NUORAŠAS                                 

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-411-190/2012                                    

Teisėja Danutė Mickevičienė                            Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01408-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

            2.4.5., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teisėjų Daivos Kazlauskienės ir Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Jolantai Maksimovič,

dalyvaujant prokurorei Ilonai Žukaitei ,

nuteistojo gynėjai advokatei Ramutei Veronikai Šalaviejūtei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. Š. nuteistas už tai, kad 2011-08-26 apie 10.30 val. viešoje vietoje, esančioje Sodų g. 22, Vilniuje, pasikėsino atvirai pagrobti iš kelnių kišenės svetimą nukentėjusiajam S. A. priklausantį turtą – piniginę 50 Lt vertės su joje buvusiais nukentėjusiojo vardu išduotais neįgaliojo pažymėjimu 20 Lt vertės, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele 80 Lt vertės, viso turto už 150 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Apeliaciniu skundu A. Š. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Nuteistasis pažymi, jog jis prisipažino pasikėsinęs pagrobti nukentėjusiojo piniginę ir labai gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, jog nusikalstamą veiką padarė dėl to, kad jam reikėjo važiuoti iš Vilniaus į Trakus, o jis neturėjo pinigų kelionei. Be to, jis nepasinaudojo pagrobtu turtu, nes ištraukus piniginę iš nukentėjusiojo kišenės ir pradėjus bėgti, kilo triukšmas, dėl ko jis piniginę išmetė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apelianto manymu, jam paskita vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. Š. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę apylinkės teismas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

A. Š. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, A. Š. teisingai parinkta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

A. Š. pasikėsino padaryti tyčinį savanaudišką apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Praeityje jis buvo 7 kartus teistas už tos pačios rūšies bei kitus nusikaltimus (b.l. 66-70. 124-126), daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimus nėra (b.l. 52-65). Be to, skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikaltimą nuteistasis įvykdė praėjus vos keturiems mėnesiams po nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., už kurią pripažintas kaltu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, padarymo. Pažymėtina, jog apeliantui už anksčiau padarytus nusikaltimus buvo skirta arešto  bausmė, be to, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. Š. atžvilgiu šiuo metu yra atliekama keleta ikiteisminių tyrimų. Įvertinusi šio bei ankstesnių padarytų nusikaltimų pobūdį, kolegija daro išvadą, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad A. Š. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, sunkinančių aplinkybių nenustatė ir skirdamas bausmę nuteistajam į tai atsižvelgė. Nuteistasis skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė dėl to, kad jam reikėjo važiuoti iš Vilniaus į Trakus, o jis neturėjo pinigų kelionei, be to, nepasinaudojo pagrobtu turtu, tačiau šios aplinkybės neduoda pagrindo švelninti bausmę. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, kurios nulėmė teismo išvadą A. Š. skirti realią laisvės atėmimo bausmę: jis yra recidyvistas, daug kartų baustas administracine tvarka, pasikėsino padaryti apysunkį tyčinį nusikaltimą, nedirba.

Esant aukščiau išvardintų aplinkybių visumai, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra ženkliai mažesnis už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį,  apeliacinės instancijos vertinimu, nėra per griežta. Keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl A. Š. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

              Kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, A. Š. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga ir paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę.

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

A. Š. apeliacinį skundą atmesti

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                           Vladislavas Lenčikas

Teisėjai                                                                                               Daiva Kazlauskienė                                                                                                            

                                      Laureta Ulbienė

Nuorašas tikras