Civilinė byla Nr. 3K-3-503/2012

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00157-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 127.4; 127.6; 127.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Vinco Versecko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. H. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. H. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hungerdina“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Hungerdina“ ir nustatė šešių mėnesių nuo šios nutarties priėmimo dienos terminą restruktūrizavimo planui parengti ir jam bei kitiems restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingiems dokumentams pateikti teismui; 2011 m. liepos 14 d. nutartimi pratęsė šį terminą iki 2011 m. spalio 18 d.

Pirmasis kreditorių susirinkimas turėjo įvykti, tačiau neįvyko 2011 m. spalio 3 d. Pakartotinis kreditorių susirinkimas įvyko 2011 m. lapkričio 2 d. Jo metu 84,07112 proc. balsų dauguma kreditoriai nutarė nepritarti pateiktam restruktūrizavimo planui ir įpareigojimui restruktūrizavimo administratorių pateikti šį restruktūrizavimo planą teismui tvirtinti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi nutraukė restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, kad teismo nustatytu terminu restruktūrizavimo planas nepateiktas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 15 d. nutartimi atmetė ieškovės atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalies ir 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos yra imperatyvios ir jose nustatyti terminai yra naikinamieji, kuriems pasibaigus baigiasi tam tikra teisė ar pareiga, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, turi atsižvelgti į įstatymo keliamus tikslus, termino praleidimo priežastis, praleisto termino trukmę, patvirtinto restruktūrizavimo plano buvimą (nebuvimą) ir kitas svarbias bylos aplinkybes, t. y. siekti teisingo, protingo ir sąžiningo rezultato, visų kreditorių teisių ir interesų apsaugos. Teisėjų kolegija nustatė, kad, priimant nutarimą nepritarti restruktūrizavimo planui, buvo paisoma ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalyje ir 26 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos (kad kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jei už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, o pakartotiniame kreditorių susirinkime – daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvavusių ir iš anksto raštu balsavusių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos), todėl konstatavo, jog nėra pagrindo šį nutarimą pripažinti negaliojančiu. Tos aplinkybės, kad įstatymo nustatytą kreditorių balsų daugumą UAB „Hungerdina“ restruktūrizavimo procese sudaro UAB „Medicinos bankas“ reikalavimai, teisėjų kolegija taip pat nepripažino pagrindu pripažinti kreditorių nutarimą negaliojančiu, nes balsų daugumą šis kreditorius įgijo teisėtai. Kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad UAB „Medicinos bankas“ piktnaudžiavo savo kaip didžiausio kreditoriaus teisėmis nepritardamas atsakovo restruktūrizavimo planui, nes byloje nėra duomenų apie šias aplinkybes, o remdamasi tik prielaidomis teisėjų kolegija negali konstatuoti kreditoriaus piktnaudžiavimo ir tai pripažinti objektyvia priežastimi pratęsti terminą restruktūrizavimo planui parengti ir pateikti tvirtinti. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad atsakovui buvo iš anksto žinoma apie kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ poziciją dėl restruktūrizavimo plano, tačiau atsakovas nebendradarbiavo su kreditoriumi, neatsižvelgė į jo pastabas ir nekoregavo restruktūrizavimo plano taip, jog jis kiek įmanoma geriau atitiktų ne tik šio, bet ir kitų UAB „Hungerdina“ kreditorių interesus; atsakovas nebuvo aktyvus, rengiant restruktūrizavimo planą: pirmasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas tik 2011 m. spalio 3 d., nors jau pratęstas terminas restruktūrizavimo planui parengti ir pateikti turėjo baigtis 2011 m. spalio 18 d. Šią aplinkybę teisėjų kolegija vertino kaip paneigiančią objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo laiku patvirtintas restruktūrizavimo planas, egzistavimą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė N. H. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis; klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo tvirtinimo terminą, nustatant, kad jis privalo būti pateiktas per du mėnesius nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo; nustačius būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostata ta apimtimi, kurioje nurodoma, kad „Kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos“, kartu su 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad restruktūrizavimo byla nutraukiama jei „nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsniui „įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos restruktūrizavimo bylose, teismų pareigos veikti aktyviai (ex ofjicio), kai to reikalauja viešasis interesas, pažeidimo. Restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Pagrindinio įmonės kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ reikalavimo dydis sudaro 89,25 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų. Tokia balsų dauguma šiam kreditoriui suteikia galimybę vienašališkai priimti sprendimus kreditorių susirinkimuose, įskaitant ir tokius, kurie prieštarautų bendriesiems civilinės teisės principams, viešajam interesui bei užkirstų kelią apsaugoti ir (ar) įgyvendinti kitų kreditorių teises ir interesus. Kasatorės nuomone, susidarius tokiai situacijai, teismas, svarstydamas restruktūrizavimo plano nepateikimo priežastis, ex officio turėjo vertinti, ar tokios priežastys neprieštarauja bendriesiems civilinės teisės principams (CK 1.5, 1.8 straipsniai, CPK 3 straipsnio 1, 6 dalys) bei viešajam interesui užtikrinti kitų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių interesus, teisėtus jų lūkesčius siekti atkurti įmonės mokumą bei stabilumą. Kadangi tokios situacijos ĮRĮ tiksliai nereglamentuoja, tai, kasatorės nuomone, teismai turėjo pagal teisės analogiją taikyti bendruosius teisės principus ir pagal įstatymo analogiją – vykdymo procese įtvirtintus kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcingumo ir eiliškumo principus (CPK 701, 753–754 straipsniai). Kasatorė nurodo, kad restruktūrizavimo procedūros metu praktiškai visi kreditoriai pritarė restruktūrizavimo procedūros tolesniam vykdymui. Kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ veiksmais daroma žala tiek įmonei, tiek jos kreditoriams, nes nutraukus restruktūrizavimo bylą netenka galios visi įmonės ir kreditorių susitarimai dėl įmonei taikomų nuolaidų, atnaujinamas palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus. Vėl pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą galima tik tuo atveju, jei nuo teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos būtų praėję ne mažiau kaip penkeri metai (ĮRĮ 4 straipsnio 5 punktas). Nutraukus restruktūrizavimo bylą ir įmonei iškėlus bankroto bylą, atsirastų pagrįsta tikimybė, kad su kreditoriais nebus visiškai atsiskaityta.

2. Dėl restruktūrizuojamos įmonės stambiausio (-ių) kreditoriaus (-ių) ir mažumos kreditorių, įmonės bei jos darbuotojų interesų konkurencijos įgyvendinant restruktūrizavimo proceso tikslus. Iš byloje esančių duomenų apie RUAB „Hungerdina“ turtą matyti, kad jei kreditoriai pagal pateiktą tvirtinti restruktūrizavimo plano projektą būtų nusprendę dalį jo parduoti rinkos kaina, gautos lėšos sudarytų galimybes padengti didžiąją ne tik pagrindinio, bet ir kitų (mažumos) kreditorių reikalavimų dalį, tačiau dabartinėje situacijoje, jei tas pats turtas būtų parduodamas mažesne nei rinkos kaina, kitų kreditorių įsipareigojimai liktų nepatenkinti, tai paneigia kreditorių reikalavimo paskirstymo proporcingumo, eiliškumo ir kitus bendruosius teisės principus. Restruktūrizavimo planui nebuvo pritarta tik dėl to, kad stambiausias kreditorius surado viso pagrindinio RUAB „Hungerdina“ turto, kurį sudaro trijų veikiančių degalinių Kauno mieste tinklas, pirkėją už daug mažesnę nei likvidacinė (ne rinkos) šio turto kainą. Kasatoriaus nuomone, šis interesas nesuderinamas su smulkiųjų kreditorių galimybėmis gauti finansinių reikalavimų patenkinimą, įmonės ir jos darbuotojų interesu išsaugoti ir tęsti įmonės veiklą ar darbo vietas. Daugumą turinčio kreditoriaus sprendimas prieštarauja CK 1.2 straipsnio 1 dalyje, 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems civilinių teisinių santykių reglamentavimo, civilinių teisių įgyvendinimo bei teisminio teisės aiškinimo ir jos taikymo principams – teisingumui, protingumui, sąžiningumui, draudimui piktnaudžiauti teise, expressis verbis įtvirtintam Konstitucijos 28 straipsnyje. Kasatorės nuomone, aptariamos situacijos nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojantis ĮRĮ tiksliai nereglamentuoja, kasacinis teismas dar nėra suformavęs tokios situacijos teisės taikymo (aiškinimo) praktikos. Be to, anot kasatorės, teismai vadovavosi teisės nuostatomis, pažeidžiančiomis Konstituciją, todėl, manydama, kad būtina pripažinti įmonių restruktūrizavimo procese dalyvaujančio pagrindinio kreditoriaus veiksmų ribojimus siekiant užtikrinti kitų šio proceso dalyvių (mažumos kreditorių) teises, tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą.

3. Dėl proceso teisės normų aiškinant ir taikant restruktūrizavimo plano pateikimo termino pobūdį ir jo reikšmę sprendžiant restruktūrizavimo proceso nutraukimo klausimą pažeidimo. Teismai, esant situacijai, kai restruktūrizavimo proceso metu konkuruoja kreditoriaus, turinčio daugiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, ir kreditorių mažumos (kartu ir kitų šio proceso dalyvių) interesai, nepagrįstai nenagrinėjo, ar nebuvo įmanoma pasiekti ĮRĮ keliamų tikslų kitais būdais, pvz., įpareigojant administratorių parengti planą, kurio esmė būtų parduoti už rinkos (o ne už likvidacinę, jei restruktūrizavimo planas nebūtų patvirtintas) kainą didesnę dalį įmonės turto, nei numatyta plane, kuriam nepritarta, tai yra teismas nepagrįstai ex officio nevertino restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminų pobūdžio bei jų neįvertino šioje byloje reiškiamų reikalavimų tikslo kontekste. Kasatorės nuomone, ĮRĮ 4 straipsnio nuostatos nedraudžia, esant atitinkamam poreikiui, sąlygoms ir prielaidoms, vėl pradėti (antrą kartą) įmonės restruktūrizavimo procesą, nes, nutraukus restruktūrizavimo bylą kitais pagrindais (pvz., pagal ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą), restruktūrizavimo procesas galėtų būti pradėtas tik tuo atveju, jei nuo teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos būtų praėję ne mažiau kaip penkeri metai (ĮRĮ 4 straipsnio 5 punktas). Įstatyme nustatyti restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminai, nors nustatyti ne proceso įstatyme, bet pagal savo pobūdį atitinka procesinio termino sampratą, jie nėra naikinamieji, nes neeliminuoja restruktūrizavimo proceso galimybės ateityje. Atsižvelgdamas į byloje esančią situaciją, teismas ex officio turėjo spręsti dėl būtinybės pratęsti restruktūrizavimo plano pateikimo terminą, pasiūlant pateikti turinčiam daugumą kreditoriui palankaus plano projektą, o restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą svarstyti – tik įvertinus viešojo intereso bei mažumos kreditorių teisių apsaugą, įmonės veiklos tęstinumo ir mokumo atkūrimo tikslų įgyvendinimo prielaidas. Kasatorės nuomone, situacijos, įtvirtinančios esminį sutartinį prievolių pusiausvyros pasikeitimą, ĮRĮ tiksliai nereglamentuoja, tačiau, vertindami restruktūrizavimo plano nepateikimo priežastis, teismai turėjo ex officio taip pat atsižvelgti į tai, ar nebuvo pažeistas principas rebus sic stantibus. Iškėlus restruktūrizavimo bylą iš esmės dėl to, kad dėl pasikeitusių aplinkybių buvo suvaržytas visų restruktūrizuojamos įmonės sudarytų sutarčių vykdymas, susitarimas (geranoriškas) keisti visas šios įmonės sudarytas sutartis, kuris įgyvendinamas ir įtvirtinamas restruktūrizavimo plane, suponuoja pareigą kreditoriams aktyviai dalyvauti rengiant plano projektą ir sukurti jį tokį, kad būtų pasiekti ir apsaugoti ne tik atskirų kreditorių individualūs, bet ir bendri visų kreditorių teisių apsaugos interesai, taip pat atsižvelgiant į viešojo intereso bei įmonės veiklos tęstinumo ir mokumo atkūrimo tikslų įgyvendinimo prielaidas.

4. Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, nepasisakydamas dėl kiekvieno atskirojo skundo argumento, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 331 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos teismų sprendimų ir nutarčių turiniui keliamų reikalavimų klausimais. Teismo sprendimo motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ir asmens teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nemotyvavo, ar pagrindinis restruktūrizavimo proceso kreditorius galėjo priimti bet kokius, t. y. net ir prieštaraujančius kitų kreditorių ir restruktūrizavimo proceso tikslams ar bendriesiems teisės principams, lemiamą reikšmę kitiems restruktūrizavimo proceso dalyviams turinčius sprendimus.

Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo

Kasaciniame skunde keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių teisme nagrinėjamos restruktūrizavimo bylos nutraukimą, nutarties motyvavimą, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Bendrieji civilinės bylos nutraukimo pagrindai įtvirtinti CPK 293 straipsnyje, kurio 9 punkte bylos nutraukimo pagrindai apribojami reikalavimu, kad jie būtų nustatyti šiame kodekse. CPK nustatyti ir bylos nutraukimo padariniai – nutraukus bylą neleidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 294 straipsnio 2 dalis). ĮRĮ (2010 m. spalio 1 d. redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama ir nagrinėjama CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Viena tokių CPK normų taikymo nagrinėjant restruktūrizavimo bylas išimčių nustatyta ĮRĮ 28 straipsnyje, kuriame įtvirtinti specialūs restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija patikrina, ar bylą nagrinėję teismai kasaciniame skunde nurodytu aspektu tinkamai aiškino ir taikė restruktūrizavimo bylos nutraukimo metu galiojusios redakcijos ĮRĮ nuostatas.

Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo byla nutraukta dėl to, kad per įstatymo nustatytus terminus nebuvo pateiktas tvirtinti įmonės restruktūrizavimo planas. Tokio plano pateikimo teismui tvirtinti terminas nustatytas ĮRĮ (2010 m. spalio 1 d. redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) 14 straipsnio 5 dalyje – įmonės restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. Teismas restruktūrizavimo administratoriaus arba įmonės valdymo organo prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nustatytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminai nėra naikinamieji, nes jie neeliminuoja restruktūrizavimo galimybės ateityje, todėl asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. UAB „Šeba“, bylos Nr. 3K-3-179/2011). Pagal ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą nustatytais terminais nepateikus teismui restruktūrizavimo plano, teismas nutraukia įmonės restruktūrizavimo bylą. Nutraukus bylą nurodytu pagrindu įmonei atsiranda tokių teisinių padarinių, kad netenka galios visi įmonės ir kreditorių susitarimai dėl įmonei taikomų nuolaidų, atnaujinamas palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus. Kita vertus, ĮRĮ 4 straipsnio nuostatos nedraudžia, esant atitinkamam poreikiui bei sąlygoms, vėl pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą. Nutraukus bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktuose nurodytais pagrindais (kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas patvirtina jų atsisakymus; kai restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus ir restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus), įmonės restruktūrizavimo procesas galėtų būti pradėtas tik tuo atveju, jei nuo teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos būtų praėję ne mažiau kaip penkeri metai (ĮRĮ 4 straipsnio 5 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė skunde galimybę pradėti UAB „Hungerdina“ restruktūrizavimo procesą iš naujo nepagrįstai sieja su šiuo penkerių metų terminu, nes ši restruktūrizavimo byla nutraukta  kitu – 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu – pagrindu.

Nagrinėjamos bylos atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad UAB „Hungerdina“ restruktūrizavimo planas įstatymo nustatytais terminais teismui nebuvo pateiktas be svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas apsvarstė atskirajame skunde suformuluotą prašymą pratęsti terminą įmonės restruktūrizavimo planui pateikti, tačiau, nenustatęs tam objektyvių priežasčių, pagrįstai jį atmetė. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje restruktūrizavimo plano projektui nepritarė 84,07 proc. kreditorių, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška yra didesnė kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Byloje nustatyta, kad parengtas restruktūrizavimo plano projektas netenkina balsų daugumą (84,07 proc.) turinčio kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ interesų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ĮRĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu, pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui yra kreditorių prerogatyva, todėl prieina prie išvados, kad tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, neturi teisės ex officio kištis į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti.

Dėl poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą

Kasatorė teigia, kad, siekiant apsaugoti kreditorių mažumos interesus, tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostata ta apimtimi, kurioje nurodoma, kad „Kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos“, kartu su 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad restruktūrizavimo byla nutraukiama jei „nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsniui „įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, prieštaraujančio Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje bei Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. Taigi pagal esamą teisinį reglamentavimą pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino akto atitikties Konstitucijai. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kasatorė savo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą motyvuoja tuo, kad būtina pripažinti įmonių restruktūrizavimo procese dalyvaujančio pagrindinio kreditoriaus veiksmų ribojimus siekiant užtikrinti kitų šio proceso dalyvių (mažumos kreditorių) teises. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nesuformuluota išsamių teisinių argumentų ir neiškelta konstitucingumo problemos; teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nurodytų ĮRĮ nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl kasatorės prašymo išsprendimo.

Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nemotyvavo, ar pagrindinis restruktūrizavimo proceso kreditorius galėjo priimti bet kokius, t. y. net ir prieštaraujančius kitų kreditorių ir restruktūrizavimo proceso tikslams ar bendriesiems teisės principams, lemiamą reikšmę kitiems restruktūrizavimo proceso dalyviams turinčius sprendimus, taip, nepasisakydamas dėl kiekvieno atskirojo skundo argumento, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 331 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos teismų sprendimų ir nutarčių turiniui keliamų reikalavimų klausimais. Atmesdama šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytas ribas, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Minėta, kad pagrindinio kreditoriaus nepritarimas restruktūrizavimo plano projektui nebuvo ir negalėjo būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pareigos apie tai pasisakyti nutartyje. Tai, kad civilinėje byloje dėl įmonės restruktūrizavimo teismui skirtas aktyvus vaidmuo, nereiškia, jog teismas privalo kelti ir tirti klausimus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekelia, rinkti už dalyvaujančius byloje asmenis įrodymus, kuriuos jie gali pateikti patys, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti teisiškai pagrįstais kasatoriaus argumentų, kad, tikrindamas apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties nutraukti UAB „Hungerdina“ restruktūrizavimo bylą teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą veikti ex officio.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad ją keisti arba naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 38,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos iš kasatorės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. H. (duomenys neskelbtini) 38,88 Lt (trisdešimt aštuonis litus 88 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Dangutė Ambrasienė

                                                                                                                                            Vincas Verseckas

                                                                                                                                            Pranas Žeimys