Civilinė byla Nr. e2-14817-955/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07511-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 29 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus D. J. ieškinį atsakovui D. V. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. V. 7 056,68 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi D. V. individualiai įmonei ( toliau – D. V. IĮ)  iškelta bankroto byla. Atsakovas, būdamas D. V. IĮ savininku bei vadovu, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors įmonė buvo nemoki jau 1995 metais. Atsakovas neperdavė bankroto administratoriui bendrovės dokumentacijos ir turto. Ieškovės nuomone, minėti tyčiniai atsakovo veiksmai turi būti vertinami kaip neteisėti ir jam turi būti taikoma civilinė atsakomybė patvirtintų kreditorinių reikalavimų (7 056,68 Eur) sumoje.

Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti 2018 m. birželio 13 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (ieškinio reg. Nr. CBP-9779 priedų) vertinimą nustatė, kad Kauno apygardos teismas pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2834-773/2017 iškėlė D. V. individualiai įmonei bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė D. J., įpareigojo įmonės valdovą per 15 dienų įsiteisėjus teismo nutarčiai, perduoti paskirtai bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus (e. b. l. 13-15). 2018 m. sausio 24 d. patvirtinti D. V. individualios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai: VSDFV Kauno skyrius – 6 987,20 Eur ir VMI – 69,48 Eur  (e. b. l. 12). D. V. IĮ  savininku ir direktoriumi nuo 1995 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. sausio 18 d. buvo D. V. ( e. b. l. 8-9) . Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo prievolės ieškovei įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246-6.249 straipsniai). Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų juridinio asmens vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Juridinio asmens vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius juridinio asmens vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

CK 6.263 straipsnyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1-4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnis). Atsakovas, būdamas įmonės savininku ir vadovu privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, tačiau savo veiksmais netinkamai atliko vadovo funkcijas, t. y. laiku nevykdė savo, kaip įmonės savininko ir vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 7 056,68 Eur žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei priteistina 159 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta tvarka.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais

nusprendžia:             

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. V. individualios įmonės, į. k134424423, naudai 7 056,68 Eur (septynių tūkstančių penkiasdešimt šešių eurų 68 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 056,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 159 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų) žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                               Kristina Imbrasienė