet ir pastaruoju metu atsiradusios aplinkybės, priskirtinos veiklos rizikai, bei 2020 m. pradžioje prasidėjusi COVID-19 pandemija.
15. Teismas sprendė, kad atsakovės bankroto bylos iškėlimas nėra naudingas nei atsakovei, nei kreditoriams, todėl verta suteikti atsakovei galimybę kartu su kreditoriais imtis priemonių atsakovės veiklai stabilizuoti.
16. Teismas pažymėjo, kad atsakovės kreditoriai UAB „Friedricho pasažas“, SIA „Grostatrans“, UAB 2 AK padarė nuolaidas atidėdami savo reikalavimus, o kreditorių nuomonė reikšminga restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje, nes tada galima spręsti apie įmonės restruktūrizavimo perspektyvas.
17. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad 3 bendrovės kreditoriai, 2021 m. balandžio 9 d. susirinkime balsavę „už“, išskyrus OOO „Agrotechnika“, sutinka su tuo, jog bendrovei būtų taikomas restruktūrizavimo procesas ir tokiu būdu būtų sprendžiami atsiradę finansiniai sunkumai, be to, nėra ginčo dėl kreditorinių reikalavimų ar jų dydžio.
18. Aplinkybę, kad atsakovės akcininkas yra susijęs su jos kreditoriais, teismas vertino kaip neturinčios įtakos UAB „Friedricho pasažas“, UAB „2 AK“ ir SIA „Grostatrans“, kaip kreditorių teisėms ir interesams. Teismas nurodė, kad JANĮ nenumato ribojimų net ir susijusiems kreditoriams dalyvauti restruktūrizavimo procese. Be to, teismas pažymėjo, kad minėti atsakovės kreditoriai sutiko atidėti savo reikalavimų į atsakovę tenkinimą 4 metams, o restruktūrizavimo plane numatyta būtent pareiškėjos OOO „Agrotechnika“ reikalavimų tenkinimo pirmenybė.
19. Teismas nustatė, kad atsakovės restruktūrizavimo planas iš esmės atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes jame numatyta kreditorių pagalba finansiniams sunkumams įveikti, numatyti pareiškėjos reikalavimo tenkinimo terminai ir tvarka. Be kita ko, atsakovės kreditoriai balsų dauguma pritarė UAB „Grūdoteka“ plano tvirtinimui 2021 m. balandžio 9 d. kreditorių susirinkime.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
20. Pareiškėja OOO „Agrotechnika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti UAB „Grūdoteka“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir iškelti UAB „Grūdoteka“ nemokumo (bankroto) bylą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nes pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepaaiškino, kodėl atmetė pareiškėjos argumentus, susijusius su atsakovės gyvybingumu.
20.2. Atsakovė neatitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijaus. Atsakovės vadovybė dar 2020 m. lapkričio mėn. bendrovę laikė nemokia, todėl inicijavo neteisminę bankroto procedūrą. 2020 m. lapkričio 20 d. finansinė atskaitomybė parodo, kad atsakovės nuostolis 2020 m. siekė 809 711 Eur, turimas turtas – 3 189 056 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 3 535 574 Eur.
20.3. Pareiškėja abejoja, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, t. y. teikia agentavimo paslaugas ir už tai gauna komisinį atlyginimą. Pareiškėjos teigimu, su pareiškimu pateikta agentavimo sutartis yra sudaryta tam, kad atsakovė formaliai tenkintų vieną iš JANĮ 2 straipsnio 6 dalyje numatytų kriterijų (juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą).
20.4. Atsakovė restruktūrizavimo plane nurodė, kad planuoja tęsti pardavimus Uzbekistano, Baltarusijos, Kazachstano bei vidaus rinkose, t. y. vykdyti tą pačią ūkinę komercinę veiklą, kuri ją privedė prie esamos situacijos. Bendrovė nenumato jokio efektyvaus veiklų diversifikavimo ar pagrįsto vykdomos veiklos esminio efektyvinimo.
20.5. Atsakovė restruktūrizavimo plane deklaratyviai nurodo, kad per restruktūrizavimo laikotarpį planuojamas parduoti kiekis tonomis (per metus) išaugs nuo 20 625 tonų iki 42 100 tonų paskutiniais metais, planuojami pardavimai (per metus) – nuo 12,2 mln. Eur iki 24,1 mln. Eur.
20.6. Atsakovės pateiktos prekių tiekimo sutartys, kuriomis grindžiamos planuojamos vykdyti veiklos realumą ir pajamų gavimą, yra bendradarbiavimo sutartys, kurios apibrėžia tik bendrąsias šalių bendradarbiavimo sąlygas. Bendradarbiavimo sutartyse nėra nei prievolių vykdymo terminų, nei tikslaus parduodamų ar perkamo prekių kiekių, nei kainų.
20.7. Atsakovei nepateikus atskirų prekių pirkimo-pardavimo specifikacijų nėra galimybės spręsti apie konkrečios sutarties vykdymo išlaidas ir pajamas, koks bus gaunamas grynasis pelnas iš konkrečios sutarties vykdymo, kada ir kokio dydžio ketinama gauti atsiskaitymus iš konkrečios sutarties, kaip ir kada konkrečiai tie atsiskaitymai bus panaudoti tenkinant kreditorių reikalavimus.
20.8. Atsakovės planuojamas prekybos modelis, kai žada vykdyti veiklą gaudama 100 proc. avansus iš savo kontrahentų ir papildomų investicijų į bendrovę neplanuoja pritraukti, nesudaro sąlygų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą.
20.9. Pareiškėja abejoja, kad produkcijos teikimo sutartys yra realiai vykdomos, kadangi 7 iš jų sudarytos su užsienio kontrahentais per 3 dienų laikotarpį (nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. kovo 10 d.). Likusios 4 sutartys sudarytos per 6 dienų intervalą (nuo 2021 m. kovo 12 iki 2021 m. kovo 17 d.). Toks greitais sutarčių pasirašymas rodo galimą sutarčių fiktyvumą.
20.10. Atsakovė gavo 391 347,83 Eur pajamų per beveik 3 mėnesių laikotarpį, kai tuo tarpu restruktūrizavimo plane deklaruojama, jog pardavimo pajamos jau pirmais metais sudarys 12,2 mln. Eur, t. y. po 1 016 666,66 Eur. Šis laikotarpis parodo, kad restruktūrizavimo planas nėra realus ir įgyvendintinas.
20.11. Taip pat atsakovės darbuotojų skaičius nuolat mažėja, t. y. 2019 m. darbuotojų skaičius buvo 8-6, 2020 m. vasarą liko 4 darbuotojai. Šiuo metu pas atsakovę dirba 3 darbuotojai (direktorius, vadybininkas ir administratorius). Atsakovės pajamos 2019 m. sudarė 12 mln. Eur, 2018 m. – 11 mln. Eur, 2017 m. – 10 mln. Eur. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad atsakovė planuoja gauti nuo 12,2 mln. Eur iki 24,1 mln. Eur pajamų su kelis kartus mažesniu žmogiškųjų išteklių skaičiumi, taigi atsakovės teiginiai neatitinka realybės.
20.12. Atsakovė nevykdo savo prievolių pareiškėjai nuo 2020 m. birželio, t. y. per metus laiko atsakovei nepavyko sumažinti savo prievolės pareiškėjai.
20.13. Restruktūrizavimo plane nurodoma, kad atsakovė planuoja pradėti pardavinėti produkciją į Kazachstaną, Armėniją, taip pat plėsti pardavimus į Rusijos Federaciją, Prancūziją, vedamos derybos ir planuojama pradėti didmeninę prekybą į Turkmėnistaną, Azerbaidžaną. Taip pat restruktūrizavimo plane nurodyta rinkos analizė išimtinai orientuota į Pietų Amerikos sojų pupelių pasėlius ir jų eksportą. Tačiau iš analizėje pateiktų duomenų nėra galimybės spręsti apie planuojamų parduoti prekių paklausą tose rinkose, kuriose planuojami pardavimai.
20.14. Atsakovė neturi turto, nes materialus jos turtas sudaro 136 762 Eur, atsargos – 3 687 Eur. Atsakovės turtą sudaro finansinis turtas (2 562 731 Eur). Didžiausia finansinio turto dalis Friedricho pasažo akcijos (2 179 200 Eur). Tačiau atsakovės finansiniuose dokumentuose nurodoma tokia pati Friedricho pasažo akcijų vertė, kai bendrovė turėjo 100 proc. Friedricho pasažo akcijų ir kai dabar turi tik 49,612 proc.
20.15. Atsakovės teiginiai apie gautinas pajamas (413 531,87 Eur) iš debitorių yra nepagrįsti. Atsakovė nenurodė duomenų apie tokių debitorinių skolų atgavimo tikimybę, skolininkų finansinę būklę, nepaaiškina, kokiu būdu ir kokiais resursais bus bandoma šias skolas išieškoti, ar šios debitorinės skolos pagrįstos.
20.16. Atsakovė restruktūrizavimo plane nurodė, kad parduos nekilnojamąjį turtą ir atsiskaitys su AB „Šiaulių bankas“. Tačiau nekilnojamasis turtas yra įkeistas Friedricho pasažo naudai, kuris tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus bankui, todėl nesuprantamas turto pardavimo poreikis.
20.17. Atsakovės restruktūrizavimo planas turi trūkumų, nes jame netinkamai nurodytos finansinių sunkumų priežastys ir mastas, kokias priemones bandyta taikyti iki restruktūrizavimo bylos inicijavimo ir kodėl jos buvo nesėkmingos. Aptariamos finansinės priežastys yra netikslios ir neišsamios, neleidžia nustatyti tikrųjų nemokumo priežasčių.
20.18. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad dėl pareiškėjos kaltės 2020 m. papildomai patyrė 117 000 Eur nuostolį. Prekės buvo grąžintos ne dėl pareiškėjos kaltės, tačiau dėl to, kad siųstos prekės neatitiko imperatyvių Ukrainos kokybės reikalavimų. Be to, pareiškėja buvo sumokėjusi 100 proc. avansą, kuris viršija atsakovės deklaruojamas išlaidas ir kurio atsakovė nėra grąžinusi.
20.19. Restruktūrizavimo plane nurodytas kreditorių sąrašas neatitinka reikalavimų, kadangi nėra nurodyti kreditorių kodai, buveinės adresai. Taip pat, pareiškėjos reikalavimo dydis yra nurodytas neteisingai. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad pareiškėjos reikalavimas yra lygus 379 950 Eur, nors iš tiesų reikalavimo sumą sudaro 670 559,42 USD.
20.20. Restruktūrizavimo plane nurodoma vienintelė atsakovės finansavimo priemonė, t. y. tai, kad atsakovė planuoja kreiptis į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl eksporto kredito garantijų suteikimo parduodant lietuviškos kilmės prekes ir naudotis finansų institucijos teikiamomis faktoringo paslaugomis.
20.21. Atsakovės kreditoriai nėra pritarę restruktūrizavimo planui, kadangi JANĮ numato, kad už restruktūrizavimo planą balsuoti gali tik teismo patvirtinti kreditoriai. Tačiau restruktūrizavimo plane nurodyti kreditoriai dar nėra patvirtinti, todėl jų balsavimas, neturint teisės balsuoti yra nepagrįstas.
20.22. Atsakovė bei jos kreditorės UAB „2AK“, UAB „Friedricho pasažas“ yra seserinės įmonės, kontroliuojamos vieno ir to paties asmens (A. K.). Bendra minėtų kreditorių reikalavimų suma siekia 81,24 proc. Minėtų kreditorių teisės turėtų būti apribotos atsakovės restruktūrizavimo procese (uždrausti balsuoti kreditorių susirinkime), nes šių kreditorių restruktūrizavimo proceso suteikiamomis lengvatomis yra pažeidžiamos nesusijusios su atsakove kreditorės teisės ir interesai.
20.23. Pareiškėjos teigimu, tuo atveju, jeigu nebus tenkintas prašymas uždrausti susijusioms kreditorėms balsuoti atsakovės kreditorių susirinkimuose restruktūrizavimo procese, teismas turėtų pripažinti, kad minėtų kreditorių reikalavimai (UAB „2AK“, UAB „Friedricho pasažas“) negali būti tenkinami tol, kol nebus patenkinti nesusijusių kreditorių reikalavimai.
21. Atsakovė UAB „Grūdoteka“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; prijungti papildomus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Apeliantė 2020 m. rudenį atsakovės kreditorių inicijuotą bankroto procesą ne teismo tvarka nepagrįstai bando pavaizduoti kaip veiksmą, liudijantį atsakovės nesąžiningumą. Minėtai situacijai įtakos turėjo neišspręsti santykiai su apeliante bei kitos objektyvios priežastys.
21.2. Aplinkybė, kad atsakovė planuoja toliau vykdyti didmeninę produkcijos (įskaitant sojų rupinius) prekybą, savaime nesudaro pagrindo jai užkirsti kelią galimybėms mokumo problemas spręsti restruktūrizavimo būdu. Atsakovė didmenine produkcijos prekyba užsiima nuo 1993 metų, pirmasis produktas pasiūlytas į rinką buvo žuvies miltai ir žuvies taukai, 2002 m. į siūlomos produkcijos asortimentą buvo įtraukti sojos rupiniai, kurie sudaro didžiausią vykdomos prekybos dalį.
21.3. Atsakovės finansinius sunkumus sąlygojo ne atsakovės vykdoma veikla, o pastaruoju metu atsiradusios aplinkybės, priskirtinos veiklos rizikai, ir kitos objektyvios priežastys (COVID-19 pandemija).
21.4. Atsakovė yra išplėtusi savo paslaugų spektrą – pradėjo teikti agentavimo paslaugas, už tai gaudama komisinį atlygį, kai nedalyvauja prekės pirkimo pardavimo schemoje. Atsakovė po skundžiamos nutarties priėmimo iš agentavimo veiklos uždirbo 924,60 Eur, kurias paslaugų gavėjas (Ekosead Trading and Logistics C.V.) apmokėjo (UAB „Grūdoteka“ 2021 m. birželio 3 d., 2021 m. birželio 15 d., 2021 m. birželio 25 d. PVM sąskaitų faktūrų kopijos).
21.5. Taip pat atsakovė aktyviai plėtoja savo produkcijos prekybą. Šiuo metu yra sudarytos ir pradėtos realizuoti sutartys, įsigyjant produkciją iš tiekėjų ir ją parduodant tretiesiems asmenims (klientams). Atsakovė buvo pristačiusi 695,78 tonų produkcijos pirkėjui Ekosead Trading and Logistics, kuriai pateikė apmokėti sąskaitas, kurių vertė 381 246,33 Eur.
21.6. Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiais, kad jos sudarytos sutartys yra fiktyvios. Sutarčių struktūra (nuostatos) yra įprastinė, užsiimant didmenine žemės ūkio produkcijos prekyba. Jei su konkrečiu klientu pirkėju yra numatoma bendradarbiauti tęstinį laikotarpį, visuomet yra pasirašoma sutartis dėl produkcijos pardavimo, apibrėžiant numatomą parduoti produkcijos kiekį ir pagal tai nustatant bendrą sutarties vertę. Kadangi visa produkcija paprastai nėra parduodama vienu metu, ji tiekiama pagal atskiras specifikacijas, jose detalizuojant konkretaus užsakymo sąlygas.
21.7. Atsakovė beveik 400 000 Eur pajamų gavo ne per 3 mėnesius, o per 2 nepilnus mėnesius (nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. gegužės 4 d.). Tol, kol atsakovei nėra iškelta restruktūrizavimo byla, egzistuoja tam tikras neapibrėžtumas, todėl atsakovė, sudarydama specifikacijas dėl konkrečių užsakymų, atsakingai įvertina, jog juos galėtų tinkamai ir laiku įvykdyti.
21.8. Dabartinis atsakovės darbuotojų skaičius (3 darbuotojai) yra optimalus ir pilnai pakankamas užtikrinti atsakovės veiklos tęstinumą bei restruktūrizavimo plano vykdymą. Anksčiau buvęs didesnis darbuotojų skaičius lėmė ir didesnes sąnaudas.
21.9. Tarp atsakovės ir apeliantės susiklostę sutartiniai santykiai. Atsakovė buvo tinkamai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, apeliantei pristatyta produkcija (sojų rupiniai) buvo grąžinta į Latviją. Siekiant išspręsti susidariusią situaciją, tarp šalių vyko derybos dėl prekių atsiuntimo į Ukrainą arba dėl sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo. Atsakovė dėjo pastangas sureguliuoti tarpusavio santykius, tačiau apeliantė elgėsi pasyviai, vengė operatyviai ir efektyviai spręsti susidariusią situaciją. Apeliantė 2020 m. lapkričio 18 d. išreiškė reikalavimą jai grąžinti avansu atsakovei pervestas lėšas. Taigi apeliantės teiginiai apie atsakovės įsipareigojimų nevykdymą nuo 2020 m. birželio mėn. yra neteisingi.
21.10. Atsakovės kreditoriai (išskyrus apeliantę) sutinka, kad jai būtų taikomas restruktūrizavimo procesas ir tokiu būdu būtų sprendžiami atsiradę finansiniai sunkumai.
21.11. Atsakovė yra gyvybingas juridinis asmuo. Atsakovės veikla orientuota NVS, Tolimosios Azijos šalių kryptimis. Šiame regione vyrauja žemės ūkio produkcijos, kuria prekiauja atsakovė, paklausa. Pagal parengtą restruktūrizavimo planą planuojama plėsti prekybą būtent daugiausia šio regiono šalyse (pvz., Armėnija, Turkmėnistanas, Azerbaidžanas). Apeliantės įvardijamos išsamios rinkos analizės nėra privalomos, siekiant produkcijos realizavimo konkrečioje šalyje.
21.12. Bendrovė turto ir įsipareigojimų santykio neneigė. Tačiau minėtas santykis, įvertinant duomenis apie vykdomą (tęsiamą) ūkinę-komercinę veiklą, parodo tik tai, kad bendrovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais.
21.13. Pagrindiniai atsakovės debitoriai yra užsienyje sėkmingai veikiančios įmonės, todėl skolų atgavimas yra realus. Dalies debitorinių įsiskolinimų vykdymo terminas dar nėra suėjęs, todėl imtis išieškojimo veiksmų nėra pagrindo.
21.14. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nėra aišku, kodėl atsakovė yra numačiusi parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apeliantė nenurodė, kaip šios aplinkybės susijusios su juridinio asmens gyvybingumo kriterijaus vertinimu. Minėto turto atsisakymas (pardavimas) nedaro įtakos apeliantės teisėms ir interesams, nes juo prioritetiškai yra užtikrintas kreditorės AB „Šiaulių bankas“ reikalavimas.
21.15. Atsakovės restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra patvirtintas bendrovės akcininko ir kreditorių. Restruktūrizavimo plane yra identifikuotos finansinius sunkumus sukėlusios priežastys, nulėmusios restruktūrizavimo proceso būtinumą, pateikiama išsami ir objektyvi finansinių rodiklių apžvalga, nurodomi detalūs turto, kreditorių, skolininkų, prievolių užtikrinimo duomenys. Restruktūrizavimo plane yra išskirtas verslo planas, kuriame aptartos priemonės ilgalaikiam bendrovės mokumui atkurti.
21.16. Apeliantė nepagrįstai siekia apriboti dalies kreditorių (UAB „Friedricho pasažas“, UAB 2 AK, SIA „Grostatrans“) teises. Atsakovė neslėpė, kad ji per valdymo organus turi sąsajų su dalimi kreditorių, tačiau ši aplinkybė nekeičia kreditorių UAB „Friedricho pasažas“, UAB „2 AK“ ir SIA „Grostatrans“ statuso ir jų teisių apimties.
22. Kreditorė UAB „2 AK“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bendrovė atitinka būtinas sąlygas restruktūrizavimo proceso taikymui.
22.2. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią įmonę yra ekonomiškai ir socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą, nei likvidavimo atveju.
22.3. Kreditorių dauguma pritaria, kad bendrovės finansiniai sunkumai būtų sprendžiami restruktūrizavimo būdu. Bendrovės padėtis ir patvirtintas restruktūrizavimo planas sudaro objektyvias galimybes bendrovei palaipsniui įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, o tai atitinka kreditorių interesus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė AB „Grūdoteka“ 2021 m. birželio 3 d., 2021 m. birželio 15 d., 2021 m. birželio 25 d. PVM sąskaitų faktūrų kopijas; UAB „Grūdoteka“ ir AB „Linas Agro“ sudarytos sutarties 2021 m. birželio 22 d. specifikacijos Nr. 5, 2021 m. birželio 29 d. specifikacijos Nr. 6 kopijas; AB „Linas Agro“ 2021 m. birželio 29d., 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitų faktūrų ir jų apmokėjimą patvirtinančių UAB „Grūdoteka“ banko sąskaitos išrašų kopijas; UAB „Grūdoteka“ ir Ekosead Trading and Logistics C.V. 2021 m. birželio 21 d. specifikacijos Nr. 9, 2021 m. birželio 25 d. specifikacijos Nr. 10 kopijas; UAB „Grūdoteka“ 2021 m. birželio 29 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. GRUD1991, Nr. GRUD1992, Nr. GRUD1993 kopijas; UAB „Grūdoteka“ banko sąskaitos išrašų kopijas (Ekosead Trading and Logistics C.V. atsiskaitymas – tiek dėl produkcijos patiekimo, tiek dėl agentavimo / tarpininkavimo paslaugų suteikimo). Nurodo, kad šių dokumentų anksčiau pateikti negalėjo, nes jie iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme objektyviai neegzistavo.
25. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti įrodymai gali būti svarbūs sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, atsakovės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl bylos esmės
26. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).
27. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis) bei ar nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms bent vienai esant teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Taigi, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja visos UAB „Grūdoteka“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu atsakovė yra gyvybingas juridinis asmuo, nes nėra nutraukusi savo ūkinės-komercinės veiklos, sudaro naujas sutartis, iš kurių gauna pajamų. Taip pat atsakovė neturi skolų valstybės biudžetams (VMI ir VSDFV), jos kreditorės UAB „Friedricho pasažas“, SIA „Grostatrans“, UAB „2 AK“ padarė nuolaidas, atidėdami savo reikalavimus ir sutiko su atsakovės restruktūrizavimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovės akcininkas yra susijęs su jos kreditorėmis, neturi įtakos nagrinėjamam klausimui.
29. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, kad atsakovė turi finansinių sunkumų ir nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Tačiau atskirajame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu atsakovės gyvybingumu.
30. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
31. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas, kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikimo, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777).
32. Restruktūrizavimo, kaip prioritetinio įmonių nemokumo problemų sprendimo būdo, taikymas pripažįstamas ir 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132. Šioje direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgūdžių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020).
33. JANĮ įmonės finansiniai sunkumai, kaip viena iš restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, apibrėžiami kaip padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ2 straipsnio 5 dalis). Taigi pagal JANĮ nuostatas juridinio asmens restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei esant nemokiai, o pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus, yra įmonės gyvybingumas.
34. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu.
35. Vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė atitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijų.
37. Nagrinėjamu atveju bendrovės gyvybingumas yra grindžiamas tuo, kad atsakovė vykdo ūkinę-komercinę veiklą; yra sudarytos naujos ir vykdomos esamos sutartys, iš kurių gaunamos pajamos.
38. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad atsakovė UAB „Grūdoteka“ nėra gyvybinga, nes abejoja jos vykdoma ūkine-komercine veikla, t. y. ar teikiamos agentavimo paslaugos; atsakovė planuoja tęsti tą pačią veiklą; sudarytos paslaugų teikimo sutartys su užsienio kontrahentais yra fiktyvios; atsakovė neturi turto; debitorinių skolų išieškojimas nėra galimas; mažėja darbuotojų skaičius. Taip pat apeliantės vertinimu, atsakovės restruktūrizavimo planas turi trūkumų ir jam nėra pritarę teismo patvirtinti atsakovės kreditoriai, o atsakovės kreditorėms UAB „2AK“, UAB „Friedricho pasažas“ turi būti apribotos teisės balsuoti atsakovės kreditorių susirinkime.
39. Apeliantė abejoja, kad atsakovės turimos debitorinės skolos gali būti realiai išieškotos. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016).
40. Apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad nepaisant viešojo intereso nulemtų bankroto proceso teisme ypatumų, šiame procese nepraranda reikšmės rungimosi principas, reiškiantis, jog šalys privalo pagrįsti ir įrodyti savo procesinę poziciją. Sprendžiant dėl debitorinių reikalavimų priskyrimo įmonės turtui, atsakovė privalo įrodyti, kad turi turto, įskaitant debitorinius įsiskolinimus (jei šie įeina į jos turto sudėtį), o pareiškėja, nurodanti, kad debitoriniai įsiskolinimai neturi būti įskaičiuojami į atsakovės turto masę vertinant mokumą – kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių galimybės šiuos įsiskolinimus realiai išsiieškoti yra apribotos, menkos arba toks išieškojimas neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje e2-371-585/2020).
41. Atsakovė į bylą pateikė 2021 m. kovo 24 d. debitorių sąrašą, iš kurio matyti jos turimų debitorinių įsiskolinimų dydis, kilmė, įvykdymo terminai, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo debitorinius įsiskolinimus susigrąžinti nėra realu. Taigi apeliantei neįrodžius atsakovės debitorinių įsiskolinimų išieškojimo negalimumą, taip pat įvertinus aplinkybę, kad dalies debitorinių įsiskolinimų įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad debitorinių skolų išieškojimo galimybės yra realios ir šios skolos turi būti įtrauktos į bendrą atsakovės turto masę.
42. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė produkcijos įsigijimo sutartis sudarytas su AB „Linas Agro“, UAB „Agrotopservis“, UAB „Veta“ bei vėlesnio jos pardavimo klientams Ekosead Trading and Logistics C.V. (Nyderlandai), Omonulla Biznes OOO (Uzbekistanas), Osiyo Parranda Biznes OOO (Uzbekistanas), Agrosait OOO (Baltarusija), Enterprise trade LLC (Kazachstanas). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė pagal sutartį su AB „Linas Agro“ sudarė 4 specifikacijas dėl produkcijos (t. y. sojų rupinių) patiekimo pirkėjui, gavo sąskaitas, kurias apmokėjo. Pagal sutartį su Ekosead Trading and Logistics C.V. (Nyderlandai) buvo sudarytos 6 specifikacijos ir atsakovė pateikė Ekosead Trading and Logistics C.V. (Nyderlandai) apmokėjimui sąskaitas, kurių vertė 381 246,33 Eur.
43. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė: 1) 2021 m. birželio 3 d. (vertė 230,20 Eur), 2021 m. birželio 15 d. (vertė 342,80 Eur), 2021 m. birželio 25 d. (vertė 351,60 Eur) PVM sąskaitas faktūras pateiktas apmokėti Ekosead Trading and Logistics C.V. (Nyderlandai); 2) pagal sutartį su AB „Linas Agro“ sudarytą 2021 m. birželio 22 d. specifikaciją Nr. 5 ir 2021 m. birželio 29 d. specifikaciją Nr. 6 dėl sojos rupinių įsigijimo bei AB „Linas Agro“ 2021 m. birželio 29 d., 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančias atsakovės banko sąskaitos išrašų kopijas; 3) pagal sutartį su Ekosead Trading and Logistics C.V. sudarytą 2021 m. birželio 21 d. specifikaciją Nr. 9 (vertė 228 200 USD) ir 2021 m. birželio 25 d. specifikaciją Nr. 10 (vertė 437 500 USD); 4) UAB „Grūdoteka“ 2021 m. birželio 29 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. GRUD1991, Nr. GRUD1992, Nr. GRUD1993 bei UAB „Grūdoteka“ banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad Ekosead Trading and Logistics C.V. sumokėjo atsakovei už produkciją 442 535,11 USD.
44. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai apie naujai po skundžiamos nutarties priėmimo sudarytas sutartis (specifikacijas), įrodymais apie gautas ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras, patvirtina, kad atsakovė ne tik atsiskaito už produkciją, bet ir gauna pajamas iš parduodamos produkcijos. Be kita ko, nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės teiginius, kad atsakovės sudarytos sutartys nėra realiai vykdomos, o yra fiktyvios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai patvirtina jos vykdomą ūkinę-komercinę veiklą. Nustatyti duomenys taip pat patvirtina pajamas didinančius atsakovės veiklos rezultatų pokyčių rodiklius. Taip pat pažymėtina, kad nustatytos aplinkybės nepatvirtina apeliantės skundo teiginių, kad mažėjant atsakovės darbuotojų skaičiui, ji nesugebės užtikrinti veiklos vykdymo ir negaus planuojamų pajamų. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dabartinis atsakovės darbuotojų skaičius yra optimalus ir pakankamas užtikrinti jos ūkinės-komercinės veiklos tęstinumą ir restruktūrizavimo plano vykdymą. Nors bendrovėje šiuo metu dirba trys darbuotojai, tačiau veikla nesustabdyta, sudaromos naujos sutartys (specifikacijos), vykdomi anksčiau prisiimti įsipareigojimai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog atsakovė vykdys tą pačią veiklą nesudaro pagrindo jai užkirsti kelią mokumo problemas spręsti restruktūrizavimo būdu. Nors atsakovė patiria finansinius sunkumus dėl vykdytos veiklos, bet, kaip matyti, atsakovė plečia savo veiklos sritis, o taip pat ir iš nuolatinės vykdomos veiklos gauna pajamų, t. y. tapačios veiklos vykdymas nėra tiek nuostolingas ir nėra pagrindinė priežastis, lėmusi atsakovės finansinius sunkumus. Dėl to, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė UAB „Grūdoteka“ atitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijų.
45. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumo vertinimui, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumo vertinimui reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Remiantis viešai prieinamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovė neturi įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinei mokesčių inspekcijos biudžetams. Iš į bylą pateikto atsakovės kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė neturi įsiskolinimo darbuotojams. Taigi šios nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovė atitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijų.
46. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje konstatuota ir pati atsakovė neneigė, jog ji turi finansinių sunkumų, t. y. jos skoliniai įsipareigojimai viršija turimo turto vertę (turtas sudaro 3 189 056 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 3 535 574 Eur), nepasisako dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, kad atsakovė neturi turto. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovės turimo turto nepakanka skoliniams įsipareigojimams padengti, tačiau įvertinus jos vykdomą veiklą ir dedamas pastangas, yra tikimybė atkurti bendrovės mokumą.
47. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad atsakovės kreditoriai nėra pritarę restruktūrizavimo planui, kadangi JANĮ numato, kad už restruktūrizavimo planą balsuoti gali tik teismo patvirtinti kreditoriai.
48. JANĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad restruktūrizavimo byla iškeliama kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą, kai teismas ta pačia nutartimi iškelia restruktūrizavimo bylą ir patvirtina restruktūrizavimo planą. Teismas gali iškelti restruktūrizavimo bylą kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą, jeigu prie pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo yra pridedamas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam šio įstatymo 106 ir 107 straipsniuose nustatyta tvarka pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas ir kreditoriai (JANĮ 24 straipsnio 2 dalis).
49. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 31 d. UAB „Grūdoteka“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 21-3 buvo pritarta restruktūrizavimo plano projektui, o 2021 m. balandžio 9 d. kreditorių susirinkimo metu atsakovės kreditoriai balsų dauguma nutarė pritarti restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimui. Dėl to, kas nustatyta spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškeldamas atsakovės restruktūrizavimo bylą patvirtino ir jos pateiktą restruktūrizavimo planą.
50. Be kita ko, apeliantė savo skunde nurodo, kad turėtų būti apribotos atsakovės kreditorių UAB „2AK“ ir UAB „Friedricho pasažas“ teisės balsuoti bendrovės kreditorių susirinkime, nes minėtos kreditorės yra atsakovės seserinės įmonės, kontroliuojamos to paties asmens. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad JANĮ nenumato ribojimų susijusiems kreditoriams dalyvauti restruktūrizavimo procese. Vien aplinkybė, kad kai kurios kreditorės yra susijusios su atsakove, nesant jų nesąžiningą elgesį pagrindžiančių duomenų, nesudaro pagrindo išvadai, jog bus pažeidžiamos kitų atsakovės kreditorių teisės ir interesai.
51. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovės restruktūrizavimo planas turi trūkumų, nes jame netinkamai nurodytos finansinių sunkumų priežastys ir mastas, o kreditorių sąrašas neatitinka reikalavimų, kadangi nėra nurodyti kreditorių kodai, buveinės adresai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais.
52. Teismui pateiktame ir atsakovės kreditorių patvirtiname atsakovės UAB „Grūdoteka“ restruktūrizavimo plane yra nurodyta bendra informacija apie juridinį asmenį, atsakovės kreditoriai, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, atsakovės turtas, pajamos, numatytas naujas finansavimas, paskaičiuotos išlaidos, pateiktas verslo planas ir kita svarbi informacija (nenumatytų nuostolių padengimo tvarka). Ši restruktūrizavimo plane pateikta informacija atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalimi restruktūrizavimo planui keliamus reikalavimus. Aplinkybės, kad restruktūrizavimo plane nėra nurodyti atsakovės kreditorių kodai ir buveinės adresai, negalima vertinti kaip esminio restruktūrizavimo plano trūkumo, kadangi minėti duomenys yra pateiki kartu su kitais atsakovės finansiniais atskaitomybės dokumentais (pvz., 2021 m. kovo 24 d. kreditorių sąrašas). Taip pat apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad netinkamai nurodytos finansinių sunkumų priežastys ir mastas bei kt. Kaip matyti, restruktūrizavimo plano 1.3 punkte nurodyta, kad 2019 m. atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes nukrito sojos rupinių kainos Rusijos Federacijoje, sumažėjo pardavimai į Uzbekistaną, vėlavo laivas iš tiekėjo į atsakovės sandėlius Liepojos uoste; 2020 m. prasidėjo koronaviruso COVID-19 plitimas pasaulyje, todėl sulėtėjo pardavimai, taip pat dėl apeliantės veiksmų atsakovė patyrė papildomų sąnaudų, įtakos atsakovės finansinei padėčiai turėjo nurašytos beviltiškos debitorių skolos. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su atsakovės nurodytomis finansinių sunkumų priežastimis ir mastu, nereiškia, jog jos paruoštas ir pateiktas tvirtinti restruktūrizavimo planas yra netinkamas.
53. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
54. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
55. Atsižvelgiant, kad apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Šiuo atveju teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja atsakovė UAB „Grūdoteka“.
56. Atsakovė UAB „Grūdoteka“ prašo priteisti iš apeliantės 3 466,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Teismui pateikti dokumentai (2021 m. liepos 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SPC-07356, 2021 m. liepos 12 d. suminė darbų ataskaita ir 2021 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymas) įrodo, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje patyrė 3 466,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius, todėl yra mažintinos priteisiant iš apeliantės OOO „Agrotechnika“ 602,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Grūdoteka“ naudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Grūdoteka“ (juridinio asmens kodas 140758566) naudai iš pareiškėjos OOO „Agrotechnika“ (juridinio asmens kodas 217509503188) 602,36 Eur (šešis šimtus du eurus ir trisdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė