Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1256-524/2012
Teisėjas E. Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-03248-2012-3)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
122.3; 110.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. birželio 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Ž. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 nutarties civilinėje byloje pagal D. B. ieškinį atsakovei Ž. B., institucijai, teikiančiai išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir
n u s t a t ė:
ieškovas ieškiniu prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią ieškovas turėtų teisę paimti savo sūnų kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val., kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., vieną mėnesį vasaros atostogų ir vieną mėnesį žiemos atostogų metu, pirmąją kiekvienų naujų metų dieną nuo 10.00 val. iki kitos dienos 20.00 val., antrąją Šv. Velykų dieną iki kitos dienos 20.00 val., ieškovo gimimo dieną ir tėvo dieną nuo 10.00 val. iki kitos dienos 20.00 val., pasiimdamas vaiką savo lėšomis iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą. Iki bylos išnagrinėjimo prašė nustatyti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad atsakovė neleidžia matytis su vaiku.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-19 nutartimi prašymą tenkino: taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo nustatė, kad ieškovas su sūnumi bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą. Nurodė, kad atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus bei siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę bent minimaliai bendrauti su tėvu, sudaryti ieškovui galimybę dalyvauti auklėjant vaiką, turi būti nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka.
Atsakovė atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 nutartį ir iki sprendimo įsiteisėjimo nustatyti, kad ieškovas su sūnumi bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą. Nurodė, kad atsakovė nedraudžia ieškovui matytis su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Apeliantės nuomone, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kenkia vaiko interesams, nes sūnus mokosi antroje klasėje, vaiko grąžinimo laikas (sekmadienį 19.00 val.) yra per vėlus, nes vaikas turi pasiruošti mokyklai (ruošti pamokas, maudytis). Paaiškina, kad atsakovei yra svarbu, kokioje aplinkoje miegos vaikas, ar leis turiningai laisvalaikį, ar bus normaliai maitinamas.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantė nurodo, kad teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka kenkia vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas šiuos motyvus atmeta kaip nepagrįstus.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad vadovaudamasis LR CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. LR CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
LR CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. LR CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (LR CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį su sūnumi. Byloje taip pat nėra jokių duomenų – Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados ir pan., kad ieškovo gyvenamoji vieta yra netinkama ar kenksminga nepilnamečiam vaikui. Darytina išvada, kad ieškovas, kaip ir kiekvienas tėvas, privalo maksimaliai siekti užtikrinti vaiko interesus augti saugioje ir tinkamoje gyvenamojoje aplinkoje, t. y. pasiėmęs nepilnametį sūnų turi sudaryti tokias gyvenimo sąlygas, kurios nepažeistų vaiko teisių ir interesų. Pažymėtina, kad ieškovo turtinė padėtis nelaikytina pagrindu, dėl kurio būtų galima riboti bendravimą su sūnumi, todėl šie atskirojo skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės teigimu, nepilnamečio vaiko grąžinimo laikas – sekmadienį 19.00 val., yra netinkamas, per vėlus, nes sūnus turi ruošti pamokas ir pasiruošti mokyklai. Išaiškintina, kad tėvų pareiga auklėti savo vaikus apima ne laisvalaikį ir pramogavimą, tačiau taip pat ir atsakomybę už vaiko lavinimą, šiuo atveju pagalbą ruošiant pamokas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šalių nepilnametis sūnus prireikus gali ruošti pamokas ir su ieškovu, o vaiko grąžinimas ieškovei 19.00 val. nelaikytinas per vėlus, todėl minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo trumpinti tėvo ir sūnaus bendravimo laiką.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka su sūnumi yra optimali ir užtikrina tėvo ir sūnaus interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis LR CPK 80 str. 2 d. už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Šiuo atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė už pateiktą atskirąjį skundą būtų sumokėjusi nustatyto dydžio žyminį mokestį ar būtų buvusi atleista nuo minėto mokesčio mokėjimo, todėl jis priteistinas iš atsakovės valstybei.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 nutartį palikti nepakeistą.
Iš atsakovės Ž. B. priteisti 100 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Teisėja Erika Misiūnienė