Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.5.-7362-540/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06479-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.2.2.1.; 2.4.15.; 2.10.1.; 2.14.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. spalio 7 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A.,

institucijos, surašiusios protokolą, atstovui L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, dirbantis AB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43 straipsnio 1 dalį, 90 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 7 dalį, 174 straipsnį, 187 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

2016 m. rugpjūčio 29 d. nuo 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) atliktas Žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimas. Tikrinimo metu nustatyta, kad po gyvenamuoju namu rūsyje visiškoje tamsoje laikomos mažiausiai dvi kiaulės. A. A. neleido Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vysiausiajam veterinarijos gydytojui-inspektoriui R. J. ir vyriausiajam specialistui G. B. apžiūrėti ir įvertinti laikomų kiaulių sąlygų. Pro plyšį matėsi, kad patalpoje gausu mėšlo, srutų. Tuo pasireiškė gyvūnų kankinimas, visiškai nesilaikoma biologinio saugumo reikalavimų kiaulių laikymo vietose: teritorija aplink kiaulių laikymo vietą neaptverta, gausu pašalinio inventoriaus, neturi dezinfekcinių priemonių, naikinančių afrikinio kiaulių maro virusą. Kiaulės nedeklaruotos teisės aktų nustatyta tvarka. Rasti keturi galvijai be ausų įsagų, du galvijai pametę po vieną ausų įsagą. Neužtikrinamas galvijų, esančių ganykloje, girdymas, nėra apsaugoti nuo atmosferinių kritulių, saulės poveikio. Taip pat laikoma apie 80 viščiukų – broilerių, kurie nedeklaruoti teisės aktų nustatyta tvarka, laikomi tarp įvairių statybinių medžiagų. Šiais savo veiksmais A. A. pažeidė Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-105, 10.3; 28; 31; 60 punktus, Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-16 įsakymu Nr. 223 15, 17, 19, 20, 22, 28 punktus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015-04-27 įsakymu Nr. B1-372 „Dėl valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. B1-384 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose“ pakeitimo“ 5.2; 5.5; 5.10; 20.1; 6; 7; 8.6. punktus.

Be to, 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 10.40 val., Kauno r., Garliavos apyl. sen., Ilgakiemio k., Raganių g. namo Nr. 20 kieme, A. A. Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnautojus G. B., R. J., policijos pareigūnus V. R. ir D. T. įžeidinėjo žodžiais „asilas, kiaulė, pijokais, plėšikais, vagimis“. Šiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip pat įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą.

           Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad atvažiavę pareigūnai neprisistatė, patys nesilaikė sanitarinių taisyklių bei jį iškoliojo. Kažką minėjo dėl ko jie atvyko, tačiau A. A. gerai nesuprato jų atvykimo tikslo. Gali būti, kad norėjo pas jį padaryti kratą. Jis jokiais įžeidžiančiais žodžiais pareigūnų nevadino. Nemano, kad gyvūnų pavadinimai yra įžeidžiantys žodžiai. Jis buvo sulaikytas ir sumuštas. Geri žmonės, matydami, kad jis ir mama yra apvaginėjami ir paliekami be maisto, gal prieš savaitę iki patikrinimo atvežė keturis paršelius, kad jie užsiaugintų ir turėtų gero maisto, tačiau tos kiaulės yra ne jo, o jo mamos. Kadangi tuo metu neturėjo kur laikyti, todėl paršelius suleido į rūsį. Ne jis, o mama pareigūnų neleido į rūsį. Pievoje aptverti jaučiai ir karvės priklauso jam. Gyvuliai patikrinimo dieną buvo atvesti į naujai aptvertą teritoriją ir dar nebuvo spėta atvilkti bačkos su vandeniu, tačiau ji buvo gretimame lauke. Įsagų nebuvo, nes gyvuliai ganydamiesi kasosis, todėl jiems neįsakysi, kad nepamestų įsagų. Viščiukai buvo taip pat mamos ir jie laikomi lauke. A. A. pripažino, jog jis vykdo individualią žemės ūkio veiklą, tačiau jo mama tokios veiklos nevykdo.

           Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas L. V. paaiškino, kad A. A. lauke buvę gyvuliai buvo mišrūnai, kurie šaltuoju metų laiku turi būti laikomi ne lauke, o vasaros metu turi būti ganykloje, bet jiems turi būti padarytas pasislėpimas nuo saulės, skersvėjų bei jiems turi būti galimybė atsigerti.  Kiek atstovui žinoma, patikrinimo metu nebuvo kalbos, kad kai kurie gyvuliai priklauso A. A. motinai. Kai A. A. atvyko į veterinarijos tarnybą, kur jam buvo ruošiamasi surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, tik tada jis paprašė kiaules užregistruoti mamos vardu, taip norėdamas išvengti atsakomybės.  

           Liudytojas G. B. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29d. buvo vykdomas neplaninis patikrinimas A. A. ūkyje. Nuvykus juos pasitiko A. A.. Atvykus jie prisistatė, parodė pažymėjimus bei paaiškino atvykimo tikslą ir davė paskaityti pavedimą atlikti patikrinimą. Su A. A. buvo sunku bendrauti, nes jis nevykdė jų nurodymų bei visą laiką koliojosi bei vadino pareigūnus įžeidžiančiais žodžiais, t. y. vadino įvairių gyvūnų pavadinimais, pijokais, plėšikais ir pan. A. A. nesutiko atidaryti rūsio durų, kurios prieš tai buvo uždengtos, ir kuriame buvo laikomos kiaulės. Apėjus aplink namą, buvo matyti, kad rūsys yra be langų, jame nebuvo įjungtas apšvietimas, todėl kiaulės buvo tamsoje. Pažiūrėjus pro durų plyšį, matėsi ne mažiau dvi kiaulės. Pro duris iš rūsio tekėjo purvas bei mėšlas, buvo šlapia. Aplink buvo sudėta įvairaus inventoriaus, mėtėsi gaišenos bei kaulai, buvo nesilaikoma biosaugos reikalavimų. Kieme, kuriame buvo įvairaus metalo laužo, stiklų, laisvai vaikščiojo vištos. Patikrinus duomenis, buvo nustatyta, jog vištos nėra deklaruotos, nors A. A. du kartus per metus privalo užpildyti nustatytą formą bei pranešti kiek turi viščiukų broilerių ir dedeklių vištų. A. A. patikrinimo metu nenurodė kam priklauso vištos. Netoli sodybos esančiose pievose buvo rasti besiganantys vienoje vietoje penki, kitoje vietoje aštuoniolika galvijų. Nors tą dieną buvo labai karšta, tose vietose nebuvo pastogės bei jiems nebuvo kur atsigerti. Galvijų ganymosi vietoje teritorija buvo aptverta elektriniu piemeniu, todėl galvijai iš teritorijos niekur negalėjo išeiti. Tarp galvijų buvo rasta neženklintų galvijų bei kai kurių įsagos buvo pamestos. Patikrinus tarnybos duomenų bazę, buvo nustatyta, jog A. A. turi jam suteiktą bandos laikymo numerį, o jo mama toko numerio neturi.

           Liudytojas R. J. parodė analogiškai kaip ir liudytojas G. B.. 

           Liudytojas V. R. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29d. gavo nurodymą nuvykti užtikrinti viešąją tvarką, kol maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai apžiūrės A. A. ūkyje laikomus gyvulius. Nuvykus į vietą, juos pasitiko A. A., kurio paklausus ar jis nelaiko kiaulių, jis atsakė, kad nelaiko. Apėjus jo namą, jautėsi mėšlo ir srutų kvapas. Prie namo pamatė lentomis uždengtą įėjimą į rūsį. Atidengus lentas, matėsi išbėgusios srutos bei sklido kvapas. Tarnybos darbuotojai du kartus pabandė pro plyšį įkišti žolės ir abu kartus prie plyšio atėjo kiaulės ir žolę suėdė. A. A. buvo paprašyta atidaryti rūsio duris, tačiau jis neatidarė ir nesileido į jokias kalbas. Po to buvo nuvažiuota į jo ganyklą, kur ganėsi galvijai, tačiau toje teritorijoje, kuri buvo aptverta ir kurioje buvo galvijai, nebuvo indo su vandeniu.

Jis visą laiką reiškė nepasitenkinimą, visus vadino įžeidžiančiais žodžiais, koliojosi. A. A. V. R. kolegai D. T. pasakė „asile, ką veiki mano kieme“. Dėl netinkamo elgesio A. A. buvo keletą kartų įspėtas, tačiau į tai nereagavo. Viskas vyko jo sodybos kieme, kuris yra nepatvertas ir laisvai visiems prieinamas. Kadangi A. A. nenurimo, buvo agresyviai nusiteikęs, be to kur jis stovėjo, buvo padėtas kirvis ir traktoriaus kardaninis velenas, todėl siekiant, kad jis nepanaudotų pavojingų daiktų atvykusių asmenų atžvilgiu, A. A. panaudojus kovinių imtynių veiksmus bei uždėjus jam antrankius, buvo sulaikytas ir nuvežtas į nuovadą jo padarytų pažeidimų įforminimui. V. R. patvirtino, kad jis ne kartą yra vykęs į A. A. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ir ten visada rasdavo A. A.. Jokia kita jo gyvenamoji vieta seniūnijai nėra žinoma.

Dėl pažeidimų numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 2 dalyje, 110 straipsnio 7 dalyje

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolą pasirašyti atsisakė (1 t., b. l. 1), valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo aktas bei jo priedai, iš kurių matyti, kad atlikus ūkio subjekto patikrinimą, nustatyta, kad auginamos nedeklaruotos kiaulės, nepateikti GAZ1 IR GAZ 2 žurnalai, neatitinka laikomų galvijų duomenų bazė, judėjimo ir kaitos įvykiai pranešami vėliau nei 7 kalendorinės dienos, keli galvijai be ausų įsagų, du galvijai pametę po vieną ausų įsagą, nedeklaruoti laikomi apie 80 broilerių (1 t., b. l. 2-8), diskas su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už neįleidimą ar kitokį kliudymą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams tikrinti pagal jų kompetenciją įmones, įstaigas, organizacijas ir kitus ūkio subjektus, nepateikimą jiems dokumentų arba dokumentų nuslėpimą, klaidingų žinių suteikimą, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

            Iš liudytojų G. B., R. J., V. R. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 29d. atliekant neplaninį patikrinimą A. A. ūkyje, A. A. neleido Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams patekti į rūsį, kuriame buvo laikomos kiaulės bei apžiūrėti jų laikymo sąlygų bei nesuteikė jokios informacijos apie jo laikomus gyvūnus: kiaules, galvijus ir vištas. Jų parodymais netikėti nėra pagrindo, todėl nurodytų liudytojų parodymai pripažįstami patikimais A. A. kaltės įrodymais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A., neigdamas savo kaltę, iškėlė versiją, jog kiaulės ir vištos, kurias 2016 m. rugpjūčio 29d. rado veterinarijos tarnybos pareigūnai, buvo ne jo, o jo mamos. Surinkti įrodymai paneigia jo iškeltą versiją. A. A. nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, jog rastos kiaulės ir vištos priklausytų ne jam, o jo mamai. Nustatyta, jog A. A. mama yra garbaus apie 80 metų amžiaus. Iš paties A. A. paaiškinimo matyti, kad A. pripažino, jog jis vykdo individualią žemės ūkio veiklą, tačiau jo mama tokios veiklos nevykdo. Liudytojas G. B. patvirtino, jog patikrinus tarnybos duomenų bazę, buvo nustatyta, jog A. A. turi jam suteiktą bandos laikymo numerį, o jo mama toko numerio neturi. Iš institucijos atstovo paaiškinimo matyti, kad kai A. A. atvyko į veterinarijos tarnybą, kur jam buvo ruošiamasi surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, tik tada jis paprašė kiaules užregistruoti mamos vardu.  Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad A. A. yra baustas už pažeidimus, susijusius su netinkamu gyvūnų laikymu bei jo atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad yra pilnai įrodyta, jog visi 2016 m. rugpjūčio 29d. adresu (duomenys neskelbtini) rasti gyvūnai priklausė vykdančiam žemės ūkio veiklą A. A. ir jis 2016 m. rugpjūčio 29d. neleisdamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams patekti ir apžiūrėti patalpą, kur buvo laikomos kiaulės, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43 straipsnio 1 dalyje.

            Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat jų kankinimą, padarytą asmens, bausto už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus.

Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnis numato, jog kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-16 įsakymu Nr. 223 15, 17, 19, 20, 22, 28 punktuose numatyta: 15p. Gyvūno judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jo rūšį, neturi būti varžoma; gyvūnas neturi būti be reikalo kankinamas ar žalojamas; 17p. Gyvūnų laikymo vieta ir įtaisai jiems atitverti turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad nebūtų aštrių kampų, galinčių sužeisti gyvūnus; 19p. Pastatuose gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos. Jei gyvūnų fiziologinėms ir etologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas; 20p. Ne pastatuose laikomi gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir pavojų; 22p. Gyvūnai turi būti šeriami jų amžių ir rūšį atitinkančiais pašarais bei gauti pakankamai vandens; pašarų ir vandens kiekis turi patenkinti gyvūnų mitybos reikmes; 28p. Laikant gyvūnus turi būti atsižvelgta į jų amžių, veislę, lytį ir gaunamos produkcijos rūšį.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015-04-27 įsakymu Nr. B1-372 „Dėl valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. B1-384 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose“ pakeitimo“ (toliau Reikalavimai) 5.2; 5.5; 5.10; 20.1; 6; 7; 8.6. punktuose numatyti sekantys kiaulių laikymo reikalavimai: 5.2. sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui apžiūrėti kiaules, jas stebėti, prireikus ir gydyti, vakcinuoti, imti kraujo ar kitus mėginius laboratoriniams tyrimams ir taikyti kitas veterinarines priemones; 5.5. užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje būtų reguliariai naikinami graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai; 5.10. užtikrinti, kad mėšlas būtų šalinamas reguliariai; 6. Kiaulių laikymo vietos teritorija turi būti reguliariai tvarkoma. Joje auganti žolė turi būti laiku nušienaujama, krūmai apkarpomi, medžiai iškertami ar nugenėjami, kad juose būtų sunku veistis graužikams ir kitiems gyvūnams; 7. Kiaulių laikymo vieta turi būti aptverta tvora (medine, tinkline ir kt.), o prie įvažiavimo / įėjimo į kiaulių laikymo vietą turi būti įrengti vartai. Tvora ir vartai turi būti įrengti taip, kad į kiaulių laikymo vietos teritoriją negalėtų nekontroliuojamai patekti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, laukiniai, bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai; 8.6. įeinant į ją arba kiaulių auginimo zoną ar išeinant iš jų darbuotojai ir lankytojai negalėtų išvengti perėjimo per dezinfekcinius kilimėlius, užpildytus dezinfekcinėmis medžiagomis pagal gamintojo instrukciją; 20.1. kiaulių laikymo vietoje susidarę šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka.

Reikalavimų 8.4p. neanalizuotinas, kaip byloje nepagrįstas jokiais įrodymais ir jis šalintinas iš kaltinimo.

           Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1dalyje numatyta, jog draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus. Įstatymo 4 straipsnio  2 dalies 15 ir 17 punktuose numatyta, jog žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai: gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis bei nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas.

Iš liudytojų G. B., R. J., V. R. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 29d. atliekant neplaninį patikrinimą, buvo rasta, jog kiaulės laikomos patalpoje-rūsyje, kuriame nėra langų, kurio durys buvo uždengtos lentomis ir kiaulės patikrinimo metu buvo visiškoje tamsoje. Pro rūsio durų apačią buvo išbėgę srutų, viduje matėsi mėšlo, iš patalpos sklido srutų ir mėšlo kvapas. Teritorija, kuriose ganėsi galvijai, buvo aptverta ir joje nebuvo jokios pastogės bei nebuvo jokių įrenginių ar talpų su vandeniu, todėl galvijai itin karštą vasaros dieną buvo laikomi be vandens. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos rašytiniuose bylos duomenyse: valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo akte bei jo prieduose bei nustatytos aplinkybės matyti pateiktame diske su foto nuotraukomis ir vaizdo įrašu (b. l. 9). Tokiais veiksmais A. A. pažeidė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-16 įsakymu Nr. 223 15, 17, 19, 20, 22, 28 punktų bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015-04-27 įsakymu Nr. B1-372 „Dėl valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. B1-384 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose“ pakeitimo“ 5.2; 5.5; 5.10; 20.1; 6; 7; 8.6. punktų reikalavimus. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad A. A. 2016 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 1 dalyje, 110 straipsnio 7 dalyje, padarymą nubaustas administracine nuobauda. Nutarimas įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 11 d.

Įvertinus surinktus įrodymus, yra pilnai įrodyta, jog A. A. žiauriai elgėsi ir kankino gyvūnus ir tai padarė būdamas baustas už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 2 dalį bei jo kaltė yra pilnai įrodyta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą, padarytą asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus.

  Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-105, 10.3; 28; 31; 60 punktai numato: 10.3. ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo ausies įsago pametimo dienos užsako naują įsagą, identišką pamestajam, arba kreipiasi į paslaugų teikėją ar į VMVT teritorinį skyrių; 28. Duomenis apie bandomis registruotus ūkinius gyvūnus, išskyrus kiaules, laikytojas turi registruoti ne rečiau kaip 2 kartus per metus, kiekvieno pusmečio sausio ir liepos mėn. ir prieš teikdamas paraišką gauti valstybės pagalbą; 31. Laikytojas privalo užtikrinti, kad atvestas ūkinių gyvūnų prieauglis būtų paženklintas ir užregistruotas; 60. Ūkiniam gyvūnui pametus ausies (-ų) įsagą (-us) arba ausies (-ų) įsago (-ų) įrašams tapus neįskaitomiems, laikytojas ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas suveda užsakymo duomenis į CDB arba užpildęs GŽ-3 formą kreipiasi į VMVT teritorinį skyrių ar į paslaugų teikėją.

Iš liudytojų G. B., R. J. bei valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo akto bei jo priedų matyti, kad patikrinimo metu iš ganykloje besiganančių galvijų keturi galvijai buvo be ausų įsagų bei du galvijai buvo pametę po vieną ausų įsagą, rastos kiaulės bei 80 viščiukų-broilerių nebuvo deklaruoti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo buvo pažeisti Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-105, 10.3; 28; 31; 60 punktų reikalavimai. Iš A. A. kaltinimo šalintina  nurodyto Aprašo 10.2p., kuris numato atsakomybę dėl Ūkinių gyvūnų apskaitos GAŽ-1 ir Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos GAŽ-2 žurnalų pildymą bei jų saugojimą bei 50p., kuris numato atsakomybę dėl duomenų apie ūkinio gyvūno gaišimą ar skerdimą savo reikmėms užregistravimą CDB ar pranešimą VMVT teritoriniam skyriui, nes protokole tokia A. A. veika neaprašyta.

  Įvertinus surinktus įrodymus, yra pilnai įrodyta, jog A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 7 dalį ir jo kaltė pilnai įrodyta.

Dėl pažeidimų numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, įrodo surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu, iš kurio matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl pažeidimo nepripažino (2 t., b. l. 1-2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai turėjo užtikrinti viešąją tvarką, kol Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai apžiūrės A. A. ūkyje laikomus gyvulius. A. A. atsisakė atrakinti patalpą, kurioje buvo laikomos dvi kiaulės, ir garsiai pradėjo įžeidinėti visus atvykusius į jo ūkį policijos pareigūnus bei Maisto ir veterinarinės tarnybos darbuotojus, juos vadindamas „plėšikais, vagimis, pijokais“. Uniformuotą policijos pareigūną D. T. kreipėsi sakydamas „asile, ką veiki mano kieme?“. Dėl netinkamo elgesio policijos pareigūnas V. R. įspėjo A. A., kad šis nutrauktų savo neteisėtą užgauliojimą ir priekabiavimą. A. A. nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui nutraukti neteisėtus veiksmus ir toliau įžeidinėjo žodžiais, žeminančiais žmogaus orumą, atvykusius maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojus vadinos „kiaulėmis, gyvuliais“ (2 t., b. l. 3; 4), G. B. paaiškinimas (2 t., b. l. 5), R. J. paaiškinimas (2 t., b. l. 6), pažyma apie galiojančias nuobaudas (2 t., b. l. 8-18).

               Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Iš liudytojo V. R. parodymų matyti, kad A. A. koliojo ir įžeidinėjo Maisto ir veterinarinės tarnybos darbuotojus jo sodybos kieme, kuris yra nepatvertas ir laisvai visiems prieinamas bei šalia jo yra kito piliečio valda. Įžeidinėjimo faktą pilnai patvirtino liudytojai G. B. ir R. J..

           Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad policijos < ...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesius. Liudytojai G. B., R. J. bei V. R. patvirtino, jog jie A. A. buvo vadinami „plėšikais, vagimis, pijokais“ bei į policijos pareigūną D. T. jis kreipėsi sakydamas „asile, ką veiki mano kieme?“. Analogiškos aplinkybės nuodytos pareigūnų V. R. ir D. T. tarnybiniuose pranešimuose.

         Iš aukščiau aptartų policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad A. A. Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tarnautojus G. B., R. J., policijos pareigūnus V. R. ir D. T. viešoje vietoje įžeidinėjo žodžiais „asilas, kiaule, pijokas, plėšikai, vagys“. Šiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip pat, įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, todėl yra baustinas.

           Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

          A. A. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 7 dalyje, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

           Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. A. skirtinos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 2 dalyje, 110 straipsnio 7 dalyje, 174 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje sankcijose numatytos nuobaudos – baudos. Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina papildoma alternatyvi nuobauda – gyvūnų konfiskavimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsniu, 30 straipsniu, 284 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

n u t a r ė:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 2 dalyje, 110 straipsnio 7 dalyje, 174 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43 straipsnio 1 dalyje, skirti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 2 dalyje, skirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su gyvūnų (kiaulių, laikytų rūsyje) konfiskavimu; 

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 7 dalyje, skirti 173 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų) baudą be gyvūnų konfiskavimo; 

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, skirti 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) baudą; 

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, skirti 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso  33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su gyvūnų (kiaulių, laikytų rūsyje) konfiskavimu.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK 16060987837; 16060956089.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.). 

             Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Violeta Miceikienė