Skundas Nr. 1K-638-312/2013

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.;

2.1.16.1.2.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Agnei Čižienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,

gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. V. (S. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2012 m. lapkričio 7 d. įtraukto į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus mieste, be pilietybės, rusų tautybės, bedarbio (registruoto darbo biržoje), 9 klasių išsilavinimo, vedusio, teisto, kaltinamo įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 str. 1 d. (2 epizodai), 140 str. 2 d. (2 epizodai), 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties, kuria dviem mėnesiams pratęstas jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, terminą skaičiuojant nuo        2013 m. spalio 4 d.

Teismas, susipažinęs su skundu ir baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

S. V. įtariamas tuo, kad mušdamas nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, t. y. jis 2013 m. birželio 2 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaudamas prieš žmoną - J. V., be jokios priežasties sudavė J. V. abiejų rankų kumščiais ne mažiau dešimties smūgių į kairės kojos šlaunį, po to abiejų rankų kumščiais sudavė pastarajai ne mažiau penkių smūgių į galvą bei ne mažiau trijų smūgių į dešinę ranką, padarydamas nukentėjusiajai  poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje šlaunyje nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Be to, jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. jis 2013 m. birželio 5 d., apie 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaudamas prieš žmoną J. V., blogai besijaučiančiai bei gulinčiai lovoje J. V. be jokios priežasties sudavė abiejų rankų delnais keturis kartus per galvą bei vieną kartą dešinės rankos delnu pastarajai per veidą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Be to jis 2013 m. rugpjūčio 24 d., apie 11.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaudamas prieš žmoną J. V., pastarajai paprašius nusiplauti rankas, be jokios priežasties sudavė jai abiejų rankų kumščiais du kartus per viršugalvį, po to, pagriebęs J. V. priklausančią rankinę, trenkė ja šiai vieną kartą per galvą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK    140 str. 2 d.

Be to jis 2013 m. rugsėjo 1 d., apie 01.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,24 %), smurtaudamas prieš žmoną J. V., pastarajai virtuvėje šildant jam maistą, be jokios priežasties sudavė jai abiejų rankų alkūnėmis du kartus per galvą, po to, sudavė abiejų rankų kumščiais tris kartus į kairę ranką bei dešine koja spyrė tris kartus pastarajai į kairės kojos šlaunį, po to, sugriebęs ranka jai už plaukų - patempė, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str.   2 d.

Be to, jis grasino nužudyti bei mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2013 m. rugsėjo 1 d., apie 07.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grasino nužudyti savo žmoną J. V., t. y. pykdamas, kad J. V. dėl jo veiksmų 2013 m. rugsėjo 1 d., 01.49 val. iškvietė policijos pareigūnus, grasino nužudyti nukentėjusiąją J. V. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes jis, nekontroliuodamas savo veiksmų, paėmęs J. V. mobilaus ryšio telefoną “Samsung”, 110,00 Lt vertės, metė jį į sieną bei tokiu būdu jį sugadino, po to, paėmęs J. V. rankinę, išpurtė joje buvusius daiktus, o radęs pastarosios vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, 30,00 Lt vertės - rankomis ją perlaužė pusiau, tokiu būdu sugadindamas svetimą, nukentėjusiajai J. V. priklausantį, nedidelės 140,00 Lt vertės svetimą turtą, po to spyrė du kartus koja J. V. į sėdmenis, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.

Kaltinamasis S. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2013 m. rugsėjo 4 d., 14 val. 40 min. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui nuo 2013 m. rugsėjo 4 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. spalio 4 d. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.).

Skundu kaltinamasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio     2 d. nutartį.

Skunde kaltinamasis teigia nesutinkantis su minėta teismo nutartimi, nes nepadarė nė vieno jam inkriminuojamo nusikaltimo, visi jo žmonos parodymai yra melagingi ir sufabrikuoti, nes ji siekia juo atsikratyti, išgyvendinti jį iš motinos L. Š. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jo motina šiuo metu yra išvykusi į užsienį ir savo name pagrindiniu šeimininku paliko kaltinamąjį. O žmona juo nori atsikratyti, nes turi meilužį, ką gali patvirtinti ir kaltinamojo motina. Žmona ne kartą jį gąsdino, kad namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso jai ir jos vaikams. Nurodo, kad su žmona turi du bendrus vaikus.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog kaltinamasis S. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 ir 2 d. bei 145 str. 1 d. Minėti duomenys yra nukentėjusiosios apklausos metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Akcentuotina, kad nei kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą sprendžiantis žemesnės instancijos teismas, nei skundą dėl žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas neprivalo atskleisti šių dokumentų turinio. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia S. V. kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šiuo metu tam, kad toliau taikyti kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog S. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo paskyrimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas kaltinti S. V. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia toliau taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Pažymėtina, kad už galimai padarytas nusikalstamas veikas S. V. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto apylinkės teismas galėjo pratęsti kaltinamajam paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės terminą dviem mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., ir 3 p. numatytos sąlygos pratęsti kaltinamajam paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės terminą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų.

Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas  atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

S. V. yra kaltinamas padaręs šešias nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato ir laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Kita vertus, Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, t. y. kaltinamasis praeityje ne vieną kartą teistas, iki suėmimo niekur nedirbo, nors ir buvo registruotas darbo biržoje. S. V. yra vedęs, tačiau kaltinamas smurto prieš žmoną naudojimu. Be to, 2013 m. birželio 7 d. rašytiniu pasižadėjimu neišvykti jam uždrausta lankytis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 114), o kitos gyvenamosios vietos jis neturi, nuo 2012 m. lapkričio 7 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, naujos nusikalstamos veikos galimai padarytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Ankstesniuose baudžiamuosiuose procesuose jo atžvilgiu buvos skelbtos paieškos. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus specialistės 2013 m. rugsėjo 4 d. tarnybinio pranešimo matyti (b. l. 72), kad 2013 m. rugsėjo 4 d., apie 10.30 val., buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namuose buvo S. V., kuris prisistačius policijos pareigūnams, atsisakė atidaryti duris, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo J. V., atsisakė grąžinti jai asmeninius daiktus, po to necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartyje, atsižvelgus ir į jau aptartas aplinkybes, yra pagrįstai konstatuotina, jog baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia teigti, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas.

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiamas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, S. V., kaltinamas šešių nusikalstamų veikų padarymu, nors ir registruotas darbo biržoje, tačiau iki sulaikymo niekur nedirbo, anksčiau yra ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai kaltinamajam S. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė remdamasis ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, kaltinamojo skunde nurodomos aplinkybės, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą žemesnės instancijos teismo nutartį, nes, kaip jau buvo minėta, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, nesprendžiamas kaltinamojo kaltės klausimas, byloje esantys įrodymai dėl jo kaltės nevertinami, nes tą, nagrinėdamas baudžiamąją bylą padarys pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaltinamasis taip pat turės galimybę pasisakyti dėl skunde nurodytų šeiminių aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties nėra jokio teisinio pagrindo, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK           119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti netrukdomą kaltinamojo dalyvavimą procese, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,

n u t a r i a :

kaltinamojo S. V. (S. V.) skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                   Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė