Civilinė byla Nr. e2YT-13540-1065/2022
Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00638-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 23 d.
Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos T. O. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, L. J., V. P., dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,
n u s t a t ė :
pareiškėja T. O. P. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio T. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėja T. O. P., (duomenys neskelbtini) susituokė su T. P., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjos sutuoktinis T. P., kuris (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su pareiškėja mirė, iki santuokos su pareiškėja sudarymo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). T. P. nebuvo sudaręs testamento. Pirmos eilės įpėdiniai nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimų dėl palikimo priėmimo ir nepradėjo faktiškai valdyti paveldimo turto. Pareiškėja gyveno kartu su palikėju jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame name pareiškėja gyveno ne tik iki palikėjo mirties, bet ir po mirties. (duomenys neskelbtini) mirus T. P. pareiškėja iki šiol gyvena tame pačiame name, kur yra deklaruota jos gyvenamoji vieta. Pareiškėja, mirus jos sutuoktiniui, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau visą savo sutuoktiniui priklausiusį turtą, priėmė pradėdama paveldėtą turtą valdyti. Pareiškėja po sutuoktinio mirties gyveno visame name, rūpinosi namu ir ūkiniais pastatais, naudojosi tuo turtu kaip savu. Mokėjo visus privalomus mokesčius, remontavo statinius, atliko visus būtinus darbus, reikalingus turtui išlaikyti. Pareiškėja visą turtą likusį po sutuoktinio mirties valdo kaip savo, priėmė jį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio numatyta tvarka, pradėdama paveldėtą turtą aktyviai valdyti, taip išreikšdama savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo. Pareiškėjai, po sutuoktinio mirties liko asmeniniai sutuoktinio daiktai, namų apyvokos daiktai. Niekas kitas dėl T. P. turto nėra kreipęsis dėl paveldėjimo teisės ir niekas kitas nepriėmė paveldimo turto faktiškai valdyti po jo mirties, minėtą turtą po sutuoktinio mirties priėmė ir faktiškai valdė ((duomenys neskelbtini) metus po sutuoktinio mirties) ir iki šiol valdo pareiškėja. Į notaro biurą dėl T. P. palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą, niekas nesikreipė. Juridinę reikšmė turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja, T. O. P., galėtų visiškai valdyti po sutuoktinio T. P. mirties paveldėtą turtą. Kita tvarka dokumentų patvirtinančių šiuos faktus, pareiškėja gauti negali, todėl kreipiasi teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo liudijimui gauti ir įregistruoti sutuoktiniui T. P. priklausantį turtą savo vardu.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo T. P. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo L. J. pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog pareiškėja T. O. P. po savo sutuoktinio mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu nurodė, kad sutinka, jog pareiškėja T. O. P. po savo sutuoktinio T. P. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.
Pareiškimas tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Nagrinėjamu atveju iš santuokos liudijimo matyti, kad T. P. ir T. O. P. susituokė (duomenys neskelbtini); iš mirties liudijimo matyti, kad T. P. mirė (duomenys neskelbtini); iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymų matyti, kad T. P. vaikai: A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), L. J., gimusi (duomenys neskelbtini), V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), T. O. P. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini); nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis T. P. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) statinio priėmimo naudoti aktas. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) informacijoje nurodyta, kad po T. P. mirties, nuo (duomenys neskelbtini) m. iki šios dienos (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajame notarų biure nėra užvestos paveldėjimo bylos, taip pat nėra perduotos kito notaro užvestos paveldėjimo bylos bei nėra patvirtintų testamentų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos T. O. P. sutuoktinis T. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja T. O. P. po savo sutuoktinio mirties priėmė visą jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, nagrinėtinas, remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, o 2 straipsnyje nustatyta, jog civilinio kodekso įsigaliojimas nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas kodekso normas, kurioms šis įstatymas nustato kitus įsigaliojimo terminus.
Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. civilinio kodekso 587 straipsnis nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškėja T. O. P., įrodinėdama savo sutuoktinio T. P. palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, nurodė, kad po sutuoktinio mirties gyveno visame name, rūpinosi namu ir ūkiniais pastatais, naudojosi tuo turtu kaip savu. Mokėjo visus privalomus mokesčius, remontavo statinius, atliko visus būtinus darbus, reikalingus turtui išlaikyti, tokiu būdu priėmė mirusiojo palikimą pradėdama visą paveldimą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti kaip savo. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepateikė.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad niekas po T. P. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kiti įstatyminiai palikėjo įpėdiniai – L. J., V. P. per įstatymo nustatytą laikotarpį dėl palikimo priėmimo į notarų biurą taip pat nesikreipė, atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškimas būtų tenkintas. Pareiškėja, nurodė, kad ji po savo sutuoktinio T. P. mirties, iš karto atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y. gyveno visame name, rūpinosi namu ir ūkiniais pastatais, naudojosi tuo turtu kaip savu, mokėjo visus privalomus mokesčius, remontavo statinius, atliko visus būtinus darbus, reikalingus turtui išlaikyti. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad toks po T. P. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. T. O. P. po sutuoktinio mirties niekur iš būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, toliau rūpinosi savo turimu namų ūkiu, taip iš karto priėmė mirusio sutuoktinio T. P. palikimą, todėl nagrinėtinu atveju, darytina išvada, jog palikimą T. O. P. priėmė pradėjus faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą, tačiau laiku nesikreipė į vietos notarą.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad T. O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio T. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.
Teisėja Kristina Jurevičienė