VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
N U T A R I M A S
2019 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
D. R. 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 11.20 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., būdamas blaivus (nustatyta 0,00 promilių), šalinosi, bėgo nuo policijos pareigūnų; jam kelis kartus aiškiai ir garsiai sušukus „Stok policija“, D. R. nereagavo ir toliau bėgo nuo policijos pareigūnų.
Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, nors jam buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką, be to, nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina D. R. teismo posėdyje nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus.
Be D. R. prisipažinimo, jo kaltę padarius nurodytą administracinį nusižengimą, patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai. Iš D. R. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokole nurodė sutinkantis su pažeidimu, nurodė bėgęs, nes bijojo, kad jį vėl sumuš. Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: policijos registruojamų įvykių registro duomenys, kuriame užfiksuotas pranešimas apie daromą teisės pažeidimą; Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių E. B. ir E. Ž. 2019 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 11.20 val. patruliai Dariaus ir Girėno g. pastebėjo du įtartinus asmenis, kurie pamatę policijos pareigūnus pradėjo šalintis; E. Ž. garsiai surikus „Stok, policija, prieikit, prašom, prie tarnybinio automobilio“, piliečiai tik paspartino žingsnį, pralindę pro ten stovėjusių vagonų apačią, pradėjo bėgti nuo pareigūnų; E. B. išlipęs iš tarnybinio automobilio pradėjo bėgti jiems iš paskos, garsiai sušuko „Stok, policija“, tačiau piliečiai teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdė, į tai nereagavo; piliečiai buvo sulaikyti maždaug už 500 metrų, kai jie bandė slėptis krūmuose, esančiuose Rodūnios sodų 1-oji g. 3, Vilniuje, patikrinus asmenų dokumentus, nustatyta, jog tai A. L. bei D. R., kurie paklausti, ką čia veikia ir kodėl bėgo nuo policijos pareigūnų, nurodė, jog atvyko nusipirkti narkotinių medžiagų, pamatę policijos automobilį, išsigando.
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad D. R. kaltė, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtinta byloje esančiais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, D. R. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo prieiti prie policijos automobilio, nebėgti nuo policijos pareigūnų.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus vieni iš policijos veikos uždavinių – asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija. Vykdydama šiuos uždavinius, ji organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones.
Atsižvelgiant į šiuos uždavinius, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos 21.1 ir 21.2 punktuose numatytos patruliavimo metu taikomos priemonės: ypatingą dėmesį skirti sektoriaus biuletenyje nurodytoms kriminogeninėms, rizikos zonoje esančioms vietoms; pastebėjus asmenis, kurie sistemingai stebi arba stebi panaudodami vaizdo, garso fiksavimo priemones parduotuves, bankomatus, žmones, juos seka, apžiūrinėja pastatytas transporto priemones, bando patekti į užrakintas daugiabučių namų laiptines, apžiūrinėja, stebi individualių gyvenamųjų namų, vienkiemių teritorijas, nešasi įtartinus daiktus ar kitaip įtartinai elgiasi, nevaržant asmens teisių ir laisvių, bandyti nustatyti įtartinai besielgiančių asmenų tokio elgesio tikslus. Pastebėjus, kad šie asmenys padarė teisės pažeidimą arba yra pagrindo manyti, kad jie kėsinasi (ruošiasi) padaryti ar padarė teisės pažeidimą, juos sulaikyti teisės aktų nustatyta tvarka.
Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti.
Abu policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad D. R. ir kitas asmuo jiems sukėlė įtarimą, jie buvo kriminogeninėje zonoje (Dariaus ir Girėno g.), elgėsi įtartinai, šalinosi ir bėgo nuo policijos pareigūnų, kaip nurodė patys asmenys jie buvo šioje teritorijoje nusikalstamu tikslu – įgyti narkotinių medžiagų. Šios aplinkybės sudarė pagrindą, vadovaujantis Patrulių veiklos instrukcija, aiškintis pastebėtų asmenų įtartino elgesio priežastis. Jų reikalavimai sustoti ir nebėgti nuo policijos pareigūnų buvo asmenims privalomi.
Kadangi D. R. nevykdė statutinio valstybės tarnautojo (policijos pareigūno) teisėto reikalavimo sustoti ir nebėgti nuo policijos pareigūnų, jo veika kvalifikuotina kaip ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymas.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas vienas nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, nedirbantis, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, administracine tvarka baustas daug kartų, LITEKO duomenimis, teistas. Įvertinęs šias aplinkybes, tai, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant administracinę nuobaudą – vidurkio dydžio baudą, numatytą įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
D. R. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19104544887.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Norvilienė