Civilinė byla Nr. e2A-319-330/2022

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.16.10; 2.6.7 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NT paslaugos“, pareiškusios ieškinį uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ (dabar bankrutuojanti), kurios vardu pareikštas ieškinys, apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ netiesioginį ieškinį, pareikštą uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NT paslaugos“ pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovei UAB „Swedbank lizingas“. Ieškinys pareikštas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu (pastaba: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2021 m. rugsėjo 2 d., UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškelta bankroto byla). Patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė UAB „NT paslaugos“ (toliau – ir ieškovė 1) prašė: 1) pripažinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teisę į turtą: pastatą – prekybos centrą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas 1); 2) pripažinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teisę į turtą: 58346/104396 dalis pastato – įstaigos, 3/5 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, 0,2128 ha sklypo dalies (0,1281), esančius adresu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas 2). Turtas 1 ir Turtas 2 toliau kartu vadinami – Turtas arba ginčo turtas.

2.                      Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir ieškovė 2, lizingo gavėja) ir UAB „Swedbank lizingas“ (toliau – ir atsakovė, lizingo davėja) 2008 m. lapkričio 6 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. LT080347 (toliau – ir Sutartis 1), kuria lizingo davėja nuosavybės teise įgijo Turtą 1 ir perdavė jį lizingo gavėjai valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį, su sąlyga, kad sumokėjus visą Sutartyje 1 numatytą kainą turtas pereis lizingo gavėjai nuosavybės teise (Sutarties 1 10.2 punktas).

3.                      Lizingo gavėja ir lizingo davėja 2009 m. kovo 20 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. LT081652 (toliau – ir Sutartis 2), kuria lizingo davėja nuosavybės teise įgijo Turtą 2 ir perdavė jį lizingo gavėjai valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį, su sąlyga, kad sumokėjus visą Sutartyje 2 numatytą kainą turtas pereis lizingo gavėjai nuosavybės teise (Sutarties 2 10.2 punktas).

4.                      Atsakovė 2018 m. vasario 27 d. pateikė lizingo gavėjai pranešimą Nr. 01-30-6984 „Dėl įsiskolinimo ir vienašalio sutarčių nutraukimo“, kuriame nurodė, kad pagal atsakovės apskaitos skyriaus duomenis, lizingo gavėja laiku nesumokėjo įmokų, nurodytų Sutartyse 1 ir 2. Lizingo gavėja 2018 m. kovo 29 d. pateikė atsakovei du pranešimus dėl skolos dengimo, kuriais  informavo atsakovę, kad: lizingo gavėja padengė įsiskolinimą pagal Sutartį 2 7 400 Eur suma; lizingo gavėja kompensavo Turto 1 pagerinimo išlaidas subnuomininkui UAB „Fresh market“, todėl lizingo gavėja laikoma atlikusi Turto 1 pagerinimą ir turi teisę į Turto 1 pagerinimo išlaidų kompensavimą 105 132,07 Eur suma, kuri turi būti įskaityta į lizingo gavėjo mokėtinas sumas. Nepaisydama lizingo gavėjos pranešimų, atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartis prieš terminą. Lizingo davėja 2018 m. balandžio 9 d. pateikė lizingo gavėjai raštą Nr. SL-SR/18-900, kuriuo informavo, kad Sutartys yra laikomos vienašališkai nutrauktomis atsakovės iniciatyva, o lizingo gavėja privalo grąžinti atsakovei Sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą Turtą. Atsakovė 2018 m. gegužės 3 d vienašališkai atsiėmė Turtą, tai įformindama vienašaliais Turto priėmimo aktais.

5.                      Atsakovė 2020 m. gruodžio 16 d. pateikė lizingo gavėjai pasiūlymą, atsižvelgiant į turto rinkos kainą, įsigyti Turtą 1, sumokant iš viso 592 840,30 Eur kainą. Taip pat atsakovė 2020 m. gruodžio 18 d. pateikė lizingo gavėjai pasiūlymą, atsižvelgiant į turto rinkos kainą, įsigyti Turtą 2, sumokant iš viso 173 330,22 Eur kainą. Lizingo gavėja informavo atsakovę, kad ji pageidauja įsigyti Turtą 1, tačiau neturi galimybių per trumpą laiką sumokėti pasiūlyme nurodytos sumos. Taip pat lizingo gavėja nurodė, kad surado potencialius ginčo turto pirkėjus. Nepaisant to, atsakovė informavo lizingo gavėją, kad gavo trečiojo asmens pasiūlymą įsigyti ginčo turtą ir yra pradėtas Turto realizavimo procesas.

6.                      Ieškovė 1 įsitikinusi, kad ginčo turto realizavimas tretiesiems asmenims atsakovės nurodytomis sąlygomis yra negalimas ir neabejotinai pažeis tiek UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek UAB „NT paslaugos“, kuri yra UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė, teises bei teisėtus interesus.

7.                      Ieškovės 1 teigimu, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra sumokėjusi iš viso ne mažiau kaip 761 733 Eur Turto išpirkimo įmokų, nevertinant Turto 2 pagerinimo išlaidų ir atsakovės gautų pajamų iš Turto 1 nuomos bei kitos naudos. Atsakovė nustatė, kad bendra Turto rinkos vertė yra 715 000 Eur. Taigi, Turtas yra laikomas išpirktu lizingo gavėjos, o atsakovės, kaip lizingo davėjos, nuostoliai dėl Sutarčių nutraukimo visiškai padengti atsakovės gautomis pajamomis. Kadangi ieškovės 2 sumokėtos Turto išpirkimo įmokos viršija atsakovės nustatytą Turto bendrą vertę, todėl nuosavybės teisių į Turtą pripažinimas ieškovei 2 užtikrintų ne tik UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, bet ir jos kreditorių, kurie galėtų savo turtinius reikalavimus nukreipti į Turtą, teises ir teisėtus interesus. Kadangi ieškovė 2 neįgyvendina teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jos nuosavybės teisių į Turtą pripažinimo, ieškovė 1, gindama savo teises, reiškia netiesioginį ieškinį.

8.                      Ieškovė 1 įsitikinusi, kad analizuojamu atveju turi būti taikomi pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių nutraukimo teisiniai padariniai, nes tai atitiktų sąžiningumo ir teisingumo principus ne tik lizingo gavėjos, bet ir atsakovės, kuri niekada ir neturėjo intereso turtą valdyti nuosavybės teise, atžvilgiu bei užtikrintų tinkamą šalių interesų pusiausvyrą.  

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.                      Šiaulių apygardos teismas 2021 m. liepos 12 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „NT paslaugos“ netiesioginį ieškinį, pareikštą ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu.

10.                      Teismas konstatavo, kad nėra pagrindų pripažinti, jog ieškinys neatitinka CK 6.68 straipsnyje nustatytų būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų. Įvertinęs Sutarčių 1 ir 2 sąlygas, CK 6.574 straipsnyje numatytą lizingo gavėjo pareigą po lizingo sutarčių nutraukimo grąžinti lizingo davėjui nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką, CK 6.567 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad tik išmokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą turtas pereina lizingo gavėjo nuosavybėn, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės UAB „NT paslaugos“ pareikštą netiesioginį ieškinį.

11.                      Teismas nurodė, kad lizingo sutarčių pagrindu ieškovės 2 valdytas Turtas niekada nebuvo jos nuosavybė. Pažymėjo, kad Sutartimis 1 ir 2 buvo susitarta dėl nuosavybės teisės į Turtą perleidimo lizingo gavėjai tuo atveju, jei pastaroji tinkamai ir laiku sumokės visas Sutartyse nurodytas įmokas. Šios pareigos lizingo gavėja neįvykdė, todėl Sutartys buvo vienašališkai nutrauktos. Teismas konstatavo, kad aptariamu atveju lizingo gavėja pažeidė Sutarčių sąlygas, todėl prarado galimybę Turtą įsigyti Sutartyse nustatyta tvarka. 

12.                      Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra nei vieno CK 4.47 straipsnyje numatyto pagrindo, kuriuo remiantis lizingo gavėja galėtų įgyti Turto nuosavybės teisę. Šiuo atveju lizingo gavėjos ir atsakovės nesieja galiojantys sandoriai, kuriais atsakovė būtų įsipareigojusi perleisti Turtą lizingo gavėjai, taip pat nėra ir kitų įstatyme nustatytų pagrindų, kuriais remiantis Turto nuosavybės teisė turėtų būti perleista lizingo gavėjai. Teismas nusprendė, kad po vienašalio Sutarčių nutraukimo ieškovė 1 ir ieškovė 2 galėtų prašyti grąžinti tik tai, ką ieškovė 2 perdavė vykdydama Sutartis, t. y. pinigus.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

13.                      Ieškovė UAB ,,NT paslaugos“, pareiškusi ieškinį UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu, ir ieškovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, kurios vardu pareikštas ieškinys, apeliaciniais skundais prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14.                      Apeliaciniai skundai grindžiami šiais esminiais argumentais:

14.1.                       Teismas konstatavęs, kad egzistuoja netiesioginio ieškinio pateikimo sąlygos, ieškinį atmetė, tad toks rezultatas patvirtina teismo sprendimo išvadų prieštaringumą ir neteisėtumą.

14.2.                       Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymą. Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-219-589/2021 nustatyti faktai gali turėti prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl egzistuoja privalomas bylos sustabdymo pagrindas.

14.3.                       Teismas be pagrindo nepasiūlė į bylą įstoti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriams. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021 iškėlė bankroto bylą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, todėl teismo sprendimas šioje byloje turės įtakos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių teisėms bei interesams.

14.4.                       Nors ieškovės Sutarčių 1 ir 2 nekvalifikuoja pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimis, tačiau teismas privalėjo įvertinti ieškovių argumentus, kad nutraukus Sutartis turi būti vadovaujamasi pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių nutraukimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

14.5.                      Priešingai nei sprendė teismas, šioje byloje nesiekiama, kad lizingo gavėja Turtą įsigytų Sutartyse 1 ir 2 nustatyta tvarka. Ieškinio reikalavimas grindžiamas ne tinkamu lizingo gavėjo pareigų, nustatytų Sutartyse, vykdymu, o teisingos restitucijos taikymu.

14.6.                       Teismas nevertino UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atliktų Turto 1 pagerinimų ir dėl to patirtų išlaidų. Turto 1 vertė buvo padidinta ir ši aplinkybė turi reikšmės sprendžiant nuosavybės teisės į Turtą pripažinimo klausimą.

14.7.                       Skundžiamame sprendime nurodyta, kad atsakovė dėl Sutarčių nutraukimo patyrė 670 143,47 Eur nuostolių, tačiau atsakovė šių nuostolių nepatvirtino įrodymais, o tik pateikė nepagrįstus skaičiavimus. Teismas nevertino, kad atsakovės gaunama finansinė nauda iš Turto 2 nuomos turi būti skiriama atsakovės nuostoliams sumažinti.

15.                      Atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į ieškovių apeliacinius skundus prašo skundus atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16.                      Atsiliepime išdėstyti šie pagrindiniai atsikirtimai:

16.1.                       Vien tai, kad asmuo turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį, nesuponuoja išvados, jog toks ieškinys privalo būti patenkintas. 

16.2.                       Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimo, nes teismas visas faktines aplinkybes galėjo nustatyti ir nustatė pats. Konstatavus šioje ir kitoje byloje pareikštų reikalavimų tapatumą, būtų pagrindas bylą nutraukti, bet ne ją sustabdyti.

16.3.                       Lizingo gavėjos argumentai, kad teismas turėjo pasiūlyti jos kreditoriams įstoti į bylos nagrinėjimą, yra nepagrįsti. Lizingo gavėja nenurodė, kokią tiesioginę įtaką jos kreditorių teisėms ir pareigoms galėtų turėti teismo sprendimas, priimtas šioje byloje.

16.4.                       Teismas pagrįstai nesivadovavo teisės normomis, reglamentuojančiomis pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių vienašalio nutraukimo teisinius padarinius. CK 6.414 straipsnis turėtų būti laikomas specialiąja teisės norma, kurios taikyti pagal analogiją negalima.

16.5.                       Lizingo gavėja nebuvo įgijusi Turto nuosavybės teisės, todėl ji neturi teisės pagal restitucijos taikymo taisykles reikalauti grąžinti Turtą po vienašališko Sutarčių nutraukimo.

16.6.                       Atsakovė pateikė teismui konkrečius ir rašytiniais įrodymais pagrįstus skaičiavimus apie tai, kiek įmokų lizingo gavėja turėjo sumokėti pagal Sutartis 1 ir 2 bei kiek šių įmokų faktiškai sumokėjo. Teismui buvo pateikti detalūs skaičiavimai apie lizingo davėjos galimų nuostolių dydį ir buvo nurodyta, kad galutinė nuostolių suma bus žinoma tik tada, kai bus parduotas Turtas.

16.7.                       Ieškovės neginčija teismo išvadų, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai, neginčija fakto, kad lizingo gavėja netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių ginčo aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

17.                      Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių lizingo sutarties nutraukimo, kai lizingo gavėjas ją iš esmės pažeidžia, teisinius padarinius, taikymo.

18.                      Remiantis šalių paaiškinimais ir bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 6 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (lizingo gavėja) ir atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ (lizingo davėja) sudarė lizingo sutartį Nr. LT080347 dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), finansinės nuomos. 2009 m. kovo 20 d. UAB „Swedbank lizingas“ (lizingo davėja) ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (lizingo gavėja) taip pat sudarė lizingo sutartį Nr. LT081652 dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu adresu (duomenys neskelbtini), finansinės nuomos.

19.                      Lizingo gavėja netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl 2018 m. vasario 27 d. pranešimu Nr. 01-30-6984 atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartis 1 ir 2 bei pareikalavo grąžinti jų pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Ginčas dėl vienašalio Sutarčių nutraukimo teisėtumo yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-25436-595/2018, kuriuo lizingo gavėjos ieškinys buvo atmestas. Nurodytu teismo sprendimu taip pat konstatuota, kad lizingo davėja UAB „Swedbank lizingas“ nebuvo prisiėmusi įsipareigojimų atlyginti Turto 1 pagerinimo išlaidų, nebuvo davusi išankstinio rašytinio sutikimo atlikti Turto 1 pagerinimus, todėl lizingo gavėja neturėjo galiojančio reikalavimo atsakovės atžvilgiu, jos pranešimas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo nesukėlė teisinių pasekmių ir negalėjo būti laikomas lizingo gavėjos prievolių pasibaigimo pagrindu. Nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1273-619/2019 palikus jį galioti. Toje byloje apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms bei papildomai pažymėjo, kad lizingo sutarčių nutraukimo dieną UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebuvo padengusi viso pagal Sutartis susidariusio įsiskolinimo, todėl lizingo davėja turėjo teisę jas vienašališkai nutraukti. 

20.                      Ieškovė UAB „NT paslaugos“, lizingo gavėjos – ieškovės 2 kreditorė, aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių pagrindu pareiškė netiesioginį ieškinį, prašydama pripažinti ieškovės 2 – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teises į ginčo turtą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog netiesioginis ieškinys neatitinka CK 6.68 straipsnyje nustatytų būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, tačiau atsižvelgęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinęs ginčo situacijos teisinį reguliavimą, pagal kurį įtvirtinta, kad tik išmokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą turtas pereina lizingo gavėjo nuosavybėn (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), nusprendė, jog šioje byloje pareikštas netiesioginis ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

21.                      Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą dėl jo pateikė abi ieškovės. Apeliaciniais skundais teismo sprendimas ginčijamas toje dalyje, kuria teismas nusprendė atmesti ieškinio reikalavimą dėl ieškovės 2 nuosavybės teisių į Turtą pripažinimo. Įvertinusi tai, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina atsižvelgdama į apeliacinių skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl teisės normų, reguliuojančių bylos šalis siejusių lizingo sutarčių nutraukimo teisinius padarinius

22.                      Ieškovę 2 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovę UAB „Swedbank lizingas“ siejo sutartys, kuriomis atsakovė (lizingo bendrovė) įsipareigojo sudaryti su kliento (UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) nurodytu pardavėju turto pirkimo–pardavimo sutartį ir perduoti klientui jį valdyti ir naudoti verslo tikslais, o įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartį, klientui įsigyti jį nuosavybės teise; klientas įsipareigojo laiku mokėti sutartines įmokas, taip pat vykdyti kitas sutarties sąlygas (sutarčių 3.1 ir 5.1.1 punktai). Sutarčių 10.2 punktu šalys buvo susitarusios, jog po sutartinių įmokų sumokėjimo ir tinkamai įvykdžius kitas lizingo sutartyje numatytas sąlygas, turto nuosavybės teisė perduodama klientui.

23.                      Iš Sutarčių turinio matyti, kad jų sąlygos atitinka įstatyminę lizingo sutarties sampratą – atsakovė įsigyja turtą iš pardavėjo ir perduoda jį valdyti ir naudoti ieškovei 2, o ieškovė 2 įgyja teisę valdyti ir naudoti verslo tikslais lizinguojamą turtą. Šios aplinkybės bei tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys nekėlė klausimo dėl šalis siejusių sutarčių teisinio kvalifikavimo (byloje nebuvo ginčo dėl to, kad tarp šalių sudarytos sutartys kvalifikuotinos lizingo, o ne, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimis), įgalina pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą byloje, pagrįstai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis lizingo sutarčių nutraukimo teisinius padarinius.

24.                      Ieškovės 1 argumentai, kad nepaisant to, jog ginčas kilo iš lizingo sutarčių teisinių santykių, dėl jų nutraukimo teisinių padarinių turėjo būti sprendžiama taikant kitos rūšies sutarčių teisės normas (pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių nutraukimą reguliuojančias teisės normas), neturi teisinio pagrindo, neatitinka tarp šalių susiklosčiusios faktinės sutartinių santykių situacijos, todėl atmestini.

Dėl restitucijos taikymo lizingo sutarties nutraukimo atveju

25.                      Ieškiniu buvo reikalaujama, kad, nutraukus tarp šalių sudarytas lizingo sutartis, būtų taikoma restitucija, kurios pagrindu ginčo turtas pripažįstamas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybe. Ieškovės 1 vertinimu, toks sutarčių nutraukimo teisinių pasekmių įtvirtinimas užtikrintų tinkamą bylos šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.

26.                      Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl restitucijos taikymo teisinės galimybės vienašališkai nutraukus lizingo sutartį, atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarčių 10.2 punktu šalys buvo sutarusios, jog turto nuosavybės teisė perduodama klientui (lizingo gavėjui) tik po visų įmokų pagal sutartį sumokėjimo ir tinkamai įvykdžius kitas sutartyje numatytas sąlygas. Teismų praktikoje šalių susitarimas, kad, pasibaigus lizingo sutarčiai, nuosavybės teisė bus perduota lizingo gavėjui, yra įvardijamas kaip esminis, nes tai tiesiogiai lemia įmokų, lizingo gavėjo mokamų lizingo davėjui, sandarą. Tokiu atveju įmokų sandara susideda iš lizingo davėjo patirtų išlaidų (sutarties administravimo, daikto nusidėvėjimo – amortizacijos) kompensacijos bei atlyginimo lizingo davėjui už suteiktą finansavimą ir teisę naudotis daiktu (palūkanų) bei daikto vertės išpirkimo įmokų, nes lizingo gavėjas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradeda įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę, periodinėmis įmokomis palaipsniui išpirkdamas daiktą iš lizingo davėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186-943/2015 ir joje nurodyta teismų praktika).

27.                      Be to, šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo lizingo gavėjui, svarbus sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių, be kita ko, ir aiškinant bei taikant juos apibrėžiančią CK 6.574 straipsnio normą.

28.                      CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad, lizingo gavėjui iš esmės pažeidžiant sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad lizingo gavėjas per protingą terminą šį pažeidimą pašalintų, o jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Vertinant CK 6.574 straipsnio normos turinį, darytina išvada, kad joje numatyta vienašalė restitucija, reiškianti, kad visais lizingo sutarties nutraukimo atvejais lizingo davėjo reikalavimu lizingo dalykas grąžinamas lizingo davėjui.

29.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas CK 6.574 straipsnyje įtvirtintą normą, numatančią vienašalę restituciją, reiškiančią, kad visais lizingo sutarties nutraukimo atvejais lizingo dalykas turi būti grąžinamas lizingo davėjui, pažymėjo, jog dėl restitucijos taikymo kitai šaliai – lizingo gavėjui – šioje normoje nepasisakyta, taip pat nurodė, kad lizingo sutarties, su teise įgyti daiktą nuosavybėn, sudarymo atveju vienašalė restitucija gali reikšti dvigubos civilinės atsakomybės taikymą lizingo gavėjui, taigi neatitiktų savo paskirties – grąžinti šalis į tą padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, todėl tam, kad būtų pasiekti civilinės atsakomybės tikslai ir neiškreiptos atsakomybės ribos, CK 6.574 straipsnio nuostata aiškintina ir taikytina sistemiškai su CK 6.222 straipsniu, kuriame įtvirtintos bendrosios restitucijos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

30.                      Aiškindamas CK 6.574 straipsnio taikymą kasacinis teismas taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai lizingo sutartyje nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui nenumatytas, nutraukus sutartį dvišalė restitucija negalima, nes lizingo gavėjo gauta nauda pagal tokią sutartį – tai galimybė valdyti ir naudotis daiktu, kuria jis jau pasinaudojo iki sutarties nutraukimo; akivaizdu, kad to grąžinti kitai šaliai neįmanoma. Skirtinga situacija yra tuo atveju, kai lizingo sutartyje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir atitinkamai – lizingo gavėjas mokėjo įmokas ne tik už naudojimąsi daiktu, bet ir išpirkdamas daikto vertę. Esant tokiai lizingo sutarčiai, dvišalė restitucija galima dėl tos įmokų dalies, kuriomis buvo išperkama lizinguojamo daikto vertė (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

31.                      Aptartas lizingo sutarčių nutraukimo teisinių pasekmių reguliavimas ir jo aiškinimas teismų praktikoje suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad tuo atveju, jei šalis siejusi lizingo sutartis nustatė lizinguojamo turto nuosavybės teisės perėjimą lizingo gavėjui po to, kai pastarasis visiškai ir tinkamai įvykdys lizingo sutartį, t. y. sumokės visas pagal lizingo sutartį priklausančias mokėti turto išpirkimo įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, tačiau tokia sutartis buvo nutraukta lizingo gavėjui pažeidus sutarties nuostatas ir neįvydžius lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (kaip ir yra byloje analizuojamu atveju), lizingo gavėjas, siekdamas savo teisių įgyvendinimo, gali prašyti taikyti dvišalę restituciją ir reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti vykdant lizingo sutartį sumokėtas įmokas (jų dalį), kuriomis buvo išperkama lizinguoto daikto vertė.  

32.                      Ieškovė 1, prašydama taikyti restituciją nutraukus ginčo šalis siejusias lizingo sutartis, reikalavo ne grąžinti ieškovei 2, vykdant lizingo sutartis, sumokėtas Turto vertės išpirkimo įmokas, bet pripažinti nuosavybės teisę į Turtą. Toks restitucijos taikymo būdas įstatyme nenumatytas, be to, neatitinka bendro restitucijos taikymo principo, pagal kurį, nutraukus sutartį ar ją pripažinus negaliojančia, kiekviena jos šalis viena kitai turi grąžinti tai, ką ji gavo vykdydama sutartį (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad atsakovė nebuvo perdavusi ieškovei 2 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teisių į ginčo turtą, ieškovė 2 tokių teisių nebuvo įgijusi ir šalis siejusių Sutarčių pagrindu, todėl konstatuotina, kad pirmosios instacijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. 

33.                      Pažymėtina, kad ieškovės 1 pasirinktas teisių įgyvendinimo būdas saistė bylą nagrinėjantį teismą, todėl nepareiškus reikalavimo dėl vykdant Sutartis lizingo gavėjo sumokėtų sumų, kurias sudarė Turto išpirkimo įmokos, grąžinimo (priteisimo) lizingo gavėjui, teismas pagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vykdant Sutartis atliktais mokėjimais, ir atsakovės, susigrąžinusios ginčo turtą, dėl Sutarčių nutraukimo patirtais nuostoliais, kadangi tai nesudaro šios bylos dalyko. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl tų apeliacinių skundų argumentų, kuriais keliamas atsakovės nuostolių, patirtų dėl Sutarčių nutraukimo, dydžio pagrįstumo klausimas.

Dėl pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą egzistavimo

34.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas ir tuo pagrindu, kad jis, apeliančių teigimu, priimtas pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias privalomą bylos sustabdymą. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-219-589/2021 nustatyti faktai gali turėti prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl teismas turėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas kitoje nurodytoje byloje.

35.                      Civilinės bylos sustabdymo teisinio instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reguliuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

36.                      Įstatymas numato, kad teismas turi sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020, 19 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017, 21 punktas).

37.                      Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, ieškovė 1 pareiškė ieškinį atsakovei, prašydama pripažinti ieškovės 2 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teisę į ginčo turtą. Ieškinio reikalavimas kildinamas iš, ieškovės 1 teigimu, šalių interesų pusiausvyrą atitinkančios dvišalės restitucijos taikymo nutraukus lizingo sutartis.

38.                      Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-219-589/2021 pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei UAB „Swedbank lizingas“, kuriuo buvo keliamas klausimas dėl atsakovės pareigos įvykdyti lizingo dalyku buvusio turto pardavimą ieškovei jos nurodytomis sąlygomis ir prašoma įpareigoti atsakovę parduoti Turtą 2 ieškovei už ne didesnę kaip 116 323,50 Eur kainą. Ieškinys yra atmestas, dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pateiktas apeliacinis skundas, kurio pagrindu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-359-464/2022.

39.                      Remiantis išdėsytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad nors reikalavimai nagrinėjamoje ir nurodytoje kitoje civilinėje byloje kildinami iš tų pačių šalis siejusių lizingo teisinių santykių, o reikalavimai nukreipti iš dalies į tą patį turtą (Turtą 2), tačiau jie (reikalavimai) grindžiami skirtingu teisiniu pagrindu. Be to, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei ieškovių apeliaciniuose skunduose nepagrindžiama, kokią esminę reikšmę turės kitoje civilinėje byloje priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, siekiant teisingai išspręsti ginčą nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad byloje esančių duomenų pakanka ginčo situacijos teisiniam įvertinimui, reikalavimai bylose grindžiami skirtingais (savarankiškais) pagrindais, todėl negalima pripažinti, kad kitos nurodytos civilinės bylos išnagrinėjimo teisinis rezultatas galėtų turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir dėl to egzistuotų privalomo civilinės bylos sustabdymo sąlyga. 

Dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių interesų

40.                      Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021 (2022 metais bylos Nr. eB2-394-275/2022) nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-997-881/2021 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas sprendimas buvo priimtas iki įsiteisėjant nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškėlimo (skundžiamas sprendimas priimtas 2021 m. liepos 12 d., nutartis dėl bankroto bylos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.). Akivaizdu, kad šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme metu neegzistavo jos galimo perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui teisinis pagrindas. Įvertinus tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu nutartis dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankoto bylos iškėlimo nebuvo įsiteisėjusi, atmestini ir skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti įstoti į bylos nagrinėjimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriams. Pažymėtina, kad  į bylos nagrinėjimą asmenys gali būti įtraukti ne tik šalių prašymu ar teismo iniciatyva, bet ir patys pareiškę argumentuotą prašymą (CPK 47 straipsnio 1 dalis), kuriame būtų pagrindžiamas galimas jų materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Pagal bylos duomenis tokių prašymų nebuvo gauta, todėl skundų argumentai, kad neinformavus apie bylą galimų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių esą buvo pažeistos jų teisės ir interesai, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

41.                      Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remiantis atmestas ieškovės 1 prašymas pripažinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teises į ginčo turtą, yra teisingos, pagrįstos bylos medžiaga ir motyvuotos, atitinka teisės normas, reglamentuojančias lizingo sutarties nutraukimo teisinius padarinius, bei jas aiškinančią teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti sprendimą apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo ir jis paliekamas nepakeistas.

42.                      Ieškovių apeliacinių skundų netenkinant, netenkinami ir jų prašymai atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43.                      Ieškovei UAB „NT paslaugos“ žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą mokėjimas buvo atidėtas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi. Apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš ieškovės UAB „NT paslaugos“ priteisiama 6 238 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis).

44.                      Ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą mokėjimas taip pat buvo atidėtas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi. Po nurodytos nutarties priėmimo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo iškelta bankroto byla, todėl vadovaujantis CPK 83 straispnio 2 dalies 8 punktu, ši ieškovė laikoma atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NT paslaugos“ (juridinio asmens kodas 304491457) valstybei 6 238 Eur (šešis tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Mokestis mokėtinas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Teisėjai                 Marius Bajoras

                        Gintaras Pečiulis

                        Tomas Venckus