Civilinė byla Nr. 3K-3-185/2011

  Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3 (S)

           

           

                                   

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 19 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VL turto valdymas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VL turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.   

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            2004 m. gruodžio 8 d. aukštuminiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įsteigta Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ (toliau – Bendrija), kuri yra sudariusi sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais dėl šių paslaugų teikimo pastato patalpų bendraturčiams. Vienas jų – atsakovas UAB „VL turto valdymas“ – nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. nuosavybės teise valdo 1104,19 kv. m nurodyto pastato patalpų. Ieškovas sudarytose sutartyse įsipareigojo atsiskaityti už pastatui teikiamas komunalines paslaugas, dėl to, remdamasis jomis ir Bendrijos narių susirinkimų nutarimais (šiais 2006 m. balandžio 4 d.–2007 m. balandžio 5 d. laikotarpiu patvirtinti pastato bendrojo naudojimo plotai, pagal juos – atlikti pastato eksploatacinių kaštų skaičiavimai ir šių išlaidų paskirstymas, nustatyti mokėjimų už pastato eksploatacijai reikalingas paslaugas apskaičiavimo dydžiai ir atsiskaitymo terminai, patvirtinti Bendrijos paslaugų įkainiai), pateikė atsakovui 2007 m. spalio 1 d.–2008 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu PVM sąskaitų–faktūrų, tačiau šis jų iki šiol neapmokėjo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 30 901,96 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas, teigdamas, kad nėra Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ narys, nebuvo kviečiamas ir nedalyvavo priimant Bendrijos sprendimus, kuriais ieškovas remiasi kaip vienu iš savo reikalavimo pagrindų, nurodydamas, jog dalis bendraturčių yra pasidaliję bei bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ir bendrojo naudojimo patalpas, tuo tarpu jis – tik 1104,19 kv. m įstaigos patalpų, pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 straipsnio 2 dalį jis turi teisę atsisakyti apmokėti vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo išlaidas, ieškovas neturi teisės skaičiuoti ir įtraukti į savo reikalavimą delspinigių, nes dėl jų nebuvo tartasi, be to, pažymėdamas, kad ieškovo nustatyti aiškiai per dideli paslaugų įkainiai pažeidžia jo ir kitų pastato patalpų savininkų teises, nesutiko su ieškiniu, kartu prašė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą tol, kol bus išspręsta kita civilinė byla, kurioje ginčijamas Bendrijos narių 2007 m. balandžio 5 d. susirinkimo nutarimas dėl ieškovo teikiamų paslaugų įkainių patvirtinimo.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas sumokėjo ieškovui pagal 2007 m. spalio mėn.–2008 m. birželio mėn. laikotarpiu jo pateiktas PVM sąskaitas–faktūras 1611,42 Lt (už šaltą vandenį – 168,42 Lt; eksploatavimo išlaidų – 900,59 Lt; už elektrą – 65,24 Lt; už lifto paslaugas – 231,36 Lt) bei už 2008 m. liepos mėn. suteiktas paslaugas (šaltą vandenį, elektrą, administravimą ir eksploatavimą) – 262,40 Lt ir 2008 m. rugpjūčio 21 d. raštu informavo ieškovą, jog sustabdo jo išrašomų sąskaitų apmokėjimą dėl jų nepagrįstumo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

            Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 31 901,96 Lt skolos už 2007 m. spalio 1 d.–2008 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

            Teismas, remdamasis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4, 34 straipsniais, nurodė, kad atsakovas, kaip vienas iš ginčo pastato patalpų savininkų, turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas pastatui išlaikyti, mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas. Teismas nustatė, kad ieškovas, pateikdamas atsakovui ieškinio reikalavimą dėl 31 901,96 Lt skolos priteisimo, atsižvelgė į atsakovo sumokėtą skolos dalį ir, be to, neįtraukė į ieškinio sumą delspinigių, nurodytų kai kuriose PVM sąskaitose–faktūrose. Dėl to teismas atmetė atsakovo argumentus, kuriais jis nesutiko su ieškiniu dėl nepagrįsto ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius. Teismas taip pat pažymėjo, kad atmeta atsakovo argumentus, kuriais jis atsisakymą mokėti ieškovui už paslaugas grindė tuo, jog ieškovas nustatė nepagrįstai didelius įkainius, neaišku, kuo remdamasis patvirtino bendrojo naudojimo patalpų plotus, neinformavo atsakovo apie Bendrijos narių susirinkimą, kuriame buvo svarstoma dėl pastato bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo kaštų ir jų paskirstymo. Teismas sutiko su atsakovo tvirtinimu, kad ši byla dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo yra susijusi su kita nagrinėjama civiline byla, kurioje atsakovas kartu su kitais pastato patalpų savininkais ginčija  ieškovo nustatytų įkainių dydį, tačiau nurodė, jog atsakovas, vienas iš pastato patalpų savininkų, naudodamasis ne tik jam priklausančiomis, bet ir bendrojo naudojimo patalpomis, gaudamas iš ieškovo komunalinių paslaugų aptarnavimą, neturi teisės visiškai nemokėti už gaunamas paslaugas vien dėl to, kad nesutinka su įkainių dydžiu. Teismo nuomone, tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Teismas pažymėjo, kad atsakovo poziciją būtų galima vertinti kitaip, jeigu jis bent iš dalies mokėtų už gaunamas paslaugas, o kainų skirtumą ginčytų teisme, tačiau jis šiuo atveju visiškai nevykdo savo kaip bendraturčio prievolės ir taip daro žalą ieškovui. Teismas nurodė, kad nepasisako dėl atsakovo argumentų, jog lifto, šiukšlių išvežimo, vandens siurblio energijos, vandens tiekimo, suvartoto vandens kiekio, apsaugos, teritorijos ir bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo įkainiai, palyginus šiuos su Vilniaus miesto savivaldybės nustatytais ar UAB „Vilniaus vandenys“ taikomais komunalinių paslaugų įkainiais, yra aiškiai per dideli, ieškovas be pagrindo taiko tokius įkainius, taip siekdamas nepagrįstai pasipelnyti, nes skola atsakovui apskaičiuota Bendrijos valdymo organo sprendimų, kurie yra galiojantys, pagrindu, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įsakmiai nurodyta, kad patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti  išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Be to, teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog ieškovo nustatyti mokesčiai už paslaugas yra per dideli, atsakovas tokio teismo sprendimo pagrindu įgytų teisę susigrąžinti skirtumą arba atlikti įskaitymą. Konstatavęs, kad atsakovas, nemokėdamas ieškovui už jo 2007 m. spalio 1 d.–2008 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu suteiktas paslaugas, netinkamai vykdė savo kaip ginčo pastato patalpų bendraturčio prievolę, teismas pripažino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 31 901,96 Lt skolos pagrįstu ir tenkintinu.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atmetė jo prašymą sustabdyti šią civilinę bylą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą.  

Pažymėjusi, kad Bendrijos narių susirinkimų nutarimai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą, nepripažinti negaliojančiais, o pagal CK 4.85 straipsnio 4 dalį bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo pastato patalpų savininkams, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog atsakovas nepaneigė, kad yra skolingas ieškovui už jo suteiktas paslaugas 31 901,96 Lt, sprendė, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui skolą. Teisėjų kolegija nevertino atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl ieškovo taikomų tarifų dydžio ir faktiškai patirtų išlaidų pastatui išlaikyti, pripažinusi, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes atsakovas neįrodinėjo įkainių nepagrįstumo. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo prašymą sustabdyti šią civilinę bylą tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1100-790/2010, kurioje ieškovas kartu su kitais ginčo pastato patalpų bendraturčiais pareiškė reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti Bendrijos narių 2007 m. balandžio 5 d. susirinkimo nutarimą, kuriuo patvirtinti ieškovo teikiamų paslaugų įkainiai. Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytų aplinkybių, dėl kurių būtų privalu stabdyti šią civilinę bylą, nes civilinėje byloje Nr. 2-1100-790/2010 atsakovas yra pareiškęs neturtinio pobūdžio reikalavimą ir ginčija Bendrijos narių susirinkimo nutarimą, tačiau neginčija, jog paslaugos, dėl kurių patvirtinti įkainiai, susijusios su privalomųjų pastato naudojimo ir priežiūros paslaugų užtikrinimu ir jog už jas turi būti atsiskaityta. Pažymėjusi, kad ieškovo nurodyti atsakovui taikomi tarifų dydžiai yra pagrįsti faktinėmis ieškovo išlaidomis, kurių atsakovas ilgą laiką neapmoka, o pastato tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, teisėjų kolegija sprendė, jog stabdyti šią civilinę bylą netikslinga.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą bei nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šis kasatoriaus prašymas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Teismai, konstatuodami, kad nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 2-1100-790/2010 nesieja teisinis ryšys, ir dėl to atmesdami kasatoriaus prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl bylos sustabdymo. Tai, kad kitoje civilinėje byloje, kurią prašė sustabdyti kasatorius, pareikštas neturtinis reikalavimas, nepaneigia šios ir nagrinėjamos civilinių bylų teisinio ryšio. Kasatoriaus įsitikinimu, civilinėje byloje Nr. 2-1100-790/2010, kurioje ginčijamas Bendrijos narių susirinkimo 2007 m. balandžio 5 d. nutarimas dėl Bendrijos teikiamų paslaugų įkainių patvirtinimo, priimtas sprendimas turės prejudicinę ir (ar) įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes ieškovas šioje byloje pareikštą turtinį reikalavimą dėl ieškinyje nurodyto dydžio skolos priteisimo, o kasatorius – savo atsikirtimus, be kita ko, susijusius ne su pareigos apmokėti už Bendrijos teikiamas paslaugas turėjimu, o būtent su šios prievolės apimtimi (ieškovo reikalaujamos skolos dydžiu), grindžia taip pat Bendrijos narių susirinkimo 2007 m. balandžio 5 d. nutarimu. Nurodytas proceso teisės normų pažeidimas lėmė netinkamą įrodinėjimo dalyko nagrinėjamoje byloje nustatymą.

            2. Bylą nagrinėję teismai, visiškai tenkindami ieškovo reikalavimą priteisti 31 901,96 Lt skolos, grindžiamą, be kita ko, PVM sąskaitomis–faktūromis, kuriose nurodytos ne tik sumos už suteiktas paslaugas, bet ir priskaičiuoti delspinigiai, netinkamai taikė CK 6.71, 6.72 straipsnius. Kasatoriaus teigimu, jo ir ieškovo nesieja jokie sutartiniai santykiai, taigi nėra jokio jų susitarimo dėl delspinigių, taip pat nėra jokios įstatymo nuostatos, šiuo atveju nustatančios netesybų dydį. Taigi ieškovas nepagrįstai įtraukė į reikalavimo sumą, o teismai – priteisė netesybas.

            3. Teismai, visiškai tenkindami ieškovo reikalavimą, netinkamai taikė CK 4.83 straipsnio 4 dalį, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, nes priteisė ieškovui išlaidas (mokestį už vaizdo stebėjimo kameros įrengimą), kurių atsakovas pagal nurodytas teisės normas neprivalo apmokėti, nes nėra davęs šioms paslaugoms sutikimo, be to, buvo nurodęs, kad apsaugos postas nėra pastato, kurį administruoja ieškovas, dalis, taigi toks mokestis nesusijęs su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo bei priežiūros reikalavimais.    

            4. Teismai, pažeisdami šalių rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo ir teisės į nešališką teismą principus, taip pat CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, atmetė ir neįvertino kasatoriaus išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų dėl ieškovo reikalaujamų mokėti mokesčių tarifų neteisėtumo ir neekonomiškumo. Kasatoriaus teigimu, jo pateikti duomenys, priešingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, buvo susiję su šios bylos įrodinėjimo dalyku – ieškovo reikalaujamos priteisti skolos sumos dydžio pagrįstumu, nes šalių ginčas kilęs ne dėl pareigos mokėti mokesčius, o dėl ieškovo teikiamų paslaugų tarifų dydžio ir neprivalomų teikti paslaugų teikimo. Nei pirmosios instancijos teismo sprendimo, nei apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosiose dalyse neišdėstyta jokių argumentų, dėl kurių teismai atmetė ir nevertino pirmiau nurodytų kasatoriaus pateiktų duomenų. Dėl to pripažintina, kad teismų sprendimas ir nutartis priimti pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalyje teismų procesinių sprendimų turiniui keliamus reikalavimus.

            Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, nurodo šiuos nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentus:

            1. Kasatoriaus prašymo sustabdyti bylą netenkinimas sudarė sąlygas išspręsti ginčą dėl kasatoriaus visiško atsisakymo mokėti mokesčius ir vykdyti jo prievolę išlaikyti bendrą turtą. Jeigu kitoje civilinėje byloje ginčijamas Bendrijos narių susirinkimo nutarimas bus pripažintas neteisėtu ir Bendrijai teks peržiūrėti eksploatavimo bei administravimo paslaugų įkainius, neišnyks pirmiau nurodyta kasatoriaus prievolė. Jeigu įkainiai bus sumažinti, kasatorius įgis teisę įskaityti permokas (jeigu šių bus) einamųjų mokėjimų sąskaita ir nepatirs jokių nuostolių. Be to, patenkinus kasatoriaus prašymą sustabdyti bylą, užsitęstų bylos procesas. Tai neatitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, CPK įtvirtintų civilinio proceso tikslų. Kadangi teismai pagal šalių pateiktus duomenis galėjo nustatyti reikšmingus šiai bylai išspręsti faktus, tai nebuvo jokio pagrindo ją stabdyti.

2. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusio skolininko pareiga mokėti delspinigius įtvirtinta CK 6.210 straipsnyje. Be to, ieškovas pirmosios instancijos teisme atsisakė reikalavimo priteisti iš kasatoriaus delspinigius, todėl šie nebuvo teismo priteisti. Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama dėl CK 6.71, 6.72 straipsnių netinkamo taikymo.

            3. Visose kasatoriui pateiktose PVM sąskaitose–faktūrose nurodytos išlaidos, taip pat mokestis už vaizdo stebėjimo kameros įrengimą (ši būtina pastato priešgaisrinei apsaugai užtikrinti), yra susijusios tik su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl nepagrįsti yra kasatoriaus argumentai dėl CK 4.83 straipsnio 4 dalies, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies netinkamo taikymo.

            4. Kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama dėl proceso teisės normų pažeidimų, neatitinka teismų priimtų procesinių sprendimų turinio, iš kurio matyti, kad teismai ištyrė ir įvertino bylos duomenis, taip pat kasatoriaus išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus, ir savo išvadą, jog kasatorius, visiškai nemokėdamas už gautas paslaugas, daro žalą ieškovui, grindė pagal įstatymo reikalavimus ištirtų ir įvertintų bylos faktinių duomenų visuma.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo skolos už suteiktas paslaugas priteisimo bylose

 

CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai nagrinėjamą civilinę bylą ir teisinį rezultatą kitoje neišnagrinėtoje byloje sieja tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, UAB „Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-221/2008; 2010 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-52/2010).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Neo Group“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-25/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Z. Vaišvila v. SIA Parex lizingas, bylos Nr. 3K-7-260/2005; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė V. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; kt.). Aptarta teismų praktika formuojama kasacinio teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose, kuriose spręsti kiti, bet ne su atsiskaitymu tarp bendraturčių ir verslo subjektų už suteiktas komunalines paslaugas susiję ginčai, todėl nepasisakyta dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo ypatumų šiose bylose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, jog ginčijant kitoje civilinėje byloje nutarimą dėl komunalinių paslaugų įkainių patvirtinimo, kuriuo kaip vienu iš pagrindų šioje byloje yra grindžiamas reikalavimas priteisti skolą už komunalines paslaugas, egzistuoja prejudicinis ryšys tarp šių civilinių bylų – patenkinus reikalavimą dėl mokesčių dydžio kitoje civilinėje byloje, pasikeistų šioje byloje priteisiamų komunalinių mokesčių įsiskolinimo sumų dydis. Sprendžiant šioje byloje dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo reikia atsižvelgti į tai, kad prievolė atsiskaityti už komunalinius mokesčius yra neneigiama, kad ginčo šalis tebesieja komunalinių paslaugų teikimo santykiai, kad šioms paslaugoms teikti paslaugų teikėjui yra nuolat reikalingos lėšos ir todėl racionalu užtikrinti nuolatinį atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, kad paslaugas teikia vienas iš bendrijos narių, paslaugas gauna kiti bendrijos nariai ir tai yra ne gyventojai, o verslo įmonės, kad nutarimą dėl komunalinių paslaugų dydžio priėmė bendrija, kurios nariai yra ir paslaugų teikėjas, ir paslaugos gavėjai. Ta aplinkybė, kad tarp jų kilo ginčas dėl nustatytų komunalinių paslaugų įkainių dydžio, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nagrinėjant bylas pirmiausia turi būti išsprendžiamas komunalinių paslaugų mokesčio dydžio klausimas.

Atsižvelgdama į tai bei remdamasi pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl tiesioginio nagrinėjamą civilinę bylą ir teisinį rezultatą kitoje neišnagrinėtoje byloje siejančio prejudicinio ryšio, kaip pagrindo CPK 163 straipsnio 3 punktui taikyti, teisėjų kolegija šios bylos kontekste sprendžia, kad pirmiau konstatuota civilinės bylos Nr. 2-1100-790/2010 ir nagrinėjamos bylos prejudicinė sąsaja nepripažintina pakankama išvadai, jog negalima išnagrinėti šią civilinę bylą, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1100-790/2010, o šią bylą privalu sustabdyti taikant CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą privalomojo bylos sustabdymo pagrindą. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvada, kad nėra pagrindo nagrinėjamai bylai stabdyti. Kasacinio skundo argumentai, kuriais teismų sprendimas ir nutartis ginčijami CPK 163 straipsnio 3 punkto pažeidimo aspektu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

 

Dėl delspinigių

 

Kasatorius kelia nepagrįsto delspinigių priteisimo klausimą iš esmės remdamasis faktiniais argumentais. Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai netiriami (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to kasaciniame skunde pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Be to, nagrinėjamos bylos duomenimis, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ieškovas neįtraukė į reikalavimo sumą ir teismai nepriteisė ieškovui iš kasatoriaus jo nurodomų delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 6.71, 6.72 straipsnių taikymo atmestini kaip neatitinkantys kasacijos pagrindų, nustatytų CPK 346 straipsnyje, ir neturintys įtakos byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui.

 

 Dėl CK 4.83 straipsnio 4 dalies ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies taikymo

 

Kasatoriaus argumentai dėl mokesčio už vaizdo stebėjimo kameros ginčo pastate įrengimą priteisimo, kuriais teismų sprendimas ir nutartis iš esmės ginčijami netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo, lėmusio CK 4.83 straipsnio 4 dalies ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies pažeidimą, aspektu, yra susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatinėjimu (dėl kasatoriaus sutikimo tokioms paslaugoms nedavimo, taip pat kad apsaugos postas nėra pastato, kurį administruoja ieškovas, dalis). Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį tai neįeina į kasacinio teismo kompetenciją. Dėl to šis kasatoriaus argumentas nenagrinėtinas ir nevertintinas. Kasacinio skundo argumentai dėl šių normų netinkamo taikymo nėra išsamūs, o pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį aplinkybė, kad savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas nėra absoliuti, vienintelė ar būtina sąlyga, kad šis savininkas išlaidų neprivalėtų apmokėti. Byloje yra įrodyta, kad dėl išlaidų mokėjimo yra priimtas savininkų susirinkimo sprendimas, tai atitinka vieną iš CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių.

Pagal CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir teismų praktiką teisės normų pažeidimas kaip pagrindas kasacijai turi būti pagrįstas išsamiais teisiniais argumentais, nes kasaciniam nagrinėjimui yra priimamos bylos, kuriose formuluojamos teisės taikymo ar aiškinimo problemos, kurių išsprendimas aktualus tolimesniam teismų praktikos formavimui. Jeigu teisiniais argumentais tokia problema neiškeliama ir nepagrindžiama, tai pripažįstama, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas nesuformuluotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009). Atsakovo kasaciniame skunde nepateikta jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių įvardytų proceso teisės normų dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, taip pat materialiosios teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas naudojantis bendrąją daline nuosavybe, pažeidimus, kurie būtų aktualūs vienodam šių normų taikymui ir aiškinimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas šiuo aspektu nesuformuluotas.

 

Dėl CPK 270 straipsnio pažeidimo

 

Kasatoriaus argumentai dėl šalių rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo ir teisės į nešališką teismą principų, CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, taip pat CPK 270 straipsnio 4 dalyje teismų procesinių sprendimų turiniui keliamų reikalavimų pažeidimo grindžiami kasatoriaus tvirtinimu, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neįvertino jo išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų dėl ieškovo reikalaujamų mokėti mokesčių tarifų neteisėtumo bei neekonomiškumo ir, be to, atmetė šiuos, neišdėstydami jokių tokio sprendimo argumentų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimo ir nutarties motyvuojamųjų dalių turinys neteikia pagrindo konstatuoti, kad šiuos procesinius sprendimus priėmę teismai, spręsdami, ar kasatorius skolingas ieškovui už jo suteiktas komunalines paslaugas ieškinyje įvardytą pinigų sumą, apskaičiuotą, be kita ko, galiojančiais Bendrijos narių susirinkimų nutarimais patvirtintų paslaugų teikimo įkainių, kurie neginčijami šioje byloje, pagrindu, bei vertindami šiam klausimui išspręsti reikšmingus šalių pateiktus duomenis, pažeidė kasaciniame skunde nurodytus principus ir CPK normas.

CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje konstatuota, kad ieškovo nurodyti atsakovui taikomi tarifų dydžiai yra pagrįsti faktinėmis ieškovo išlaidomis, kurių atsakovas ilgą laiką neapmoka. Tuo tarpu kasatorius nepaneigė, kad yra skolingas ieškovui už jo suteiktas paslaugas 31 901,96 Lt.

Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, taip pat pažymėtina, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina, taip pat sprendžia, kurie šalių nurodomi argumentai bei pateikiami duomenys yra susiję su byloje nustatinėjamų faktų (įrodinėjimo dalyko) esme, taigi ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, tik teismas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą ir kasacinio teismo įrodymų vertinimo klausimu formuojamą teismų praktiką nereikalauja, kad absoliučiai visi šalių dėstomi argumentai bei pateikiami duomenys būtų ištirti ir įvertinti, o tik tie, kurie susiję bei reikšmingi aplinkybėms, įrodinėjamoms proceso metu, išsiaiškinti ir nustatyti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamas ieškovo reikalaujamų mokėti mokesčių tarifų neteisėtumas ir ekonominis nepagrįstumas, o kasatoriaus pateiktas kitoks jo nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų dėl ieškovo reikalaujamų mokėti mokesčių tarifų, kaip bylai reikšmingų duomenų, vertinimas nesudaro pagrindo pripažinti teismus pažeidusiais kasaciniame skunde įvardijamus principus ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas.

Nekonstatuotinas ir kitas kasatoriaus nurodomas teismų priimtų sprendimo ir nutarties trūkumas – CPK 270 straipsnio 4 dalyje teismų procesinių sprendimų turiniui keliamų reikalavimų pažeidimas. Teismų sprendimas ir nutartis yra motyvuoti, juose išdėstyti argumentai visais su byloje nagrinėjamo ginčo esme susijusiais ir jam išspręsti reikšmingais klausimais. Kasacinio skundo teiginys, kad teismai nenurodė, kodėl atmeta kasatoriaus išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus dėl ieškovo reikalaujamų mokėti mokesčių tarifų neteisėtumo, neatitinka teismo priimtų sprendimo ir nutarties motyvuojamųjų dalių turinio, nes jose aptarta, kodėl nevertinami kasatoriaus šiuo klausimu išdėstyti argumentai ir pateikti duomenys. Pažymėtina, kad teismų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teisinį vertinimą atlieka kasacinis teismas. Teiginiai kasaciniame skunde, kad teismų procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai yra nepakankami, netikslūs, neišsamūs ar nedetalūs, nesudaro pagrindo CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimui konstatuoti.

 

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo konstatuoti CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kuriais remiamasi kasaciniame skunde, todėl atsakovo kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

 

            Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, sprendimas kasaciniame teisme priimtas ieškovo naudai, todėl ieškovui iš kasatoriaus priteisiamas atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas pateikė 2011 m. vasario 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 11/02/02 ir šios apmokėjimą patvirtinantį AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymo nuorašą, iš kurių matyti, kad už atstovavimą kasaciniame teisme (susipažinimą su civiline byla ir atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą) jis sumokėjo 3000 Lt. Ši suma, atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.14, 8.18 punktus, mažintina iki 1600 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, kasacinis teismas šioje byloje patyrė 24,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos valstybei iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

           

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB „VL turto valdymas“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo. 

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „VL turto valdymas“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) 24,65 Lt (dvidešimt keturis Lt 65 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Egidijus Laužikas

 

 

                                                                                                                        Zigmas Levickis

 

 

                                                                                                                        Algis Norkūnas