|
Civilinė byla Nr.2-794-877/2013;
|
|
teisminio proceso Nr.
2-05-3-15172-2012-1
|
|
procesinio sprendimo
kategorija 116.1, 60; 35.4.
|
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja
Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams S. K. ir advokatui A. S., atsakovės atstovei advokatei D. K.,
nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. B., viešame teismo
posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB
„Saukupa“ ieškinį atsakovei UAB „Remil“, trečiasis asmuo V. B.
dėl skolos, delspinigių, nuostolių, metinių palūkanų priteisimo ir
n u s t a t ė:
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 12949,88 Lt skolą už krovinių
pervežimus, 7579,25 Lt delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos
sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11400
Lt dydžio nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas (3-4 b.l., 1 t.). Ieškovė
ieškinyje nurodė, jog 2011 m. spalio-lapkričio mėn. remiantis sutartimis užsakymais
tarp atsakovės UAB „Remil“ ir ieškovės UAB „Saukupa“ buvo atlikti 2
tarptautiniai krovinių pervežimai iš Lietuvos į Vokietiją ir krovinio
pervežimas iš Olandijos į Lietuvą. Pagal sutarties sąlygas atsakovė
įsipareigojo už pervežtą krovinį atsiskaityti per 35 dienas po PVM sąskaitos
faktūros ir CMR važtaraščių gavimo. Atsakovės užsakymu kroviniai buvo
pristatyti nepažeidžiant užsakymo sąlygų. Atsakovei buvo išsiųstos PVM
sąskaitos faktūros ir CMR dokumentai. Pagal pateiktą PVM sąskaitą- faktūrą
Nr.38650 atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei viso 3258,75 Lt, pagal PVM
sąskaitą-faktūrą Nr.38652 – 3424,30 Lt, o pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr.SP42230
– 6266,83 Lt; viso 12949,88 Lt. Atsakovė už jos užsakytų krovinių pervežimą
neatsiskaitė, iki šio laiko prievolės dalies įvykdymą atidėlioja bei vilkina,
nenurodydama jokių įtikinamų motyvų. Kadangi atsakovė vengia įvykdyti pervežimo
sutartimis prisiimtus prievolinius įsipareigojimus, iš jos priteistina 12949,88
Lt skolos suma. Remiantis sutarčių užsakymų 4.1.2 punktu užsakovas, t.y. UAB
„Remil“ privalo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą
atsiskaityti dieną. Ieškovės paskaičiavimais delspinigių suma 2012-11-09 sudaro
7579,25 Lt. Vykdant 2011-11-10 pervežimą pagal sutartį užsakymą Nr. 20112710,
2011-11-11 Roterdame turėjo būti pakrauta 32 paletės su maišais. Atvykus
automobiliui su priekaba maišai buvo pakrauti be palečių, dėl ko nebuvo galima
jo saugiai transportuoti ir atsirado krovinio pasislinkimo ir automobilio
nuvirtimo tikimybė. Ieškovė atsisakė nesaugiai pakrautą krovinį transportuoti
ir informavo užsakovo vadybininkę M. Č.. Krovinio krovėjai olandai atsisakė krovinį iškrauti ir
išvarė ieškovės vairuotoją su kroviniu už terminalo teritorijos. Ieškovės
prašymu tarptautiniai ekspertai įvertino krovinio tinkamumą transportavimui ir
rekomendavo krovinį supakuoti ant palečių ir vežti jį jūrų keltu. Kadangi krovinio iškrovimas, perkrovimas, supakavimas užėmė
daug laiko, visi šie organizaciniai darbai užtruko 35 dienas. Vienos dienos
prastovos kaina sudaro 200 Lt. Prastova kainavo 7000 Lt. Krovinio iškrovimas,
perpakavimas, pakrovimas, paruošimas transportavimui, papildomos medžiagos
(plėvelė, paletės) kainavo 3400 Lt. Sunkvežimio su priekaba transportavimas
jūrų keltu kainavo 1000 Lt. Realiai ieškovė patyrė 11400 Lt nuostolį dėl to,
kad užsakovas organizavo netinkamą krovinio pakrovimą, atsisakė perimti krovinį
Olandijoje ir vertė ieškovę transportuoti krovinį, kuris kėlė grėsmę eismo
saugumui ir pačiam kroviniui. Nurodyta nuostolių suma taip pat turi būti
priteista iš atsakovės. Iš atsakovės taip pat turi būti priteistos bylinėjimosi
išlaidos, įskaitant ir išlaidas už procesinio dokumento paruošimą, sumokėtas
advokato kontorai bei dokumentų vertimo išlaidos.
2013 m. vasario 25 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus
(113-114 b.l.), kuriais prašė vadovautis nagrinėjant bylą ir kuriuose nurodė,
kad atsakovo užsakytą krovinį vežė jūrų keltu
ir tai įmonei kainavo 2259,68 Lt. Palečių (padėklų) pakavimo plėvelė kainavo
810 Lt. Pridedama sąskaita faktūra Nr.AGR Nr.l 113026 ir mokėjimo pavedimo
išrašas. Maišai buvo perkelti ir supakuoti ant 44 įmonės euro padėklų. Vieno
padėklo vidutinė rinkos kaina sudaro 15 Lt, viso 660 Lt, prideda skelbimų
internete kopijas apie euro padėklų kainas. Už autokrautuvo darbą sumokėta suma,
pakraunant ir iškraunant padėklus, sudaro 440 Lt. Vieno padėklo pakrovimo ir
iškrovimo kaina už kiekvieną veiksmą sudaro po 5 Lt. (pakrovimas 44x5,
iškrovimas 44x5). Maišų perkrovimas rankomis iš automobilio priekabos ant
padėklų kainavo 230 Lt. Dėl atsakovo ir krovinio siuntėjo kaltės susidarė 35
dienų prastova. Kaip ir nurodyta ieškinio pareiškime, ieškovė patyrė 7000 Lt
nuostolį dėl priekabos prastovos. Vienos dienos krovininės priekabos AM272
pelno marža sudaro 205,15 Lt. Tai patvirtina 2013-02-20 buhalterinė pažyma
apie 2012 m. I ketvirtį atliktus pervežimus ir gautas pajamas. Ieškovė prašo
priteisti už kiekvieną prastovos dieną tik po 200 Lt. Pagal pateikiamą
nuostolių detalizavimą, galutinė suma susidaro 11399,86 Lt.
Ieškovės direktorius S. K. bei
jos atstovas advokatas A. S. teismo posėdžio metu atsisakė
nuo reikalavimų priteisti skolą už krovinių iš
Lietuvos į Vokietiją pervežimą pagal 2011 m. rugsėjo 29 d. bei 2011 m. spalio 3 d. sutartis užsakymus, tačiau prašė priteisti pagal šiuos užsakymus
paskaičiuotus 2326,75 Lt ir 2444,95 Lt delspinigius, kitus ieškinio
reikalavimus palaikė jame nurodytais motyvais.
2012 m. gruodžio 5 d. atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip
nepagrįstą (32-33 b.l.).
Atsiliepime
nurodyta ir teismo posėdyje atsakovės atstovė D. K. paaiškino,
jog ieškinys atmestinas dėl šių priežasčių:
1. 2011-10-03
d. sutarties-užsakymo Nr. 20111768 ir 2011-09-29 d. užsakymo Nr. 20111732 2
punkte nurodyta, kad už atliktą pervežimą bus apmokėta per 35 d. po reikalingų
dokumentų gavimo, nurodyta ir kokie reikalingi dokumentai. Ieškovei UAB „Saukupa“
nepristačius visų reikalingų dokumentų, ieškovo sąskaitos faktūros Nr. SP38650
ir Nr. SP38652 nebuvo apmokėtos, tačiau pasirengimo bylos nagrinėjimui metu
atsakovė jas apmokėjo, ieškovei pateikus reikalingus dokumentus.
2. Pagal
2011 m. lapkričio 10 d. sutartį-užsakymą Nr. 20112710 ieškovės automobilis 2011-11-
11 buvo pakrautas NL3197 regione ir turėjo būti iškrautas 2011-11-14 Jonavoje.
Tačiau prekės į Jonavą buvo pristatytos tik 2012-01-10 (vėlavo 56 paras) ir tik
po to, kai atsakovė kreipėsi į policiją ir prokuratūrą. Vadovaujantis
sutarties-užsakymo Nr. 20112710 4.2.3 punktu, už pavėlavimą taikoma bauda po
350 EUR už parą. Kadangi baudos dydis žymiai viršija pervežimo kainą (pagal CMR
konvenciją 23 str., bauda negali viršyti pervežimo kainos), todėl ieškovui
taikytina bauda 5179,20 Lt + PVM, t.y. pervežimo kainos dydžio bauda. Apie tai
ieškovas buvo įspėtas 2012-03-07 atsakymu į jo pretenziją Nr. 62/12 ir
pretenzija.
3. CMR
važtaraštyje Nr. 0334298 nėra pastabų dėl krovinio ar pakuotės būklės (CMR
konvencijos 8 str.), todėl laikytina, kad krovinys ir pakuotė buvo tinkamos
transportuoti būklės. Nėra ir kitų pastabų, kurios patvirtintų ieškovo
teiginius. Ieškovė pati pažeidė CMR konvencijos 8, 9, 10 ir 14 str.
reikalavimus. Be to, pats savo nuožiūra ėmė disponuoti kroviniu - taip
pažeisdama CMR konvencijos 12 str. reikalavimus. Be to, vadovaujantis
sutarties-užsakymo Nr. 20112710 4.2.4. punktu: „Vežėjas pilnai atlygina
Užsakovui nuostolius, atsiradusius pervežimo metu, dėl krovinio (pilno ar
dalinio) trūkumo ar sužalojimo, dėl krovinio pavėluoto surinkimo ir pristatymo,
bei atsako už pervežimo metu iškilusias problemas, jei apie jų atsiradimą per
dvi valandas raštu neinformavo Užsakovo.“ Ieškovė to nepadarė, todėl ir pagal
tai atsako už krovinio pavėluotą pristatymą ir jam padarytą žalą.
4. Visi
ieškinyje pateikti faktai ir teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais - vien tik ieškovės
teiginiai. Delspinigių apskaičiavimas netinkamas - delspinigiai skaičiuotini ne
daugiau kaip už pusę metų, t y. 182 dienas, jeigu iš viso yra pagrindas
delspinigiams skaičiuoti. Šiuo atveju tokio pagrindo nėra: už ieškinyje minimus
tris pervežimus neapmokėta dėl paties vežėjo kaltės.
Trečiasis
asmuo V. B. 2013-01-24 pateikė atsiliepimą į ieškinį,
kuriame prašė ieškinį tenkinti (77-78 b.l.). Atsiliepime nurodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. jis atliko krovinio pervežimą iš Olandijos į Lietuvą. 2011-11-10 atvyko į
Roterdamą, kur turėjo būti pakrautos 32 paletės su maišais. Pakrovimas vėlavo
ir krovinio siuntėjas neleido dalyvauti pakraunant krovinį. Krovinys buvo
pakrautas vėlai vakare, maišai pakrauti be palečių, dėl ko nebuvo galima jo
saugiai transportuoti ir atsirado krovinio pasislinkimo ir automobilio
nuvirtimo tikimybė. Tentinė priekaba yra pritaikyta krovinių ant palečių
vežimui, tentu aptrauktoje priekaboje maišuose sukrauto krovinio sutvirtinti
nėra techninių galimybių. Krovinio pasislinkimo atveju tai sukeltų sunkias
pasekmes, nes tokiu atveju veikiant išcentrinei jėgai priekaba su sunkvežimiu
gali apvirsti. Apie krovinio pakrovimo būdą informavo įmonės administraciją,
jam buvo nurodyta nesaugiai pakrauto krovinio nevežti ir laukti nurodymų.
Krovinio siuntėjai olandai atsisakė krovinį iškrauti ir išsiuntė vairuotoją su
kroviniu už terminalo teritorijos. UAB „Saukupa“ iškviesti tarptautiniai
ekspertai įvertino krovinio tinkamumą transportavimui ir rekomendavo krovinį
supakuoti ant palečių ir vežti jį jūrų keltu. Kadangi krovinio iškrovimas,
perkrovimas, supakavimas užėmė daug laiko, visi šie organizaciniai darbai
užtruko 35 dienas.
Ieškinys
tenkintinas iš dalies.
Dėl
apmokėjimo už krovinio iš Olandijos į Lietuvą vežimą
Nustatyta, jog 2011-11-10
ieškovė su atsakove sudarė sutartį-užsakymą Nr. 20112710 dėl krovinio – maišų pervežimo
iš Roterdamo, Olandija į Jonavos raj. esančią UAB „Achempak“ (15 b.l., 1 t.).
Krovinio vežimui buvo išduotas tarptautinis krovinio vežimo važtaraštis (CMR),
kuriame nurodyta, kad krovinio siuntėjas Arimit BV, gavėjas UAB „Achempak“,
vežėjas UAB „Saukupa“, prekių priėmimo vieta ir data 2011-11-11 Roterdamas NL,
krovinio pakavimo būdas austi maišai/ryšuliai su/be pamušalo; gavėjas V. V., 2012-01-10, pažeisti tik keliose vietose įpakavimai;
prekės gautos pažeistos UAB „Achempak“ sandėlininkė D. T. (16-17
b.l., 1 t.). 2012-02-23 ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. SP42230
6266,83 Lt sumai už krovinio pervežimą, nurodydamas ją apmokėti iki 2012-03-29
(14 b.l., 1 t.). 2012-02-20 ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją Nr. 62/12,
kuria prašė sumokėti 11400 Lt nuostolių (18 b.l.). Atsakovė, 2012-03-07
atsakydama į pretenziją, atsisakė ją tenkinti nurodydama, kad ieškovė kroviniu
disponavo savo nuožiūra, nesivadovavo CMR konvencijos 8, 9,10, ir 14 str.
reikalavimus, pažeidė sutarties 4.2.4 punktą, todėl pilnai atsako už krovinio
pavėluotą pristatymą ir jam padarytą žalą; nurodė, kad tarpusavio sutarties
pagrindu ieškovei taikytina bauda, kurios dydis negali viršyti pervežimo
kainos, todėl nemokės ieškovei už krovinio pervežimą sutartos sumos (35 b.l., 1
t.).
Tarp bylos šalių buvo sudaryta krovinio vežimo
sutartis, pagal kurią krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimu vežėjas
įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir
išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą
užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Šiuo atveju krovinio vežimas turi tarptautinių
elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), todėl taikytinos materialinės
teisės klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių
normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR
konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama
kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį,
krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio
išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši
tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y.
klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais
išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR
konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje
leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo
šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio
pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių
pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai
nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje
byloje Nr.
3K-3-177/2009; 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-227/2012). Jei vežimo sutarčiai taikytina CMR konvencija, tai ji turi būti
taikoma ne tik ieškiniams, kurie reiškiami vežėjams, bet ir vežėjo ieškiniams,
tarp jų ir jo reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 7 p.).
CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vežėjas, priimdamas
krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius,
jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę
būklę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vežėjas važtaraštyje
privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Pagal KTK 32 straipsnį taip pat būtent vežėjas privalo
patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo
saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. 2011 m. lapkričio 10 d. sutartyje-užsakyme (15 b.l., 1 t.) nurodyta, kad krovinys yra maišai iki 24
t, 32 paletės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vežėjas jokių pastabų dėl
krovinio ar pakuotės būklės važtaraštyje (16-17 b.l., 1 t.) nepažymėjo, nors
vairuotojas (trečiasis asmuo V. B.) atsiliepime į ieškinį
nurodė, kad siuntėjui pakrovus krovinį ne ant europalečių, jis suprato, kad
krovinys pakrautas nesaugiai ir jį vežti pavojinga. CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu
vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės,
tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu
buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija
atitiko važtaraščio įrašus. Konvencijos 9
straipsnio 1 dalis numato, jog važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo
patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs
iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Vertinant bylos medžiagą ir Tarptautinio
krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas, darytina išvada, kad vežėjui važtaraštyje
neįrašius motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, laikoma, kad
krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės. Sutarties-užsakymo
Nr. 20112710 4.2.4. punktu šalys susitarė, kad „Vežėjas atsako už pervežimo
metu iškilusias problemas, jei apie jų atsiradimą per dvi valandas raštu
neinformavo Užsakovo“. Į bylą įrodymų, kad apie iškilusią problemą atsakovė
buvo informuota tokiu būdu ir terminu, kaip nurodyta sutartyje, nėra. Iš
ieškovės pateikto jos darbuotojos V. ir M. Č. elektroninio
susirašinėjimo „Skype“ matyti, kad 2011.11.11 08:39 V. rašo: „Laukiu info apie
krovinį iš NL, kaip jis supakuotas ir ar tvarkingas“, M. Č. 9:21
atsako, kad „Ten tie maišai ant palečių; tokį atsakymą gavau; tai viskas kaip
ir gerai“. Tik praėjus trims dienoms po krovinio pakrovimo 2011-11-14 16:48
val. ieškovės atsakovei išsiųstame elektroniniame laiške nurodyta „pavojingas
krovinys“ (57,58 b.l., 1 t.). 2011-11-15 pranešimu Nr. 274/11, išsiųstu
2011-11-16 14:32 val., ieškovė nurodė, kad kreipėsi į nepriklausomus ekspertus,
kad įvertintų pakrauto krovinio tinkamumą tarptautiniam transportavimui, jo
būklę, įpakavimą (59-60 b.l., 1 t.). Jokių tą patvirtinančių įrodymų ieškovė į
bylą nepateikė. 2011-11-21 pranešimu Nr. 278/11, išsiųstu 2011-11-21 18:35
val., ieškovė nurodė, jog 2011-11-11 pakrovus krovinį paaiškėjo, kad užsakytas
krovinys yra birus ir nepritaikytas transportuoti su tentine puspriekabe; šiuo
metu laukia ekspertų išvados (61-66 b.l., 1 t.). Iš 2011-11-14 UAB „Remil“
rašto (40 b.l., 1 t.) matyti, kad krovinys buvo pakrautas 2011-11-11 19 val.
Nuo 2011-11-14 atsakovė ne kartą teiravosi ieškovės, kur yra krovinys (40-45
b.l., 1 t.), o 2011-12-02 bei 2012-01-06 kreipėsi į ikiteisminio tyrimo
įstaigas dėl baudžiamosios bylos ieškovei iškėlimo (46-49 b.l.). Iš AB DFDS
SEAWAYS 2011-11-15 PVM sąskaitos faktūros 41396674 (105 b.l., 1 t.) matyti, kad
automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vilkiku Nr. (duomenys
neskelbtini) 2011-11-12 išplaukė iš Kylio į Klaipėdą. Atstumas iš Roterdamo
iki Kylio yra apytiksliai 585 km.. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių
ieškovės ieškinyje išdėstytus teiginius, kad iki krovinį gabenant tarptautine
jūrų linija, jį būtų apžiūrėjęs nepriklausomas ekspertas ir būtų rekomendavęs
jį gabenti būtent tokiu būdu, o tai leidžia daryti išvadą, kad taip veikti savo
nuožiūra nusprendė ieškovė. Į bylą pateikta L. K. Baltic
Ltd inspektoriaus R. A. Tyrimo ataskaita (duomenys
neskelbtini)11 LT patvirtina, kad įmonės DEKRA EXPERTS B.V. prašymas
atlikti tyrimą yra gautas 2011 m. gruodžio 15 d. (praėjus daugiai nei mėnesiui
nuo krovinio pakrovimo), tyrimo vieta Salantų g. 5, Plungė, UAB „Saukupa“
patalpos. Inspektorius ataskaitoje nustatė (kaip jis nurodė iš UAB „Saukupa“
direktoriaus pavaduotojo R. J. žodžių), kad „kadangi vairuotojas turėjo išvykti iš
Siuntėjo patalpų, o krovinys buvo nesaugiai pritvirtintas, o 2011 m. lapkričio 12 ir 13 dienos buvo nedarbo dienos, buvo nuspręsta palaukti iki pirmadienio ir galutinai
sutvarkyti krovinio pakrovimo ir saugaus pritvirtinimo problemas. 2011 m. lapkričio 14 d. vežėjas paprašė Siuntėjo saugiai pritvirtinti krovinį, tačiau Siuntėjo atstovai nesutiko
atlikti jokių papildomų veiksmų. UAB „Saukupa" pranešė ekspeditoriui UAB „Remil"
ir krovinio gavėjui UAB „Achempak" apie tai, kad krovinys buvo pakrautas nesaugiai ir
kad transportavimo metu gali iškilti problemų. UAB „Saukupa" pasiūlė krovinio
ekspeditoriui ir gavėjui surasti kitą įmonę, kuri galėtų atlikti krovinio perkrovimo darbus ir saugiai
pritvirtinti krovinį, kad po to krovinį būtų galima saugiai pargabenti į Klaipėdą keltu.
Visas papildomas išlaidas tokiu atveju būtų turėjęs padengti ekspeditorius arba krovinio
gavėjas. Pasiūlymas
buvo priimtas ir UAB „Achempak" sutiko padengti visas papildomas išlaidas, o komercijos direktorius p. L.
patvirtino šį sutikimą. Šį faktą gali pavirtinti „JTK" atstovas (tel. +370 620 80600),
kuris tarpininkavo sprendžiant šį klausimą. Šis sutikimas nebuvo įformintas
raštu. 2011 m. lapkričio 16 d. vairuotojui pasibaigė pinigai ir maistas.
UAB „Saukupa" vadovai nurodė
vairuotojui, kad jis atsargiai transportuotų krovinį į Klaipėdą keltu į UAB „Saukupa" patalpas, esančias Plungėje
(Lietuvoje)“. Šios
ataskaitoje nurodytos aplinkybės prieštarauja į bylą pateiktame rašytiniame
įrodyme – 2011-11-15 AB DFDS SEAWAYS PVM sąskaitoje faktūroje 41396674
(105 b.l., 1 t.) esantiems
duomenims - automobilis, valst Nr. (duomenys neskelbtini) su vilkiku
Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-11-12 išplaukė iš
Kylio į Klaipėdą. Taigi, pirmas rašytinis įrodymas- krovinio nuotrauka ieškovės
atsakovei išsiųsta elektroniniu paštu 2011-11-14 16:48 val., kroviniui jau
atvykus į Lietuvą. Be to, iš šios nuotraukos nėra akivaizdu, kad krovinys būtų
pavojingai pasislinkęs.
Neginčijamai nustatyta, kad
vežėjo vairuotojas, priimdamas krovinį, jokių pastabų dėl krovinio ar pakuotės
būklės CMR važtaraštyje nepažymėjo, įrodymų, kad iš karto po krovinio pakrovimo
informavo atsakovę dėl jo netinkamo įpakavimo, nepateikė, krovinį vežė 585 km sausumos keliu iki kelto, keltui atplaukus į Klaipėdą– iš Klaipėdos į Plungę, tokiu būdu
prisiėmė visą su tokiu vežimu susijusią riziką, nors galėjo įrašyti pastabas
važtaraštyje, reikalauti, jog krovinys būtų tinkamai sukrautas ir supakuotas arba iš viso
atsisakyti vežti krovinį.
Taigi, sutikdama vežti jos nuomone nesaugiai supakuotą krovinį, pati
ieškovė ir prisiėmė visą su tuo susijusią riziką (CMR konvencijos 8-10
straipsniai). Pagal CMR konvencijos 16 straipsnio 1 punktą vežėjas turi teisę
pareikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su kroviniu disponuojančio asmens
instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, nebent šios išlaidos atsirado dėl vežėjo
neteisėtų veiksmų ar aplaidumo. Pagal CK 6.38 str. 1 d. nuostatas prievolės
turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal
įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis
protingumo kriterijais. Šis CK straipsnis taip pat įtvirtina prievolės šalims
pareigą kooperuotis, tai yra, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo
ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Byloje nėra
jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei buvo duotos instrukcijos laikyti
krovinį savo patalpose 56 paras, perkrauti krovinį, jį sudedant ant palečių ir
įpakuojant plėvele, kas teismui leidžia manyti, jog
ieškovė, vengdama bendradarbiauti su atsakove, sutartinuose santykiuose elgiasi
nesąžiningai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Iš R. A. Tyrimo
ataskaitos (duomenys neskelbtini)11 LT (48-79 b.l., 2 t.)
nuotraukų matyti, kad 2011 m. gruodžio 16 d. krovinys yra priekaboje su tentu valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) tokiame stovyje, kokiame buvo pakrautas (neįpakuotas
plėvele ir nesudėtas ant palečių). Ieškovas iki tos dienos nebuvo ėmęsis
aktyvių veiksmų pristatyti krovinį gavėjui, nors atstumas, kuris buvo likęs
pristatyti gavėjui, buvo nežymus su jau įveiktu, ir tokiu būdu didino savo
nuostolius, susijusius su priekabos prastova. Krovinys gavėjui buvo pristatytas
tik 2012 m. sausio 10 d. (vėlavo 56 paras), atsakovė buvo priversta kreiptis į
ikiteisminio tyrimo įstaigas, norėdama sužinoti, kur yra krovinys. Atsižvelgiant
į nustatytas aplinkybes, teismas laiko, jog pati ieškovė yra atsakinga už nuostolius,
kuriuos ji turėjo, transportuodama krovinį jūrų keltu, laikydama krovinį be
teisėto pagrindo savo patalpose, perkraudama ir supakuodama plėvele be
atsakovės nurodymų, veikdama išimtinai savo iniciatyva ir rizika. Atsižvelgiant
į išdėstytą, byloje esančių įrodymų visumą, teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas iš atsakovės
priteisti 11399,86 Lt nuostoliams atlyginti
atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).
Nepaisant pavėlavimo, krovinys
vis tik gavėjui buvo pristatytas, todėl ieškovė įgijo teisę gauti už krovinio
pervežimą sutartą atlyginimą. Pateikti į bylą užsakymas dėl krovinio pervežimo
ir kiti dokumentai patvirtina, kad šalys susitarė dėl 5179,20 Lt +PVM kainos už
krovinio pervežimą, kuri turi būti sumokėta per 35 dienas po sutartyje nurodytų
dokumentų originalų pateikimo. Ginčo dėl to, kad dokumentų originalai atsakovei
pateikti, nėra. Atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei 6266,83 Lt skolos už
krovinio pervežimą, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir priteistina iš
ieškovės atsakovei 6266,83 Lt skolos už krovinio pervežimą (CMR konvencijos 4
str., CK 6.808
str. 1 d.).
Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210
str. nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 6 % dydžio palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
iš atsakovės priteistinos 6 % dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme dienos (2012 11 19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Civilinio kodekso 1.80
straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo nuostatoms
prieštaraujantis sandoris (jo dalis) yra niekinis ir negalioja. Civilinio
kodekso 6.157 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys savo susitarimu negali
pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ar
taikymo, nepaisant to, kokia teisė- nacionalinė ar tarptautinė- šias normas
nustato. Šalių sutarties- užsakymo 4.1.2 punktuose susitarimas dėl 0,2 procentų
delspinigių priteisimo prieštarauja CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punkto
nuostatoms, todėl šalių susitarimas mokėti delspinigius pagal sutartį užsakymą
pripažintinas negaliojančiu (15 b.l. 1 t; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 36 p.) ir ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius
atmestinas.
Dėl baudos įskaitymo
CMR konvencijos 41 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai
nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais. Sutarties-užsakymo
Nr. 20112710 4.2.3 punktas, kuriuo už pavėlavimą pristatyti krovinį taikoma
bauda po 350 EUR už parą negalioja ab initio (Civilinio kodekso 1.80
straipsnio 1 dalis). CMR konvencijos 23 straipsnio 5 punkte nustatyta,
kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį
įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo
kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni, kaip užmokestis už vežimą.
Jeigu pagal CMR Konvencijos 19
straipsnio sąlygas krovinys pristatytas pavėluotai, reiškiantis reikalavimą
asmuo turi įrodyti pavėlavimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio
pristatymo ir žalos. Šiuo atveju įrodinėtini nuostoliai, patirti dėl
pavėlavimo. Žalos atlyginimo suma už pavėluotą pristatymą negali viršyti
sumokėto arba sutarto mokėti užmokesčio vežėjui už vežimą, išskyrus tuos
atvejus, kurie nurodyti CMR Konvencijos 24
ir 26 straipsniuose. Atsakovė byloje
priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo nereiškė. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį
nurodo, kad vadovaujantis sutarties-užsakymo Nr. 20112710 4.2.3 punktu, už
pavėlavimą taikoma bauda po 350 EUR už parą. Kadangi baudos dydis žymiai
viršija pervežimo kainą (pagal CMR konvenciją 23 str., bauda negali viršyti
pervežimo kainos), todėl ieškovui taiko pervežimo kainos dydžio baudą ir
ją įskaito į užmokestį už pervežimą. Apie tai ieškovas buvo įspėtas
2012-03-07 atsakymu į jo pretenziją Nr. 62/12 ir pretenzija. Pažymėtina, kad
raštiška pretenzija vežėjui turi būti pareikšta laiku, t.y. išsiųsta per 21
dieną po to, kai krovinys perduotas gavėjui (CMR konvencijos 30 straipsnio 3
punktas). 2012 m. kovo 7 d. pretenzijoje atsakovė nurodė, kad taiko ieškovei
pervežimo kainos dydžio baudą (35 b.l., 1 t.). Atsakovė praleido terminą
pareikšti pretenziją raštu dėl nuostolių atlyginimo, todėl net ir jai pareiškus
ieškinį (ar priešieškinį šioje byloje) dėl nuostolių atlyginimo teisme, teismas
turėtų bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 40 p.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko
nereikšmingais ginčo išsprendimui atsakovės pateiktus įrodymus dėl jos patirtų
nuostolių (80-94 b.l., 1 t.), todėl jų neanalizuoja ir nevertina.
Dėl
apmokėjimo už krovinių iš Lietuvos į Vokietiją vežimą
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti
skolą už pagal 2011 m. rugsėjo 29 d. bei 2011 m. spalio 3 d. sutartis
užsakymus dėl krovinių iš Lietuvos į Vokietiją pervežimo, tačiau pasirengimo
bylos nagrinėjimo metu ieškovei pateikus trūkstamus dokumentus, atsakovė už
šiuos pervežimus su ieškove atsiskaitė ir ieškovė savo ieškinio dalyje dėl
skolos pagal šiuos užsakymus atsisakė. Teismas priima ieškovo atsisakymą nuo
ieškinio šioje dalyje, kadangi ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio pagal
CPK 42 str. 1 d., toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo
nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.) ir bylą šioje dalyje nutraukia
(CPK 293 str. 4 p.).
Ieškovė nurodė, kad jai turėtų
būti priteisti delspinigiai pagal šiuos užsakymus. Vežimo sutarčiai taikytina
CMR konvencija, todėl ji turi būti taikoma ne tik ieškiniams, kurie reiškiami
vežėjams, bet ir vežėjo ieškiniams, tarp jų ir jo reikalavimams dėl atlyginimo
už pervežimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 7 p.). Šalių sutarčių- užsakymų 4.1.2 punktuose susitarimas
dėl 0,2 procentų delspinigių priteisimo prieštarauja CMR konvencijos 41
straipsnio 1 punkto nuostatoms, todėl šalių susitarimas mokėti delspinigius
pagal sutartis užsakymus pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d., 7, 11,
b.l.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 36 p.) ir ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius
atmestinas.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei atsisakius ieškinio
dalies, jos pareiškimu teismas grąžina ieškovės sumokėtą žyminį mokestį ar jo dalį
(CPK 87 str. 1 d. 2 p.). Ieškovė ieškinio dalies atsisakė
nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, todėl jai grąžintinas visas už 3258,75 Lt
ieškinio reikalavimus pagal 2011-10-03
d. sutartį-užsakymą Nr. 20111768 ir 3424,30 Lt pagal 2011-09-29 d. užsakymą Nr.
20111732 sumokėtas
žyminis mokestis – 200 Lt (CPK 87 str. 2 d.). Valstybės turėtos procesinių
dokumentų siuntimo išlaidos iš viso – 37,80 Lt, iš kurių proporcingai atmestų
reikalavimų daliai – 28,35 Lt priteistina iš ieškovės valstybei, atsakovei
tenkančios 9,45 Lt išlaidos valstybei nepriteistinos, nes yra mažesnės už
nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą (CPK 96 str. 6 d.). Atsižvelgiant
į tai, kad ieškovei turėtų būti grąžinta žyminio mokesčio dalis, iš šios sumos
išskaičiuotinos 28,35 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, ieškovei
grąžintina 171,65 Lt žyminio mokesčio.
Iš likusio ieškinio reikalavimo – 25426,08
Lt ieškovės reikalavimų patenkinta 25 procentai, atmesta 75 procentai. Proporcingai
teismo patenkintų reikalavimų daliai– ieškovei, o atsakovei - proporcingai
atmestų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, taip pat teismo
turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu – valstybei
(CPK 93 str. 1 d., 96 str., 98 str.).
Ieškovės atstovai pateikė kvitus apie
sumokėtą 758 Lt žyminį mokestį (5 b.l., 1 t.), 800 Lt advokato atstovavimo
išlaidas (21 b.l., 1 t.,85 b.l. 2 t.), 372 Lt išlaidas už vertimo paslaugas (81
b.l., 2 t.), iš viso 1930 Lt. Iš atsakovės ieškovei priteistina 25 procentai
šių išlaidų – 483 Lt.
Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės
įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš UAB „Remil“, į. k. 233263690, priteisti UAB „Saukupa“,
į.k. 170529178, 6266,83 Lt (šešių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt šešių
litų 83 ct) skolą už krovinio pervežimą, 6 % (šešių procentų) dydžio metines palūkanas
už priteistą (6266,83 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 11 19) iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 483 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt
tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Ex officio pripažinti negaliojančiomis nuo
jų sudarymo momento 2011-10-03 d.
sutarties-užsakymo Nr. 20111768, 2011-09-29 d. sutarties- užsakymo Nr. 20111732, 2011 m. lapkričio 10 d. sutarties-užsakymo Nr. 20112710 4.1.2 ir 4.2.3 punktų
nuostatas dėl delspinigių ir baudų nustatymo kaip prieštaraujančias
imperatyvioms 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties
konvencijos nuostatoms.
Likusioje
dalyje ieškinį atmesti.
Grąžinti UAB „Saukupa“, į.k.
170529178, jos 2012-11-12 mokėjimo nurodymu Nr. 3342 AB Swedbank sumokėtą
žyminio mokesčio dalį – 171,65 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt vieną litą 65
ct).
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali
būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.