Civilinė byla Nr. 2-927-798/2021

                        Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00577-2010-8                     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18;

                         3.3.2.5; 3.4.3.11 (S)

    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                     N U T A R T I S

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 5 d.

         Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aldengas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Soloservis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Soloservis“ prašymą įtraukti į atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldengas“ bankroto byloje patvirtintą kreditorių reikalavimų sąrašą 312 789,62 Eur dydžio finansinį reikalavimą.  

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-19-555/2021 (buvęs Nr. B2-2092-485/2010) iškelta bankroto (nemokumo) byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) „Aldengas“; bankroto (nemokumo) administratore paskirta UAB „Bankroto Valdymas“. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartimi atsakovės bankrutuojančios UAB (toliau ir – BUAB) „Aldengas“ bankroto byloje patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis patikslintas. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovė UAB „Aldengas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Pareiškėja UAB „Soloservis“ kreipėsi į atsakovės nemokumo administratorę su 2020 m. gegužės 21 d. pareiškimu, kuriame prašė kreiptis į teismą dėl kreditorės UAB „Soloservis“      312 789,62 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Aldengas“ bankroto byloje. Nurodė, kad antstolio S. U. 2009 m. liepos 23 d. patvarkymu buvo priimtas vykdyti Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 21 d. vykdomasis raštas išieškotojai „West Timber Ltd.“, kuri 2009 m. rugpjūčio 26 d. perleido naujajai kreditorei UAB „DZO Capital“ reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Aldengas“. Antstolis S. U. 2009 m. spalio 5 d. turto išieškotojui aktu perdavė išieškotojai UAB „DZO Capital“ žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo turtas). Antstolis M. P., vykdydamas išieškojimą iš skolininkės UAB „DZO Capital“ išieškotojos (kreditorės) UAB „Baltic Reality Investments“ naudai, 2010 m. balandžio 9 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, perleido ginčo turtą pasiūlytai pirkėjai UAB „Soloservis“ už 312 789,62 Eur (1 080 000 Lt) kainą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020 paliko galioti žemesnių instancijų teismų sprendimus, kuriais 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktas bei 2010 m. balandžio 9 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas pripažinti negaliojančiais bei taikyta restitucija – UAB „Soloservis“ įgytas ginčo turtas sugrąžintas UAB „Aldengas“. Kadangi UAB „Soloservis“ grąžino ginčo turtą atsakovei, dėl to turi teisę iš jos atgauti sumokėtą kainą, t. y. prašo 312 789,62 Eur sumą įtraukti į atsakovės BUAB „Aldengas“ bankroto byloje patvirtintą kreditorinių reikalavimų sąrašą.  

3.       Atsakovės BUAB „Aldengas“ nemokumo administratorė UAB „Bankroto Valdymas“ pateikė 2020 m. liepos 7 d. prieštaravimus dėl UAB „Soloservis“ 2020 m. gegužės 21 d. pareiškimo. Nurodė, jog pareiškėja nebuvo ir nėra BUAB „Aldengas“ kreditorė, nes reikalavimo teises įsigijo ne į skolininkę BUAB „Aldengas“, o į kitus skolininkus: UAB „DZO Capital“ ir antstolį M. P.. UAB „DZO Capital“ nėra pareiškusi BUAB „Aldengas“ jokių reikalavimų ir atsakovės bankroto byloje nėra patvirtintas šios kreditorės reikalavimas. Dėl antstolių neteisėtų veiksmų, konstatuotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje, kuria pripažinti negaliojančiais antstolių S. U. 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktas ir M. P. 2020 m. balandžio 9 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, atsakovė neatsakinga (dok. reg. Nr. 18236).

4.       Kauno apygardos teisme 2021 m. birželio 1 d. gautas pareiškėjos UAB „Soloservis“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei BUAB „Aldengas“ skirstyti lėšas kreditoriams, gautas iš žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) pardavimo, iki bus galutinai išspręstas UAB „Soloservis“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas yra preliminariai pagrįstas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali grėsmė, jog pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali likti neįgyvendintas (nemokumo administratorei paskirsčius gautas lėšas, UAB „Soloservis“ reikalavimas liktų nepatenkintas) (dok. reg. Nr. 13305).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Soloservis“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei BUAB „Aldengas“ skirstyti lėšas kreditoriams, gautas iš žemės sklypo su statiniais Jonavoje, Pramonės g. 41 pardavimo, iki bus galutinai išspręstas pareiškėjos UAB „Soloservis“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas civilinėje byloje Nr. B2-666-555/2021.

6.       Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad negalėtų būti priimtas pareiškėjai palankus teismo procesinis sprendimas. Pareiškėja nurodė, kad BUAB „Aldengas“ bankroto byloje patvirtinus kreditorės UAB „Soloservis“ finansinį reikalavimą, kiltų grėsmė palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui, t. y. nemokumo administratorei paskirsčius gautas lėšas, UAB „Soloservis“ reikalavimas liktų nepatenkintas. Teismas nustatė, kad šiuo metu yra pasibaigusios BUAB „Aldengas“ turto varžytinės, kurių metu buvo pardavinėjamas ginčo turtas. 

7.       Teismas vertino, kad nepritaikius pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjos UAB „Soloservis“ finansinio reikalavimo pagrįstumo bei jo tenkinimo eiliškumo. Taip pat byloje yra duomenys apie šiuo metu vykdomą ginčo turto pardavimą ir iš gautų lėšų bus apmokamos administravimo išlaidos bei dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis atsakovės interesų (atsiskaitymas su kreditoriais bus galimas išsprendus klausimą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo), užtikrins padėties bylos nagrinėjimo metu tarp šalių stabilumą (status quo). Taip pat jų taikymas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principų. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet galimai patenkinus pareiškėjos reikalavimą, pastaroji, siekdama realios pažeistų teisių gynybos, turėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo, dėl to dar labiau būtų apsunkintos ir vilkinamos BUAB „Aldegnas“ bankroto procedūros.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atskirajame skunde atsakovė UAB „Aldengas“ prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Soloservis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:

8.1.                      Pritaikytos laikinosios priemonės neatitinka pagrindinių bankroto proceso tikslų – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto ir kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. BUAB „Aldengas“ bankroto byla buvo iškelta 2010 m. spalio 19 d. ir tęsiasi ilgiau kaip 11 metų dėl teisminių ginčų su pareiškėja UAB „Soloservisas“, kuri buvo neteisėtai perėmusi didelės vertės BUAB „Aldengas“ nekilnojamąjį turtą. Šiai dienai ginčo turtas yra parduotas, taigi, bankroto procese atsirado galimybė tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. 

8.2.                      Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesąžiningos (buvo neteisėtai perėmusi BUAB „Aldengas“ didelės vertės turtą) pareiškėjos UAB „Soloservis“ prašymu. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1018-585/2019 pažymėjo tai, kad faktas, jog bendrovės (UAB „Aldengas“, UAB „DZO Capital“ bei UAB „Soloservis“) yra tarpusavyje susijusios jų vadovų bei akcininkų tarpusavio ryšiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020 konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas taikė restituciją natūra, atsižvelgdamas ne tik į antstolio veiksmų neteisėtumą realizuojant turtą, bet ir į tai, kad šis turtas buvo realizuojamas tik tarpusavyje per akcininkus ir jų vadovus susijusių bendrovių (UAB „Aldengas“, UAB „DZO Capital“ ir UAB „Soloservis“), šie asmenys žinojo (turėjo žinoti) apie sandoriais pažeidžiamas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, perleidžiamam turtui taikytus apribojimus, pažeidžiamus kitų UAB „Aldengas“ kreditorių interesus, sudėtingą UAB „Aldengas“ finansinę padėtį bei tai, kad sandoriais perleista didžioji dalis bendrovės ilgalaikio turto ir tik po to inicijuota bendrovei bankroto byla.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismo taikytas draudimas dengti BUAB „Aldengas“ kreditorių finansinius reikalavimus iš lėšų, gautų iš parduoto nekilnojamojo turto, yra neproporcingos ir pažeidžia BUAB „Aldengas“ bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas neįvertino aplinkybės, jog lėšos, kurios buvo gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą, nėra vienintelės, kurios bus sukauptos atsakovės bankroto procese. Šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl žalos atlyginimo iš antstolio. Ieškinio suma siekia 400 000 Eur. Taip pat rengiamas ir artimiausiu metu planuojamas pateikti ieškinys UAB „Soloservis“ dėl 600 000 Eur žalos atlyginimo. Taigi, bus pakankamai lėšų, iš kurių galės būti tenkinamas galimai pagrįstas ir atsakovės bankroto byloje patvirtintas UAB „Soloservis“ finansinis reikalavimas.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Soloservis“ prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus: 

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi lėšos kreditoriams gali būti skirstomos tik tada, kai visi kreditoriai ir jų reikalavimų dydžiai yra aiškūs, patvirtinti teismo ir nėra ginčijami, taip pat kai yra aiškus bankroto administravimo išlaidų dydis.

9.2.                      Atsiskaitymas su kreditoriais yra galimas tik tuomet, kai bankroto administratorius JANĮ nustatyta tvarka parengia, kreditorių susirinkimas pritaria, ir teismas patvirtina galutinę bankroto ataskaitą. Panaikinus skundžiamą nutartį ir leidus atsakovės nemokumo administratorei skirstyti turimą turtą kreditoriams, būtų pažeistos JANĮ nuostatos, taip pat pareiškėjos kaip kreditorės interesai.

9.3.                      Nemokumo administratorė vienintelę kliūtį skirstyti atsakovės pinigines lėšas už parduotą turtą grindžia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių aplinkybe. Tai reiškia, kad administratorė ketina pažeisti JANĮ ir teismų praktikoje suformuluotą taisyklę atsiskaityti su kreditoriais tik tada, kai yra aiškūs visų kreditorių finansiniai reikalavimai. Dėl to egzistuoja reali rizika, jog nemokumo administratorei patenkinus kreditorių reikalavimus, pažeidžiant JANĮ 99 straipsnio 7 dalį, pareiškėjos UAB „Soloservis“ teisėti interesai ir bankroto proceso tikslai liks neįgyvendinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 

11.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliatyvios. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

12.       Pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). 

13.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjos UAB „Soloservis“ pareiškimo dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias pagrįsti kartu su pareiškimu pateikti įrodymai. BUAB „Aldengas“ nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytos  išvados, jog gali būti priimtas pareiškėjai palankus teismo procesinis sprendimas.

14.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su UAB „Aldengas“, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesąžiningos (neteisėtai perėmusios atsakovės didelės vertės turtą) pareiškėjos UAB „Soloservis“ prašymu, kadangi teismas nutartyse pažymėjo faktus, dėl UAB „Aldengas“, UAB „DZO Capital“ bei UAB „Soloservis“ tarpusavio ryšių per vadovus bei akcininkus. Pirma, pareiškėja pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą. Pareiškime dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo paaiškinta, kad Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020 111 punkte nurodyta, jog atsakovė UAB „Soloservis“, taikius vienašalę restituciją, įpareigota grąžinti ieškovei (UAB „Aldengas“)  turtą, už kurį yra sumokėjusi, tačiau jos teisė gali būti ginama kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis), o taip pat ir apeliacinės instancijos teismo nurodytu būdu – įgyvendinant teisę bankroto byloje būti įtrauktai į ieškovės kreditorių sąrašą su atitinkamo dydžio finansiniais reikalavimais. Antra, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepasakytina dėl aplinkybių, susijusių su UAB „Aldengas“, UAB „DZO Capital“ bei UAB „Soloservis“ tarpusavio ryšiais, kadangi pareiškimo pagrįstumas nenagrinėjamas iš esmės, netiriami ir nevertinami faktinės aplinkybės bei įrodymai ir teisiniai argumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.).

15.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su BUAB „Aldengas“, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra vilkinama atsakovės bankroto proceso eiga. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi BUAB „Aldengas“ likvidavimo procedūros terminas atnaujintas ir pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. BUAB „Aldengas“ atskirajame skunde nurodė, kad šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl žalos atlyginimo iš antstolio. Taip pat rengiamas ir planuojamas pateikti ieškinys UAB „Soloservis“ dėl žalos atlyginimo. Taigi, atsakovės bankroto proceso (likvidavimo procedūra) eiga nėra vilkinama, priešingai, tęsiasi. Galimai atsakovės bankroto procese bus sukaupta daugiau lėšų (ne tik gautų už parduotą ginčo turtą).

16.       Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

17.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, ir jam įsigaliojus neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. 

18.       Šiuo atveju BUAB „Aldengas“ bankroto byla iškelta galiojant ĮBĮ ir pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka patenka į įstatyme numatytą išimtį, kai taikomas ĮBĮ.

19.       ĮBĮ buvo įtvirtinta kada bankroto administratorius gali tenkinti kreditorių reikalavimus – tik tada, kai visi kreditoriai ir jų reikalavimų dydžiai yra aiškūs, patvirtinti teismo ir neginčijami, taip pat aiškus bankroto administravimo išlaidų dydis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartis byloje e2-1245-381/2019).

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo     2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015).

21.       Šiuo atveju aktualu tai, kad UAB „Soloservis“ reikalavimas pareikštas ir žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) parduoti galiojant JANĮ nuostatoms. Tenkinus pareiškėjos reikalavimą (jo dalį), atsiskaitymo su visais kreditoriais klausimui spręsti taikytinos JANĮ nuostatos.

22.       Kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas. Juridinio asmens turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, sudaro: juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną; bankroto proceso metu iš juridinio asmens skolininkų išieškotas turtas; kitas teisėtai bankroto proceso metu įgytas turtas (JANĮ 93 straipsnio 1, 2 dalys).

23.       JANĮ 99 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą. Galutinę bankroto ataskaitą parengia nemokumo administratorius (JANĮ 99 straipsnio 1 dalis); ji parengiama ir pateikiama teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos (JANĮ 99 straipsnio 2 dalis); ją pasirašo administratorius bei kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą (JANĮ 99 straipsnio 4 dalis); ją tvirtina teismas įstatyme numatytu terminu ir tvarka (JANĮ        99 straipsnio 5 dalis). 

24.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino iškilusią grėsmę galimo pereiškėjai palankaus sprendimo įvykdymui. BUAB „Aldengas“ ginčija pareiškėjos reikalavimą ir civilinėje byloje Nr. B2-666-555/2021 nėra išspręstas UAB „Soloservis“ pareikšto 312 789,62 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Trečia, pareiškėjos UAB „Soloservis“ reikalavimo (jo dalies) patvirtinimas turi įtakos BUAB „Aldengas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Trečia, yra rizika (tai patvirtina atskirajame skunde išdėstyta pozicija), jog iki bus galutinai išspręstas pareiškėjos UAB „Soloservis“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas atsakovės turtas bus paskirstytas kitiems kreditoriams. Ketvirta, laikinas draudimas atsakovei skirstyti lėšas kreditoriams, gautas iš ginčo turto pardavimo, kitų atsakovės kreditorių interesų bei proporcingumo ir lygiateisiškumo principų nepažeidžia, kadangi juridinio asmens bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir teisėtus interesus.

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Kauno apygardos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą 2021 m. birželio 3 d. nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies  punktas). 

26.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimo išlaidų

27.       Kol nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. B2-666-555/2021 ir nėra priimtas procesinis sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai UAB „Soloservis“ nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

        Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

        Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                           Antanas Rudzinskas