Baudžiamoji byla Nr. PK-112-409/2015

Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00064-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.1; 1.2.8.1.2; 1.2.8.2.1; 2.1.3.1; 2.3.6.4.4; 2.9.10

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja  Astra Karpytė,

sekretoriaujant   Daivai Jankūnienei,   

dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. K.,

kaltinamajam R. G.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,    

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2015-03-10 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio bauda, neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 154 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 155 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

E. K. kaltino R. pagal Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį tuo, jog jis 2014 m. vasario 17 d. apie 20 val. tyčia ją šmeižė, tai yra, per kompiuterio programą SKYPE paskambino A. M. ir pastarajai atsiliepus žodžiu pasakė, kad ji, E. K., nuodija savo tėvus A. V. R. ir A. R., nes nori užvaldyti jų turtą, nori tėvus A. V. R. ir A. R. išvežti į „durnių namus“, kad ji yra baisus žmogus, kad „nugydys“ savo tėvus A. V. R. ir A. R. netinkamais vaistais, tokiu būdu R. G. paskleidė  apie ją, E. K., tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ir niekinančią ją bei paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kaltinančią ją darant sunkų nusikaltimą – tėvų tyčinį nuodijimą ir gydymą netinkamais vaistais.

Be to, E. K. kaltino R. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį tuo, jog jis 2014 m. vasario mėnesį, laikotarpyje tarp vasario 12 dienos 13 valandos 10 minučių ir vasario 18 dienos 24 valandos, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, tyčia šmeižė ją, tai yra, telefonu paskambino D. P. į mobilų telefoną ir pastarajai atsiliepus žodžiu pasakė, kad ji, E. K., nori pakenkti A. V. R. sveikatai, nes perka A. V. R. netinkamus vaistus, kurie kenkia A. V. R. sveikatai, tokiu būdu R. G. paskleidė apie ją, E. K., tikrovės neatitinkančią informaciją, niekinančią ir žeminančią ją;

Be to, E. K. kaltino R. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 ir 2 dalį tuo, jog jis 2014 metų vasario mėnesį, laikotarpyje tarp vasario 12 dienos 13 valandos 10 minučių ir vasario 18 dienos 24 valandos, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, tyčia šmeižė ją, tai yra, telefonu paskambino L. E. į mobilų telefoną ir pastarajai atsiliepus žodžiu pasakė, kad ji, E. K., neprižiūri ir nuodija savo motiną A. V. R. ir perka jai netinkamus vaistus, kurie kenkia motinos A. V. R. sveikatai, taip pat pavadino ją necenzūriniu žodžiu „k...a“ ir „paleistuve“, pasakė, kad ji į savo sodą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, vežiojasi meilužius, tokiu būdu R. G. paskleidė jos darbo kolegei apie ją, E. K., tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ir niekinančią ją, siekdamas pakirsti jos kolegės pasitikėjimą ja bei paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kaltinančią ją darant sunkų nusikaltimą – motinos nepriežiūrą, tyčinį nuodijimą ir gydymą netinkamais vaistais.

Be to, E. K. kaltino R. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį tuo, jog jis 2014 metų birželio 17 dieną apie 15 valandą (duomenys neskelbtini) rajone, privačios A. V. R. ir A. R. sodybos kieme, tyčia, viešai žodžiu, girdint A. V. R., A. R., nepilnametei K. K. ir E. K., įžeidė ją, pavadindamas vagimi, pavogusiu iš jo namo 6 butelius brendžio ir šokoladą bei tokiu būdu ją viešai ir užgauliai pažemino A. V. R., jos motinos, A. R., jos tėvo, nepilnametės K. K., jos dukros, ir E. K., jos sutuoktinio, akivaizdoje.

Be to, E. K. kaltino R. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2014 metų liepos 24 dieną apie 13 valandą (duomenys neskelbtini) rajone, privačios A. V. R. ir A. R. sodybos kieme, tyčia, viešai žodžiu, girdint E. K., įžeidė ją, pavadindamas „nušašusia raupsuota žiurke“, bei tokiu būdu ją viešai ir užgauliai pažemino E. K., jos vyro, akivaizdoje.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino ir parodė, jog nesutarimai su privačia kaltintoja E. K., kuri yra jo žmonos A. G. sesuo, prasidėjo po to, kai jis užklupo savo žmoną su meilužiu ir prasidėjo skyrybų procesas. E. K. drastiškai įsijungė į ištuokos bylos procesą, nors jis to prašė nedaryti. To pasėkoje netgi buvo prieš jį pavartotas smurtas, jis buvo sužalotas, už ką E. K. yra nuteista. 2013 m. rudenį uošvienę A. V. R. ištiko insultas. Iki tol jo ir uošvienės santykiai buvo geri, jis rūpinosi uošviais, sutvarkė žemės dokumentus. Turtas buvo registruotas uošvio vardu, tačiau uošvienė turėjo įgaliojimą tvarkyti turto reikalus. Uošvienė buvo žadėjusi anūkams dovanoti po hektarą žemės. Uošvienei susirgus, abu su sūnumi M. G. domėjosi apie uošvienės sveikatos būklę, sužinojo, jog uošvienė saujomis geria šeimos gydytojos išrašytus vaistus, kurie jai nepadeda. Sūnus pradėjo klausinėti pažįstamų, kokie vaistai tokios ligos atveju yra geriausi, ir iš (duomenys neskelbtini) medikų sužinojo, kad yra efektyvesnių vaistų nei vartojo uošvienė ir apie tai jam pasakė, tie vaistai  uošvienei vėliau ir buvo paskirti. Taip pat telefoninio pokalbio su uošviene metu iš jos pačios sužinojo, kad yra panaikintas uošvienei  įgaliojimas tvarkyti turto reikalus, o E. K. savo motinai yra pasakiusi, kad jai niekas nepriklauso, nes visas turtas yra tėvo. Suprato, kad E. K. su savo seserimi nori užvaldyti visą tėvų turtą. Kadangi pats tuo metu negalėjo lankytis uošvienės namuose, 2014 m. vasario mėnesį kalbėjosi per kompiuterio programą „Skype“ su A. M., kuri yra jo žmonos ir E. K. pusseserė, ir pasakė, kad E. K., būdama medike, savo netinkamu elgesiu neprisideda prie motinos sveikatos gerėjimo. Kad E. K. nuodija motiną, nesakė, galėjo pasakyti tik tai, kad galėtų būti skiriami geresni vaistai. Neprisimena, ar sakė, kad E. K. yra baisus žmogus. 2014 m. vasario mėnesį taip pat skambino D. P., pasakė, ką E. K. išdarinėja su savo motina, prašė užstoti A. V. R. ir ją apginti. Kad E. K. perka motinai netinkamus vaistus, D. P. nesakė, tik galėjo pasakyti, kad sūnus sužinojo, jog yra geresnių vaistų. 2014 m. vasario mėnesį taip pat skambino L. E., norėdamas paklausi, ar ji matė jo žmoną su meilužiu (duomenys neskelbtini). Kad E. K. nuodija savo mamą, L. E. pokalbio metu tikrai nesakė, galėjo tik pasakyti, kad E., kaip medikė, elgiasi netinkamai. Paleistuve E. K. nevadino, tik galbūt galėjo papasakoti, kad, kai jis savo žmoną su meilužiu užtiko mašinoje ir dauždamas lango stiklą susižalojo ranką, iškviestiems medikams, E. K. bendradarbiams, galėjo pasakyti, kad pagavo E. K. paleistuvę seserį. Neprisimena, kad būtų sakęs, jog E. K. į sodą vežiojasi meilužius, tačiau turi tokios informacijos, nes visas Greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvas kalbėjo, kad E. K. turi meilužį, o ir jis pats su sūnumi vieną kartą matė kaip ji atvažiavo į sodą su vyriškiu ir pamačiusi juos labai išraudo. L. E. galbūt pasakė, kad abiejų seserų elgesys yra panašus. 2014 m. birželio mėnesį R. sodybos kieme E. K. pasakė, kad ji prisidėjo prie A. G. vagystės, kai ši išsivežė iš namo 6 brendžio butelius ir šokoladą. Tie daiktai buvo jo, žmona juos paimdama jį apvogė, o žmoną su vogtais daiktais vežė K. Prisimena, kad 2014 m. liepos 24 d. apie 13 val. uošvių sodyboje buvo kažkoks konfliktas su E. K., nes negalėjo patekti į garažą, tačiau neprisimena, kad E. K. būtų pavadinęs „nušašusia raupsuota žiurke“. Nė vienos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas, nepadarė.

Nukentėjusioji E. K. parodė, jog kaltinamasis R. G. yra jos sesers sutuoktinis. Iki sesers skyrybų bylos nekonfliktavo, gyveno gana draugiškai, kartu sprendė iškilusias problemas. Prasidėjus skyrybų procesui, kalbėjosi su R. G., sakė, kad reikia rasti išeitį ir išsiskirti gražiuoju. Mamą ištikus insultui, apie G. šeimos problemas nesakė, saugojo ją, tačiau apie tai mamai pasakė R. G. dar jai būnant ligoninėje. R. G. su savo sūnumi M. G. nuteikinėjo mamą prieš ją ir jos seserį, kažkur mamą vežiojosi, prašė savo dalies – perrašyti žemes, R. G. sūnus, mamos anūkas, netgi siūlė jai persikelti gyventi pas save. Tai sužinoję, paėmė iš mamos dokumentus, po to pas notarą buvo sudaryta sutartis, pagal kurią tėvas pusę turto padovanojo mamai, nes iki tol visas turtas buvo tėvo vardu. Tai padarė norėdami mamą nuraminti, kad ji neturėtų pagrindo tikėti, kad ją gali išvaryti iš namų. Mamai po insulto gulint ligoninėje, jai buvo paskirti vaistai, kuriuos ji ir vartojo. R. G. skambino giminaitei A. M., sakė, kad ji nuodijanti savo mamą, kad nugydys ją,  kad mamą išveš į „durnių namus“. Tą patį R. G. sakė ir jos bendradarbei ir draugei L. E., taip pat sakė, kad ji į sodą vežiojasi meilužius, tačiau tas asmuo, su kuriuo ji buvo sode, yra jos buvęs bendradarbis, kuris trumpam buvo atvykęs iš (duomenys neskelbtini). Tą patį apie netinkamą mamos gydymą R. G. sakė ir D. P., kurios primygtinai prašė važiuoti į kaimą ir gelbėti mamą, nes ji su seserimi nori užvaldyti visą turtą. 2014 m. birželio 17 d. R. G. atvažiavęs į sodybą girdint mamai, jos vyrui, tėvui ir dukrai išvadino ją vagile. 2014 m. liepos 24 d. R. G. atvykęs į garažą ją pavadino „nušašusia raupsuota žiurke“. Dėl visų šių įvykių ji jautėsi įžeista, pažeminta, jai pablogėjo sveikata, turėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Prašo priteisti jos prašomą neturtinę žalą, kurią buvo įvertinusi 10000 litų.

Liudytoja A. M. parodė, jog yra E. K. pusseserė. 2014 m. birželio 17 d. per „Skype“ žinutėmis susirašinėjo su R. G., vėliau jis jai paskambino. R. G. sakė, kad pykstasi su žmona A., pasakojo, kad E. K. nori nugydyti mamą, jai duoda netinkamus vaistus, sakė, jog nori užvaldyti visą tėvų turtą, tėvus išvežti į „durnių“ namus. Juo nepatikėjo ir R. G. pasakė, kad nepasakotų nesąmonių.

Liudytoja D. P. parodė, jog kaltinamasis R. G. yra pusbrolio A. R. žentas. 2014 m. vasario mėnesį jai paskambino R. G., pasakė, kad atvažiuos. Atvažiavęs pradėjo pasakoti, kad žmona jam neištikima, kad E. K. nori paimti tėvų turtą, kad ji mamai nupirko blogus vaistus, blogai gydo, sakė, kad privalanti važiuoti pas R. daryti tvarkos. Kitą dieną R. G. vėl paskambino ir pasakė, kad E. paduos į teismą, o pats su sūnumi su plakatais eis prie greitosios medicinos pagalbos stoties ir piketuos. Tokiomis R. G. kalbomis nepatikėjo. Su R. G. nebebendrauja, pasakė, kad daugiau jai neskambintų.

Liudytoja L. E. parodė, jog yra E. K. bendradarbė ir draugė. 2014 m. vasario mėnesį jai paskambino R. G. ir pasiguodė, kad jo šeimoje nesklandumai,  po to pradėjo kalbėti apie E. K., sakė, kad E. į sodą vežiojasi kavalierius, be to neprižiūri tėvų, jiems perka blogus vaistus.

Liudytoja A. V. R. parodė, jog kaltinamasis R. G. yra jos žentas, kurio nenori nei matyti, nei susitikti. Jis šmeižia jos dukrą E. K.. Prieš pusantrų metų ją ištiko insultas, ji gulėjo ligoninėje. Iki to laiko turėjo įgaliojimą tvarkyti visus žemės reikalus. Po ligos įgaliojimas buvo panaikintas. Tai labai nepatiko R. G. ir jo sūnui M. G.. Jie atvykdavo pas ją ir sakydavo, kad ją netinkamai gydo, vaistai yra blogi, kad ją nunuodys. Tačiau ja rūpinosi dukros, po gydymo jai sveikata pagerėjo, invalidumo neturi. R. G. visada buvo nepatenkintas jos dukra E. K., būdamas sodyboje jos akivaizdoje E. K. vadino vagimi, paleistuve, nušašusia žiurke. R. G. važinėjo pas giminaičius ir šmeižė E. K., po to ji turėjo visiems aiškintis.

   Liudytojas A. R. parodė, kad kaltinamasis R. G. yra jo žentas. Anksčiau santykiai buvo normalūs, pašlijus R. G. šeimos reikalams, su juo nebesusitinka.  Iš savo pusseserės D. P. yra girdėjęs, kad pas ją buvo atvažiavęs R. G. ir aiškino, kad dukra E. nori užvaldyti visą tėvų turtą, kad tėvus išveš į senelių namus, sakė, kad mamą gydo netinkamais vaistais, nuodija, taip pat nugydys ir jį. Pusseserė sakė, kad tokiomis kalbomis nepatikėjo. Tarp dukters E. K. ir R. G. jo akivaizdoje yra buvę žodinių konfliktų. R. G. ir jam sakė, kad blogai išauklėjo dukras, kad jos nori užvaldyti turtą ir juos su žmona atiduoti į senelių namus. Jo ir dukterų santykiai yra labai geri, jos padeda ir jokio turto nereikalauja.

Liudytoja K. K. parodė, jog yra E. K. dukra. 2014 m.  birželio 17 ar 18 d. viešėjo pas savo senelius (duomenys neskelbtini) kaime. Po pietų buvo netoli garažo. Atvažiavo R. G., jis net nepasisveikinęs nuėjo į garažą. Po to atėjusi mama su tėčiu paklausė, ką jis čia veikiąs. R. G. pradėjo labai negražiai juos vadinti, mamą išvadino necenzūriniais žodžiais, vadino „vagilka“. Tėčiui pasakius, kad taip nekalbėtų girdint vaikui, R. G. atsakė, kad tegul girdi, kokie jos tėvai. Vėliau R. G. nuėjo tolyn į kiemą.

Liudytojas E. K. parodė, jog R. G. pažįsta daugiau kaip 18 metų. R. G. yra konfliktiška asmenybė, nepaiso kitų nuomonės, girdi tik save.  Prasidėjus G. skyrybų procesui, R. G. pradėjo visiems giminėms ir bendradarbiams  šmeižti E. K. ir jį. Tai labai stipriai paveikė žmoną, kuri pradėjo prastai miegoti, lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus, dažnai verkdavo. R. G. nebesivaldo, netgi nepilnametės dukters akivaizdoje 2014 m. birželio 17 d. išvadino necenzūriniais žodžiais bei vagimis. L. E. R. G. sakė, kad E. K. neprižiūri savo tėvų, nuodija juos. Tą patį pasakojo D. P..

Liudytoja A. G. parodė, jog tarp jos ir R. G. vyksta skyrybų procesas.  R. G. šmeižė jos seserį E. K., sakydamas, kad ji yra paleistuvė, vagis, išvogusi jo visus daiktus. Iš giminaičių D. P. ir E. M. žino, kad R. G. skambino joms, sakė, kad E. nori iš tėvų atimti namus. Su savo vaikais – sūnumi M. G. ir dukra, nebendrauja, yra parašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą palieka sesers dukrai K. K..

Liudytojas M. G. parodė, jog yra R. G. sūnus. Jis lankė močiutę A. V. R. ligoninėje, papasakojo, jog mama buvo neištikima jo tėvui, pasakė, kad tai nuo močiutės slepiama. Pradėjo domėtis močiutės gydymu, jos vartojamais vaistais, ir iš (duomenys neskelbtini) dirbančių medikų sužinojo, kad yra efektyvesnių vaistų močiutės ligai gydyti, bet jie močiutei nepaskirti. Apie tai pasakė savo tėvui. Su močiute kalbėjosi apie turto reikalus, močiutė norėjo anūkams skirti po hektarą žemės, tačiau į tai įsikišo E. K., močiutei buvo panaikintas įgaliojimas, paimti visi dokumentai. Apie močiutei daromą spaudimą tėvas paskambinęs pasakė keliems giminaičiams. Žino, kad tėvas taip pat sakė apie močiutei skirtus vaistus, apie nuodijimą nekalbėjo.

Teismui tiek privati kaltintoja, tiek kaltinamasis pateikė kompaktines plokšteles su garso įrašais, tačiau juose jokių duomenų, liečiančių šią bylą, nėra.

Privati kaltintoja E. K. kaltino R. G. šmeižimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje numatyta atsakomybė už šmeižimą, tai yra už tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą tuo asmeniu, paskleidimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikoma, jog bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ar duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-04-24 nutartis byloje Nr. 2A-3/2012, 2012-10-30 nutartis byloje Nr. 2A-9/2012, 2013-04-02 nutartis byloje Nr. 2K-171/2013).

Įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas laiko, jog nėra surinkta įrodymų, kad kaltinamasis R. G. pokalbių su A. M., D. P., L. E. metu tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Kaip matyti iš bylos duomenų, apklaustų teisme asmenų parodymų, tarp kaltinamojo ir privačios kaltintojos yra susiklostę priešiški santykiai dėl neišspręstų turtinių problemų, tarp kaltinamojo ir privačios kaltintojos dažnai kyla konfliktai. Kaltinamasis teisme parodė, jog jo pasisakymai telefoninių pokalbių su A. M., D. P., L. E. metu apie tai, kad netinkamai gydoma E. K. mama, buvo pagrįsti gauta tam tikra informacija apie galimai efektyvesnį gydymą kitokiais vaistais, o pasisakymai apie netinkamą E. K. elgesį buvo pagrįsti  paties R. G. matytu E. K. apsilankymo sode su nepažįstamu jaunesniu vyriškiu faktu, taip pat jis nurodė, jog kalbėjosi su uošvių giminaičiais telefonu, siekdamas apsaugoti uošvienę nuo siekiančių užvaldyti visą turtą dukterų veiksmų. Teisme apklaustos liudytojos A. M., D. P. ir L. E. patvirtino, jog R. G. sakė apie netinkamą gydymą, apie tai, jog E. K. nori užvaldyti tėvų turtą, A. M. ir D. P. prašė vykti pas R. daryti tvarkos, kad nebūtų paimtas R. turtas. Šie parodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. G. telefoninių pokalbių metu išsakė savo nuomonę apie gydymą, apie netinkamą privačios kaltintojos elgesį, kuri buvo susidariusi jam vertinant tam tikras aplinkybes – lėtą A. V. R. sveikatos gerėjimą, įgaliojimo tvarkyti turtinius reikalus A. V. R. panaikinimą. Teisme apklaustos liudytojos A. M., D. P. ir L. E. nepatvirtino, kad kaltinamasis R. G. būtų tiesiogiai sakęs, jog L. K. nuodija savo tėvus, todėl teismas pripažįsta, jog tai yra pačios privačios kaltintojos L. K. padaryta išvada dėl R. G. pasisakymų apie netinkamą A. V. R. gydymą. Todėl, nors kaltinamojo R. G. telefoninių pokalbių metu pasakyta informacija žemina privačios kaltintojos orumą, tačiau nėra duomenų, kad veikos padarymo metu kaltinamasis R. G. suvokė, jog jo pateikiama informacija neatitinka tikrovės ir siekė tokią informaciją paskleisti. Dėl visų šių aplinkybių kaltinamojo R. G. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 ir 2 dalyse požymių, todėl dėl šių veikų kaltinamasis R. G. išteisintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Privati kaltintoja E. K. taip pat kaltino R. G. įžeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamų įvykių metu galiojusioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą šmeižimą, tai yra už viešą veiksmu, žodžiu ar raštu užgaulų žmogaus pažeminimą.

Teisme apklausta privati kaltintoja E. K., liudytojai A. V. R., A. R., K. K., E. K. patvirtino, jog kaltinamasis R. G. E. K. vadino vagimi, „nušašusia raupsuota žiurke“. To neneigė ir kaltinamasis R. G.. Tokie žodžiai yra užgaulūs, žeminantys, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamasis R. G. viešai įžeidė privačią kaltintoją E. K..

Tačiau 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-1888, kuris įsigaliojo 2015 m. liepos 10 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnis buvo pripažintas netekusiu galios, tai yra buvo panaikintas jame numatytos veikos nusikalstamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu  nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokios įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Kadangi veikos nusikalstamumas yra panaikintas,  kaltinamasis R. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi kaltinamasis išteisinamas, byloje pareikštas privačios kaltintojos E. K. civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, paliktinas nenagrinėtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

              R. G. pagal E. K. kaltinimą dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 154 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 155 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, E. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių  apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                             Astra Karpytė