Civilinė byla Nr. 2-23-1030/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13553-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė,

sekretoriaujant Agnei Butkutei,

dalyvaujant ieškovui V. B. (gim. 1945 m.), ieškovų V. B. (gim. 1945 m.) ir A. B. atstovei advokatei Vitai Kilišauskaitei, ieškovės A. B. atstovui pagal pavedimą V. B. (gim. 1976 m.),

atsakovams A. B. ir G. B., jų atstovams advokatams Onai Kapliauskaitei ir Sauliui Tamošaičiui,

trečiojo asmens (atsakovo prijungtoje byloje) uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ atstovei advokatei Valei Televičienei ir atstovui pagal pavedimą P. B.,

išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovėms L. M. ir J. D.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir V. B. (gim. 1945 m.) ieškinį atsakovams A. B. ir G. B., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, R. G., dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą nuo pašalinių medžiagų bei atsakovų A. B. ir G. B. patikslintą priešieškinį ieškovams A. B., V. B., R. G., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo, taip pat pagal ieškovų A. B. ir G. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. B., V. B. (gim. 1945 m.), R. G., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovai A. B. ir V. B. ieškiniu (t. I, b. l. 3-8, t. II, b. l. 20-21) prašo teismo: 1) įpareigoti atsakovus A. B. ir G. B. per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ventiliacinio kanalo, išeinančio iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, į kaminą, kamštį, įrengtą iš statybinių medžiagų, įpareigojant atsakovus informuoti ieškovus apie atliekamus darbus prieš vieną dieną ir sudarant galimybę ieškovų pasitelktam ekspertui tikrinti atliekamų darbų kokybę; 2) jei atsakovai per nustatytą terminą neįvykdys kamščio pašalinimo darbų, priteisti iš atsakovų 28,96 Eur (100 Lt) baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną; 3) priteisti iš atsakovų ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovams A. B. ir V. B. nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėdoje, o atsakovams A. B. ir G. B. – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir neįrengta palėpė, esanti (duomenys neskelbtini) Nr. 4, Klaipėdoje. Ieškovams priklausančiame bute patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5 (tualetas su prausykla ir dušu), yra ventiliacijos kanalas, kuris neveikia. Kaip matyti iš projektuotojo architekto V. B. 2013 m. liepos 26 d. parengtos Daugiabučio gyvenamojo pastato Klaipėdos m. sav., (duomenys neskelbtini)4, architektūrinių tyrimų schemos, ventiliacijos kanalas, išeinantis iš ieškovams priklausančio buto patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, praeina pro butą, esantį (duomenys neskelbtini) Nr. 2, Klaipėda, ir atsakovams priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda. Ties atsakovams priklausančiu butu ventiliacijos kanalas, minėtoje schemoje pažymėtas V-1, yra užkimštas kažkokia medžiaga. Šias aplinkybes patvirtina vėdinimo kanalo V-1 angos 2013 m. liepos 25 d. ir 2014 m. birželio 14 d. vaizdo kamera filmuota medžiaga. Iš 2014 m. birželio 14 d. filmuotos medžiagos matyti, kad 2014 m. birželio 14 d. kanalą užkemšanti medžiaga yra kita nei 2013 m. liepos 25 d. ir užima didesnę kanalo dalį.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 18 d. Patikrinimo aktu Nr. ATP2-331 nustatė, kad neveikiančio vėdinimo kanalo Nr. 1 angoje 5.80 m aukštyje kamera atsirėmė į baltos spalvos medžiagą, kuri galėjo būti įdėta į vėdinimo kanalą Nr. 1 tik iš buto Nr. 3, todėl buto Nr. 3 savininkai turi pašalinti iš vėdinimo kanalo šią medžiagą arba leisti tai atlikti namą administruojančiai įmonei UAB „Paslaugos būstui“. 2013 m. gruodžio 5 d. atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad bute Nr. 3 vėdinimo kanalas tebėra užblokuotas; pažeidimą padarę subjektai buto, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėdoje, savininkai.

Namą administruojanti UAB „Paslaugos būstui“ 2014 m. liepos 14 d. raštu informavo ieškovę, kad atsakovai pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriui raštą su jų užsakymu atliktos ekspertizės išvadomis, kad ieškovams priklausančio buto ventiliacinis kanalas niekada nebuvo atviras tiesiai į viršų, o ventiliacija vykdavo kažkokiu perėjimu tarp kanalų, priklausančių pirmam ir antram butams. Ieškovai, siekdami išsiaiškinti tikrąją ventiliacijos kanalo neveikimo priežastį, užsakė ekspertizę, kurią atliko UAB „Baltų būstas“. Šios ekspertizės metu nustatyta, kad ventiliacijos kanalas buvo veikiantis, nes ant grotelių nusėdo dulkės, suodžiai ir kitos medžiagos, toks rezultatas susidaro tik esant veikiančiai ventiliacijai, kai judančiame ore esančios dalelės nusėda ant grotelių, tačiau šiuo metu ventiliacijos kanalas nebeveikia. Ekspertizės metu taip pat nustatyta, kad mūrinis ventiliacijos kanalas atsiremia į dirbtinai įrengtą kamštį, kur matoma akustinio pakloto, įrengiamo po parketlentėmis, medžiaga, kuri Lietuvoje pradėta naudoti tik XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje. Taip pat nustatyta, kad atstumas nuo ventiliacijos angos apačios iki dirbtinai įrengto kamščio yra 494 cm, tai atitinka kamščio apačios lygį trečiame aukšte. Kadangi atsakovai ilgą laiką geranoriškai vengia pašalinti savo neteisėtais veiksmais padarytą pažeidimą, jie turi būti įpareigoti atlaisvinti vėdinimo kanalą V-l, pašalindami iš statybinių medžiagų dirbtinai sudarytą kamštį.

Atsakovai A. B. ir G. B. atsiliepimu į ieškinį (t. I, b. l. 98-106) su juo nesutinka ir prašo atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad ieškovų buto patalpoje 1-5 yra tik pažymėta buto plane 2013-09-25 išmatuota ventiliacinio kanalo atvertos angos atidarymo vieta. Ieškovai nepagrįstai sau prisiskiria niekada jų buto savininkų nenaudotą ventiliacijos šachtą. Šachtos Nr. 1 vietoje atverta ventiliacinė šachta Nr. 2, nes per šachtos Nr. 2 vietą pirmame aukšte eina autentiška ištisinė konstrukcinė sija. Atsakovų naudojamos šachtos atitinka autentišką jų priskyrimą butui, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, nurodytą originaliame gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Nr. 4, trečio aukšto išplanavime.

Atsakovai nurodo, kad dujinis katilas ir naudojama ventiliacija atitinka 2001 m. parengtą projektą, kuriame pažymėta, jog „degimo produktų pašalinimui ir patalpų vėdinimui panaudojami esami kanalai“. Projektas ir jo įrengimas nepažeidžia norminių teisės aktų reikalavimų ir kitų butų savininkų teisių. Užblokavimu nepagrįstai įvardijama autentiška ventiliacinės šachtos Nr. l mūrinės konstrukcijos pradžia.

Nepaisydami draudimo vykdyti kamino konstrukcijų bet kokį ardymą ar intervenciją šachtos Nr. 1 konstrukcijoje (nes per šią šachtą eina nešanti stogo konstrukcija), UAB „Paslaugos būstui“ darbuotojai 2014-06-12 nuo stogo per namo mažojo kamino viršų, ilgu metaliniu strypu išdaužė ir suniokojo autentiškas stogo ir kamino konstrukcijas bei stipriai apgadino atsakovų turtą.

Trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ (t. I, b. l. 84-85) atsiliepimu su ieškiniu sutinka.

Atsakovai A. B. ir G. B. priešieškiniu su jo patikslinimu (t. II, b. l. 135-142, t. III, b. l. 68-69) prašo teismo nustatyti tokią ventiliacinių šachtų, esančių gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siaurajame kamine, naudojimosi tvarką:

– atsakovams – buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, savininkams – paskirti naudotis ventiliacine šachta, prasidedančia 3 aukšte ir išeinančia iš trečio buto tiesiai į kamino išorę buto, (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, pastogės patalpų plane pažymėta indeksu 3-3,VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro“ 2013 m. gruodžio 15 d. Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 13-210 Siaurojo kamino išpildomoje nuotraukoje pažymėta šachta Nr. 1 (ventiliacinių šachtų numeracija nuo viršutinės kamino dalies, skaičiuojant nuo lauko sienos);

– buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, savininkams A. B. ir V. B. bei buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, savininkei R. G. paskirti naudotis VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro“ 2013 m. gruodžio 15 d. Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 13-210 Siaurojo kamino išpildomoje nuotraukoje pažymėta šachta Nr. 2 (ventiliacinių šachtų numeracija nuo viršutinės kamino dalies, skaičiuojant nuo lauko sienos), prasidedančia ventiliacine anga šachtos Nr. 1 vietoje, esančia buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, patalpoje, pirmo aukšto plane pažymėtoje indeksu 1-5, pereinančia tarpšachtiniu perėjimu į šachtos Nr. 2, buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, patalpos, antro aukšto plane pažymėtos indeksu 2-4, vietą.

Priešieškinis yra grindžiamas tuo, kad, atsakovams įgijus nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, ir palėpę 2005 metais, jokių ginčų ir nesutarimų dėl naudojimosi ventiliacinėmis šachtomis tarp atsakovų ir tuo metu buvusių bendrasavininkų nebuvo. Apie 8 metus atsakovai su gyvenamojo namo bendraturčiais (ir pasikeitusiais pirmo buto savininkais) ventiliacinėmis šachtomis naudojosi pagal nuo namo pastatymo (1936 m.) buvusią jų funkcinę paskirtį, konstrukcinį pritaikomumą butams ir faktiškai nusistovėjusią tvarką: atsakovai naudojosi autentiška šiam butui pritaikyta (pirma nuo lango / namo lauko sienos, pažymėta kadastriniuose brėžiniuose kaip 3-iame aukšte atsirandančia ventiliacine šachta) ir išeinančia iš trečio buto tiesiai į kamino išorę, skirta kokybiškai ventiliuoti tik arčiausiai esančią patalpą, o pirmo ir antro butų savininkai naudojosi viena (antra nuo lango / namo lauko sienos, pažymėta kadastriniuose brėžiniuose kaip bendra pirmo ir antro butų ventiliacine šachta), skirta šių aukštų tos pačios paskirties – vonios ir tualeto patalpų vėdinimui, nes pagal tuo metu galiojusius įstatymus „vidujinėms išvietėms vėdinti oras turi eiti iš pačios patalpos į išvietę, o iš ten laukan“, „išvietės turi būti aklinai atskirtos nuo kitų patalpų“ ir buvo įstatymais numatytas kaminų suvedimas į vieną kampu. Dėl to ir yra specifiškai įrengtos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, kamino konstrukcijos (2013 m. gruodžio 15 d. Statinio dalinės ekspertizės akto 3.2 punktas, Įvertinimo ir išvadų 6.9.3, 6.9.5, 6.9.6 punktai, Priedai Nr. 5.1-5.7, 8.2-8.4, 19.1, VIII dalies 7 punktas). Nuo 2013 m. kovo 1 d. A. B. ir V. B. tapus gyvenamojo namo bendrasavininkais, jie pradėjo kelti nepagrįstus reikalavimus dėl naudojimosi ventiliacinėmis šachtomis tvarkos pakeitimo ir pareiškė, kad neleis atsakovams naudotis virtuvės vėdinimui skirta ventiliacine šachta. Dėl to pradėjo kilti ginčai ir nesutarimai.

Atsakovams pareiškus, kad jų tualeto patalpoje nėra traukos, antro buto savininkė R. G. ne kartą siūlė jiems susitvarkyti šio buto zonoje neveikiančią tualeto ventiliaciją, kad joje atsirastų trauka, tačiau atsakovai tai daryti kategoriškai atsisakė, nesiekė neveikiančios ventiliacijos klausimų sureguliuoti bendru sutarimu (Įvertinimo ir išvadų Priedas Nr. 12.1). Pirmas ir antras butai savo tualeto vėdinimui visada naudojosi techniškai jiems pritaikyta viena bendra (kamino viršuje vidurine) antra nuo lango / namo lauko sienos ventiliacine šachta. Tarp šio kamino ventiliacinių šachtų nuo pirmo buto ventiliacinės angos iki antro buto lubų perdangos yra autentiškas tarpšachtinis perėjimas, kurį reikia išsivalyti ar atsikimšti. Ventiliacinę šachtą Nr. 2 pirmame pastato aukšte įmanoma buvo atverti tik šachtos Nr. 1 vietoje, nes per šachtos Nr. 2 vietą pirmame aukšte eina autentiška ištisinė konstrukcinė sija (Įvertinimo ir išvadų Priedas Nr. 2, Priedai Nr. 11.3, Nr. 11.4, 6.9.3 p.). Vietoje to, kad išsivalytų šachtą, kuria pagal konstrukcinį pritaikomumą nuo namo pastatymo naudojosi pirmo ir antro buto savininkai, atsakovai pradėjo kelti nepagrįstus reikalavimus (dėl autentiškos, pagal namo konstrukciją trečiam butui pritaikytos šachtos išvalymo), kuriuos atliekant dėl intervencijos į autentišką šachtos konstrukciją dar didesnį stabilumą prarastų namo stogo konstrukcijos, atsirastų papildomi įtrūkimai ir deformacinės siūlės namo sienų plokštumose.

Priešieškinyje taip pat pažymima, kad ieškovai bei tretysis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ nepagrįstai trečio buto krosnies zonoje išvestą dūmtraukio šachtą įvardija ventiliacine šachta ir manydami, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siaurajame kamine yra trys ventiliacinės šachtos, klaidingai aiškina jų konstrukcinį pritaikomumą butams, kai realiai minėtame kamine yra 2 ventiliacinės ir viena dūmtraukio šachta.

2001 m. buvusiems 3-čio buto savininkams virtuvėje įrenginėjant dujinį katilą, degimo produktų pašalinimui ir patalpų vėdinimui buvo panaudoti esami kanalai, ką patvirtina byloje pateiktas ir teisės aktų nustatyta tvarka įteisintas vidaus dujotiekio rekonstrukcijos, keičiant dujinį katilą, projektas (Įvertinimo ir išvadų 6.8 punktas, Priedai Nr. 11.1-11.7, 6.9.4 punktas, VIII. 2 punktas. Atkreiptinas dėmesys ir į nuo 1962 iki 2011-03-01 buvusios 1-mo buto savininkės S. D. 2014-02-14 rašytinį patvirtinimą, kad 2001 metais (duomenys neskelbtini) Nr. 3 buto virtuvėje sumontavus dujinį katilą, 1-mo buto WC patalpose ventiliacijos trauka nepradingo ir pilnai veikė daug metų po katilo sumontavimo 3-iame bute (Įvertinimo ir išvadų Priedas Nr. 3).

VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2013-12-15 statinio dalinės ekspertizės akto 3.2 punkte nustatyta, kad siaurajame kamine yra 2 ventiliacinės ir 1 dūmtraukio šachtos. Taip pat nurodytas ventiliacinių šachtų pagal jų techninius duomenis pritaikomumas kokybiškai vėdinti reikiamas patalpas: 1 šachta prasideda trečio aukšto zonoje autentišku konstrukciniu šachtos dugnu, uždarančiu iš apačios einančią šachtą. Nuo jo kylant į viršų atsiranda kampuotas, su nuožulniais susiaurėjančiais perėjimais apėjimas apie ištisinį stogo konstrukcinį elementą, sumontuotą pradinėje 1-os šachtos vietoje: tiesiogiai virš pradinio šachtos taško- autentiško dugno. Susiaurėjusi šachta baigiasi kamino viršuje. Ši šachta konstrukciniu pritaikomumu skirta kokybiškai ventiliuoti tik arčiausiai esančią patalpą. 2 šachta prasideda nuo 1-mo aukšto perdangos 2-ro aukšto grindų lygyje, yra vientisai tiesi, nesusiaurėjanti, baigiasi kamino viršuje. Trečio aukšto zonai ši šachta nebuvo pritaikyta: šachta išmūryta vientisai, be ventiliacinės angos 3-iam aukštui. Ši šachta konstrukciniu pritaikomumu skirta kokybiškai ventiliuoti 2 skirtingų aukštų patalpas. Dujinis katilas 2001 m. pajungtas 3-io buto dūmtraukio šachtoje.

VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2015-02-26 ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertizės specialistės N. Ž. 2015-03-02 išvados patvirtina, kad negalimas bet koks autentiškos kamino konstrukcijos ties 1-os ventiliacinės šachtos apatine dalimi ardymas, negalima jokia intervencija autentiškoje šachtos konstrukcijoje (Įvertinimo ir išvadų 6.9.7 p., Priedai Nr. 6, 7.1), būtina kuo skubiau, išlaikant autentišką konstrukcijų išdėstymą, sutvirtinti pažeistą kamine atraminę stogo konstrukciją, laikančią medines sijas ir atstatyti sunaikintą autentišką ventiliacijos šachtą.

Ieškovai atsiliepimu (t. III, b. l. 49-53) su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad pats priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos vėdinimo kanalais nustatymo paneigia jame nurodytas aplinkybes, kad neva ieškovai ir atsakovai naudojasi atskirais vėdinimo kanalais. Jeigu šalys naudotųsi atskirais vėdinimo kanalais, vadinasi tarp jų nebūtų paties ginčo dėl naudojimosi jais. Atsakovai klaidina teismą, kad jie naudojasi autentiška 3-iam butui pritaikyta (pirma nuo lango / namo lauko sienos, pažymėta kadastriniuose matavimuose kaip 3-iame aukšte atsirandančia) ventiliacine šachta. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, pateikto kartu su ieškiniu, atsakovams priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, buvo įrengtas kaip gyvenamoji patalpa tik 1981-05-05. Iki tol šis butas buvo palėpė. Taigi akivaizdu, kad 1936 metais statant namą, kuriame yra ginčo vėdinimo kanalas, negyvenamai palėpei nebūtų buvusi įrengta atskira ventiliacinė šachta. Ieškovai su ieškiniu pateikė įrodymus, kad atsakovai vėdinimo kanalą užkimšo akustinio pakloto, naudojamo klojant parketlentes, medžiaga, kuri Lietuvoje pradėta naudoti tik XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje. Tokiu būdu priešieškinyje nurodomas argumentas dėl neva autentiškai įrengtos ventiliacinės šachtos niekuo nepagrįstas ir atmestinas, nes vėdinimo kanalas yra atsakovų užkimštas statybinės medžiagomis. Taip pat nustatyta, kad atstumas nuo ventiliacijos angos apačios iki dirbtinai įrengto kamščio yra 494 cm, kas atitinka kamščio apačios lygį trečiame aukšte. Atmestini priešieškinio argumentai, kad atsakovai ginčo vėdinimo kanalu naudojasi jau ilgą laiką, todėl reikalauja nustatyti naudojimosi tvarką pagal faktinį nusistovėjusį naudojimąsi. Ginčas tarp šalių būtent ir kilo dėl atsakovų neteisėtai, pažeidžiant teisės aktus užkimšto vėdinimo kanalo.

Priešieškinyje cituojami statinio statybos metu galioję įstatymai tik patvirtina ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad Schemoje nurodytas vėdinimo kanalas, pažymėtas Vl, kuris atsakovų neteisėtai užkimštas, būtent ir yra autentiškai įrengtas vėdinimo kanalas, skirtas vėdinti sanitarinį mazgą, esantį ieškovams priklausančiame bute, ir išeina į lauką. Būtent atsakovai, atlikdami jiems priklausančio buto rekonstrukciją, neturėjo teisės prijungti šio vėdinimo kanalo Vl prie virtuvės vėdinimo. Priešieškinyje nurodyti argumentai, kad atsakovams priklausančiame bute įrengus dujinį katilą, ieškovams priklausančiame bute sanitariniame mazge ventiliacijos trauka nesumažėjo, tik dar kartą patvirtina ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovai savavališkai neteisėtai tyčia užkimšo vėdinimo kanalą V-l statybinėmis medžiagomis, tuo faktiškai sugadinami vėdinimo kanalą.

Trečiasis asmuo R. G. atsiliepimu (t. III, b. l. 55-57) prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad sutinka naudotis viena bendra ventiliacijos šachta su ieškovais.

Nagrinėjama byla Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo sujungta su civiline byla Nr. e2-16767-1032/2017 pagal ieškovų A. B. ir G. B. ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo.

A. B. ir G. B. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš UAB „Paslaugos būstui“ 12 168,97 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai A. B. ir G. B. nuosavybės teise turi butą, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, atsakingu už bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros organizavimą. Ieškovų iniciatyva 2013 m. liepos 26 d. atlikta ieškovų ventiliacinių kamino šachtų apžiūra, kuria nustatyta, kad kamino konstrukcija yra specifinė apeinanti autentišką ištisinį stogo konstrukcijos elementą-medinį balkį metalo korpuse. Nurodė, kad atsakovė 2014 m. birželio 9 d. informavo, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyventojus, kad bus atliekamas minėto namo ventiliacinių kanalų valymas. Pažymėjo, kad ieškovai 2014 m. birželio 10 d. pranešimu informavo atsakovę, kad trečio buto ventiliaciniai kanalai yra švarūs ir kad jokių valymo paslaugų nepageidauja. Nurodė, kad 2014 m. birželio 12 d. atsakovės darbuotojai nepaisydami gyventojų nesutikimo vykdyti kamino konstrukcijų intervenciją, būdami ant namo stogo, per namo mažojo kamino ventiliacinę angą, daužydami metaliniu strypu ventiliacinį kanalą, suniokojo autentišką medinę stogo konstrukciją (mazgą) bei suniokojo pačią kamino konstrukciją, tokią veiką įvardindami „šachtos valymu“. Teigia, kad išjudinus stogo laikančiosios konstrukcijos dalį buvo padaryta žala ieškovų butui. Nurodo, kad UAB „Klaipėdos miestprojektas“ parengė sugadinto turto atstatymo sąmatą, pagal kurią ieškovų turtui yra padaryta 12 168,97 Eur žala.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Nurodo, kad vėdinimo sistema yra bendrojo naudojimo objektas, todėl namo administratorius turi pareigą prižiūrėti minėtą bendrojo naudojimo objektą. Teigia, kad nepaisant to, kad ieškovams priklausančio 3-jo buto, kaip teigia ieškovai, ventiliaciniai kanalai buvo švarūs ir kad jokių valymo paslaugų ieškovai neužsakė, ventiliacinius kanalus atsakovė bandė išvalyti pagal minėto namo 1-jo buto gyventojų pranešimus. Pažymėjo, kad minėto namo pirmojo buto savininkės A. B. įgaliotas asmuo, V. B., dėl neveikiančio vėdinimo kanalo pirmojo buto patalpoje defektų pašalinimo į atsakovą kreipėsi ne kartą. Teigia, kad vykdydama savo, kaip namo administratoriaus funkcijas, atsakovė sudarė komisiją ir pagal gyventojų pranešimą apie neveikiantį vėdinimo kanalą 2013m. gegužės 29 d. atliko minėto namo ventiliacijos kanalų apžiūrą, kurios metu nustatė, kad vėdinimo kanalas yra užkimštas ties trečiuoju butu, priklausančiu atsakovams A. B. ir G. B.. Nurodė, kad dėl vėdinimo kanalo užkimšimo kiti namo bendraturčiai negalėjo tinkamai naudotis ventiliacijos kanalu, todėl buvo būtina jį pravalyti, o valymo darbus buvo galima atlikti tik patekus į atsakovams priklausantį 3-čiąjį butą. Pažymėjo, kad atsakovė ne kartą raštu kreipėsi į ieškovus, kad šie sudarytų galimybes patekti į jų butą valymo darbų atlikimui, bet ieškovai galimybių nesudarė. Teigia, kad 2014 m. birželio 12 d. atvykus vykdyti vėdinimo kanalų valymo darbus, ieškovai ir vėl neįsileido atsakovės darbuotojų į savo butą, todėl vėdinimo kanalo valymą nuspręsta atlikti užlipus ant namo stogo. Nurodo, kad valymo metu vamzdis atsirėmė į plytą, kuria ieškovai buvo užmūriję ventiliacijos kanalą. Teigia, kad ieškovams neleidus atlikti valymo iš jų būto, nebuvo galimybių surinkti iš ventiliacijos kanalo iškritusių šiukšlių, todėl jos nukrito ant ieškovų virtuvės stalo bei palangės. Mano, kad iškritusios ventiliacijos grotelės bei kelios nuolaužos nepridarė žalos. Pažymėjo, kad jeigu ieškovai būtų įsileidę vieną iš ventiliacinių kanalų valymą atliekančių darbuotojų į savo butą, darbuotojas būtų nuėmęs ventiliacijos groteles ir surinkęs visas iš ventiliacijos kanalo krentančias nuolaužas į specialią talpą. Mano, kad visi ieškovų minimi sienų bei lubų įtrūkimai galėjo atsirasti anksčiau nei vyko ventiliacijos kanalo valymo darbai, t. y. ieškovams atliekant buto remonto darbus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra trys butai: ieškovams A. B. ir V. B. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, esantis pirmame namo aukšte; trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) R. G. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 2, Klaipėda, esantis antrame namo aukšte; atsakovams A. B. ir G. B. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, esantis trečiame mansardiniame namo aukšte (t. I, b. l. 10-13, 16-17, UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės akto Nr. 17-08/01 psl. 24 esanti schema Nr. 1).

Nustatyta ir tai, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siaurajame kamine yra trys kanalai (šachtos), dėl kurių nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas ir kurie toliau sprendime bus vadinami kanalais V1, V2 (kanalai, besitęsiantys nuo pirmo aukšto iki stogo) ir V3 (kanalas, prasidedantis trečiame aukšte) (UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės akto Nr. 17-08/01 psl. 24 esanti schema Nr. 1, atsakymas į 1 klausimą).

Pažymėtina, kad byloje buvo atliktos dvi teismo paskirtos ekspertizės: UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2016 m. birželio mėn. – 2017 m. rugpjūčio mėn. atlikta ekspertizė, kurios pagrindu surašytas 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės aktas Nr. 17-08/01; taip pat papildoma R. U. 2018 m. spalio 15 d. atlikta ekspertizė, kurios pagrindu surašytas 2018 m. spalio 29 d. ekspertizės aktas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas, priimdamas šį sprendimą, remsis ekspertizės ir papildomos ekspertizės išvadomis, vertindamas jas kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą

Nagrinėjamoje byloje ieškiniu yra prašoma įpareigoti atsakovus pašalinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vėdinimo kanale V1 esančią užtvarą (kliūtį).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalį statinio inžinerinėmis sistemoms priskiriamos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siaurajame kamine esantys trys kanalai yra šio namo bendrojo naudojimo objektai, priklausantys minėtame name esančių butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Pažymėtina, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra ginčo dėl to, kad ieškovams A. B. ir V. B. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, patalpoje 1-5 (tualetas su prausykla ir dušu), esanti ventiliacijos anga atsiveria į vėdinimo kanalą V1, tačiau negali būti vėdinama šiuo kanalu dėl užtvaros (kliūties), esančios šiame kanale namo trečio aukšto lygyje.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, be kita ko, dėl vėdinimo kanale V1 trečio aukšto lygyje esančios kliūties prigimties. Ieškovai teigia, kad atsakovai vėdinimo kanale V1 įrengė dirbtinį kamštį, taip sukliudydami ieškovams naudotis šiuo vėdinimo kanalu, o atsakovai teigia, kad ši kliūtis yra vėdinimo kanalo V1 dugnas, suformuotas namo statybos laikotarpiu, todėl negali ir neturi būti pašalintas.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pažymėtina, kad teismo paskirtai ekspertizei buvo užduotas klausimas dėl aptariamos kliūties, esančios vėdinimo kanale V1 prigimties (UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės akto Nr. 17-08/01 2 klausimas, 25 psl.). Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad teismo ekspertizė be konstrukcijų ardymo ir medžiagų ištyrimo laboratorijoje neturi galimybės nustatyti, kokiomis medžiagomis užkimštas vėdinimo kanalas V1. Šiame kontekste teismas pabrėžia, kad būtent atsakovai A. B. ir G. B. 2016 m. spalio 28 d. atsisakė sudaryti galimybes ekspertui ardyti kamino konstrukcijas ir paimti medžiagas ištirti laboratorijoje, atsakovų atsisakymas buvo motyvuojamas darbų galimu nesaugumu namo konstrukcijoms (t. IV, b. l. 86-89). Kartu pabrėžtina, kad, kaip matyti iš M. K. atliktos 2018 m. rugpjūčio 30 d. Statinio dalinės ekspertizės, atliekant šią ekspertizę, 2018 m. birželio 27 d. deimantiniu disku buvo vertikaliai įsipjauta į vėdinimo kanalus V1 ir V2, naudojamas pneumatinis-elektrinis kaltas, kaip teigiama, tvirtai surištų šlako ir plytų nuolaužų užpildui šalinti. Atsakovai A. B. ir G. B. šiems darbams 2018 m. birželio 22 d. davė raštišką sutikimą (t. VIII, b. l. 23). Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad po UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ atliktos teismo paskirtos ekspertizės atsakovai davė sutikimą didesnio masto darbams vėdinimo kanaluose atlikti, jų atsisakymas sudaryti galimybes ekspertui ardyti kamino konstrukcijas ir paimti medžiagas ištirti laboratorijoje neturėjo objektyvių priežasčių. Taigi teismo ekspertizės metu negalima buvo nustatyti bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės būtent dėl atsakovų nebendradarbiavimo (CPK 8 straipsnis), todėl teismas daro išvadą, kad atsakovų atsisakymas leisti atlikti ekspertizei būtinus veiksmus buvo nepagrįstas ir dėl to neišsiaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės aiškintinos kitos šalies naudai.

Taip pat pažymėtina, kad kiti byloje esantys įrodymai leidžia spręsti apie kliūties vėdinimo kanale V1 prigimtį ir atsiradimo laiką. Liudytoju apklaustas T. B., anksčiau gyvenęs bute, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, davė parodymus, kad iki maždaug 2000 m. vėdinimas šio buto vonios ir tualeto patalpoje buvo (2015 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 8-18 min.). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 18 d. patikrinimo akte Nr. ATP2-331 (t. I, psl. 20) konstatuota, kad iš buto Nr. 1 endoskopinės kameros pagalba buvo apžiūrėtas vėdinimo kanalas V1 ir 5.80 m. aukštyje kamera atsirėmė į baltos spalvos medžiagą, kuri į vėdinimo kanalą galėjo būti įdėta tik iš buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda. Teismui pateiktame UAB „Baltų būstas“ surašytame 2014 m. rugsėjo mėn. Statinio dalinės ekspertizės akte (t. I, b. l. 27-64) padarytos išvados, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, kadastro ir registro dokumentų byloje šio buto patalpoje 1-5 (tualetas su prausykla ir dušu) yra rodomas ventiliacijos kanalas (t. I, b. l. 51); butui, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, kadastro ir registro dokumentų byloje šis ventiliacijos kanalas nerodomas (t. I, b. l. 52); pagal endoskopinės kameros nuotraukas matyti, kad mūrinis ventiliacijos kanalas atsiremia į dirbtinai įrengtą kamštį, kuriame matoma akustinio pakloto, įrengiamo po parketlentėmis, medžiaga; ši medžiaga Lietuvoje buvo pradėta naudoti tik XX amžiaus dešimto dešimtmečio pabaigoje; kamštis nėra autentiškas. Aptariamame akte konstatuota ir tai, kad V1 kanalas buvo veikiantis. Kaip teismo posėdyje paaiškino šį aktą surašęs R. M., ventiliacijos angos grotelės buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, patalpoje 1-5 buvo apdulkėjusios, taigi vėdinimo kanalas buvo veikiantis (2015 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 26, 27 min.).

Pažymėtina, kad šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus, be kita ko grindžia buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, 2001 m. rugpjūčio mėn. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos projekto aiškinamuoju raštu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys pateikė skirtingus šio aiškinamojo rašto tekstus. Atsižvelgiant į tai, kad teismui yra pateiktas projektuotojos patvirtintas teksto nuorašas, teismas remsis būtent šiuo aiškinamuoju raštu (t. VI, b. l. 93). Iš šio aiškinamojo rašto matyti, kad, įgyvendinant projektą, bute, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, buvo keičiama dujinio katilo vieta (perkeliant iš vonios į virtuvę), degimo produktų pašalinimui panaudojant esamus kanalus (vėdinimo groteles perkelti į kanalą „31“, o vėdinimo kanalą „13“ panaudoti degimo produktų pašalinimui). Įvertinęs šio aiškinamojo rašto turinį, teismas daro išvadą, kad, tik įgyvendinant šį projektą atsakovų bute dujinį katilą pajungus prie kanalo V3, virtuvės vėdinimą bute, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, buvo numatyta perkelti į ginčo kanalą V1.

Atsižvelgdamas į šiuos įrodymus, teismas atmeta atsakovų argumentus, kad nuo namo pastatymo vėdinimo kanalas V1 yra funkciškai priskirtas butui, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, vėdinti ir buvo juo vėdinamas. Taip pat, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir atsakovų nebendradarbiavimą atliekant teismo paskirtą ekspertizę, teismas daro išvadą, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje neįrodė vėdinimo kanale V1 namo trečio aukšto lygyje esančios užtvaros (kliūties) autentiškumo.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad teismo ekspertizės metu surašyto UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės akto Nr. 17-08/01 išvadoje, atsakant į 6 klausimą, konstatuota, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, vidaus dujotiekio rekonstrukcijos projektu nebuvo atsižvelgta į buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, natūralią ventiliaciją panaudojant siaurojo kamino kanalus, o buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, paprastojo remonto projektas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 257.8 punkto reikalavimų, kad vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi būti jungiamos prie bendrosios vėdinimo sistemos. Taigi atsakovų buto virtuvės ventiliacija buvo atverta į ginčo vėdinimo kanalą V1, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes tuo metu ji buvo tikėtinai naudojama buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, 1-5 patalpai vėdinti.

Nagrinėjamoje byloje atsakovai taip pat įrodinėja aplinkybę, kad ieškovams A. B. ir V. B. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, 1-5 patalpa gali būti vėdinama tarpšachtiniu perėjimu tarp vėdinimo kanalų V1 ir V2.

Pažymėtina, kad UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 17-08/01 suformuluota išvada, kad toks tarpšachtinis perėjimas namo antro aukšto lygyje nenustatytas (atsakymas į 1 klausimą). Kaip minėta, ši teismo paskirta ekspertizė buvo atliekama 2016 m. birželio mėn. – 2017 m. rugpjūčio mėn.

Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio M. K. 2018 m. rugpjūčio 30 d. Statinio dalinės ekspertizės akto matyti, kad 2018 m. birželio 27 d. UAB „Kad nebūtų šalta“ atliko darbus, kaip nurodyta, buvusiai ventiliacijai atkurti. Šiame akte, be kita ko, pažymėta, kad galimai esantis tarpšachtinis perėjimas yra užkimštas užpildu, kuris „neskilinėja, netrupa, neatskyla ir neišsijudina, yra tvirtai prikibęs ir susiliejęs su kanalo raudono molio plytų mūro kamine vidinėmis sienelėmis“, „dėl užkimšimo užpildo struktūros, užpildo įsitvirtinimo į kamino mūro vidines sieneles ir riboto priėjimo prie užkimšto šoninio šios šachtos kanalų perėjimo vietos, suformuotos antro aukšto kamino apatinėje dalyje, užkišto autentiško šoninio šachtos kanalų krypties keitimo perėjimo valymas negalimas, nes tuomet kyla pavojus pažeisti pačią kamino mūro konstrukciją“. Atsižvelgdamas į šiame akte užfiksuotas aplinkybes dėl kanalo V2 užkimšimo pobūdžio teismas daro išvadą, kad jos paneigia galimybę, jog ieškovams priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, patalpa 1-5 galėjo būti vėdinama per tarpšachtinį perėjimą kanalu V2. Taigi ieškovų buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, 1-5 patalpa tikėtinai buvo vėdinama kanalu V1.

Pažymėtina ir tai, kad aptariamos ekspertizės išvados, jog nuo 1936 m. ieškovų buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, patalpa 1-5 buvo vėdinama tarpšachtiniu perėjimu, neįrodo tos aplinkybės, kada pirmiau nurodytas užpildas atsirado kanale V1 ir kada šiame ekspertizės akte minimas perėjimas buvo užkimštas. Teismo nuomone, nuo namo pastatymo 1936 m. yra pasikeitusios daugelis aptariamame gyvenamajame name esančių butų naudojimo aplinkybių, įskaitant patalpų šildymo būdą, todėl esminę reikšmę ginčui išspręsti turi ne istorinis siaurajame kamine esantis kanalų funkcinis priklausomumas, o ta faktinė situacija, kuri buvo ieškovų teisių pažeidimo momentu. Kaip minėta, atsižvelgdamas į šiame akte užfiksuotas aplinkybes dėl kanalo V2 užkimšimo pobūdžio teismas daro išvadą, kad jos paneigia galimybę, jog ieškovams priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, patalpa 1-5 galėjo būti vėdinama per tarpšachtinį perėjimą kanalu V2; taigi ieškovų buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, 1-5 patalpa tikėtinai buvo vėdinama kanalu V1.

Iš šio ekspertizės akto matyti ir tai, kad, atlikdama šiuos darbus, UAB „Kad nebūtų šalta“ atvėrė perėjimą tarp šių vėdinimo kanalų kitoje vietoje nei jų nustatytas perėjimas („tame pačiame kanale aukščiau atvertas šoninis kanalų perėjimas yra analogiškas žemiau šios šachtos kanale 1936 m. suformuotam šoniniam kanalų krypties pakeitimo perėjimui“). Įvertinęs pirmiau išdėstytas aptariamame ekspertizės akte užfiksuotas aplinkybes, teismas taip pat nesutinka su atsakovų pozicija, kad 2018 m. birželio 27 d. buvo atlikti tik užsikimšusio tarpšachtinio perėjimo valymo darbai. Teismo vertinimu, šiais UAB „Kad nebūtų šalta“ atliktais darbais tarp ginčo vėdinimo kanalų V1 ir V2 buvo naujai suformuotas perėjimas. Pažymėtina, kad šie darbai buvo atlikti UAB „Kad nebūtų šalta“ trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) R. G. užsakymu, šiems darbams atsakovai A. B. ir G. B. 2018 m. birželio 22 d. davė raštišką sutikimą (t. VIII, b. l. 23). Ieškovai sutikimo minėtiems darbams nėra davę.

Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje papildoma ekspertizė buvo atlikta 2018 m. spalio 15 d., po minėtų 2018 m. birželio 27 d. atliktų darbų, taigi iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms. Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat konstatuoja, kad šie darbai turėjo esminę reikšmę papildomos ekspertizės išvadoms, įskaitant atsakymams į 7, 8 klausimus dėl egzistuojančio tarpšachtinio perėjimo ir ventiliacinės traukos buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, patalpoje 1-5.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti; daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad 2018 m. birželio 27 d. atlikti darbai neturint bendraturčių (ieškovų) sutikimo ir nedalyvaujant bendrojo naudojimo objektų valdytojui – bendrojo naudojimo objektų administratoriui UAB „Paslaugos būstui“ – bendrojo naudojimo objekte atveriant naują tarpšachtinį perėjimą atlikti neteisėtai. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus), todėl šie trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) veiksmai negali būti teisinis pagrindas tam, kad atsakovams išnyktų pareiga pašalinti ginčo kliūtį kanale V1 ir atsirastų teisė naudotis šiuo kanalu.

CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Atsakovai, naudodamiesi ginčo vėdinimo kanalu V1 ir įrengę joje užtvarą (kliūtį), pažeidė bendraturčių ieškovų, kurie iki tol faktiškai naudojosi ginčo kanalu, teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovai privalo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, todėl ieškovų ieškinys, kaip pagrįstas, tenkintinas.

CPK 271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą. Pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Pažymėtina, kad ieškovų ieškinio reikalavimų patenkinimas bei bendraturčių interesų pusiausvyros principas suponuoja ir atsakovų pareigą, kaip prašoma ieškinyje, atliekant darbus, leisti dalyvauti ieškovų pasirinktiems ekspertams, kurie užtikrintų darbų saugumą ir kokybę. Taip pat tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl termino sprendimui įvykdyti nustatymo ir baudos išieškotojo naudai skyrimu (CPK 273, 771 straipsniai).

Dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo

Pažymėtina, kad atsakovai priešieškiniu prašo jiems paskirti naudotis vėdinimo kanalu V1, o ieškovams ir trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) R. G. paskirti naudotis vėdinimo kanalu V2 kanalu per tarpšachtinį perėjimą.

Dėl atsakovų priešieškinio reikalavimo formuluotės teismas pažymi, kad atsakovams prašomas priskirti naudotis vėdinimo kanalas negali būti laikomas prasidedančiu trečiame aukšte. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 17-08/01 konstatuota, kad vėdinimo kanalai V1 ir V2 prasideda pirmame namo aukšte ir baigiasi virš stogo (UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. surašyto Teismo ekspertizės akto Nr. 17-08/01 24-26 psl., atsakymas į 3 klausimą ir schema Nr. 1).

Šiame sprendime konstatuota, kad teismas nesutinka su atsakovų pozicija, kad 2018 m. birželio 27 d. buvo atlikti tik užsikimšusio tarpšachtinio perėjimo valymo darbai; šiais UAB „Kad nebūtų šalta“ atliktais darbais tarp ginčo vėdinimo kanalų V1 ir V2 buvo naujai suformuotas perėjimas. 2018 m. birželio 27 d. atlikti darbai neturint bendraturčių (ieškovų) sutikimo ir nedalyvaujant bendrojo naudojimo objektų valdytojui – bendrojo naudojimo objektų administratoriui UAB „Paslaugos būstui“ – bendrojo naudojimo objekte atlikti neteisėtai. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus), todėl šie trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) veiksmai negali būti teisinis pagrindas tam, kad atsakovams atsirastų teisė naudotis ginčo kanalu V1. Lygiai taip pat šie neteisėti veiksmai negali būti teisiniu pagrindu ginčo kanalą V2 priskirti naudotis butams, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1. Šiame sprendime konstatuota ir tai, kad teismo ekspertizės metu UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. surašyto Teismo ekspertizės akto Nr. 17-08/01 išvadoje, atsakant į 6 klausimą, konstatuota, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, vidaus dujotiekio rekonstrukcijos projektu nebuvo atsižvelgta į buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, natūralią ventiliaciją panaudojant siaurojo kamino kanalus, o buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, paprastojo remonto projektas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 257.8 punkto reikalavimų, kad vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi būti jungiamos prie bendrosios vėdinimo sistemos.

Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017m. rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės akto Nr. 17-08/01 išvadą, atsakant į 12 klausimą, ieškovams naudojantis ventiliacijos kanalu V1, atsakovams priklausančio buto virtuvės patalpoje esanti ventiliacijos anga turi būti užsandarinta. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017m. rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 17-08/01 taip pat konstatuota, kad siaurojo kamino ventiliacinių šachtų naudojimo tvarka, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų užtikrinta natūrali ventiliacija rekomenduojama pirmo aukšto ventiliacija vėdinimo kanalu V1, antro aukšto – kanalu V2, trečio mansardinio aukšto – per pastato atitvaras (stogą, išorės sieną) naujai suprojektuotą kanalą ar oro pašalinimo angą su vožtuvu (7 klausimas). Teismo posėdyje apklaustas ekspertas R. M. taip pat paaiškino, kad mansardinio aukšto ypatumai sudaro prielaidas pasirinkti daugiau vėdinimo galimybių (2015 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 29 min.).

CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi vėdinimo kanalais tvarka negali būti tvirtinama, nes ja pažeidžiama ieškovų teisė naudotis vėdinimo kanalu V1, o prašoma nustatyti naudojimosi vėdinimosi kanalu V2 tvarka kyla iš neteisėtų veiksmų, atveriant naują tarpšachtinį perėjimą tarp vėdinimosi kanalų V1 ir V2. Remdamasis šiais argumentais, teismas atsakovų priešieškinį atmeta.

Dėl taikos sutarties tvirtinimo

Teismui 2019 m. sausio 11 d. pateikta 2019 m. sausio 10 d. taikos sutartis (t. VII, b. l. 135) sudaryta tarp atsakovų A. B. ir G. B. bei trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) R. G. įgaliotos atstovės S. D..

Teismas pažymi, kad procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio civilinės proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. Kas gali būti fizinio asmens atstovais teisme, nurodoma CPK 56 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, atstovais gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Teismui nėra pateikta duomenų, kad atstovė, pasirašiusi taikos sutartį, atitiktų aukščiau išvardytus ar kitus CPK 56 straipsnyje nurodytus kriterijus. Taigi S. D. nėra įgaliota atstovauti trečiąjį asmenį (atsakovę pagal priešieškinį) R. G. civiliniame procese užbaigiant bylą (jos dalį) taikos sutartimi.

Kartu pabrėžtina, kad pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Įvertinus taikos sutarties turinį matyti, kad šios sutarties 2 punktu numatoma, kad ieškovams A. B. ir V. B. suteikiama teisė naudotis vėdinimo kanalu V2. Pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Todėl toks susitarimas tarp dviejų bendraturčių, sukuriantis teises šios taikos sutarties nesudariam bendraturčiui, teismo vertinimu, prieštarauja CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui 2019 m. sausio 11 d. pateikta 2019 m. sausio 10 d. taikos sutartis netvirtintina.

Dėl žalos atlyginimo

Kaip minėta, nagrinėjama byla dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą ir nustatyti naudojimosi vėdinimo kanalais tvarką Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo sujungta su civiline byla Nr. e2-16767-1032/2017 pagal A. B. ir G. B. ieškinį UAB „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi aptariamoje byloje dėl žalos atlyginimo buvo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimas ir 2017 m. birželio 6 d. papildomas sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą ir nustatyti naudojimosi vėdinimo kanalais tvarką A. B. ir V. B. įrodinėja, kad A. B. ir G. B. vėdinimo kanalą užkimšo akustinio pakloto, naudojamo klojant parketlentes, medžiaga; teismo ekspertizės metu konstatuotos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su byloje dėl žalos atlyginimo nagrinėjamais klausimais, nes vadovaujantis ekspertizės metu gautomis išvadomis galima nustatyti, ar yra pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. pirmosios instancijos teismas turi atsakyti, ar ventiliacinė šachta, besibaigianti mansardiniame aukšte, yra autentiška, ar buvo užkimšta šiuolaikinėmis medžiagomis remonto darymo metu, ir todėl gavus ekspertizės išvadą būtų galima nuspręsti, ar žala kilo dėl atsakovės darbuotojų, ar pačių ieškovų kaltės, ar yra duomenų apie mišriąją kaltę.

Pirmiau išdėstytais argumentais konstatuota, kad A. B. ir G. B. nagrinėjamoje byloje neįrodė vėdinimo kanale V1 namo trečio aukšto lygyje esančios užtvaros (kliūties) autentiškumo. Vėdinimo kanale V1 namo trečio aukšto lygyje esanti užtvara (kliūtis), trukdanti buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, patalpos 1-5 vėdinimui, tikėtinai atsirado dėl A. B. ir G. B. veiksmų ir šie veiksmai, atsižvelgiant į CK įtvirtintus naudojimosi daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais principus, vertintini kaip neteisėti.

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

Ieškovai nurodo, jog atsakovės darbuotojai, 2014 m. birželio 12 d. būdami ant namo stogo, per namo mažojo kamino ventiliacinę angą, daužydami metaliniu strypu ventiliacinį kanalą, suniokojo autentišką medinę stogo konstrukciją (mazgą) bei suniokojo pačią kamino konstrukciją, be to, dėl tokių veiksmų įskilo ieškovų buto sienos ir jų turtui padarytą žalos dydį įrodinėja UAB „Klaipėdos miestprojektas“ paruošta lokaline sąmata.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Paslaugos būstui“, gavusi daugiau nei šešis prašymus iš (duomenys neskelbtini) namo gyventojų dėl to, kad dėl užsikimšusio vėdinimo kanalo jie negali tinkamai naudotis ventiliacijos kanalu sanitarinio mazgo patalpose, informavo A. B. ir G. B. apie ketinamus atlikti valymo darbus. Bylos duomenimis nustatyta, kad namą administruojanti bendrovė – 2013-05-12, 2014-01-03 ir 2014-01-27 raštu kreipėsi į ieškovus, kad būtų sudarytos galimybės patekti į jų butą ir atlikti numatytus valymo darbus. Nustatyta ir tai, kad (duomenys neskelbtini)namo vėdinimo kanalų apžiūrą keletą kartų atliko ir Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus statinių priežiūros skyriaus darbuotojai, dalyvaujant UAB „Paslaugos būstui“ darbuotojui P. B. – patikrinimo aktai 2013-10-18 Nr. ATP2-331 ir 2013-12-11 Nr. ATP2-417, iš kurių matyti, kad A. B. ir G. B. buvo žinoma susiklosčiusi situacija dėl užsikimšusio vėdinimo kanalo bei tai, kad namą administruojanti bendrovė turės imtis atitinkamų veiksmų kanalo valymui, o A. B. ir G. B. turės užtikrinti patekimą į jų butą. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad UAB „Paslaugos Būstui“ 2014 m. birželio 9 d. skelbimu informavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje gyventojus, kad bus atlikti minėto namo ventiliacijos kanalų valymo darbai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovai, būdami daugiabučio namo gyventojais, žinodami, kad namą administruojanti bendrovė yra gavusi ne vieną to paties namo gyventojų skundą dėl užsikimšusio vėdinimo kanalo, neabejotinai suprato ir žinojo, kad bus atliekami minėti darbai, tačiau ir 2014 m. birželio 12 d. nesudarė galimybės UAB „Paslaugos būstas“ darbuotojams patekti į jų butą. Nustatyta, kad 2014 m. birželio 12 d. UAB „Paslaugos Būstui“ darbuotojai buvo atvykę ir bandė atlikti minėto namo ventiliacijos kanalų valymą, tačiau darbai buvo nutraukti, nes ieškovai kreipėsi į policiją ir atvykę pareigūnai nebeleido tęsti darbų. G. B. kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariatą Viešosios policijos skyrių dėl 2014 m. birželio 12 d. UAB „Paslaugos Būstui“ darbuotojų atliktų veiksmų, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nurodant, kad sugadinta minėtu adresu esančio namo stogo konstrukcija, sunaikinta ventiliacinė šachta bei apgadintas ieškovo G. B. butas. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Nustatyta ir tai, kad po 2014 m. birželio 12 d. įvykio, iš kurio A. B. ir G. B. kildina atsiradusią žalą jų turtui, jie nesudarė galimybės namą administruojančios bendrovės darbuotojams patekti ir apžiūrėti jų turtą.

Pabrėžtina, kad UAB „Paslaugos Būstui“, kaip gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga, užtikrinti, kad būtų pašalinta vėdinimo kanale V1 namo trečio aukšto lygyje esanti užtvara (kliūtis), trukdanti buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, patalpos 1-5 vėdinimui, kilo dėl A. B. ir G. B. neteisėtų veiksmų.

Be to, nagrinėjamoje byloje buvo atlikta papildoma R. U. 2018 m. spalio 15 d. teismo ekspertizė, kurios pagrindu surašytas 2018 m. spalio 29 d. ekspertizės aktas. Šios ekspertizės akte, atsakant į 1, 2 klausimus, nurodoma, kad defektai – trūkiai metalinės sijos ir pertvaros jungtyje, kamino sienoje, gali būti tiesiogiai susiję su išjudintu nešančio stogo konstrukcijos mazgu siaurojo kamino vėdinimo kanale V1. Šiame kontekste teismas pažymi, kad, įvertinus UAB „Paslaugos būstui“ atstovo paaiškinimus, 2014 m. birželio 12 d. atlikti vėdinimo kanalo valymo darbai siaurajame kamine siauru metaliniu strypu bandant pašalinti užtvarą (kliūtį) esančią vėdinimo kanale V1, nesant kitų įrodymų, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog būtent jų metu galėjo būti išjudinta stogo konstrukcija siaurajame kamine.

R. U. 2018 m. spalio 29 d. ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad bute, adresu J(duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda, papildomų trūkių aplink kaminą ir nešančias stogo konstrukcijas, vertinant antstolio G. Jonausko 2014 m. gruodžio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus faktus, neatsiranda; techninės būklės blogėjimas dėl kamino pažeidimo 2014 m. fiksuotos padėties, neužfiksuotas; techninė būklė blogėja dėl remonto darbų senėjimo ir natūralaus pastato konstrukcijų judėjimo (atsakymas į 2 klausimą). Pažymėtina, kad teismo paskirtos papildomos ekspertizės išvados paneigia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertizės specialistės N. Ž. 2015 m. kovo 2 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad dėl UAB „Paslaugos būstui“ atliktų veiksmų yra sunaikintos 1-os ventiliacinės šachtos autentiškos konstrukcijos, esančios virš 3-ojo buto virtuvės ventiliacinės angos, ir ypač yra nukentėjusi viena šlaitinio nuolydžio atraminė konstrukcijos dalis, dėl to kaminas palaipsniui deformuojamas.

Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas A. S. taip pat patvirtino, kad ekspertizės atlikimo metu jokios esminės grėsmės gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ekspertizės objektu buvusiems bendrojo naudojimo objektams nenustatė.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančio M. K. 2018 m. rugpjūčio 30 d. Statinio dalinės ekspertizės akto matyti, kad 2018 m. birželio 27 d. UAB „Kad nebūtų šalta“ atlikdama šiuos darbus atvėrė naują perėjimą tarp vėdinimo kanalų V1 ir V2. Pažymėtina, kad šie darbai buvo atlikti UAB „Kad nebūtų šalta“ trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) R. G. užsakymu, šiems darbams atsakovai A. B. ir G. B. šiems darbams 2018 m. birželio 22 d. davė raštišką sutikimą.

Įvertinęs šių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad jokios žalos bendrojo naudojimo objektams, atsiradusios dėl UAB „Paslaugos būstui“ atliktų veiksmų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, o UAB „Paslaugos būstui“ veiksmai bandant pašalinti vėdinimo kanale V1 esančią užtvarą (kliūtį) vertintini kaip teisėti ir buvo nulemti A. B. ir G. B. neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta UAB „Paslaugos būstui“ neteisėtų veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp UAB „Paslaugos būstui“ atliktų veiksmų ir sugadinimų bute, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 3, Klaipėda. Todėl A. B. ir G. B. neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų jų ieškinys UAB „Paslaugos būstui“ atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai A. B. ir V. B. rašytiniais įrodymais pagrindė šias bylinėjimosi išlaidas: 41,71 Eur (144 Lt) žyminio mokesčio (t. I, b. l. 9), 5 353,44 Eur (770,97 Eur (2 662 Lt) + 3 493,47 Eur + 1 089 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. II, b. l. 34-35, t. VI, b. l. 98-113, t. VIII, b. l. 16-19), 2 420 Eur už byloje atliktą teismo ekspertizę (t. t. IV, b. l. 28, 190-192), 600 Eur eksperto A. S. apklausos teismo posėdyje išlaidų (t. VII, b. l. 140, 142-144, 165, 199), kitų bylinėjimosi išlaidų – 868,86 Eur (3 000 Lt) už UAB „Baltų būstas“ ekspertizę (t. II, b. l. 26-33), 400 Eur už ją atlikusio R. M. šaukimą į teismo posėdį (t. II, b. l. 97-101, t. III, b. l. 178-180, t. IV, b. l. 33). Taigi ieškovai iš viso patyrė 9 684,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios jiems, patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų.

Trečiasis asmuo, ieškovų pusėje, ir atsakovė prijungtoje byloje pagal A. B. ir G. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo UAB „Paslaugos būstui“ rašytiniais įrodymais pagrindė šias bylinėjimosi išlaidas: 720 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. VIII, b. l. 12-15), 200 Eur (t. VI, b. l. 188) už papildomą ekspertizę. Taigi ieškovai iš viso patyrė 920 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, atmetus bendrovei pareikštą ieškinį, lygiomis dalimis priteistinos jai iš A. B. ir G. B..

                      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 260, 270, 293 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovams A. B. ir G. B. dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą nuo pašalinių medžiagų tenkinti.

Įpareigoti atsakovus A. B. ir G. B. per 14 (keturiolika) dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siaurajame kamine esančiame vėdinimo kanale, į kurį atsiveria buto, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Klaipėda, patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, vėdinimo anga, kliūtį (užtvarą), esančią minėto namo trečiojo aukšto lygyje, įpareigojant atsakovus A. B. ir G. B. informuoti ieškovus A. B. ir V. B. apie atliekamus darbus prieš vieną dieną ir sudarant galimybę ieškovų A. B. ir V. B. pasitelktam ekspertui tikrinti atliekamų darbų kokybę.

Jei atsakovai A. B. ir G. B. per nustatytą terminą neįvykdys šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų kliūties (užtvaros) pašalinimo darbų, priteisti iš atsakovų 28,96 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną ieškovų A. B. ir V. B. naudai.

Atsakovų A. B. ir G. B. patikslintą priešieškinį ieškovams A. B., V. B., R. G. dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo atmesti.

Netvirtinti teismui 2019 m. sausio 11 d. pateiktos 2019 m. sausio 10 d. taikos sutarties, sudarytos tarp atsakovų A. B. ir G. B. bei trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) R. G. įgaliotos atstovės S. D..

Priteisti iš atsakovės A. B. 2 421 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. B..

Priteisti iš atsakovės A. B. 2 421 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. B..

Priteisti iš atsakovo G. B. 2 421 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. B..

Priteisti iš atsakovo G. B. 2 421 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. B..

Priteisti iš atsakovės A. B. 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“.

Priteisti iš atsakovo G. B. 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“.

                      Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                        Monika Lapukaitė