Baudžiamoji byla Nr. 2K-563/2010 nuasmeninta                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                      1.2.14.1.1.; 1.2.14.10.; 1.2.29.3.

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                               2010 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui

išteisintajam V. P., jo gynėjui Žygimantui Rutkauskui

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro Justino Pupkos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. apkaltinamąjį nuosprendį,

V. P. pagal BK 178 straipsnio  dalį, 302 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

 

           Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A.  Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti iš dalies ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžiu V. P. buvo nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 11 d., apie 12 val., veikdamas bendrininkų grupe su dviem nenustatytais asmenimis, išlauždami ir taip sugadindami 1770 Lt vertės plastikines duris, įsibrovė į R. P. gyvenamąjį namą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė bendros 18700 Lt vertės R. P. bei UAB (A) turto, taip pat įmonės antspaudą, UAB „B“ kortelę, R. P. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir L. P. vardu išduotus Lietuvos Respublikos piliečio pasą bei socialinio draudimo pažymėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. apkaltinamąjį nuosprendį bei išteisindamas V. P., konstatavo, jog apylinkės teismas nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, padarė išvadas dėl V. P. kaltės, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, todėl nusprendė, kad neįrodyta, jog V. P. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, nes teismui pateiktų įrodymų – telefoninių pokalbių išklotinių, rastų ir paimtų laužtuvų, batų pėdsakų – nepakanka neginčijamai ir neabejotinai pripažinti, kad V. P. buvo nusikaltimo vietoje kaltinime nurodytu laiku ir padarė jam inkriminuotas veikas. Be to, apeliacinės instancijos teismui yra pateikti pagrįsti duomenys, kad šią vagystę padarė kitas asmuo (asmenys), nes apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu įvykdęs šią vagystę prisipažino M. G., o faktas, kad Panevėžio profesinio rengimo centro pažymoje nurodyta, jog M. G. veikos, kurią jis prisipažino padaręs, metu buvo pamokose, neduoda jokio pagrindo teigti, kad ši aplinkybė įrodo, jog nusikalstamas veikas padarė V. P. Taigi jis išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme.

Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka kasaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendį bei palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendį be pakeitimų. Skunde nurodo, kad teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, atliko įrodymų tyrimą bei, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo bei papildomai pačios apeliacinės instancijos teismo surinktus duomenis, padarė klaidingą išvadą, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė bylos aplinkybes bei kad neįrodyta, jog V. P. 2008 m. sausio 11 d., 12 val., įvykdė turto ir dokumentų vagystę iš R. P. namo. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, pažeisdama BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus, tik išdėstė baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tačiau jų nelygino tarpusavyje, neanalizavo išteisintojo gynybinėje versijoje esančių prieštaravimų, neatitikimų faktams bei nelogiškumo, bet aklai patikėjo kaltinamojo pateikta versija, kad ne jis įvykdė nusikaltimus, o jo iniciatyva į apeliacinės instancijos teismo posėdį pristatytas M. G. Pastarasis gi tiek apklausiamas specliudytoju, tiek apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis vagystę įvykdė 2008 m. sausio 11 d., apie 9-10 val., tačiau šie jo parodymai prieštarauja bylos medžiagai. Nukentėjusioji L. P. parodė, kad 2008 m. sausio 11 d. iš ryto ji išvažiavo į darbą ir apie 10 val. grįžo, o 11 val. vėl išvažiavo. Apie tai, kad įvykdyta vagystė jai 11.58 val. pranešė kitas nukentėjusysis byloje – kartu gyvenantis R. P. Tai rodo, kad vagystė galėjo būti įvykdyta tik laikotarpiu nuo 11 val. iki 11.58 val. Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad V. P. telefonas nuo 11 val. 23 min. iki 11 val. 25 min. buvo prisijungęs prie UAB „Bitė Lietuva“ bazinės stotelės celės PAN 02A, es. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), o nuo 11 val. 53 min. 57 sek. iki 11 val. 56 min. 27 sek. – prie UAB „Bitė Lietuva“ bazinės stotelės celės, es. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Tai dar įtikinamiau rodo, kad vagystė iš (duomenys neskelbtini) įvykdyta būtent laikotarpiu nuo 11 val. iki 11 val. 58 min. ir tuo metu V. P. buvo nusikaltimo vietoje arba arti jos. Iš Panevėžio apskrities VPK NTB rašto Nr. 50-S-15725 matyti, kad V. P. ir M. G. priklauso tai pačiai nusikalstamai grupuotei, gyvena vienas netoli kito ir yra pažįstami. Taigi V. P. pareiškimas, kad kedus pirko prie turgaus iš nepažįstamo vaikino, kurį sutiko prie miesto centrinio turgaus, yra neteisingas, nes jis, kaip minėta, M. G. pažįsta, be to, tai paaiškina aplinkybę, iš kur V. P. žino, jog dalis pagrobtų daiktų (automobilio užvedimo raktelis) yra būtent pas M. G. Tai, kad M. G. negalėjo įvykdyti minėtos vagystės, patvirtina faktas, kad jis apklausiamas negalėjo nurodyti, iš kur kokius daiktus paėmė. To negalėjo padaryti net nuvykus į įvykio vietą ir darant ten parodymų patikrinimą vietoje. Jis iškart negalėjo net rasti, kaip patekti į antrą aukštą, be to, VŠĮ Panevėžio profesinio rengimo centras išdavė pažymą, kad M. G. 2008 m. sausio 11 d., nuo 8 val. 55 min. iki 12 val. 45 min. dalyvavo šios įstaigos, kuri yra visai kitoje miesto pusėje, pamokose. Be to, M. G. parodymai neatitinka ikiteisminio tyrimo metu išteisintojo V. P. duotų parodymų, jį pirmąkart apklausiant įtariamuoju, apie tai, kad jokių kedų V. P. turguje nepirko, nes nerado tinkamų. M. G. parodymai neatitinka ir elementarios logikos, nes nerealu, kad asmuo, ką tik įvykdęs vagystę, iškart eitų į turgaus prieigas parduoti turimų daiktų ir ypač ant kojų dėvimų kedų. Be to, kaip minėta, neatitinka net M. G. nurodytas nusikaltimo įvykdymo laikas. Būtent šie faktai įrodo, kad tai ne jis įvykdė nusikaltimą bei nepardavė V. P. kedų iškart po nusikaltimo, su kuriais V. P. buvo sulaikytas. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė klaidingas išvadas: kad nusikaltėliai iš įvykio vietos išėjo tuo metu, kai V. P. telefonas jau buvo prisijungęs prie tolimesnės, (duomenys neskelbtini) esančios UAB „Bitė Lietuva“ esančios bazinės stoties celės (matyti, kad 11.58 val. būtent R. P., kuriam prieš tai apie vagystę pranešė J. P., praneša apie įvykdytą nusikaltimą L. P.); kad profesinio rengimo centro pažyma neįrodo, jog vagystę padarė V. P. (bet ji įrodo, kad jos negalėjo padaryti M. G. bei kad jis jokių kedų V. P. nepardavė); kad V. P. telefonas nuo 11 val. 53 min. 57 sek. iki 11 val. 56 min. 27 sek. buvo prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) esančios UAB „Bitė Lietuva“ bazinės stoties celės, esančios arčiausiai centrinio miesto turgaus (bylos duomenys rodo, kad 11 val. 55 min. 10 sek. V. P. telefonas buvo prisijungęs prie UAB „Bitė Lietuva“ bazinės stoties celės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri yra kaip tik netoli (duomenys neskelbtini). Prokuroro įsitikinimu, priešingai, nei konstatavo apygardos teismas, visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai, kurie buvo patikrinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, sudaro įrodymų sistemą, nepaliekančią jokių abejonių, kad būtent V. P. dalyvavo nusikaltimo padaryme. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas.

 

Skundas atmestinas.     

 

Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir apimtis

 

BPK 369 straipsnyje numatyta, jog kasacine tvarka nagrinėjamos bylos, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. BPK 376 straipsnio 1 dalyje  numatyta, jog nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas.

Prokuroro kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kuriais siekiama paneigti apeliacinės instancijos teismo išvadas bei išteisintojo V. P. gynybinę poziciją. Kasacinio skundo teiginiai suformuluoti iš esmės pasiremiant ikiteisminio bylos tyrimo, pirmosios instancijos teismo išvadomis, operatyvinės veiklos duomenimis ir gyvenimiškos logikos dėsningumais. Remiantis šiais, skirtingo tikimybinio laipsnio duomenimis, yra išdėstyti vertinimai ir versija dėl bylos aplinkybių, samprotavimų, jog V. P. ir M. G. galimai priklauso tai pačiai nusikalstamai grupuotei ir yra pažįstami, todėl pastarasis galėjo žinoti nusikaltimo aplinkybes ir prisiimti kaltę dėl nusikaltimo padarymo.

Operatyvinės veiklos duomenų, loginių samprotavimų, pagrįstų asmenine patirtimi, nagrinėjimas ir vertinimas gali būti bylos ikiteisminio tyrimo objektai nustatant galimas nusikaltimo padarymo versijas ir tuo remiantis formuluojant ikiteisminio tyrimo subjekto veiklos kryptis. Tačiau tokių teiginių nagrinėjimas nėra  bylos kasacinio nagrinėjimo objektas, nes kasacinę bylą teismas nagrinėja teisės taikymo aspektu tikrindamas nuosprendžius ir nutartis. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija kasacinių skundų teiginius nagrinėja ir bylą patikrina dėl bylos aplinkybių išsamaus ir nešališko išnagrinėjimo, bylos duomenų įvertinimo remiantis įstatymu bei tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo aspektu. Bylos duomenų tyrimo ir vertinimo klausimai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų proceso nagrinėjimo dalykas. Todėl kolegija tikrina tik tuos kasaciniame skunde išdėstytus teiginius, kurie grindžiami bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių bei nuostatomis pažeidimu.

                                         

Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo išteisinti V. P. dėl vagystės iš R. P. gyvenamojo namo

 

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tik tokie duomenys, kurie atitinka paminėtuose BPK straipsniuose numatytus reikalavimus, gali būti įrodymais priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos principą, kaltinantiems ir teisinantiems įrodymams yra keliami skirtingi reikalavimai. Kaltinantys įrodymai yra tokie, kurie neginčytinai nustato faktus, patvirtinančius nusikalstamos veikos buvimą, žalingas pasekmes ir kaltinamojo kaltę. Teisinantys įrodymai yra tokie, kurie visiškai ar iš dalies paneigia kaltinimą, griauna jį ar daro abejotiną. Taigi teisinančių įrodymų turiniui pakanka to, kad jie įneštų abejonę kaltinančių įrodymų pagrįstumu. Ši aplinkybė daro negalimą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. P. buvo pripažintas kaltu dėl vagystės iš R. P. gyvenamojo namo buvo grindžiamas vienu pagrindiniu ir tiesioginiu įrodymu – sulaikymo metu iš V. P. išimtų sportinių batelių pado pėdsako atitikimu individualiais požymiais pėdsakui, užfiksuotam nusikaltimo įvykio vietos apžiūros metu. Kiti įrodymai (automobilio bagažinėje surasti laužtuvai, V. P. priklausančio mobilaus telefono dislokacijos vieta nusikaltimo padarymo metu), kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, pateikė tik tikėtinus ir  netiesioginius duomenis dėl V. P. kaltės dalyvavus vagystėje iš R. P. namo. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauti duomenys, patvirtinantys V. P. gynybinę poziciją apie tai, kad sportbačius, kurių pėdsakas užfiksuotas įvykio vietos apžiūros metu, jis įsigijo iš M. G. prie turgaus jau po nusikaltimo padarymo. M. G. prisipažino apvogęs R. P. gyvenamąjį namą ir V. P. pardavęs sportinius batelius, kuriais avėjo nusikaltimo padarymo metu, o taip pat pateikė automobilio užvedimo raktelį, pagrobtą vagystės metu, kurį nukentėjusysis atpažino. Šiais duomenimis iš esmės yra paneigiamas įrodomasis pagrindas, kuriuo grindžiamas apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prokuroras nepateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių V. P. kaltę, ar duomenų, kurie neabejotinai paneigtų M. G. parodymus ir V. P. gynybinę poziciją. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, indukuodamas į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, padarė apibendrinančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas naujus bylos proceso metu gautus duomenis vertino nepažeisdamas esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, išnagrinėjo lygindamas su jau esamais bylos duomenimis ir  V. P. gynybine pozicija.

Prokuroro kasaciniame skunde selektyviai nagrinėjamos atskiros bylos aplinkybės, išdėstyta kritika dėl naujai gautų įrodymų, paremta samprotavimais ir fragmentišku bylos aplinkybių interpretavimu, tačiau duomenų, kurie paneigtų naujai gautų įrodymų pagrįstumą, prokuroro skunde nepateikta.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

 

n u t a r i a:

 

 

Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro Justino Pupkos kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                      Aldona Rakauskienė

 

 

                                                                                                                  Jonas Prapiestis

 

 

                                                                                                                   Alvydas Pikelis