Civilinė byla Nr. 2-1298-330/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03147-2009-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3.; 3.4.2.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditorės) IDS BORJOMI BEVERAGES CO.N.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria patvirtintas patikslintas kreditorių sąrašas uždarosios akcinės bendrovės „Accuratus“ bankroto byloje Nr. B2-2603-656/2016.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi UAB „Accuratus“ iškėlė bankroto bylą. To paties teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Accuratus“ kreditorių sąrašas, kuris patikslintas 2011 m. kovo 22 d., 2011 m. rugpjūčio 27 d., 2012 m. rugpjūčio 7 d., 2013 m. vasario 21 d. bei 2013 m. balandžio 25 d. nutartimis.

BUAB „Accuratus“ bankroto administratorius 2016 m. kovo 25 d. pateikė teismui prašymą dėl BUAB „Accuratus“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo, kuriame prašė iš pirmos eilės kreditorių sąrašo išbraukti kreditorius A. N., A. J., D. L., E. S., G. V., R. S., V. S., iš trečios eilės kreditorių sąrašo išbraukti kreditorius UAB „Aquabaltia Group“ ir SIA „Aquabaltia Group Latvia“; padidinti pirmos eilės kreditoriaus A. J. finansinį reikalavimą iki 71 259,85 Eur sumos; vietoj UAB „Aquabaltia Group“ ir SIA „Aquabaltia Group Latvia“ į trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukti A. J. su 46 653,95 Eur finansiniu reikalavimu. Administratorius pateikė reikalavimo perleidimo sutartis, patvirtinančias pirmos bei trečios eilės kreditorių reikalavimo teisių perleidimą A. J..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi patvirtino patikslintą BUAB „Accuratus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Teismas nurodė, kad BUAB „Accuratus“ yra vykdomas bankroto procesas, sprendimas dėl įmonės pabaigos nėra nepriimtas, todėl kreditorių reikalavimai gali būti išbraukiami iš kreditorinių reikalavimų sąrašo ir tikslinami, jei tokie veiksmai yra pagrįsti ir jei administratorius jų neginčija. Nustatęs, kad bankroto administratorius neginčija kreditorių pasikeitimo bei teismui pateikė reikalavimo teisių perleidimą patvirtinančius dokumentus, teismas sprendė, kad nėra kliūčių patenkinti bankroto administratoriaus prašymą ir patikslino kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą administratoriaus prašyme nurodytoje apimtyje (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Trečiasis asmuo (kreditorius) IDS BORJOMI BEVERAGES CO.N.V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti bankroto administratoriaus prašymo dėl kreditorių reikalavimų sąrašo patikslinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Teismas netyrė A. J. ir kreditoriaus SIA „Aquabaltia Group Latvia“ 2015 m. gruodžio 1 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, neįvertino aplinkybės, kad SIA „Aquabaltia Group Latvia“ jau nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. yra likviduota. Be to, ši reikalavimo perleidimo sutartis pasirašyta to paties asmens A. J., veikiančio ir kaip juridinio asmens atstovas. Administratoriaus prašymas dėl kreditorinio reikalavimo pakeitimo negalėjo būti tenkinamas, kadangi juo buvo siekiama patvirtinti ab initio negaliojančią reikalavimo perleidimo sutartį.
2. A. J. reikalavimą į BUAB „Accuratus“ reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė iš su juo susijusio kito juridinio asmens - UAB „Aquabaltia Group“. Be to, reikalavimo perleidimo sutartyje, pasirašytoje su UAB „Aquabaltia Group“, nurodyta, jog kaina nustatyta atskirame rašytiniame šalių susitarime, todėl būtina detaliai patikrinti visus reikalavimo perleidimo sutarties su UAB „Aquabaltia Group“ aspektus.
3. Teismas neanalizavo A. J. 2015 m. gruodžio 1 d. sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių su pirmosios eilės kreditoriais, nors darbuotojai neabejotinai yra pripažįstami silpnesne šalimi. Teismas taip pat netyrė aplinkybių, ar reikalavimo perleidimo sutartis sudarę septyni buvę darbuotojai buvo informuoti apie numatomas jų gautinas sumas iš bankrutuojančios įmonės, ar nebuvo pažeisti jų interesai, jeigu paaiškėtų, kad reikalavimai buvo perleisti už mažą kainą arba iš viso jos nemokant.
4. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, tvirtindamas padidėjusį iki 786 390,81 Eur AO „Orhei-Vit“ kreditorinį reikalavimą, neįsigilino į šį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir šalis anksčiau siejusius sutartinius santykius. Vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 d., BUAB „Accuratus“ kreditoriaus AO „Orhei-Vit“ finansinio reikalavimo dydis turėtų būti peržiūrėtas ir sumažintas 50 366,66 Eur suma (iki 736 024,18 Eur dydžio). Be to, būtina peržiūrėti ir AO „Orhei-Vit“ finansinio reikalavimo struktūrą bei ją patikslinti: pirmuoju etapu tenkinant reikalavimo sumą – skolą (45 686,06 Eur), antruoju etapu tenkinant reikalavimo sumą – netesybas (690 338,12 Eur).

Atsakovė BUAB „Accuratus“, atstovaujama bankroto administratorės, atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Reikalavimo perleidimo sutartys nėra teismine tvarka nuginčytos, jų sudarymas iš esmės jokios įtakos BUAB „Accuratus“ teisėms ir pareigoms neturi, nes nesikeitė BUAB „Accuratus“ kreditorinių įsipareigojimų dydis ir struktūra, o tik pasikeitė vienas iš kreditorių.
2. SIA „Aquabaltia Group Latvia“ nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. yra tik nutraukusi ekonominę veiklą. Šiai įmonei faktinė nemokumo (bankroto) procedūra nėra įregistruota, ji nėra išregistruota iš Latvijos Juridinių asmenų registro. Apeliantė nenurodė jokių konkrečių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą reikalavimo perleidimo sandorius vertinti kaip neteisėtus.
3. Pirmosios eilės kreditoriai taip pat turėjo teisę sudaryti sutartis, įskaitant ir susitarimą dėl reikalavimo perleidimo kainos. Nėra pagrindo išreikalauti reikalavimo perleidimo sutarčių priedų, kuriuose yra nurodyta perleistų reikalavimo teisių kaina. Kaina neturi jokios įtakos pačių reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumui ir galiojimui.
4. Skundžiama nutartimi jokie pakeitimai (patikslinimai) dėl kreditoriaus AO „Orhei-Vit“ finansinio reikalavimo nebuvo daromi. Šio kreditoriaus finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-2410-578/2011), 2011 m. kovo 22 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-2410-578/2011) ir 2013 m. vasario 21 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-699-656/2013). Apeliantė neturi procesinės teisės ginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą AO „Orhei-Vit“ finansinį reikalavimą. Atskirajame skunde negali būti keliami klausimai ir reikalavimai, kurie nebuvo spręsti skundžiama teismo nutartimi, tame tarpe ir dėl AO „Orhei-Vit“ finansinio reikalavimo bei jo struktūros.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas BUAB „Accuratus“ bankroto administratorės prašymas ir pirmosios bei trečiosios eilės kreditoriai pakeisti jų reikalavimus perėmusiu asmeniu – kreditoriumi A. J., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė IDS BORJOMI BEVERAGES CO.N.V. kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Juridinių asmenų registro išrašus, 2016 m. kovo 21 d. kreditorių sąrašo kopiją, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties kopiją, Moldovos Respublikos Tarptautinio arbitražo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo kopiją. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovė atsiliepime savo poziciją dėl šių įrodymų yra pateikusi, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl pirmosios ir trečiosios eilės kreditorių pakeitimo jų reikalavimus perėmusiu asmeniu – kreditoriumi A. J.

Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi UAB „Accuratus“ iškėlė bankroto bylą. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi patikslintas BUAB „Accuratus“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tarp bankrutuojančios įmonės pirmosios eilės kreditorių patvirtino A. J. 71 259,85 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį pastarasis perėmė iš pirmosios eilės kreditorių A. N., A. J., D. L., E. S., G. V., R. S., V. S.. Toje pačioje nutartyje patvirtintas ir kreditoriaus A. J. trečiosios eilės 46 653,95 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, kurį šis kreditorius perėmė iš įmonių UAB „Aquabaltia Group“ ir SIA „Aquabaltia Group Latvia“.

Byloje nėra ginčo dėl patvirtintų A. J. kreditorinių reikalavimų dydžio bei eiliškumo. Šioje byloje keliamas pirmosios ir trečiosios eilės kreditorių reikalavimų perleidimo A. J. teisėtumo klausimas.

Bankroto bylos iškėlimas skolininkui neriboja jo kreditorių teisės disponuoti reikalavimo teisėmis savo nuožiūra. Taigi kreditoriai turi teisę bankroto proceso metu perleisti savo reikalavimus, patvirtintus teismo, kitiems kreditoriams ar asmenims (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis, CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisės perleidimas tvirtinamas teismo, atliekant kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimo procesinį veiksmą (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Nors teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, nebeatlieka anksčiau skolininko bankroto byloje patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, tačiau įvertina, ar reikalavimas (jo dalis) perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų.

Nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimis Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 (b. l. 6-14) BUAB „Accuratus“ kreditoriai: A. N., D. L., E. S., G. V., V. S., R. S., A. J. ir UAB „Aquabaltia Group“ ir SIA „Aquabaltia Group Latvia“ (pradiniai kreditoriai) perleido A. J. (naujajam kreditoriui ) savo finansinių reikalavimų, patvirtintų bankroto byloje, teises. Bylos svarstymui pateiktų minėtų reikalavimo perleidimo sutarčių sąlygos patvirtina, kad naujasis kreditorius A. J. minėtų cesijos sutarčių pagrindu įgijo pradinių kreditorių teises BUAB „Accuratus“ bankroto byloje. Atskirajame skunde apeliantė, visų pirma, įrodinėja, kad 2015 m. gruodžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties su pradine kreditore SIA „Aquabaltia Group Latvia“ sudarymas buvo neįmanomas, nes nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. ši įmonė yra neegzistuojantis juridinis asmuo. Minėtai aplinkybei pagrįsti apeliantė į bylą pateikė 2016 m. kovo 31 d. Latvijos Juridinių asmenų registro išrašo vertimą. Tačiau šis išrašas, priešingai nei tvirtina apeliantė, SIA „Aquabaltia Group Latvia“ likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro fakto nepatvirtina. Tai, kad šiai įmonei nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės mokesčių tarnybos 2015 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 8.72.2/L-25554 yra taikoma suvaržymo priemonė – veiklos nutraukimas, neleidžia spręsti apie šio juridinio asmens nebeegzistavimą. Byloje nepateikta duomenų, jog būtų priimtas sprendimas dėl įmonės SIA „Aquabaltia Group Latvia“ pabaigos ir / ar išregistravimo iš Latvijos Juridinių asmenų registro (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl atskirojo skundo argumentai dėl to, jog SIA „Aquabaltia Group Latvia“ 2015 m. gruodžio 1 d. neturėjo teisės perleisti savo kreditorinio reikalavimo, šiuo atveju laikytini nepagrįstais.

Atskirajame skunde apeliantė taip pat kelia pradinių kreditorių – įmonių SIA „Aquabaltia Group Latvia“ bei UAB „Aquabaltia Group“ valdymo organų (akcininkų, direktorių) ryšių bei sąsajų su reikalavimą perėmusiu naujuoju kreditoriumi A. J. klausimus, kurie, anot apeliantės, turi būti detaliai išanalizuoti.

Pagal CK kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalys). Draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 straipsnis) arba sutarties. Kreditoriui įstatymo draudžiama perleisti reikalavimą, be kita ko, šiais atvejais: be skolininko sutikimo, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis); reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis); reikalavimą, kuris neatskiriamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.) (CK 6.102 straipsnio 3 dalis).

Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis). Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose, pavyzdžiui: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, 6.101 straipsnio 2 dalyje, 6.107 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Šia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju įmonių SIA „Aquabaltia Group Latvia“ bei UAB „Aquabaltia Group“ bei buvusių BUAB „Accuratus“ darbuotojų (trečiosios ir pirmosios eilės kreditorių) reikalavimų perleidimas A. J. pagal faktinius bylos duomenis neprieštaravo teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos svarstymui pateiktus įrodymus BUAB „Accuratus“ kreditoriai jiems priklausiusias reikalavimo teises kitam šios įmonės kreditoriui A. J. perleido laikydamiesi įstatyme nustatytų formalumų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis). Vien tik aplinkybės, kad, apeliantės subjektyvia nuomone, reikalavimo teisės galėjo būti perleistos už per mažą kainą ir / ar reikalavimus perleidusiems buvusiems BUAB „Accuratus“ darbuotojams galėjo būti tinkamai neišaiškintos jų teisės bei galimybės patenkinti savo reikalavimus įmonės bankroto byloje, negali paneigti kreditoriaus A. J., sudariusio reikalavimo perleidimo sutartis, teisėto lūkesčio būti patvirtintam kreditoriumi BUAB „Accuratus“ bankroto byloje su atitinkamo dydžio kreditoriniu reikalavimu. Apeliantės reiškiami reikalavimai, susiję su būtinybe šioje byloje atskleisti (išviešinti) reikalavimo perleidimo sutarčių Nr. 1-9 3 punkte nurodytus susitarimus dėl reikalavimų perleidimo kainų, yra ne tik nepagrįsti (tiek teisės, tiek faktų požiūriu), bet ir nesuderinami su reikalavimus perleidusių kreditorių ir juos perėmusio kreditoriaus interesų pusiausvyra. Teisėjų kolegija neturi duomenų, patvirtinančių, kad šalių sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys būtų nuginčytos (ginčijamos) teismine tvarka. To nepatvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Deklaratyvūs apeliantės teiginiai dėl šių sutarčių galimo neteisėtumo, šioje bankroto proceso stadijoje nesudaro pagrindo atlikti jų teisėtumo analizę. Juolab, kad tokiam ex officio vertinimui jokių prielaidų nenustatyta.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad perleistų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo klausimą išsprendęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei padarė pagrįstą išvadą, kad pagal materialiosios teisės normų nuostatas kreditorius A. J. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu įgijo teisę į jo pirmąja bei trečiąja eile tenkintinų  kreditorinių reikalavimų patvirtinimą BUAB „Accuratus“ bankroto byloje.

Dėl trečios eilės kreditoriaus AO „Orhei-Vit“ finansinio reikalavimo

Atskirajame skunde taip pat keliamas BUAB „Accuratus“ bankroto byloje patvirtinto trečiosios eilės kreditoriaus AO „Orhei-Vit“ finansinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Lietuvos A. T. yra konstatavęs, kad teismo nutartis, priimta bankroto proceso metu, kuria patvirtinamas kreditoriaus finansinis reikalavimas, savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiamas iš esmės klausimas dėl kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-160/2011). Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata galią (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgiant į bankroto bylos specifiškumą, jog visus klausimus iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo teismas bankroto byloje sprendžia nutartimis, o teismo nutartys, kuriomis išsprendžiamas kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, savo turiniu prilygsta teismo sprendimo galiai, šioms nutartims taip pat taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos. Vadinasi, tokios nutarties peržiūrėjimas galimas tik pasinaudojant procesine teise šią teismo nutartį apskųsti instancine tvarka bei proceso atnaujinimo institutu. Tuo tarpu ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, leidžianti teismo nutartimi patvirtinti kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimus, susijusius su bankroto procesu, sietina tik su kreditorių, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, ir bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimu, sąlygojančiu įmonės kreditorių ar jų reikalavimų dydžio pasikeitimą arba prievolių pabaigą, be to, prievolių modifikavimą nulėmusios aplinkybės turi atsirasti po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 2-1179/2013, 2013 m. birželio 14 d. nutartis byloje Nr. 2-1654/2013).

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi išnagrinėjo bankroto administratorės prašymą dėl pirmos eilės kreditorių A. N., A. J., D. L., E. S., G. V., R. S., V. S. ir trečios eilės kreditorių UAB „Aquabaltia Group“ ir SIA „Aquabaltia Group Latvia“ pakeitimo jų finansinius reikalavimus perėmusiu asmeniu – kreditoriumi A. J.. Tuo tarpu kreditoriaus AO „Orhei-Vit“ finansinio reikalavimo, sudarančio 2 715 250,20 Eur, klausimas, kaip pagrįstai nurodo bankroto administratorė bei patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) buvo išspręstas įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d., 2011 m. kovo 22 d., 2013 m. vasario 21 d. nutartimis, priimtomis BUAB „Accuratus“ bankroto byloje. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus A. J. finansinių reikalavimų modifikavimo klausimą, skundžiamoje nutartyje išdėstė visą atitinkamai patikslintą bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, nesudaro prielaidų spręsti, jog šia nutartimi buvo sprendžiamas ir trečios eilės kreditoriaus AO „Orhei-Vit“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, pasinaudojant ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių reikalavimo tikslinimo galimybe. Atsižvelgiant į kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų tikslinimu siekiamus tikslus, į įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditorių reikalavimai, galios prilyginimą įsiteisėjusio teismo sprendimo galiai, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog prieš tai priimtomis ir įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis patvirtintas AO „Orhei-Vit“ finansinis reikalavimas byloje dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties negali būti apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies, kiek tai susiję su AO „Orhei-Vit“ finansinio reikalavimo nurodymu BUAB „Accuratus“ kreditorių sąraše, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 dalis, 338 straipsnis).

Nutraukiant apeliacinio proceso dalį, nėra būtinumo vertinti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, susijusių su AO „Orhei-Vit“ finansinio reikalavimo kilme, dydžiu bei struktūra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė BUAB „Accuratus“, atstovaujama bankroto administratorės, savo prašymo priteisti jai apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrindė tokių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančiais įrodymais, todėl jos išlaidų kompensavimo klausimas nekyla (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą pagal IDS BORJOMI BEVERAGES CO.N.V atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties dalies, kiek tai susiję su kreditoriaus AO „Orhei-Vit“ ir jo kreditorinio reikalavimo nurodymu patvirtintame patikslintame UAB „Accuratus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti patikslinti kreditoriaus A. J. kreditoriniai reikalavimai, palikti nepakeistą.

Teisėjai               Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gintaras Pečiulis

Vigintas Višinskis