Administracinė byla Nr. AS858-501/2013
Teisminio
proceso Nr. 3-61-3-02534-2010-0
Procesinio
sprendimo kategorija 59. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013
m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos
pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir
Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Eviteks“, atsakovų Šalčininkų
rajono savivaldybės administracijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės
atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m.
balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB
„Eviteks“ skundą atsakovams Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai,
Šalčininkų rajono savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamentas) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas
UAB „Eviteks“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos
administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. VII,
b. 1. 1-3), prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono
savivaldybės administracijos bei Šalčininkų rajono savivaldybės pirmosios
instancijos teisme, nagrinėjant bylą du kartus, patirtas 20 354,78 Lt
dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai
Šalčininkų rajono savivaldybės administracija ir Šalčininkų rajono savivaldybė
atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Eviteks“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo (t. VII, b. l. 128-130) prašė prašymą atmesti kaip
nepagrįstą.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi (t. VII, b. l. 141-144)
pareiškėjo UAB „Eviteks“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylą
nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tenkino iš dalies ir priteisė
pareiškėjui UAB „Eviteks“ iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės
administracijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės solidariai 5 196,56 Lt
bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios
instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo UAB „Eviteks“ prašymas pateiktas per
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
45 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kadangi sprendimas
administracinėje byloje Nr. I-2805-437/2012 įsiteisėjo 2013 m. vasario 14
d., bylą išnagrinėjus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme
apeliacine tvarka, o pareiškėjo prašymas teismui dėl bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo išsiųstas 2013 m. vasario 28 d.
Teismas
pažymėjo, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą
su skundu, patikslintais skundais, prašydamas:
1)
įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“
2010 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus
regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Vilniaus RAAD) pateiktą
paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui (toliau – ir TIPK
leidimas) gauti;
2)
priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų
rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteks“ naudai per
laikotarpį nuo pagrįstai planuotos pradėti ūkinę komercinę veiklą dienos (2010
m. liepos 3 d.) iki 2011 m. gegužės 31 d. (332 k. d.) patirtą turtinę
žalą, t. y. 12 259,04 Lt dydžio per dieną kalendorinę dieną negaunamų
pajamų, iš viso 4 070 000 Lt;
3)
priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų
rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteks“ naudai per
laikotarpį nuo pagrįstai planuotos pradėti ūkinę komercinę reikią dienos
(2010 m. liepos 3 d.) iki 2011 m. gegužės 31 d. patirtą
81 080 Lt dydžio turtinę žalą, t. y. tiesioginius nuostolius,
kuriuos sudaro per nurodytą laikotarpį UAB „Eviteks“ 17 500 Lt (2 500
Lt x 11 mėn.) mokėtinų mėnesinių įmokų pagal 2009 m. spalio 6 d.
gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, darbuotojams išmokėti atlyginimai bendrai
26 599,21 Lt sumai bei 13 659 Lt suma, kurią sudaro ūkinei veiklai vykdyti
įsigyta įranga;
4)
priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų
rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteks“ naudai po 12
145,04 Lt dydžio negautų pajamų per vieną kalendorinę dieną už laikotarpį nuo
2011 m. birželio 1 d. iki TIPK leidimo išdavimo pagal 2010 m. balandžio 2 d.
Vilniaus RAAD pateiktą paraišką TIPK leidimui gauti išdavimo dienos;
5)
priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų
rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteks“ naudai kas mėnesį
po 8 297 Lt UAB „Eviteks“ patiriamų tiesioginių nuostolių,
kuriuos sudaro 2 500 Lt kiemo aikštelės nuomos mėnesinės įmokos, 1 000 Lt
mėnesinis įrangos nusidėvėjimas ir 2 659,92 Lt per mėnesį darbuotojams išmokamų
atlyginimų, už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki TIPK leidimo pagal 2010
m. balandžio 2 d. Vilniaus RAAD pateiktą paraišką TIPK leidimui gauti išdavimo
dienos;
6)
priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų
rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteks“ naudai 10 000 Lt
neturtinės žalos;
7)
priteisti pareiškėjo naudai nuo priteistos solidariai iš atsakovų Šalčininkų
rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sumos 5
proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo
skundo netenkino.
Apeliaciniu
skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo
2012 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi
administracinėje byloje Nr. A438-531/2013 Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą pakeitė: panaikino
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimo dalis,
kuriomis atmestas pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo Šalčininkų rajono
savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d.
Vilniaus RAAD pateiktą paraišką TIPK leidimui gauti ir neturtinės žalos
atlyginimo, bei šiuose dalyse priėmė naują sprendimą: pareiškėjo UAB „Eviteks“
skundo reikalavimus dėl įpareigojimo Šalčininkų rajono savivaldybės
administraciją suderinti UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus RAAD
pateiktą paraišką TIPK leidimui gauti bei neturtinės žalos atlyginimo tenkino
iš dalies; įpareigojo Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją per 20
darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl UAB
„Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus RAAD pateiktos paraiškos TIPK
leidimui gauti derinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisė
pareiškėjui UAB „Eviteks“ iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos
2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje apeliacinės
instancijos teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2
d. sprendimą paliko nepakeistą.
Pirmosios
instancijos teismas pažymėjo, jog prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
pareiškėjas nurodė, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos
teisme sudaro patirtos išlaidos pareiškėjo atstovavimui pagal 2010 m.
liepos 28 d. sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. KSP057P ir atliktas mokėjimas
ekspertizės atlikimui.
Teismas,
įvertinęs pateiktas pareiškėjo PVM sąskaitas-faktūras bei prie šių PVM
sąskaitų-faktūrų pridėtas suteiktų paslaugų išklotines, sprendė, kad už
pareiškėjo atstovo atliktus veiksmus, už kuriuos buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros
serija ADB Nr. 175 (dėl 2 420 Lt sumos), serija ADB Nr. 190 (dėl 726 Lt
sumos), serija ADB Nr. 223 (dėl 242 Lt sumos), serija ADB Nr. 232 (dėl 544,50
Lt sumos), serija ADB Nr. 244 (dėl 1 089 Lt sumos), serija ATK Nr. 150
(dėl 2 970 Lt sumos), serija ATK Nr. 234 (dėl 605 Lt sumos), serija
ADB Nr. 258 (dėl 181 Lt sumos), serija ATK Nr. 279 (dėl 162,14 Lt sumos),
serija ATK Nr. 358 (dėl 786,50 Lt), Nr. ZETA159 (dėl 2 783 Lt sumos),
yra numatyta galimybė priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85
galiojančias rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas sprendė, kad
pareiškėjas apskaičiavo ir pagrindė pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras
patirtas savo išlaidas, susijusias su advokato pagalba, kurios sudaro
12 509,14 Lt dydžio sumą. Teismas darė išvadą, kad išlaidų dydis pagal
minėtas PVM sąskaitas-faktūras yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas
patvirtinančiais dokumentais.
Pirmosios
instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas taip pat teismui pateikė PVM
sąskaitas-faktūras serija ADB Nr. 196 bei serija ADB Nr. 206, kuriomis grindžia
patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Teismas pažymėjo, kad šiose PVM sąskaitose-faktūrose nėra nurodyta, už kokius
konkrečius pareiškėjo atstovo veiksmus, t. y. už kokias konkrečias
teisines paslaugas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, susidarė PVM
sąskaitose-faktūrose Nr. 196 (1 130,14 Lt suma) bei Nr. 206 (665,50 Lt) nurodytos
sumos. Šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodoma, kad teisinės paslaugos, už
kurias susidarė patirtos išlaidos, nurodomos suteiktų paslaugų išklotinėje.
Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė suteiktų paslaugų išklotinių pagal PVM
sąskaitas-faktūras Nr. 196 ir Nr. 206. UAB „Eviteks“ 2013 m. vasario
28 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų Nr. S-13-0187 taip pat
nedetalizavo, už kokias teisines paslaugas buvo išrašytos PVM
sąskaitos-faktūros Nr. 196 bei Nr. 206. Atsižvelgdamas į ABTĮ 45 straipsnio
1 dalyje nustatytą reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo suinteresuotai
šaliai pateikti teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu,
teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas,
nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagal išrašytas PVM
sąskaitą-faktūrą serija ADB Nr. 196 bei PVM sąskaitą-faktūrą serija ADB Nr.
206, lygias 1 795,64 Lt dydžio sumai. Remdamasis tuo teismas
pažymėjo, jog pareiškėjui nėra atlyginamos išlaidos pagal PVM sąskaitą-faktūrą
serija ADB Nr. 196 bei PVM sąskaitą-faktūrą serija ADB Nr. 206.
Teismas
rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, jog prie išlaidų, susijusių su
bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams,
ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos
apžiūra. Taigi pareiškėjo patirtos išlaidos ekspertizės atlikimui, t. y.
6 050 Lt dydžio suma (tai patvirtina mokėjimo nurodymas Nr. 247) laikytina
pagrįsta ir įrodyta.
Pirmosios
instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
2013 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-531/2013
tenkino tik dalį pareiškėjo reikalavimų, t. y. du iš septynių pareiškėjo
reikalavimų, be to, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat buvo
tenkintas tik iš dalies, nes pareiškėjui priteista 2 000 Lt neturtinės
žalos atlyginimo, nors prašoma suma buvo 10 000 Lt. Teismas, įvertinęs
tai, kad pareiškėjo reikalavimai buvo tenkinti iš dalies, darė išvadą, kad
maksimali priteistina suma mažinama proporcingai pateiktų pareiškėjo skundo
reikalavimų daliai. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo prašomą priteisti
bei atitinkamais dokumentais (įrodymais) pagrįstą bylinėjimosi išlaidų sumą
(12 509,14 Lt + 6 050 Lt = 18 559,14 Lt) proporcingai mažino 72 proc.
ir pareiškėjui priteisė 28 proc. pareiškėjo pagrįstų įrodymais
bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos
teisme, suma, kuri lygi 5 196,56 Lt (18 559,14 Lt x 0,28 proc. =
5 196,56 Lt).
III.
Dėl
pareiškėjo UAB „Eviteks“ atskirojo skundo
Pareiškėjas UAB „Eviteks“ atskiruoju skundu (b. l.
157-159) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m.
balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti pareiškėjui
solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ir
Šalčininkų rajono savivaldybės 20 354,78 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atskirajame skunde nurodoma, jog įstatymais
nenustatyta, kokiu konkrečiu santykiu ir proporcija turi būti nustatomas
priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis. Ši teisės spraga užpildoma taikant
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei vadovaujantis suformuota
teismų praktika. Pažymi, jog proporcijos,
atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo
galutiniu sprendimu buvo tenkinti pareiškėjo pareikšti reikalavimai, taikymas
neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams tik tuo atveju,
jeigu visi reikalavimai yra vienarūšiai ir analogiško pobūdžio.
Esant skirtingų rūšių reikalavimams taikyti vien matematinį reikalavimų santykį
ne visada teisinga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir teisės doktrinoje
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos
būtina atsižvelgti, t. y. kuri iš bylos
šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų, jeigu pareikšti keli reikalavimai ar patenkintas
pagrindinis reikalavimas
(žr.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-205/2005), esant keliems
reikalavimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai
daugiau sąnaudų (R.
S. „Bylinėjimosi išlaidos
civiliniame procese”, Vilnius, Justitia, 2007, p. 315).
Nurodo, jog Vilniaus apygardos
administracinis teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad 2013 m.
vasario 14 d. nutartimi buvo tenkinta tik dalis UAB „Eviteks” reikalavimų,
t. y. du iš septynių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jo byloje pateikti
reikalavimai nebuvo nevienarūšiai ir neanalogiško pobūdžio.
Pagrindinis pareiškėjo
reikalavimas buvo įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją
suderinti 2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus RAAD pateiktą paraišką TIPK
leidimui gauti ir šis pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas
galutiniu teismo sprendimu, kiti pareiškėjo reikalavimai, t. y. reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtine žalą, buvo išvestiniai
iš pagrindinio reikalavimo pripažinti atsakovų veiksmus neteisėtus ir
įpareigoti atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
Pabrėžia, jog šio reikalavimo nagrinėjimas pareikalavo daugiausiai sąnaudų.
Paaiškina, jog pareiškėjas per dvejus metus trukusį
teisminį procesą patyrė didelių išlaidų, įrodinėdamas neteisėtus atsakovų
veiksmus, vilkinant atlikti jų kompetencijai priklausančius veiksmus ir
siekdamas, kad atsakovai būtų įpareigoti suderinti UAB „Eviteks” paraišką TIPK
leidimui gauti. Procesas šioje byloje vyko nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d.,
pareiškėjui pateikus Vilniaus apygardos administraciniame teismui skundą dėl
atsakovų neteisėto neveikimo, kuris vėliau buvo patikslintas. Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu
bylą dalyje dėl reikalavimų įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės
administraciją suderinti UAB „Eviteks” paraišką TIPK leidimui gauti nutraukė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi bylą
šioje dalyje grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
2012 m. spalio 2 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu
pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas dėl šio sprendimo pateikė
apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m.
vasario 14 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir
atsakovų neveikimą pripažino neteisėtu. Pažymi, jog teismo priimtu sprendimu
buvo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. tenkintas pagrindinis
pareiškėjo reikalavimas.
Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos
administracinis teismas neišanalizavo jo reikalavimų pobūdžio, neįvertino
aplinkybės, jog 2013 m. vasario 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo nutartimi buvo tenkintas pagrindinis jo reikalavimas, kurį įrodinėdamas
pareiškėjas patyrė daugiausiai sąnaudų.
Dėl atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės
administracijos bei Šalčininkų rajono savivaldybės atskirojo skundo
Atsakovai Šalčininkų rajono savivaldybės
administracija bei Šalčininkų rajono savivaldybė atskiruoju skundu (t. VII, b.
l. 149-150) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m.
balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atskirajame skunde atsakovai remiasi Rekomendacijų
8.2 punktu ir nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas
neteisingai skaičiavo kompensuotinas advokato išlaidas nuo 12 509,14 Lt, o
ne nuo 2 400 Lt. Pritaikius pirmosios instancijos teismo skaičiavimo
kriterijų, atsakovų manymu, pareiškėjui kompensuotina 672 Lt (2 400
Lt x 28 proc.) advokato išlaidoms padengti.
Atsakovams neaišku, kokiu pagrindu pirmosios
instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažįsta kompensuotinomis išlaidas
ekspertizei, kuri nustatė turtinės žalos dydį, jeigu Vilniaus apygardos
administracinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
konstatavo, kad žala pareiškėjui nebuvo padaryta. Mano, jog pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai prie kompensuotinų išlaidų priskyrė ekspertizės
išlaidas.
Pareiškėjas UAB „Eviteks“ atsiliepimu į atsakovų
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos bei Šalčininkų rajono
savivaldybės atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti kaip
nepagrįstą ir tenkinti jo pateiktą atskirąjį skundą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai,
pateikti pareiškėjo atskirajame skunde. Papildomai pažymima, jog bylinėjimosi
išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro ne tik skundų parengimas, bet ir
jų tikslinimas, rašytinių paaiškinimų rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose
ir kitos suteiktos teisinės paslaugos. Pareiškėjas remiasi Rekomendacijų 11
punktu ir nurodo, jog, atsižvelgiant į byloje spręstų klausimų sudėtingumą,
tai, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėta du kartus, yra pagrindas
nukrypti nuo Rekomendacijų numatytų dydžių.
Pažymi, jog pareiškėjas turi teisę teismui pateikti
visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Remiasi ABTĮ
43 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir pabrėžia, jog pareiškėjas turi teisę
reikalauti atlyginti ir ekspertizės išlaidas, kurios buvo patirtos įrodinėjant
atsakovo neteisėtus veiksmus ir dėl jų patirtą žalą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pareiškėjo UAB „Eviteks“ atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ir Šalčininkų
rajono savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Nagrinėjamos
administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013
m. balandžio 24 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo UAB „Eviteks“ prašymą
dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos
teisme tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui UAB „Eviteks“ iš atsakovų
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ir Šalčininkų rajono
savivaldybės solidariai 5 196,56 Lt bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas
ir pagrįstumas.
Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios
instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, jog pagal Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44
straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę
gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 2
dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti
atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo)
surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto
išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol
vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus
gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio
6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti
atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas
sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamos
administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog tarp proceso šalių ginčas nekyla
dėl to, kad galutinis teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, kad jis
turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šiuo aspektu
atskirai nepasisakytina. Ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pirmosios instancijos
teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka įtvirtintą teisinį
reguliavimą, ar jis yra pagrįstas.
Vertindama
proceso šalių pateiktus argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidomis
patirtomis dėl ekspertizės atlikimo, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pagal ABTĮ 43 straipsnio
1 dalies 1 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu,
priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų
organizacijoms. ABTĮ 43–45 straipsniai reglamentuoja ekspertams ir ekspertų
organizacijoms išmokėtinų sumų paskirstymą tarp proceso šalių ginčo bylose,
tais atvejais kaip teismo nutartimi yra paskiriama ekspertizė, specialistui
nustatoma pateikti išvadą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-398/2012).
Nagrinėjamu
atveju remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus
apygardos administracinį teismą, prašydamas teismo skirti ekspertizę, kad būtų
atsakyta į tam tikrus klausimus: 1) nustatyti pareiškėjo negauto grynojo pelno
dalį teismui pateiktame skunde dėl Šalčininkų rajono savivaldybės
administracijos vilkinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo nurodytu
terminu; 2) nustatyti pareiškėjo vienos dienos grynojo pelno dalį (t. II, b. l.
1-2). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartyje (t.
II, b. l. 196-203) nurodė, jogrealiam turtinės žalos dydžiui nustatyti yra
reikalingos specialios žinios, todėl administracinėje byloje paskyrė ekonominę–buhalterinę
ekspertizę, kad būtų atsakyta į klausimus: 1) kokio dydžio grynąjį pelną arba
negautas pajamas, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
(toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1, 4 dalys, gautų UAB „Eviteks“ nuo
2010 m. liepos 3 d. iki 2011 m. birželio 1 d., jeigu 2010 m.
liepos 3 d. gautų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK
leidimą) pagal 2010 m. balandžio 2 d. pateiktą pataisytą paraišką Vilniaus
RAAD? Kokia šio pelno (negautų pajamų) dalis būtų tiesiogiai susijusi su pagal
prašomą TIPK leidimą vykdoma veikla? 2) kokio dydžio grynąjį pelną gautų UAB
„Eviteks“ 2010 ir 2011 metais, jeigu 2010 m. liepos 3 d. gautų TIPK
leidimą pagal 2010 m. balandžio 2 d. pateiktą pataisytą paraišką Vilniaus
RAAD? Kokia šio pelno (negautų pajamų) dalis būtų tiesiogiai susijusi su pagal
prašomą TIPK leidimą vykdoma veikla? 3) ar UAB „Eviteks“ šiuo metu turi
visus materialinius resursus pradėti ūkinę veiklą, kuriai prašo TIPK leidimo?
4) kokias išlaidas patirtų UAB „Eviteks“ prieš pradėdamas ūkinę veiklą, kuriai
prašo išduoti TIPK leidimą? 5) ar UAB „Eviteks“ nuo 2010 m. vasario 12 d.
iki ekspertizės atlikimo turėjo kokių nors realių turtinių nuotolių dėl tos
priežasties, kad pareiškėjui neišduotas TIPK leidimas, o UAB „Eviteks“ vykdė
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pastabose esančius reikalavimus
dėl informavimo apie ūkinės veiklos partnerius? Pažymėtina, jog Vilniaus
apygardos administracinis teismas nurodyta nutartimi įpareigojo pareiškėją įnešti
į teismo specialią sąskaitą 6 050 Lt už ekspertizės atlikimą (t. II, b. l.
196-203) (įmokėta sumą patvirtina mokėjimo nurodymas Nr. 247). Atsižvelgusi į
nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pabrėžia, jog ekspertizė administracinėje
byloje iš esmės buvo skirta siekiant nustatyti pareiškėjo prašomos priteisti
turtinės žalos, pasireiškiančios negautomis pajamomis, dydį.
Remiantis bylos
medžiaga taip pat nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013
m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-531/2013
(t. VI, b. l. 135-152) pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atmetė kaip
nepagrįstą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomi nuostoliai ir negautos
pajamos CK 249 straipsnio taikymo prasme yra ne realaus, o hipotetinio
pobūdžio, todėl nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp
pareiškėjo nurodomos galimai jam atsiradusios turtinės žalos ir nustatytų atsakovo
neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.).
Teisėjų kolegija
pažymi, jog pagal susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktiką reikalavimas dėl žalos
atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų,
dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo, todėl klausimas dėl neturtinės
žalos atlyginimo gali būti sprendžiamas atskirai ir, esant nustatytoms sąlygoms
deliktinei atsakomybei atsirasti, turi būti sprendžiama dėl neturtinės žalos
atlyginimo būdo ir/ar dydžio (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011,
2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013,
2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-314/2013,
2013 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-889/2013).
Teisėjų kolegijos vertinimu, bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo kontekste pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo buvo
iš esmės savarankiškas, pakankamai atsietas nuo pareiškėjo byloje
pateikto reikalavimo įpareigoti Šalčininkų rajono
savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio
2 d. Vilniaus RAAD pateiktą paraišką TIPK leidimui gauti.
Teisėjų kolegija,
atsižvelgdama į tai, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo iš
esmės savarankiškas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario
14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-531/2013 (t.
VI, b. l. 135-152) nebuvo tenkintas, o teismo skirta ekspertizė iš esmės buvo
skirta nurodytam reikalavimui pagrįsti, vadovaudamasi ABTĮ 44 straipsnio 1
dalimi, ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisingumo, protingumo
principais, nurodo, jog šiuo atveju pareiškėjui kaip bylinėjimosi išlaidos
negali būti priteistinos išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu. Šio
atveju byloje nebuvo patenkintas pareiškėjo pateiktas reikalavimas dėl turtinės
žalos atlyginimo, kam iš esmės ekspertizė ir buvo skirta, todėl nėra visų
būtinų sąlygų tokių bylinėjimosi išlaidų priteisimui (ABTĮ 44 str. 1 d.). Atitinkamai,
atsižvelgus į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties
dalis, kuria teismas pareiškėjui priteisė iš atsakovų išlaidas, susijusias su
ekspertizės atlikimu, yra naikintina, šioje dalyje pareiškėjo prašymą dėl
bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetant kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija,
vertindama prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovavimu
pareiškėjui, pažymi, jog CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies
išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į
konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko
sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose
rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo
ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino
Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar
advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio
(toliau – ir Rekomendacijos).
Teisėjų kolegija,
įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog
nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrindė jo patirtų 12 509,14 Lt dydžio bylinėjimosi
išlaidų sumą byloje esančiais įrodymais, ji iš esmės atitinka Rekomendacijose numatytus
dydžius už atskiras teisines paslaugas. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog
nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma apima ne tik skundo parengimą, bet ir pasiruošimą
ir atstovavimą teismo posėdžiuose, papildomų dokumentų teismui pateikimą,
rašytinių paaiškinimų rengimą, susipažinimą su administracine byla, pareiškimo
dėl skundo reikalavimų tikslinimo rengimą, konsultacijas ir kt. (t. VII,
b. l. 62-89). Pastebėtina, jog atsakovai, teigdami, kad pareiškėjui turėtų būti
priteistos tik bylinėjimosi išlaidos, susijusios su skundo pirmosios
instancijos teismui parengimu, neatsižvelgia į tai, kad administracinėje byloje
buvo atlikti ir kiti teisiniai veiksmai, kurių atlyginimas yra galimas pagal
ABTĮ ir Rekomendacijose įtvirtintą teisinį reguliavimą.
Vertindama
pareiškėjo atskirojo skundo turinį ir jame nurodytus argumentus dėl pirmosios
instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi,
jog pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista jo
turėtų bylinėjimosi išlaidų suma, iš esmės motyvuodamas tuo, kad teismas neteisingai
nustatė patenkintų reikalavimų dalį, kad nagrinėjamu atveju vien tik atsižvelgimas
į matematinį pareiškėjo reikalavimų patenkinimą prieštarauja teisingumo,
protingumo principams.
Pasisakydama dėl
šių nurodytų pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog apskaičiuodamas
priteistinų išlaidų dydį, kai nėra patenkinamas pareiškėjo reikalavimas visa
apimtimi, teismas pagal įstatymo
analogiją, taiko CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas,
pagal kurias ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos
priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o
atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (žr.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr.
AS146-68/2010). Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad
teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš
atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų
daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio
10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-272/2004, 2007 m.
lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007,
2008 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008,
2010 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010).
Pastebėtina, jog
konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu
administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo
pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija,
jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo
reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais
reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (žr. Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2
d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012).
Teisėjų
kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi
administracinėje byloje Nr. A438-531/2013 patenkino tik dalį
pareiškėjo reikalavimų, t. y. du iš septynių pareiškėjo reikalavimų, be
to, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat buvo tenkintas tik iš
dalies, nes UAB „Eviteks“ priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo,
nors prašoma suma buvo 10 000 Lt. Teismas, įvertinęs tai, kad
pareiškėjo reikalavimai buvo tenkinti iš dalies, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui
maksimali priteistina suma mažinama proporcingai pateiktų pareiškėjo skundo
reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju, remiantis šioje nutartyje nurodytais
argumentais, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašoma priteisti bei atitinkamais
dokumentais (įrodymais) pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma (12 509,14 Lt)
proporcingai mažinama 72 proc. ir pareiškėjui priteisiama 28 proc. pareiškėjo
pagrįstų įrodymais bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu
pirmosios instancijos teisme, suma, kuri lygi 3 502,56 Lt
(12 509,14 Lt x 0,28 proc. = 3 502,56 Lt).
Teisėjų
kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-531/2013
(t. VI, b. l. 135-152) konstatavo neteisėtus atsakovo Šalčininkų rajono
savivaldybės administracijos veiksmus, įpareigojo Šalčininkų rajono
savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo
dienos priimti sprendimą dėl UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus RAAD
pateiktos paraiškos, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui
gauti, derinimo, taip pat priteisė pareiškėjui iš Šalčininkų rajono
savivaldybės administracijos 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Atsižvelgus į tai, kad nurodytoje nutartyje buvo konstatuoti neteisėti būtent atsakovo
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos veiksmai, buvo priteista dėl šių
veiksmų patirta neturtinė žala, vadovaujantis teisingumo, protingumo
principais, darytina išvada, jog 3 502,56 Lt bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui
yra priteistina iš atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos.
Remiantis
tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies
netinkamai įvertino pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl
pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina, nurodant, kad pareiškėjui
iš atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos priteistina
3 502,56 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio
2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo UAB „Eviteks“ atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ir
Šalčininkų rajono savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d.
nutarties rezoliucinės dalies 1, 2 dalis pakeisti ir jas išdėstyti taip:
„Pareiškėjo UAB „Eviteks” prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme tenkinti iš
dalies.
Priteisti pareiškėjui UAB „Eviteks“ iš atsakovo Šalčininkų rajono
savivaldybės administracijos 3 502,56 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą”.
Likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti
nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė
Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas
Irmantas
Jarukaitis