Civilinė byla Nr. 2S-786-623/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11856-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3.;122.4.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. birželio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Marijono Greičiaus,
teisėjų Aldonos Tilindienės, Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,DnB NORD lizingas“ ieškinį atsakovams UAB ,,Montaro“ ir R. R. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-09-14 priėmė sprendimą už akių dėl 5413, 30 EUR skolos, 1009, 19 EUR delspinigių, 5318, 58 EUR baudos, 6 procentų procesinių metinių palūkanų bei po 1515, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų UAB „Montaro“ ir R. R. ieškovui UAB DnB NORD lizingas.
Atsakovas R. R. padavė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašydamas panaikinti 2010-09-14 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodė, kad 2010-07-09 UAB „Nordibalt“ direktoriaus įsakymu buvo išsiųstas komandiruotei į Prancūziją 2010 m. rugsėjo 13-18 dienomis, apie komandiruotę sužinojęs tik 2010 m. rugsėjo 7 d., todėl rugsėjo 8 d. informavo teismą apie negalėjimo dalyvauti 2010 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje priežastis. Anot atsakovo, jo prašymas atidėti teismo posėdį buvo pateiktas teismui iki 2010 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio, tačiau nebuvo laiku perduotas teisėjai ir teismas neįvertino šio prašymo bei jame nurodytų aplinkybių. Papildomai nurodė, kad kyla abejonių dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi ieškovas visus metus delsė nutraukti lizingo sutartį ir kreiptis į teismą, dėl ko padidėjo nuostoliai (delspinigiai). Taip pat nurodė, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog ieškovo pranešimai UAB „Montaro“ vadovui R. R. pasiekė adresatą, kadangi R. R. tokių pranešimų negavo, anot atsakovo, juos paėmė administracijos darbuotojai ir jo apie tai neinformavo. Atsakovo teigimu, ieškovas skaičiuodamas delspinigius nesilaikė sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino, o ieškovo prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, jas teismas turėtų mažinti.
Ieškovas UAB ,,DnB NORD lizingas“ atsiliepime į atsakovo pareiškima dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad nesutinka su atsakovo pareiškimu, kadangi įsakymas dėl atsakovo R. R. komandiruotės buvo priimtas 2010-07-09, todėl atsakovas turėjo pakankamai laiko informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti 2010 m. rugsėjo 14 d. teisme posėdyje. Taip pat nurodė, kad sutartinių netesybų dydis yra pagrįstas, kadangi ieškovas turi teisę išreikalauti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolių, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Sutartinės netesybos laikytinos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, todėl ieškovui netesybų dydžio įrodinėti nebūtina. Anot ieškovo, jis apie metus nuo pranešimo apie sutarties nevykdymą nesikreipdamas į teismą tikėjosi, kad atsakovai įvykdys prievolę, ir suteikė tam pakankamai ilgą terminą, tačiau atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, tai liudija pačių atsakovų aplaidumą ir atsakomybės stoką.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi (b.l. 100-101) atsakovo R. R. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą už akių paliko galioti. Teismas pažymėjo, jog atsakovo pateiktas UAB „Nordibalt“
direktoriaus įsakymas dėl atsakovo R. R. vykimo į komandiruotę buvo priimtas 2010 m. liepos 9 d., o atsakovas apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje teismą informavo tik 2010 m. rugsėjo 14 d. Teismas nurodė, kad atsakovo R. R. teiginys, jog jis buvo informuotas apie komandiruotę tik 2010 m. rugsėjo 7 d., nepagrįstas įrodymais, todėl vertino jį kritiškai. Be to, šaukimas į teismo posėdį atsakovui tinkamai įteiktas 2010 m. rugpjūčio 9 dieną, todėl atsakovas turėjo pakankamai laiko anksčiau informuoti teismą apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis, o ne paskutinę dieną ką teismas vertino kaip atsakovo aplaidumą arba siekį vilkinti bylos nagrinėjimą.
Teismo teigimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, galinčios daryti įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepagrįstos. Aplinkybė, kad ieškovas, 2009-05-11 pateikęs atsakovams pretenziją dėl įsiskolinimo, lizingo sutartį nutraukė tik 2010-05-04 pranešimu, negali liudyti kreditoriaus nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo, kadangi ilgesnį laiką nenutraukiant sutarties atsakovai turėjo laiko ir galimybių bendradarbiauti su ieškovu ir spręsti ginčą taikiu būdu, tačiau atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kad būtų bendradarbiavęs su ieškovu ir stengęsis padengti įsiskolinimą. Dėl pranešimų, siųstų R. R. kaip UAB „Montaro“ direktoriui, teismas pasisakė ir šiuos atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus įvertino priimdamas 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą už akių. Be to, juridinio asmens vadovas atsako už įmonės vidaus tvarkos organizavimą todėl pats atsakovas buvo atsakingas už savo darbuotojus ir jų veiksmus priimant gautus pranešimus. Spręsdamas dėl ieškovo prašomų priteisti netesybų mažinimo teismas pasisakė, kad lizingo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų verslo subjektų, kurie veikia kaip profesionalai ir susitardami dėl netesybų dydžio turi visas galimybes įvertinti būsimos sutarties nevykdymo riziką.
Atsakovas R. R. atskiruoju skundu (b.l. 107-109) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atsakovas nurodė, kad apie būsimą komandiruotę įmonės vadovybės buvo informuotas tik 2010-09-07, tai įrodo UAB ,,Nordibalt“ direktoriaus rašytinis patvirtinimas. 2010-09-08 paštu išsiuntė prašymą į teismą dėl civilinės bylos Nr. 2-16186-781/2010 nagrinėjimo atidėjimo, o taip pat išsiuntė faksu minėto prašymo teismui kopiją, tačiau bylą nagrinėjusiai teisėjai dokumentai perduoti nebuvo, teismas nevertino aplinkybių, susijusių su teismo darbuotojų aplaidumu, dėl kurio atsakovas negali pilnai įgyvendinti teisės į gynybą.
Dėl sprendimo už akių teisėtumo, atsakovas nurodo, kad ieškovas ne tik reikalauja sumokėti baudą, bet ir prašo sumokėti delspinigius. Mano, kad ieškovas delspinigių sumą turėjo įskaičiuoti į nuostolių kompensavimą. Teismas nenagrinėjo šalių sutartinių santykių pobūdžio, prievolės vertės, aplinkybių ar šalys nebuvo susitarusios taikyti išimtinių ar alternatyvių netesybų, prievolės pažeidimo aplinkybių, kreditoriaus patirtų nuostolių dydžio.
Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio senaties taikomos netesybų išieškojimui. Tais atvejais, kai sutartiniai įsipareigojimai per šešis mėnesius nėra įvykdomi, reikalauti atlyginti delspinigius galima tik už šešis paskutinius mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovas į teismą kreipėsi 2010-06-28, taigi delspinigius jis galėjo skaičiuoti ir jų prašyti tik už 6 paskutinius mėnesius – nuo 2010-01-28. Iš esamų duomenų matyti, kad ieškovas pažeidė delspinigių skaičiavimo taisykles.
Ieškovas UAB ,,DnB NORD lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 112-115) prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad įsakymas dėl R. R. komandiruotės buvo priimtas 2010-07-09, todėl atsakovas R. R. turėjo pakankamai laiko tinkamai informuoti teismą apie numatomą komandiruotę į Paryžių, o ne tokio prašymo faksimilę, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, pateikti teismui tik teismo posėdžio išvakarėse.
Ieškovas nurodo, kad bauda ir delspinigiai yra skirtingos atsakovų R. R. ir UAB ,,Montaro“ prievolės, numatytos pagal 2008-04-07 lizingo sutartį. Pažymi, kad prašoma priteisti bauda yra už lizingo sutarties nutraukimą, netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, o prašomi priteisti delspinigiai yra sietini su įmokų pagal Lizingo sutartį vėlavimu.
Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp prašomos baudos dydžio ir patirtų nuostolių yra 2 042, 80 eurų skirtumas, teigia, kad prašoma priteisti 5 318, 58 eurų bauda iš atsakovo nėra neprotingai didelė.
Ieškovo teigimu, tarp Lizingo sutarties nutraukimo ir kreipimosi į teismą dienos šešių mėnesių terminas dar nebuvo suėjęs, todėl ieškinio senatis dalyje dėl baudos priteisimo yra netaikytina. Atsakovo argumentai dėl praleisto delspinigių senaties termino taip pat atmestini, kadangi esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną prasideda tą kiekvieną dieną. Pažymi ir tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį neprašė teismo taikyti ieškinio senaties dalyje dėl netesybų priteisimo, todėl teismas negalėjo savo iniciatyva taikyti ieškinio senaties termino dėl palūkanų bei delspinigių priteisimo ir tuo pagrindu atmesti ieškovo ieškinį šioje dalyje.
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pagal CPK 287 straipsnio 2 dalį pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be aplinkybių, liudijančių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, tik konstatavęs esant abu CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytus sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus, t.y. kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; bei jeigu pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas bei kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės (LR Konstitucinis Teismas, Nutarimas, 2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)).
Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad teismui 2010 m. rugsėjo 13 d. faksu, o 2010 m. rugsėjo 14 d. paštu pateiktas atsakovo R. R. prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo ir prašymas pripažinti atsakovo komandiruotę svarbia priežastimi, dėl kurios jis negali dalyvauti teismo posėdyje (b.l. 65-68). Atsakovo pateiktas UAB „Nordibalt“ direktoriaus įsakymas dėl atsakovo R. R. vykimo į komandiruotę buvo priimtas 2010 m. liepos 9 d. Šaukimas į teismo posėdį atsakovui tinkamai įteiktas 2010 m. rugpjūčio 9 dieną (b.l. 53).
Pagal CPK 246 str. 2 d., atsakovo neatvykimas į teismo posėdį dėl komandiruotės paprastai nelaikoma svarbia priežastimi.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas spręsdamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumą šiuo aspektu teisingai pastebėjo, kad R. R. apie 2010 m. rugsėjo 14 d. įvyksiantį parengiamąjį teismo posėdį buvo tinkamai informuotas teismo šaukimu dar 2010 m. rugpjūčio 9 dieną. Nors apeliantas tvirtina, kad apie planuojamą komandiruotę jis sužinojo tik 2010 m. rugsėjo 7 d. ir tai patvirtina prie atskirojo skundo pridėtas UAB „Nordibalt“ direktoriaus rašytinis paaiškinimas (b.l.110), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo apelianto komandiruotės pripažinti svarbia neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastimi. Kolegija daro išvadą, kad apeliantas, kuriam buvo įteiktas teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, ketindamas jame dalyvauti galėjo atsisakyti vykti į komandiruotę, apie kurią R. R. buvo informuotas gana pavėluotai. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. faksimiliniu ryšiu teismui išsiųstame prašyme atidėti bylos nagrinėjimą R. R. nebuvo nurodęs teismui pranešimo jam apie planuojamą komandiruotę datos ir tokio pavėluoto pranešimo priežasčių. Nors UAB „Nordibalt“ direktoriaus rašytiniame paaiškinime (b.l.110) nurodoma, kad R. R. buvo supažindintas su 2010 m. liepos 9 d. įsakymu dėl komandiruotės tik 2010 m. rugsėjo 7 d. dėl to, kad iki to laiko nebuvo pilnai suderintos komandiruotės detalės, užsakyti viešbučiai bei kelionės lėktuvo bilietai, apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kada buvo užsakyti lėktuvo bilietai ir kad jie buvo užsakyti būtent apelianto vardu, taip pat kada buvo užsakyti viešbučiai komandiruotės vietoje ir kad apeliantas juose iš viso gyveno, t.y. realiai buvo išvykęs į komandiruotę.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija negali konstatuoti, kad R. R. nurodomas neatvykimas į parengiamąjį teismo posėdį dėl taip organizuotos komandiruotės laikytinas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, todėl atskirasis skundas šioje dalyje negali būti pripažintas pagrįstu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ginčo dalyko, galinčios daryti įtaką teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, nepagrįstos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas nepagrįstai prašė priteisti ne tik nuostolius, tačiau ir netesybas, kas prieštarauja Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Bauda ir delspinigiai yra skirtingos atsakovų R. R. ir UAB „Montaro“ prievolės, numatytos pagal 2008 m. balandžio mėn. 07 d. lizingo sutartį Nr. 200804F-3762, kurios sąkygų apeliantas neginčijo. Prašoma priteisti bauda yra už Lizingo sutarties nutraukimą, netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, o prašomi priteisti delspinigiai yra sietini su įmokų pagal Lizingo sutartį vėlavimu, todėl jas apjungti nėra jokio teisinio pagrindo.
Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad priteistas sutartinių netesybų dydis yra didelis ir neprotingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-16 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-12/2009 pabrėžė, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutartinių netesybų, yra nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Atsakovas neginčijo 2008 m. balandžio mėn. 07 d. lizingo sutarties Nr. 200804F-3762 sąlygų ir šios sutarties nutraukimo teisėtumo, pripažino kad sutartis atsakovų nebuvo tinkamai vykdoma. Todėl, vadovaujantis Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 punktu, kai Lizingo sutartis nutraukta, Lizingas turi teisę ne tik reikalauti grąžinti jam Lizingo objektą, sumokėti Lizingui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, tačiau ir sumokėti 30 procentų neapmokėtos lizingo vertės dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remiantis atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais ieškovo paskaičiavimais daro išvadą, kad iš apelianto priteista bauda už sutarties sąlygų nevykdymą nėra neprotingai didelė.
Remiantis CK 1. 125 str. 5 d., ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra skaičiuojamas 6 mėnesių terminas. 2010-06-28 ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovų R. R. ir UAB „Montaro“. 2008 m. balandžio mėn. 07 d. lizingo sutartis Nr. 200804F-3762 buvo vienašališkai nutraukta 2010-05-04 pranešimu dėl lizingo sutarties nutraukimo Nr. 30.58.37/981. Todėl, tarp Lizingo sutarties nutraukimo ir kreipimosi į teismą dienos šešių mėnesių terminas dar nebuvo suėjęs, todėl ieškinio senatis dalyje dėl baudos priteisimo yra netaikytina.
Be to, CK 1. 125 str. 5 d. numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ir ieškiniams dėl delspinigių priteisimo. Tačiau atsakovas R. R. pateikęs atsiliepimą į ieškinį neprašė teismo taikyti ieškinio senaties dalyje dėl netesybų priteisimo. Todėl pirmos instancijos teismas, nesant tokio atsakovo prašymo, negalėjo savo iniciatyva taikyti ieškinio senaties termino dėl palūkanų bei delspinigių priteisimo ir tuo pagrindu atmesti ieškovo ieškinį šioje dalyje.
Taigi, atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, patvirtinančių argumentų bei įrodymų, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės (CPK 288 str. 4 d. ).
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija negali konstatuoti sąlygų, numatytų CPK 288 str. 4 d. buvimo, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi pagrįstai netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nėra pagrindo minėtos nutarties panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Netenkinus atskirojo skundo iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. R. 8 Lt 80 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
Kolegijos pirmininkas Marijonas Greičius
Teisėjos Aldona Tilindienė
Neringa Švedienė