Civilinė byla Nr. e2A-1471-340/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22165-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Forteras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Forteras“ dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Conresta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Forteras“ 688,05 Eur skolos, 9,23 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo grindžiamas šalių 2019 m. vasario 7 d. pasirašyta rangos darbų sutartimi bei ieškovės atsakovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis: 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CON000006272 232,65 Eur sumai (iš kurios 112,38 Eur (su PVM) už elektros energiją ir 120,27 Eur (su PVM) už buitinio vagonėlio nuomą) bei 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CON000006180 455,40 Eur (su PVM) sumai už generalinės rangos paslaugas už balandžio mėnesį.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Įsiteisėjus preliminariam sprendimui, 2019 m. spalio 21 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas.
3. Dėl preliminaraus sprendimo atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. pateikė prieštaravimus, kuriuos 2019 m. lapkričio 19 d. patikslinusi, prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 12 d. preliminarų sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skirti 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos paskiriant atsakovei, priteisti iš ieškovės atsakovei 1 580,55 Eur patirtų nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl 112,38 Eur mokesčio už elektros energiją yra nepagrįstas, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti kokių nors mokėjimų už elektros energiją, kadangi šalių sudarytos sutarties 7.5 punkte įtvirtinta, kad atsakovės mokėtinas mokestis už elektros energiją sudaro 0 procentų. Klausimą dėl nepagrįstai išrašomų sąskaitų už elektrą atsakovė iškėlė dar 2019 m. gegužės 29 d., kuomet atsakovė iš ieškovės gavo sąskaitas CON Nr. 000006272 ir CON Nr. 000006174. Tuomet atsakovė kreipėsi į ieškovę 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku, nurodydama, kad už vagonėlio nuomą esančią sumą priima, už elektrą nepriima, nes nurodyta suma neatitinka tikrovės. Atsakovė prašė sąskaitas perrašyti, tuomet sutiko jas priimti. Nepaisant to, kad sąskaitos atsakovė nepriėmė ir ją grąžino ieškovei dėl to, kad pastaroji neturi teisinio pagrindo išrašinėti sąskaitų už elektrą, ieškovė sąskaitos nepataisė ir pareiškė nesąžiningą ieškinį. Be to, nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi byloje pateiktas tik vienas ieškinys, o ieškovė pateikė dvi sąskaitas po 300 Eur už skirtingų ieškinių parengimą. Pažymėjo, jog kita ieškinio dalis atmestina vadovaujantis 2019 m. vasario 7 d. rangos darbų sutarties 7.6 ir 7.7 punktais, kuriuose numatytas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymas. Pagal minėtą sutartį atsakovė yra rangovė, o ieškovė – užsakovė. Taigi esminiai ir pagrindiniai mokėjimai pagal sutartį tenka ne atsakovei, o ieškovei už rangos statybos darbus, kuriuos atlieka atsakovė. Dėl to rangos sutarties 7.6. ir 7.7. punktais numatytas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymas, kadangi ieškovės skola atsakovei visą laiką kol tęsiasi rangos statybos santykiai yra keliasdešimt kartų didesnė, nei atsakovės. Visi atsiskaitymai tarp ieškovės ir atsakovės vykdavo būtent tokiu būdu, t. y. atsakovė ieškovės reikalavimus pagal pateiktas sąskaitas įskaitydavo į savo reikalavimus sumokėti už atliktus darbus. Nė vieno mokėjimo iki šiol nėra buvę. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, jog ieškinio padavimo dienai (2019 m. liepos 24 d.), pati ieškovė atsakovei buvo skolinga žymiai didesnę sumą – apie 31 000 Eur. Nepaisant to, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir antstoliui pateikė vykdomąjį raštą vykdymui, tokiu būdu didindama išlaidas ir piktnaudžiaudama teise. Kadangi ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pareikšdama nepagrįstą ieškinį, atsakovė prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą 50 proc. šios baudos skiriant atsakovės naudai (CPK 95 straipsnis). Neteisėtas ieškovės elgesys sukėlė atsakovei 1 580,55 Eur žalą, kurią sudaro antstolio nurašyta suma. Šią sumą atsakovė laiko jai padarytais nuostoliais ir prašo juos atlyginti.
4. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šalys dėl apmokėjimo už atsakovės darbų atlikimo metu suvartotą elektros energiją buvo susitarusios žodžiu. Atitinkamai žodinio susitarimo pagrindu ieškovė atsakovei iš viso buvo išrašiusi tris PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo prašoma apmokėti už darbų atlikimo metu suvartotą elektros energiją – Nr. CON000006272, Nr. CON000006174 ir Nr. CON000006137. Visos trys PVM sąskaitos faktūros atsakovės atstovo yra pasirašytos, priimtos ir deklaruotos Valstybinės mokesčių inspekcijos posistemyje i.SAF. Be to, PVM sąskaitos faktūros Nr. CON000006174 ir Nr. CON000006137 yra apmokėtos (,,sudengtos“ su ieškovės atsakovei mokėtinomis sumomis). Susitarimas tarp šalių dėl apmokėjimo už suvartotą elektros energiją buvo; atsakovė šį faktą pradėjo ginčyti tik tuomet, kai ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000006272 priteisimo. 2019 m. liepos 24 d. išrašas iš ieškovės buhalterinės apskaitos programos patvirtina, kad jokių mokėtinų sumų ieškovė atsakovei neturėjo. Atitinkamai sumos, kurias atsakovė nepagrįstai laiko ieškovės skola atsakovei yra ieškovės pagal sutarties 7.3 punktą atlikti sulaikymai, iš kurių jokie įskaitymai nėra galimi. Tuo tarpu 5 000 Eur dydžio suma buvo sulaikyta pagal tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. gegužės 30 d. sudarytą susitarimą prie sutarties. Taigi ieškinio pateikimo dieną ieškovė, priešingai nei teigia atsakovė, neturėjo jokių mokėtinų sumų atsakovei, todėl įskaitymo atlikti nebuvo galima. Kita vertus, nors pagal sutartį ieškovė turėjo teisę įskaityti atsakovės iš sutarties kylančius mokėjimus į atsakovei pagal sutartį mokėtinas sumas, tai yra ieškovės teisė, o ne pareiga. Jokių neteisėtų veiksmų ieškovė, reikšdama ieškinį bei kreipdamasi į antstolį su vykdomuoju raštu, neatliko. Abi PVM sąskaitos faktūros advokato pagalbai apmokėti išrašytos už šioje byloje parengtą ieškinį.
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kurį patikslinusi, prašė ieškinį atmesti, taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei 1 320,26 Eur sumą, kurią sudaro antstolio išieškotos sumos pagal šioje byloje išduotą vykdomąjį raštą; priteisti atsakovei iš ieškovės 260,29 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 258,27 Eur sumokėtas antstolio atlyginimas bei 2,02 Eur PLAIS sistemos palaikymas; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovei 5 000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovės naudai bei paskirtą baudos dalį įskaičiuojant į priteistinus nuostolius; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad sutinka su PVM sąskaitoje faktūroje Nr. CON000006180 nurodyta 455,40 Eur suma už gen. rangos paslaugas už 04 mėn. ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. CON000006272 nurodyta 120,27 Eur su PVM suma už buitinio vagonėlio nuomą (28 d.) (bendra suma 575,67 Eur), tačiau nesutinka, kad iš atsakovės ši suma turi būti priteista vien dėl tos priežasties, kad pagal šias sąskaitas nurodytą sumą, taikydama tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą, ieškovė buvo nurašiusi dar 2019 m. balandžio mėnesį. Atsakovė nurodė visiškai nesutinkanti su reikalavimu priteisti ieškovės naudai 112,38 Eur su PVM skolą už sunaudotą elektros energiją, kadangi sutarties 7.5 punkte šalys susitarė, jog atsakovei nekyla pareiga mokėti už elektros energiją. Ieškovės teiginiai, kad šalys dėl apmokėjimo už atsakovės darbų atlikimo metu suvartotą elektros energiją buvo susitarusios žodžiu, yra niekuo nepagrįsta ieškovės pozicija – tokiu būdu ieškovė siekia išvengti atsakomybės už akivaizdų sukčiavimą – nepagrįstų sąskaitų išrašinėjimą ir jų ,,pakišimą“ kitai sutarties šaliai, pasinaudojant kitos sutarties šalies pasitikėjimu. Šalys labai aiškiai susitarė dėl sutarties pakeitimų rašytinės formos (Sutarties 11.1 punktas), todėl jokie žodiniai susitarimai, kuriais būtų galima pakeisti 2019 m. vasario 7 d. rangos darbų sutarties 7.5. punktą, nustatantį, kad už elektros energiją atsakovė turi mokėti 0 procentų, negalioja (CK 6.189 straipsnio 1 dalis; 6.192 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pareiškė akivaizdžiai nesąžiningą ieškinį, nes neturėjo faktinio pagrindo kreiptis į teismą dėl to, jog atsakovė reikalaujamą sumą buvo apmokėjusi visiškai. Tai įrodo šios faktinės aplinkybės: ieškovė atsakovei yra išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000006174, į kurią įtraukta 259,20 Eur suma už elektros energiją, ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000006137, į kurią įtraukta 397,44 Eur suma už elektros energiją. Bendra abiejose šiose sąskaitose už elektros energiją nurodyta suma yra 656,54 Eur; abi šios sąskaitos yra apmokėtos įskaitymo būdu. Ieškovė įskaitė 656,54 Eur sumą už elektros energiją į atsakovei už statybos rangos darbus mokėtinas sumas. Dėl tokių ieškovės vykdomų tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo atsakovės vadovas iš esmės iš karto ir nepastebėjo nepagrįstai ir neteisėtai už elektros energiją išrašomų sąskaitų. Tik gavusi PVM sąskaitas faktūras CON Nr. 000006272 ir CON Nr. 000006174 atsakovė pastebėjo, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai jai išrašinėja sąskaitas už elektrą. Tuomet atsakovė kreipėsi į ieškovę 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku, nurodydama, kad už vagonėlio nuomą esančią sumą priima, už elektrą nepriima. Pastebėjusi nepagrįstai už elektrą išrašomų sąskaitų faktūrų faktą, ir grąžinusi paskutinę sąskaitą su eilute už elektrą CON Nr. 000006272 bei paprašiusi ją ir ankstesnes sąskaitas, kuriose įtrauktas mokestis už elektrą, ištaisyti bei atkreipusi ieškovės dėmesį į rangos darbų sutarties 7.5. punktą atsakovė neturėjo jokio pagrindo tikėtis ir manyti, kad turi kaip nors mokėti pagal sąskaitas faktūras CON Nr. 000006272 ir CON Nr. 000006174, nes šiose sąskaitose nurodyta 575,6 Eur suma yra išrašyta pagrįstai, tačiau ji žymiai mažesnė už 656,54 Eur sumą už elektros energiją, kurią ieškovė tarpusavio įskaitymų būdu nepagrįstai įskaitė į atsakovei mokamas sumas už rangos statybos darbus. Dėl nurodytų priežasčių pareikštas ieškinys turi būti atmestas visiškai – atsakovė yra permokėjusi ieškovei ir jai neskolinga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė ieškovei UAB „Conresta“ iš atsakovės UAB „Forteras“ 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei priteisti 688,05 Eur dydžio įsiskolinimą pagal ieškovės atsakovei 2019 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000006180 455,40 Eur (su PVM) sumai už generalinės rangos paslaugas už balandžio mėnesį bei 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000006272 232,65 Eur sumai (iš kurios 112,38 Eur (su PVM) už elektros energiją ir 120,27 Eur (su PVM) už buitinio vagonėlio nuomą); šių sąskaitų apmokėjimo terminai yra suėję. Teismas taip pat nustatė, kad esminis ginčas šioje byloje tarp šalių kilęs dėl to, ar atsakovei kyla pareiga apmokėti už elektros energiją. Bylos šalis siejusios 2019 m. vasario 7 d. rangos darbų sutarties 7.5 punkte, be kita ko, nurodyta, kad už užsakovo (ieškovės) suteikiamą elektros energiją atsakovė moka ieškovei fiksuotą statybvietės mokestį, kuris yra lygus 0 procentų nuo atliktų darbų vertės. Vadinasi, šalys minėtoje sutartyje susitarė, kad atsakovė už elektros energijos paslaugas ieškovei nemoka.
9. Teismas nurodė, kad nors, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, sutartyje šalys susitarė dėl rašytinės sutarties pakeitimų formos (Sutarties 11.1 punktas), CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, jog faktas, kad atsakovė priėmė ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, į kurias įtrauktas mokestis už elektros energiją, jas pasirašydama, įtraukė ginčo sąskaitą į savo buhalterinę apskaitą, dalį sąskaitų, išrašytų už elektros energiją, yra padengusi, sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie abiejų šalių susitarimą, pakeičiantį sutarties 7.5 punkte įtvirtintą nuostatą, kad už elektros energiją atsakovė nemoka (CPK 185 straipsnis).
10. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar tarp šalių egzistavo žodinis susitarimas dėl atsakovės pareigos apmokėti už elektros energiją, reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovė už elektros energiją pagal 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON00006174 bei 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON00006137 (ieškinio reikalavimas nėra kildinamas iš šių sąskaitų) su ieškove yra atsiskaičiusi (ieškovės atliktu priešpriešiniu vienarūšių reikalavimų įskaitymu). Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų (CK 6.130 straipsnis). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju atsakovė, teigdama, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į elektros energijos išlaidų kompensavimą, neginčijo ieškovės atlikto įskaitymo pagal 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON00006174 ir 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON00006137.
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendime konstatuota, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės mokesčio už elektros energiją, ieškovės atliktas įskaitymas pagal ieškovės išrašytas 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON00006174 bei 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON00006137 nėra nuginčytas, atsakovės argumentą, kad įsiskolinimą pagal 2019 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000006180 ir 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000006272 ji yra padengusi, atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 688,05 Eur skolą laikė pagrįstu, todėl tenkino (CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Forteras“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2019 m. rugpjūčio 12 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti; taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ir įpareigoti UAB „Conresta“ grąžinti atsakovei UAB „Forteras“ 1 320,26 Eur, kuriuos sudaro 688,05 Eur išieškotas įsiskolinimas, 608 Eur išieškotų bylinėjimosi išlaidų, 9,23 Eur palūkanų ir 14,98 Eur procesinių palūkanų, išieškotų iš UAB „Forteras“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28218-1101/2019; priteisti iš ieškovės UAB „Conresta“ atsakovės UAB „Forteras“ naudai 260,29 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 258,27 Eur sumokėtas antstolio atlyginimas bei 2,02 Eur PLAIS sistemos palaikymas; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovei 5 000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovės UAB „Forteras“ naudai bei paskirtą baudos dalį įskaičiuojant į priteistinus nuostolius; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atstovo parašas PVM sąskaitoje faktūroje su už elektros energiją išrašytomis sumomis reiškia 2019 m. vasario 7 d. Rangos darbų sutarties 7.5. punkto pakeitimą, yra nepagrįsta. Tokia išvada prieštarauja CK 6.162 straipsnyje įtvirtintai sutarties sudarymo tvarkai. Atsakovės atstovo parašas atsakovei išrašytose PVM sąskaitose su eilute už elektros energiją yra tik patvirtinimas, kad atsakovei yra įteikta PVM sąskaita faktūra. Toks parašas nereiškia rašytinės sutarties sąlygos pakeitimo.
13.2. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota (žr. pvz. Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-469/2019), kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tokia ribojanti išlyga buvo numatyta šalių sudarytos 2019 m. vasario 7 d. Rangos darbų sutarties 11.1 punkte, kuris nustato, kad „Sutartis įsigalioja ją šalims pasirašius ir patvirtinus parašais ir antspaudais. Tokiu pat būdu įforminami ir šios Sutarties papildymai, pakeitimai bei šios Sutarties priedai.“ Tokiu būdu konstatuotina, kad susitarimas pakeisti 2019 m. vasario 7 d. Rangos darbų sutarties 7.5 punkto sąlygą, numatančią, kad atsakovė neturi mokėti už elektros energiją, turi būti sudarytas raštu, pasirašytas šalių bei patvirtintas šalių antspaudais. Sutarties pakeisti konkliudentiniais veiksmais negalima.
13.3. Atsakovė neatliko jokių konkliudentinių veiksmų, kurie patvirtintų esant šalių susitarimą dėl sutarties sąlygos pakeitimo, nes ieškovė nepateikė jokios aiškios ofertos, kurioje būtų išvardintos visos esminės sutarties sąlygos. Atsakovė nepateikė jokio aiškaus ir besąlygiško pareiškimo dėl sutikimo (akceptas) su oferento pateiktu pasiūlymu (oferta). Atsakovės elgesio negalima vertinti kaip susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nes darant išvadą, kad sutarties sąlyga buvo pakeista, turi būti aiškiai nurodyta, kaip konkrečiai ta sąlyga buvo pakeista.
13.4. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad nereiškė pretenzijų. Senaties terminas pretenzijoms dėl PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už elektrą, nėra pasibaigęs ir tik atsakovės diskrecijos teisė spręsti, kuriuo momentu ir kokiu būdu tas pretenzijas pareikšti. Šiuo atveju atsakovė pasirinko dvejopą veikimo būdą – 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę ir paprašė ištaisyti ne tik paskutines gautas sąskaitas faktūras už elektros energiją, bet ir visas ankstesnes sąskaitas. Atsakovė taip pat nurodė ieškovei, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį ji neprivalo mokėti už elektros energiją ir to nedarys. Ieškovei sąskaitų neištaisius, atsakovė pasirinko pasyvaus laukimo variantą – nemokėjo už paskutines dvi sąskaitas, nes laikė, kad nėra skolinga ieškovei. Taigi atsakovė neatliko jokio konkliudentinio veiksmo, kuriuo būtų pakeistas 2019 m. vasario 7 d. Rangos darbų sutarties 7.5. punktas ir jai atsirastų pareiga mokėti už elektros energiją. Be to, atsakovė pažymi, kad pretenziją raštu yra pareiškusi ne vieną kartą. 2019 m. liepos 18 d. elektroniniu laišku atsakovė kreipėsi į ieškovę, prie laiško buvo pridėtos kaip grąžinamos atgal visos ieškovės UAB „Conresta“ išrašytos sąskaitos, į kurias įtrauktas mokestis už elektros energiją.
14. Ieškovė UAB „Conresta“ atsiliepimu prašo atsakovės UAB „Forteras“ apeliacinį skundą atmesti; skirti apeliantei UAB „Forteras“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
14.1. Visuotinai yra žinoma, jog PVM sąskaitos faktūros pasirašymas patvirtina joje nurodytų paslaugų suteikimą ir / ar prekių pateikimą. Todėl atsakovės argumentai, kad PVM sąskaitų faktūrų, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentų, pasirašymas prilygsta tik šio dokumento gavimui, yra niekuo nepagrįsti ir tėra tik atsakovės išvedžiojimai.
14.2. PVM sąskaita faktūra Nr. CON000006272 atsakovės buvo priimta bei deklaruota Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) posistemyje i.SAF. Tai įrodo, jog atsakovė PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000006272 iš ieškovės ne tik gavo bei įtraukė į savo buhalterinę apskaitą bet ir ją pripažino. Atsakovė, jei ji iš tiesų būtų nepripažinusi ieškovės teikiamų sąskaitų ir tarp šalių nebūtų susitarimo dėl mokėjimo už suvartotą elektros energiją, nebūtų PVM sąskaitos faktūros Nr. CON000006272 įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą ir deklaravusi VMI posistemyje i.SAF, o be to dar ir mokėjusi pridėtinės vertės mokestį bei pelno mokestį.
14.3. Byloje esantis 2019 m. gegužės 29 d. atsakovės elektorinis laiškas ieškovei neįrodo, jog atsakovė nesutiko apmokėti PVM sąskaitos faktūros CON000006272 dėl to, jog joje buvo įtraukta suma už elektros energiją. Priešingai, byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė nesutiko tik su pačiu sumos, kurią turi sumokėti už suvartotą elektros energiją, dydžiu, o ne su faktu, kad reikia mokėti. Pati atsakovė 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniame laiške nurodė, kad – „Perrašyk. Pasirašysiu.“. Atitinkamai taip ir buvo padaryta, t. y. patikslinus PVM sąskaitoje faktūroje Nr. CON000006272 nurodytas sumas, susijusias su elektros energija, atsakovė sąskaitą pasirašė, įtraukė į buhalterinę apskaitą ir deklaravo VMI.
14.4. Byloje esančių įrodymų visumą liudija, kad žodinis susitarimas tarp šalių dėl apmokėjimo už elektros energiją egzistavo. Atsakovė aiškiai matė, kas yra nurodyta jai teikiamose PVM sąskaitose faktūrose. Atsakovė pati kreipėsi į ieškovę dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų sumų pakoregavimo, o vėliau sąskaitą pasirašė ir įtraukė į savo buhalterinę apskaitą. Savo pareigą sumokėti ieškovei už suvartotą elektros energiją, formaliai remdamasi Sutarties 7.5 punktu, atsakovė pradėjo neigti tik tuomet, kai tarp šalių kilo ginčas.
14.5. Atsakovės veiksmai, t. y. 1) PVM sąskaitų faktūrų pasirašymas; 2) PVM sąskaitų faktūrų deklaravimas VMI; 3) PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimas ieškovei atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą; 4) pretenzijų ieškovei dėl pareigos mokėti už elektros energiją ir / ar dėl ieškovės atliktų priešpriešinių reikalavimų įskaitymų, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON00006174 ir Nr. CON00006137, nereiškimas, patvirtina atsakovės valią dėl Sutarties 7.5 punkto pakeitimo. Priešingų aplinkybių, t. y. kad susitarimo tarp šalių nebuvo, atsakovė neįrodė.
14.6. Nesutikdama su atsakovės prašymu priteisti iš ieškovės neva tai atsakovės patirtus – 1 580,55 Eur dydžio nuostolius, ieškovė nurodo, kad atsakovė, prašydama taikyti ieškovės atžvilgiu civilinę atsakomybę, turi pareigą įrodyti visas ieškovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. neteisėtus ieškovės veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), ieškovės kaltę (CK 6.248 straipsnis) bei priežastį ryšį tarp neteisėtų ieškovės veiksmų bei kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Ginčo atveju, labiau nei akivaizdu, jog jokių neteisėtų veiksmų ieškovė neatliko. Pagrindo priteisti iš ieškovės 1 580,55 Eur dydžio neva tai atsakovės patirtus nuostolius, konkretaus ginčo atveju, nėra. Ieškovė pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į teismą ir jokių teisės normų nepažeidė. Atsakovė priešingai liudijančių aplinkybių nepateikė ir nuostolių neįrodė. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės prašymu skirti ieškovei 5 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes jokių nesąžiningų, neteisėtų veiksmų ieškovė neatliko.
14.7. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu sąmoningai ir sistemingai veikė ir veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, todėl atsakovei turi būti skirta CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta bauda. Baudos, jei ji būtų paskirta, dydį ieškovė prašo teismo nustatyti savo nuožiūra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, <...> turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, šie įrodymai priimami.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo.
16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Conresta“ ir atsakovė UAB „Forteras“ 2019 m. vasario 7 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. 19-S-SUB-2167-C691-PV (toliau – Rangos sutartis), kuria rangovas (atsakovė) įsipareigojo pagal Projektą, pilna apimtimi Sutartyje nustatytais terminais, sąlygomis ir tvarka tinkamai atlikti A korpuso mūro darbus, surenkamų g/b sąramų ir perdangos plokščių montavimą, monolitinių žiedų, ruožų betonavimo darbus adresu Žalgirio g. 106A, Vilniuje, statomuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir perduoti darbų rezultatą užsakovui (ieškovei). Rangos sutarties 7.5 punkte numatyta, kad už užsakovo (ieškovės) suteikiamą vandenį, elektros energiją, biotoletus rangovas (atsakovė) moka užsakovui (ieškovei) fiksuotą statybvietės išlaidų mokestį, kuris yra lygus 0 procentų nuo atliktų darbų vertės. Rangos sutarties 7.6 ir 7.7 punktais šalys susitarė, kad rangovas (atsakovė) moka užsakovui (ieškovei) buitinio vagonėlio nuomos mokestį bei fiksuotą generalinės rangos mokestį. Ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000006180 455,40 Eur (su PVM) sumai už generalinės rangos paslaugas už balandžio mėnesį bei 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000006272 232,65 Eur sumai (iš kurios 112,38 Eur (su PVM) už elektros energiją ir 120,27 Eur (su PVM) už buitinio vagonėlio nuomą). Kadangi atsakovė šių sąskaitų faktūrų neapmokėjo, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Forteras“ 688,05 Eur skolos, 9,23 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Dėl preliminaraus sprendimo atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. pateikė prieštaravimus, kuriuos 2019 m. lapkričio 19 d. patikslinusi, prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 12 d. preliminarų sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skirti 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos paskiriant atsakovei, priteisti iš ieškovės atsakovei 1 580,55 Eur patirtų nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė ieškovei UAB „Conresta“ iš atsakovės UAB „Forteras“ 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsakovė UAB „Forteras“, nesutikdama su minėtu 2020 m. kovo 23 d. galutiniu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
18. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad šalys yra sudariusios rašytinę sutartį, kurios 11.1 punkte numatyta, kad „Sutartis įsigalioja ją šalims pasirašius ir patvirtinus parašais ir antspaudais. Tokiu pat būdu įforminami ir šios Sutarties papildymai, pakeitimai bei šios Sutarties priedai“, t. y. šalys susitarę, kokiu būdu sutartis gali būti pakeista. Pasak atsakovės, Sutarties 7.5 punkte šalys yra sutarę, kad elektros energija atsakovei nieko nekainuos, rašytinio susitarimo, kaip tai numato Sutarties 11.1 punktas, dėl šios sutarties sąlygos pakeitimo šalys nėra sudariusios, todėl ieškovės išrašyta 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CON000006272 dalyje dėl 112,38 Eur (su PVM) už elektros energiją yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovė pažymi, jog susitarimas pakeisti 2019 m. vasario 7 d. Rangos darbų sutarties 7.5 punkto sąlygą, numatančią, kad atsakovė neturi mokėti už elektros energiją, turi būti sudarytas raštu, pasirašytas šalių bei patvirtintas šalių antspaudais; Sutarties pakeisti konkliudentiniais veiksmais negalima. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
19. Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Taip jos šalys objektyvia forma išreiškia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis vykdydamos sutartį. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Jau sudariusios sutartį šalys taip pat laisvai gali keisti jos turinį. Paprastai tokiems pakeitimams galioja taisyklė, kad jie turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis).
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių valios sutapimas), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016, 24 punktas; 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-469/2019).
22. Taigi, nagrinėjamu atveju net ir esant šalių sudarytoje Rangos sutartyje numatytai sąlygai dėl rašytinės sutarties pakeitimo formos, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika ir išaiškinimais, tokia sąlyga nėra absoliuti, nes jos šalims leidžiama nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad susitarimas pakeisti 2019 m. vasario 7 d. Rangos darbų sutarties 7.5 punkto sąlygą, numatančią, kad atsakovė neturi mokėti už elektros energiją, turėjo būti sudarytas raštu, pasirašytas šalių bei patvirtintas šalių antspaudais, bei kad Sutarties pakeisti konkliudentiniais veiksmais nebuvo galima, atmetami kaip nepagrįsti.
23. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji neatliko jokių konkliudentinių veiksmų, kurie patvirtintų esant šalių susitarimą dėl Sutarties sąlygos pakeitimo, nes ieškovė nepateikė jokios aiškios ofertos, kurioje būtų išvardintos visos esminės sutarties sąlygos; pažymi, jog atsakovė nepateikė jokio aiškaus ir besąlygiško pareiškimo dėl sutikimo (akceptas) su oferento pateiktu pasiūlymu (oferta). Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.
24. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog be ginčo PVM sąskaitų faktūrų (2019 m. balandžio 30 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. CON000006180 455,40 Eur (su PVM) sumai už generalinės rangos paslaugas už balandžio mėnesį bei 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. CON000006272 232,65 Eur sumai), ieškovė atsakovei yra pateikusi dar dvi ankstesnes PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON00006137 bei 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON00006174, į kurias tarp atsakovės mokėtinų sumų yra įtrauktos ir sumos už elektros energiją. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, į minėtas sąskaitas įtrauktas mokestis už elektros energiją sudaro netgi didesniąją dalį bendros atitinkamos sąskaitos sumos. Atsakovės atstovas šias PVM sąskaitas faktūras, kaip ir ginčo sąskaitas faktūras, pasirašė, jas priėmė, dėl į jas įtrauktų mokėtinų sumų už elektros energiją jokių pretenzijų nereiškė, aktyvių veiksmų, išreiškiančių atsakovės nesutikimą mokėti paskaičiuoto mokesčio už elektros energiją neatliko. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančių ieškovės pateiktų neatitikimų ataskaitų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio, matyti, jog ieškovei atlikus PVM sąskaitų faktūrų kryžminį sutikrinimą, kuomet buvo palyginamos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros su atsakovės nurodytomis iš ieškovės gautomis ir priimtomis PVM sąskaitomis faktūromis, buvo nustatyta, kad PVM sąskaitų faktūrų duomenyse su atsakove UAB „Forteras“ laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. birželio mėn. neatitikimų nėra (1 t., el. b. l. 23-27). Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė visas jai ieškovės išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tame tarpe ir ginčo PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000006272, su jose nurodytmis mokėtinomis sumomis už elektros energiją, ne tik priėmė, bet ir deklaravo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) posistemyje i.SAF, t. y. įtraukė jas į savo buhalterinę apskaitą bei laikė jas teisiškai įpareigojančiomis. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes atsakovė į bylą nėra pateikusi.
25. Taip pat iš byloje esančio šalių 2019 m. gegužės 29 d. elektroninio susirašinėjimo turinio matyti, jog ieškovei pateikus 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000006272, atsakovės atstovas nesutiko su ieškovės išrašytoje sąskaitoje nurodytomis sumomis už elektros energiją, nurodydamas, kad „Už vagonėlio nuomą esančią sumą priimam, už elektrą nepriimam, suma neatitinka tikrovės, taip pat ir praeitos sąskaitos už elektrą. Perrašyk. Pasirašysiu.“ Ieškovės atstovas tą pačią dieną pateikė atsakovei pakoreguotą PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000006272, sumažinant už elektros energiją mokėtinas sumas, bei elektroniniame laiške nurodant, kad „Už šį mėnesį pamažinsiu, bet kitą mėnesį nekoreguosim jau, nes buvo naudojama el. energija ir patalpos buvo šildomos.“ Atsakovė pakoreguotą PVM sąskaitą faktūrą su joje įtrauktomis sumomis už elektros energiją pasirašė bei ją priėmė. Šios nustatytos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovės atstovas šiuo konkrečiu atveju nesutiko su ieškovės išrašytoje sąskaitoje nurodytomis sumomis už elektros energiją, bet pačios pareigos apmokėti už elektros energiją neginčijo. Tai, kad sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytos mokėtinos sumos už suvartotą elektros energiją buvo tik sumažintos, o ne pašalintos iš sąskaitos apskritai, atsakovės atstovas galiausiai priėmė ją pasirašydamas, tik patvirtina tarp šalių egzistavusį žodinį susitarimą dėl atsakovės pareigos apmokėti už elektros energiją.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog faktas, kad atsakovė priėmė ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, į kurias įtrauktas mokestis už elektros energiją, jas pasirašydama, įtraukė ginčo sąskaitą į savo buhalterinę apskaitą, dalį sąskaitų, išrašytų už elektros energiją, yra padengusi, sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie abiejų šalių susitarimą, pakeičiantį Rangos sutarties 7.5 punkte įtvirtintą nuostatą, kad už elektros energiją atsakovė nemoka (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju ieškovės ieškinį tenkino pagrįstai.
27. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji nereiškė pretenzijų; nurodo, kad ji 2019 m. liepos 18 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę, prie laiško buvo pridėtos kaip grąžinamos atgal visos ieškovės UAB „Conresta“ išrašytos sąskaitos, į kurias įtrauktas mokestis už elektros energiją. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė į ieškovę kreipėsi neva grąžindama ieškovės jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras tik po to, kai tarp šalių kilo ginčas, todėl toks atsakovės kreipimasis į ieškovę laikytinas tik atsakovės gynybine pozicija, nepaneigiančia byloje nustatytų aplinkybių bei teismo padarytų išvadų dėl tarp šalių egzistavusio žodinio susitarimo dėl atsakovės pareigos mokėti už elektros energiją.
28. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
30. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, o skundžiamą teismo sprendimą palikus nepakeistą bei tuo pačiu pripažinus, kad ieškovės ieškinys buvo pagrįstas, atmestini atsakovės pareikšti reikalavimai dėl preliminaraus sprendimo vykdymo atgręžimo taikymo, nuostolių priteisimo iš ieškovės bei dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei paskyrimo.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
31. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
32. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
33. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą, be kita ko, prašo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį paskiriant teismo nuožiūra. Prašymas grindžiamas tuo, kad apeliantė viso bylos nagrinėjimo metu sąmoningai ir sistemingai veikė ir veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, t. y. vengė priimti teismo jai siunčiamus procesinius dokumentus, teikė teismui ne pilno turinio elektroninius laiškus (įrodymus), kuriais galimai sąmoningai siekė nuslėpti bylos faktines aplinkybes, kartu su apeliaciniu skundu atsakovė teikia tiek naujus įrodymus, tiek ir nurodo naujas aplinkybes, nepagrįstai, nenurodydama jokių svarių argumentų bei nepateikdama objektyvių įrodymų, nuo pat teisminio proceso pradžios prašo teismo skirti ieškovei maksimalią baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomi atsakovės veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Pažymėtina, jog nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimas, taip pat nurodytų veiksmų atlikimas, dar nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė prašo priteisti 1 500 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme, patirtų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
36. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnis). Ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų maksimalių priteistinų atstovavimo išlaidų dydžių, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“ prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Forteras“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Conresta“ (juridinio asmens kodas 145751974) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Forteras“ (juridinio asmens kodas 304914619) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Tatjana Žukauskienė