Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-525-340-11].doc
Bylos nr.: AS-525-340-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kėdainių žemėtvarkos skyrius atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl žemės teisinių santykių
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-340/2011

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00001-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

N U T A R T I S

 

2011 m. balandžio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. C. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. P. dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

 n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėja J. C. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. Ž9-654 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 2 dalies priedo 5 punktą, kuriuo pareiškėja išbraukta iš patvirtintų sąrašų pagal parengtą žemėtvarkos projektą, ir 1.4 dalį dėl 2,50 ha žemės, patenkančios į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotos kaip išpirktinos iš valstybės P. P. naudai;

2) įpareigoti atsakovą patikslinti Įsakymo 1 dalies 1.4 punktą, įrašant pareiškėją į piliečių (asmenų), kuriems suprojektuoti žemės (miško) sklypai, sąrašą dėl 2,50 ha žemės sklypų, patenkančių į Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, leidžiant pirkti iš valstybės.

Taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones 2,50 ha žemės sklypams, patenkantiems į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone.

Nurodė, jog kadangi žemėtvarkos projektas yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame suprojektuojami grąžinami, perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ar išnuomojami iš valstybės žemės sklypai, o jo pagrindu priimtas ginčijamas Įsakymas, jo faktinis realizavimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimui užtikrinti, lemtų, kad priėmus sprendimą panaikinti Įsakymą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 2 punktą, pabrėžė, jog teritorijų planavimo dokumentais nuosavybės teisės neatsiranda ir nėra perduodamos, todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas dėl galimybės trečiajam suinteresuotam asmeniui Įsakymo pagrindu sudaryti žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius. Kadangi pareiškėja jokių kitų konkrečių argumentų, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, nenurodė ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų, teismas, įvertinęs reikalavimo pobūdį, padarė išvadą, jog nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

 

II.

 

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Nurodo, kad Įsakymu rengiamos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartys su sąraše nurodytais piliečiais, įskaitant ir su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kuriam suteikta teisė įsigyti 2,50 ha suprojektuoto žemės, patenkančios į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios ir vyksta ginčas.

2. Tuo atveju, jeigu ginčijama Įsakymo dalis būtų vykdoma, teismui galimai patenkinus pareiškėjos skundą, tektų ginčyti 2,50 ha ginčo žemės sklypo, patenkančio į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, pirkimo – pardavimo sandorį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

III.

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Pabrėžtina, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja pirmosios instancijos teismui iš esmės jokių konkrečių argumentų nenurodė ir juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o prašymą grindė daugiau prielaidomis. Tesėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėja neįrodė, jog tokių priemonių nepritaikius, o teismui galimai priėmus jai palankų teismo sprendimą, tokio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Kartu pažymėtina, jog galimų tolesnių teisminių ginčų galimybė nėra pagrindas, patvirtinantis, kad turi būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Be to, pažymėtina, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2011 m. balandžio 15 d. pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir pareiškėjos skundą atmetė. Nors toks teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas ir atsisakyta pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pastebėtina, jog tuo atveju, jeigu šioje administracinėje byloje bus paduotas apeliacinis skundas, ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a

 

pareiškėjos J. C. atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai                                                                       Laimutis Alechnavičius

 

 

                                                                      Roma Sabina Alimienė

 

 

Romanas Klišauskas