Civilinė byla Nr. 2-948-1120/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00402-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti sistemingą jo teisių pažeidimą į kankinimo uždraudimą, teisingą ir sąžiningą teismą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą Lietuvos Respublikos institucijų organizuotuose veiksmuose ir dėl to padarytą žalą; priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5,8 t aukso atsargų arba 325 384 046 Eur pagal aukso uncijos kursą.

2.       Ieškovas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja J. P. pranešė Lietuvos generalinei prokuratūrai apie neva ieškovo padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnyje. Dėl to, ieškovui nepagrįstai buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 01-2-00035-10, neteisėtai pradėtas baudžiamasis persekiojimas, taikytos įvairios procesinės prievartos priemonės nuo rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki suėmimo ir laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja J. P. 2015 m. kovo 6 d. pakartotinai pranešė Lietuvos generalinei prokuratūrai apie neva ieškovo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 232  straipsnyje. Dėl to, vėl buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas byloje Nr. I-1508-408/2017 arba Nr. 01-1-20495-15. Baudžiamojoje byloje buvo skiriamos įvairios procesinės prievartos priemonės. Baudžiamojoje, o vėliau ir administracinėje byloje jis teigė patyręs žeminantį orumą elgesį viešai paskelbus ir supažindinus su baudžiamosios bylos medžiaga Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojus. Neteisėtai persekiojamas administracinėje byloje net pasibaigus senaties terminui. Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos vykdė persekiojimą ir kitose baudžiamosiose bylose nesant nusikaltimo įvykių ir sudėčių ir organizuotai slėpė nuo atsakomybės atsakovės Lietuvos Respublikos nusikaltimo žmoniškumui vykdymo politiką jo ir jo artimųjų atžvilgiu. Dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų mirė ieškovo artimieji, sutriko ieškovo ir jo artimųjų sveikata. Be to, mirus ieškovo tėvui, atsakovė tyčia areštavo laidojimo pašalpą, o teismai slėpė kitų institucijų padarytą žalą. Dėl to, anot ieškovo, atsakovė turi pareigą atlyginti jam žalą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nes jis neteismingas Kauno apygardos teismui.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, kokią jis prašo priteisti iš atsakovės žalą – turtinę ar neturtinę. Vis dėlto teismas, įvertinęs ieškinio turinį, taip pat aplinkybę, kad ieškovas nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio jokiais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, jog ieškovas prašo priteisti iš atsakovės neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad civilines bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepaisant to, kokia ieškinio suma, nagrinėja apylinkės teismai. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys neteismingas Kauno apygardos teismui. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškinys turi būti pareikštas pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę, todėl ieškovas turi kreiptis su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

5.       Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1.                      Teigia, kad yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Ieškinio priėmimo klausimą išnagrinėjo teisėja R. P., tačiau procesinę nutartį priėmė teisėja J. S..

5.2.                      Skundžiama nutartis nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 29 ir 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, pažeidė CPK 13 straipsnį ir 30 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal savo gyvenamąją vietą. Dėl to ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui.

5.3.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 27 straipsnio 1 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK nuostatas. Priešingai negu nurodė teismas, nagrinėjamojoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį ne tik dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės, bet taip pat ir dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepagrindė turtinės žalos dydžio jokiais rašytiniais įrodymais. Prie ieškinio pateikti įrodymai pagrindžia tik dalį ieškovo patirtos ir prašomos priteisti žalos, todėl ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą sujungti bylą su kitomis civilinėmis bylomis, kurios iškeltos pagal kitus ieškovo ieškinius. Dėl to teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ne atsisakyti priimti ieškinį.

5.4.                      Taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl teisėjos R. P. ar J. S. patraukimo drausminėn atsakomybėn (CPK 299 straipsnis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       CPK 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

        Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

6.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad procesinis sprendimas absoliučiai negalioja, kadangi ieškinio priėmimo klausimą išnagrinėjo Kauno apygardos teismo teisėja R. P., tačiau procesinę nutartį priėmė Kauno apygardos teismo teisėja J. S..

7.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą.

8.       Susipažinus su Liteko duomenimis, žyma ant ieškovo ieškinio (b. l. 3), nustatyta, kad byla pagal ieškovo ieškinį 2022 m. liepos 19 d. perduota modulio paskirtai teisėjai R. P..

9.       Skundžiama nutartis priimta 2022 m. liepos 26 d. Joje nurodoma, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja R. P. išnagrinėjo ieškovo ieškinio priėmimo klausimą. Nutarties rezoliucinėje dalyje yra teisėjos R. P. parašas, prie parašo yra įrašyti kitos teisėjos vardas ir pavardė (J. S.) (b. l. 5–6).

10.       Įvertinus skundžiamą nutartį, taip pat Liteko duomenis, laikytina, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje įrašyti J. S. vardas ir pavardė yra rašymo apsirikimas, kadangi patį sprendimą ieškovo byloje priėmė būtent ta teisėja, kuriai byla ir buvo paskirta.

11.       CPK

12.       Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinio teismo išaiškinta, jog šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos

13.       Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004  m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2004).

14.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartį priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą. Aiškinimas, jog per klaidą nutartyje nurodyta kito teisėjo pavardė, nors akivaizdu, kad nutartį priėmė ir pasirašė tas teisėjas, kuriam byla buvo skirta nagrinėti, lemia tokios nutarties negaliojimą, būtų pernelyg formalus ir prieštarautų bendriesiems civilinio proceso principams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai, kad skundžiamą nutartį priėmė ne ta teisėja, kuri nagrinėjo bylą, yra nepagrįsti.

15.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Tačiau papildomai pažymėtina, kad teismo praktikoje tokių klaidų atsiradimo rizika turi būti minimizuota administravimo priemonėmis užtikrinant parengtų procesinių dokumentų projektų peržiūrą. Priešingu atveju byloje dalyvaujantiems asmenims gali susidaryti įspūdis apie atmestiną tiek teisėjo, tiek jam padedančių teismo darbuotojų požiūrį į teisingumo vykdymo procesą.

        Dėl byloje pagal ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo taikytinų teismingumo taisyklių

16.       Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo klausimas, ar pagrįstai teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, kai ieškinys pareikštas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę ir administracinę bylas atlyginimo.

17.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmuo įgyvendina šią teisę laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi įsitikinti, kad ieškinys pareikštas pagal CPK IV skyriuje įtvirtintas teismingumo taisykles. Nurodytų taisyklių laikymasis – viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą. Jos užtikrina civilinio proceso teisės principų, civilinio proceso tikslų įgyvendinimą.

18.       CPK 25 straipsnyje nustatyta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK nustatyta tvarka. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kitas civilines bylas (CPK 27 straipsnio 1–9 punktai). Taigi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškiniai, kuriais reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo, teismingi ne apygardos, bet apylinkės teismams, nepaisant to, kad ieškinio suma gali viršyti 40  000  Eur. Dėl to teismas, spręsdamas ieškinio, kuriame prašoma atlyginti neturtinę žalą, priėmimo klausimą, turi vadovautis CPK 27 straipsnio 1 punktu ir neatsižvelgti į pareikšto reikalavimo dydį.

19.       Taigi, nagrinėjamojoje byloje sprendžiant bylos teismingumo klausimą, pirmiausia turi būti nustatyta: ieškiniu prašoma priteisti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą; jeigu ieškiniu prašoma priteisti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimą – koks turtinės žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, taip pat aplinkybę, kad apeliantas nepagrindė žalos dydžio jokiais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, jog apeliantas prašo priteisti iš atsakovės tik neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantas atskirajame skunde su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

20.       Apeliantas ieškinyje suformulavo reikalavimus: pripažinti sistemingą jo teisių į kankinimo uždraudimą, teisingą ir sąžiningą teismą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą pažeidimą, padarytą Lietuvos Respublikos institucijų organizuotais veiksmais ir dėl to padarytą žalą; priteisti apeliantui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5,8 tonas aukso atsargų arba 325 384 046,60 Eur pagal aukso uncijos kursą. Taigi, apeliantas nenurodė prašomos priteisti žalos pobūdžio. Iš ieškinio turinio taip pat neaišku, kokio pobūdžio žalos atlyginimą apeliantas prašo priteisti – turtinės, neturtinės ar abiejų. Taigi, apeliantas aiškiai nesuformulavo ieškinio reikalavimo.

21.       CPK 135 straipsnio 4 punkte įtvirtinta ieškovo pareiga ieškinyje nurodyti reikalavimą (ieškinio dalyką), nes būtent ieškinio dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas neįmanomas. Ieškovas turi pareigą suformuluoti ieškinio reikalavimus taip, kad jie būtų konkretūs ir aiškūs. Būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu bei ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Dėl to apeliantas yra teisus, atskirajame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas neaiškus, turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ne atsisakyti priimti ieškinį.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pareikšto ieškinio turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas prašo priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą.

23.       Pasisakydamas dėl šios bylos teismingumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Vis dėlto, tam tikrais proceso įstatyme nustatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t. y. nustatytas alternatyvus teismingumas. CPK 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę ir administracinę bylas, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

24.       Nagrinėjamojoje byloje iš ieškinio turinio nustatyta, kad apeliantas pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų procesinių prievartos priemonių pritaikymo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį jis turi teisę pareikšti ieškinį savo pasirinkimu – pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę arba pagal apelianto gyvenamąją vietą. Apeliantas ieškinyje nurodė, kad gyvena Jonavoje. Atsakovei atstovaujančios institucijos buveinė yra Vilniuje. Dėl to pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 30  straipsnio 7 dalyje nustatytą alternatyvaus teismingumo taisyklę ir padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas su ieškiniu turi kreiptis tik pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę – į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Dėl apelianto prašymo priimti atskirąją nutartį

25.       Apeliantas prašo CPK 299 straipsnio pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl Kauno apygardos teismo teisėjų R. P. ar J. S. patraukimo drausminėn atsakomybėn už šališką ir priklausomą nutarčių nusirašinėjimą skirtingose civilinėse bylose, kad nesujungti civilinių bylų į vieną ir neišnagrinėti kartu.

26.       CPK 299 straipsnyje nustatyta, jog jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas yra nepatenkintas Kauno apylinkės teismo teisėjos R. P. rašymo apsirikimo klaida ir (ar) priimta skundžiama procesine nutartimi, nesudaro pagrindo priimti atskirąją nutartį dėl šios teisėjos ar teisėjos J. S. tariamai neteisėtų veiksmų nesudaro, ir tokio pagrindo apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl šis apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

27.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas prašo priteisti iš atsakovės tik neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareikšto ieškinio reikalavimas neaiškus, turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ne atsisakyti priimti ieškinį. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

28.       Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas alternatyvus ieškinio, pareikšto dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo priteisimo teismingumas. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, apskųsta nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                Agnė Tikniūtė