VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gulita“ atstovui advokato padėjėjui Vladimir Kononov,

atsakovei I. S., jos atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismo iš naujo perduotą nagrinėti civilinės bylos dalį pagal atsakovės I. S. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gulita“ dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-362 darbo byloje APS-131-100 (toliau – sprendimas Nr. DGKS-362)  nusprendė atsisakyti nagrinėti I. S. (toliau – atsakovė, darbuotoja) prašymą dėl neteisėto atleidimo iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gulita“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) kaip nepriskirtą Darbo ginčų komisijos kompetencijai. Darbo ginčų komisija 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. DGKS-1617 darbo byloje Nr. APS-131-5573 (toliau – sprendimas Nr. DGKS-1617) nusprendė išieškoti atsakovei iš ieškovės 2 220,72 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 30 d., o reikalavimą priteisti darbo užmokestį už laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 29 d. atmetė.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo: 1) pripažinti atsakovės atleidimą teisėtu, t. y. ieškovės vienintelio akcininko 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 12-27-01 pripažinti teisėtu ir pagrįstu; 2) laikyti, kad darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta ieškovės vienintelio akcininko 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 12-27-01, paskutine darbo diena laikant 2021 m. gruodžio 27 d.; 3) skirti atsakovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise, pusę sumos priteisiant ieškovei; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė prašė teismo: 1) pripažinti atleidimą neteisėtu, t. y. ieškovės vienintelio akcininko 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 12-27-01 pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu; 2) darbo sutartį su atsakove laikyti nutraukta teismo sprendimu, jo įsiteisėjimo dieną ir negrąžinti atsakovės į pareigas; 3) priteisti iš ieškovės išmoką Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 2 dalies pagrindu; 4) priteisti iš ieškovės nesumokėtą darbo užmokestį atsakovei nuo priėmimo dienos iki 2021 m. gruodžio 27 d.; 5) priteisti iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 6) priteisti 1 322,22 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas iki 2021 m. gruodžio 27 d.; 7) priteisti nepanaudotų atostogų kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8) priteisti 2 643,96 Eur skolą; 9) priteisti nekompensuotą 343,84 Eur ligos išmoką už nedarbingumą nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. vasario 11 d.; 10) skirti ieškovei 5 000 Eur už piktnaudžiavimą teise, pusę šios sumos priteisiant atsakovei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 3 d. sprendimu pripažino atsakovės atleidimą teisėtu, t. y. ieškovės vienintelio akcininko 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 12-27-01 pripažino teisėtu ir pagrįstu; laikė, kad darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta ieškovės vienintelio akcininko 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 12-27-01, 2021 m. gruodžio 27 d. paskutine darbo diena laikant 2021 m. gruodžio 27 d.; įpareigojo ieškovę nustatyta tvarka pranešti Sodrai apie darbo sutarties su atsakove nutraukimą 2021 m. gruodžio 27 d. pateikiant 2-SD pranešimą (ši sprendimo dalis vykdytina skubiai); iš ieškovės priteisė atsakovei: a) 3 577,22 Eur darbo užmokestį, į minėtą sumą įskaičiuoti visi darbuotojo mokėtini mokesčiai; b) 143,56 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, į minėtą sumą įskaičiuoti visi darbuotojo mokėtini mokesčiai; c) 3 840,42 Eur kompensaciją už neatsiskaitymą laiku, į minėtą sumą įskaičiuoti visi mokėtini darbuotojo mokesčiai; d) 343,84 Eur žalos atlyginimą už prarastą ligos išmoką už nedarbingumą nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. vasario 11 d.; priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 858,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškovės ir atsakovės reikalavimus atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo dalį dėl atsakovės reikalavimo priteisti darbo užmokesčio įsiskolinimą, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, netesybas už uždelstą atsiskaitymą, žalą ir skolą, kilusią dėl avansinės permokos, panaikino ir šiuos reikalavimus bei prašymą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo dalį dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, išeitinės išmokos priteisimo, įpareigojimo pateikti duomenis apie socialinio draudimo pabaigą ir baudų neskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paliko nepakeistą. 

Teismas pažymi, kad nors teisme gautas 2023 m. rugsėjo 21 d. atsakovės pranešimas dėl priešieškinio reikalavimų sukonkretinimo ir dalies priešieškinio reikalavimų atsisakymo (dėl 1 mėnesio išeitinės išmokos pagal DK 104 straipsnio 2 dalį ir 343,84 Eur ligos išmokos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. vasario 11 d., kurios ji buvo negavusi ieškovei nepateikus pranešimo Sodrai), tačiau teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo dalį dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, išeitinės išmokos priteisimo, įpareigojimo patikslinti socialinio draudimo duomenis apie socialinio draudimo pabaigą ir procesinius prašymus skirti baudas už piktnaudžiavimą procesu paliko nepakeistą, procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas pakartotinai šių reikalavimų nenagrinėja (dėl atleidimo teisėtumo) bei nesprendžia jų atsisakymo (dėl išeitinės išmokos), nes jie nagrinėjimui iš naujo nėra perduoti, šie klausimai jau išspręsti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Tai atsakovei buvo išaiškinta teismo posėdžiu metu ir atsakovė su tuo sutiko.

Taigi, Vilniaus apygardos teismas savo 2023 m. kovo 21 d. nutartyje aiškiai nurodė, kokius konkrečiai atsakovės reikalavimus teismui perduoda nagrinėti iš naujo, todėl toliau teismas nagrinės tik tuos atsakovės priešieškinio reikalavimus – dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, netesybų, žalos, skolos, kilusios dėl avansinės permokos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl kitų reikalavimų (dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, išeitinės išmokos priteisimo, įpareigojimo pateikti duomenis Sodrai, baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo) jau yra įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis, todėl teismas dėl jų nepasisakys.

Bylą dalyje teismui perdavus nagrinėti iš naujo, pagal teismo nurodymą, paremtą Vilniaus apygardos teismo nutarties išaiškinimais, teisme gauti atsakovės papildomi paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, kad 2021 m. gruodžio 27 d. vienintelei įmonės akcininkei priėmus sprendimą dėl jos (atsakovės) atleidimo iš darbo ir panaikinus visus jai suteiktus įgaliojimus atlikti bet kokius veiksmus įmonės bankinėje sąskaitoje, ji negalėjo pati sau išmokėti darbo užmokestį už 2021 m. gruodžio mėn.; visi kasos dokumentai, įskaitant ir darbo užmokesčio žiniaraščius, buvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; ji, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, iš dalies pati tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą, teikdama įmonės balansus, tai yra kasmetinę ir periodinę atskaitomybę, taip pat įdarbindama įmonėje buhalterę–apskaitininkę V. J., dirbusią su buhalterinės apskaitos programa „Agnum“, kuri įvesdavo pirminių dokumentų duomenis, atlikdavo mokėjimus per banko sąskaitą. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovei ji perdavė 2 643,96 Eur daugiau nei iš jos pasiėmė, todėl šią sumą, kaip įmonės skolą jai, prašo priteisti iš ieškovės. Pažymėjo, kad ji įmonėje dirbo nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d. ir per visą darbo laikotarpį įmonėje niekada neatostogavo. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovės nurodytas skolos buvimas neįrodytas buhalteriniais dokumentais, taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovė neteikė prašymų akcininkei dėl atostogų suteikimo, tačiau savo sprendimu atostogaudavo tada, kai jai asmeniškai to reikėjo ir tam prieštarauta nebuvo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad atsakovė iki šiol įmonei nėra perdavusi įmonės dokumentų. 

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ji pateikė visus pirminius apskaitos dokumentus, įmonė nesutiko su jos siūlymu dokumentus įmonei perduoti per notarą, prie įmonės buhalterinės programos ji gali prisijungti bet kada, tą daro, kai paprašo kokių dokumentų atspausdinti tyrimą atliekantys organai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvadoje konstatuota įmonės 2 643,96 Eur skola jai, tai nebuvo paskola įmonei, tai atskaitingų asmenų apyvarta, pabrėžė, kad nors ji buvo atleista nuo gruodžio 27 d., tačiau jai apie tai buvo pranešta gruodžio 29 d.

Byla dalyje nutraukiama. Priešieškinis tenkinamas iš dalies. 

Byloje ginčas kilo dėl galutinio atsiskaitymo su iš pareigų atšaukiama įmonės (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovės vienintelės akcininkės sprendimu nuo 2019 m. spalio 1 d. atsakovė paskirta ieškovės (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 137), 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovė ir atsakovė sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovė pas ieškovę nuo 2019 m. spalio 1 d. buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) pareigoms (t. I, b. l. 97–98), 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovės vienintelės akcininkės sprendimu nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakovė atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų ir nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. įmonės (duomenys neskelbtini) paskirtas A. K. (t. II, b. l. 140), 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovės vienintelės akcininkės sprendimu nuo 2020 m. spalio 1 d. iš (duomenys neskelbtini) pareigų atleistas A. K. ir nuo 2020 m. spalio 1 d. įmonės (duomenys neskelbtini) vėl paskirta atsakovė (t. II, b. l. 143), 2021 m. gruodžio 27 d. ieškovės vienintelės akcininkės sprendimu Nr. 12-27-01 nuo 2021 m. gruodžio 27 d. atsakovė atšaukta iš (duomenys neskelbtini) pareigų ir nuo 2021 m. gruodžio 28 d. įmonės (duomenys neskelbtini) paskirtas M. S. A. (t. I, b. l. 11).

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Kaip jau teismo nustatyta aukščiau, tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovė pas ieškovę nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Kaip kad nurodė Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartyje, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 3 d. sprendime konstatavo, kad darbo sutartis su atsakove nutraukta teisėtai ir pagrįstai, darbo sutarties nutraukimo teisinis pagrindas yra DK 104 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalis, t. y. juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atšaukimas vienintelio akcininkų sprendimu, paskutinė atsakovės darbo diena buvo 2021 m. gruodžio 27 d., dėl šios teismo sprendimo dalies šalys nepateikė apeliacijos, todėl laikoma, kad šios aplinkybės yra įrodytos. Toliau nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl galutinio atsiskaitymo su iš pareigų atšaukiama įmonės (duomenys neskelbtini).

Dėl darbo užmokesčio

Teismų praktikoje pripažįstama, jog kilus ginčui dėl darbo užmokesčio darbuotojui, būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbo užmokestis darbuotojui buvo sumokėtas tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2023). Tačiau šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, nustatančios įrodinėjimo pagrindą darbdaviui, nes atsakovė buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovė organizavo operatyviąją įmonės veiklą ir buvo atsakinga už įmonės piniginių lėšų naudojimą ir teisingą apskaitą, todėl ji buvo atsakinga už darbo užmokesčio išmokėjimą, įskaitant ir jo išmokėjimą sau. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės į bylą pateikti dokumentai, kuriuos ji pateikė teismui savo nuožiūra siekdama pagrįsti byloje pareikštus savo reikalavimus, yra fragmentiški ir nepatvirtina darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybių. FNTT perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai neatleidžia atsakovės nuo įrodinėjimo pareigos, tuo tarpu teismo posėdžio metu ji pati patvirtino, kad prisijungti prie įmonės buhalterinės programos ji gali iki šiol ir tai daro, spausdindama reikiamus dokumentus, kokius paprašo tyrimą atliekantys organai, tačiau teismui 2023 m. kovo 28 d. nutartimi nurodžius pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. 17, 18, 19 punktus pagrįsti sau darbo užmokesčio mokėjimą/nemokėjimą už ginčo laikotarpį, ji papildomų įrodymų į bylą taip ir nepateikė. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, ką pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, kad atsakovei nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už paskutinį mėnesį, t. y. už 2021 m. gruodžio mėn., nes tai turėjo padaryti ir dokumentuoti ne pati atsakovė, o subjektas, priėmęs sprendimą dėl atsakovės atšaukimo iš įmonės (duomenys neskelbtini) pareigų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė 2021 m. gruodžio mėn. iki 27 dienos dirbo 10 darbo dienų (nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d. buvo nedarbingume), todėl už 2021 m. gruodžio mėn. atsakovei neišmokėtas darbo užmokestis yra 304,80 Eur (neatskaičius mokesčių) (10 d. d. × 30,48 vienos dienos darbo užmokestis), kuris jai priteisiamas iš ieškovės.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas

Pagal DK 127 straipsnio 6 dalį, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje numatytais apribojimais. Atsakovė užėmė įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas, o įmonės (duomenys neskelbtini) nėra įgaliotas priimti sprendimų dėl atostogų suteikimo sau pačiam. Įmonės (duomenys neskelbtini) pagal užimamas pareigas neatstovauja darbdavio (įmonės) sudarant darbo sutartį su savimi, keičiant darbo sąlygas, nustatant darbo užmokestį, taikant drausminę atsakomybę ar sprendžiant dėl kitokių savo darbo teisių realizavimo, įskaitant ir atostogų suteikimą. Tam, kad būtų įgyvendinta teisė į atostogas yra būtina juridiškai reikšmingų faktų sudėtis, t. y. darbuotojo prašymas ir darbdavio sprendimas dėl tokio prašymo suteikimo. Atsakovė nurodė, kad per visą savo darbo įmonėje laikotarpį ji niekada neatostogavo. Įmonė savo rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad įmonė nebuvo gavusi atsakovės prašymų suteikti jai kasmetines atostogas. Byloje nėra jokių dėl atostogų atsakovei suteikimo priimtų juridinio asmens valdymo organo sprendimų. Taigi, byloje ieškovė neįrodė, kad darbuotoja teikė prašymą dėl atostogų suteikimo, o darbdavė būtų priėmusi sprendimą dėl tokio prašymo, todėl teismas konstatuoja, kad per visą darbo laikotarpį įmonėje atsakovė niekada neatostogavo. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė atostogaudavo savo nuožiūra be prašymų teikimo, tačiau toks jos teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais, tuo labiau, įmonės (duomenys neskelbtini) funkcijų vykdymas yra specifinis, nereikalaujantis darbo pareigas atlikti išimtinai konkrečiu metu ir konkrečioje vietoje, įmonės (duomenys neskelbtini) pats organizuoja savo darbą ir užtikrina jo atlikimo kokybę ir efektyvumą. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas tenkina atsakovės reikalavimą priteisti jai iš ieškovės 1 322,22 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. 

Dėl skolos iš avansinės permokos

Atsakovė teigė, kad įmonė jai likusi skoloje 2 643,96 Eur, jos įneštos piniginės sumos į įmonę nebuvo paskola įmonei, tai buvo atskaitingų asmenų apyvarta. Į bylą pateiktame Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. gegužės 19 d. nutarime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 21 d. gautoje specialisto išvadoje konstatuota, kad atsakovė iš banko sąskaitos išėmė iš viso 98 980 Eur, tuo tarpu į kasą įnešė 122 600 Eur sumą, pagal suvestinio žiniaraščio duomenis, 2021 m. gruodžio 29 d. egzistavo 2 643,96 Eur ieškovės skola atsakovei. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadoje pateiktomis išvadomis. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių 2 643,96 Eur skolos sumokėjimą atsakovei. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą ir priteisti jai iš ieškovės 2 643,96 Eur skolą.

Dėl netesybų  

Byloje konstatuota, jog darbdavė nuo pat darbuotojos atleidimo iš darbo dienos 2021 m. gruodžio 27 d. nėra tinkamai atsiskaičiusi su darbuotoja, darbuotojos kaltė dėl uždelsimo su ja atsiskaityti nenustatyta, priešingai, byloje nustatyta darbdavės kaltė dėl netinkamo atsiskaitymo su darbuotoja, darbdavės vengimas su darbuotoja tinkamai atsiskaityti. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojai sumokėti netesybas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022). Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas priteisia atsakovei iš ieškovės 3 852 Eur (642 Eur × 6 mėn.) (neatskaičius mokesčių) netesybas.

Dėl žalos

Tarp šalių ginčas dėl 343,84 Eur žalos atsakovei atlyginimo už prarastą ligos išmoką už nedarbingumą teismui buvo perduotas nagrinėti iš naujo, tačiau atsakovė teismui pateikė atsisakymą nuo tokio reikalavimo ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimi, atsakovės atsisakymą nuo nurodytos priešieškinio dalies priima, civilinę bylą toje dalyje nutraukia CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Pagrindas iš naujo spręsti prašymus dėl baudos už piktnaudžiavimą teise skyrimo nenustatytas. Taip pat teismas nenustatė pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl jos įvardintos atsakovės galimai nusikalstamos veikos.    

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo iš naujo perduota nagrinėti priešieškinio dalis yra iš dalies pagrįsta, todėl atsakovės priešieškinis tenkinamas iš dalies – atsakovei iš ieškovės priteisiamas 304,80 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, 1 322,22 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2 643,96 Eur skola, 3 852 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos, bylą dalyje dėl 343,84 Eur žalos atsakovei atlyginimo už prarastą ligos išmoką už nedarbingumą nutraukiama,  kitoje perduotoje iš naujo nagrinėti dalyje priešieškinis atmetamas.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Taigi, teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-362 ir sprendimas Nr. DGKS-1617 netenka galios.

priimti atsakovės I. S. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dėl 343,84 Eur žalos atlyginimo už prarastą ligos išmoką už nedarbingumą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Vilniaus apygardos teismo iš naujo perduotą nagrinėti atsakovės I. S. priešieškinio dalį tenkinti iš dalies, likusią priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gulita“ (į. k. 304841313) 304,80 Eur (trijų šimtų keturių eurų ir aštuoniasdešimties centų) darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), 1 322,22 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų ir dvidešimt dviejų centų) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (neatskaičius mokesčių), 2 643,96 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir devyniasdešimt šešių centų) skolą, 3 852 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) netesybas (neatskaičius mokesčių), 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gulita“ (į. k. 304841313) iš atsakovės I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 568,50 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. DGKS-362 darbo byloje APS-131-100 ir 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. DGKS-1617 darbo byloje Nr. APS-131-5573 laikyti netekusiais galios.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gulita“ (į. k. 304841313) 128 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį; valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Ieva Stanislovaitienė