Administracinio nusižengimo byla Nr. II-29-1072/2019

                    Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00252-2018-0                       

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.

 (S)

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)  gyvenančio (duomenys neskelbtini) ., vedusio, bedarbio, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-2558-2018 panaikinimo,

n u s t a t ė :

S. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-2558-2018 (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. S. J. nubaustas už tai, kad 2018 m. spalio 27 d., apie 10 val. 25 min., (duomenys neskelbtini)  vairavo automobilį Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas (0,43 promilių) girtumo laipsnis. 

Nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, S. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą, paskiriant minimalią Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą piniginę baudą ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba paskiriant trumpesnį nei įstatyme nustatytą specialiosios teisės atėmimo terminą, t. y. ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. S. J. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi dėl aptariamo įvykio. Taip pat nurodė, kad 2018 m. spalio 26 d. su draugu (kaimynu), remontuodami automobilį, garaže išgėrė butelį 0,5 litro talpos degtinės, t. y. nedidelį kiekį alkoholio, o kitos dienos ryte (2018 m. spalio 27 d.) išgėręs kavos bei praėjus pakankamai nemažam laiko tarpui nusprendė nuvažiuoti į netoliese nuo namų esančią parduotuvę nupirkti šeimai maisto produktų bei aplankyti sergančią tetą J. U.. S. J. tikrai nesijautė apsvaigęs, todėl išvažiavo pirkti maisto produktų į parduotuvę ir, važiuojant (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrinę jo blaivumą alkotesteriu nustatė, kad jis labai nežymiai viršijo įstatyme nustatytą ir leistiną ribą. S. J. labai nustebo, kadangi jokių liekamųjų reiškinių po iš vakaro vartoto alkoholio tikrai nejautė, juolab, kad buvo išgertas nedidelis alkoholio kiekis per pakankami ilgą laiką, t. y. per vakarą, be to, po alkoholio vartojimo buvo praėjęs nemažas laiko tarpas. S. J. puikiai supranta, kad padarė administracinį nusižengimą ir suvokia, kad vairuoti transporto priemones neblaiviam asmeniui yra draudžiama, todėl smerkia tokį savo neapgalvotą elgesį, tačiau anksčiau niekada tokio pažeidimo nebuvo padaręs.

S. J. skunde pažymėjo, kad pastaruoju metu nedirbo, kadangi jam buvo nustatytas neįgalumas (b. l. 8), dėl sveikatos problemų negalėjau dirbti nei pagal specialybę (vairuotoju), nei kito fizinio darbo (b. l. 9). Kažkiek pagerėjus sveikatai, pradėjo ieškotis nuolatinio darbo, tačiau turint neįgalumą pakankamai sudėtinga susirasti pastovų bei gerai apmokamą darbą, todėl buvo registruotas Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyriuje kaip ieškantis darbo (b. l. 17). Šiuo metu S. J. pavyko susirasti darbą (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Šioje bendrovėje S. J. turėtų dirbti pagal turimą specialybę, vairuotojo – automechaniko pareigose. Vykdydamas savo pareigą S. J. turėtų nuolat vairuoti bendrovės transporto priemones, kadangi jo darbas būtų betarpiškai susijęs su bendrovėje turimų transporto priemonių eksploatavimu, priežiūra, aptarnavimu, remontu, be to bendrovės gamybinei veiklai reikalingų detalių, agregatų, darbo priemonių aprūpinimu. (duomenys neskelbtini) užsiima didmenine bei mažmenine statybinių bei kitų gamybinių medžiagų prekyba ir šių prekių pristatymu bendrovės transportu klientams, todėl S. J. pagal savo pareigas turėtų užtikrinti, kad visos bendrovės transporto priemonės būtų tvarkingos, užtikrinant bendrovėje tinkamą gamybinį – ūkinį procesą. Bendrovės tiekėjai prekiauja automobilių dalimis, agregatais bei bendrovės klientai perkantys bendrovės produkciją yra išsidėstę įvairiuose Lietuvos Respublikos miestuose bei rajonuose, todėl vairuotojo pažymėjimas S. J. būtinas vykdant darbo pareigas, priešingu atveju, t. y. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis negalėtų tinkamai užtikrinti jam patikėtų darbinių užduočių įvykdymo. Dėl šių nurodytų aplinkybių vairuotojo pažymėjimas, t. y. teisė vairuoti transporto priemones, S. J. labai reikalinga (b. l. 16).

S. J. gyvena su šeima, su žmona D. J., vaikai jau užaugę ir gyvena atskirai. S. J. motina M. J. yra garbaus amžiaus, gyvena viena (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (b. l. 12). Kadangi iš gaunamos senatvės pensijos S. J. motinai yra sunku pragyventi, tai ji turi nedidelį ūkį, o jis jai padeda, kadangi jo tėvas A. J. jau miręs (b. l. 13), motina dėl garbaus amžiaus ir sveikatos problemų negali vieną ūkyje dirbti. Turimu traktoriumi, kuris yra registruotas S. J. vardu (b. l. 11), S. J. atlieka visus būtinus žemės ūkio darbus, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam taip pat labai reikalinga.

S. J. skunde akcentuoja ir tai, jog kartu su žmona D. J. prižiūri bei rūpinasi jo teta J. U., gim. 1937 m., kuri gyvena viena ir turi labai rimtų sveikatos problemų, jai buvo diagnozuotas aukštas kraujospūdis, širdies nepakankamumas, depresija ir kitos lėtinės ligos, todėl jai reikalinga kitų asmenų pagalba bei nuolatinė priežiūra, todėl dažnai reikia važinėti pas tetą padėti jai apsitvarkyti asmens higieną bei namų ūkyje, pasirūpinti vaistais ir medicinos priemonėmis, taip pat tetą J. U. konsultacijoms, nuolatiniam sveikatos stebėjimui ir gydymui reikia vežioti į gydymo įstaigas, esančias ne tik (duomenys neskelbtini)  (b. l. 14, 15). Dėl šių aplinkybių teisė vairuoti transporto priemones S. J. taip pat labai reikalinga.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. J. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pripažįstą padarytą administracinį nusižengimą, t. y. labai gailisi, kad nepagalvojo, jog iš vakaro išgėrus 0,5 l talpos degtinės butelį su draugu galėjo būti apsvaigęs iki kitos dienos. Jautėsi gerai, todėl nė nenumanė, kad galėtų būti neblaivus. Kitu atveju, tikrai nebūtų vairavęs. Jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,43 promilės), dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailisi, nes nėra linkęs per lengvabūdiškumą prarasti reputaciją, nuskriausti šeimą, dabar jo nusižengimo pasekmes pajuto visa šeima. Teisė vairuoti transporto priemones S. J. taip pat labai svarbi dar ir dėl to, kad turėdamas teisę vairuoti jis gautų darbą. S. J. nevengia atsakomybės, dėl savo elgesio labai gailisi ir mano, kad bausmės poveikis būtų pasiektas paskiriant trumpesnį nei įstatyme nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas.

Institucijos atstovas teisme bei atsiliepime į skundą (b. l. 30) pažymėjo, kad S. J. skunde išdėstyti motyvai – jo pasirinktos gynybos būdas, siekiant sušvelninti atsakomybę už padarytus pažeidimus. Mano, kad S. J. atžvilgiu buvo pritaikytos visos lengvinančios aplinkybės ir padarytam administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta adekvati nuobauda bei administracinio poveikio priemonė. Institucijos atstovas prašė S. J. skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Šiuo atveju, S. J. yra nubaustas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo. S. J. savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su Skundžiamame nutarime nurodyta kvalifikacija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su jam paskirtos baudos dydžiu sutiko, tačiau prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba paskirti trumpesnį nei įstatyme nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminą, t. y. ne ilgesniam nei šešių mėnesių terminui.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kaip nustatyta iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato medžiagos, S. J. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nagrinėjant bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate (ROIK: 18086473859, b. l. 1) ir teisme savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad S. J. buvo baustas administracine tvarka, tačiau nei karto dėl vairavimo neblaiviam, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 26-27). S. J. turi 34 metus vairuotojo stažo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad S. J. yra bedarbis, savo pastangomis susirado darbą, kuris neatsiejamai susijęs su transporto priemonių vairavimu (b. l. 16, 17). Be to, S. J. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, jis gauna valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (b. l. 7, 8, 18-19). Yra atsakingas, rūpinasi senyvo amžiaus motina bei teta (b. l. 12, 14, 15). 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-2558-2018 paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 31).

Teismas, vertindamas išdėstytų aplinkybių visumą, pažymi, kad S. J. nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti jam yra būtina, kadangi jam nustatytas 55 procentų nedarbingumas, pavyko susirasti darbą su sąlyga, kad galės vairuoti transporto priemones, turi rūpintis senyvo amžiaus giminaitėmis, nėra pakankamas pagrindas netaikyti administracinio poveikio priemonės. Manytina, kad S. J. galėtų susirasti ir kitokio pobūdžio darbą, o S. J. motina bei teta galėtų pasirūpinti ir kiti šeimos nariai, pavyzdžiui jo žmona ar suaugę vaikai. Tačiau teismas, įvertinęs bylos nagrinėjamu metu ištirtas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei institucijos atstovo argumentus, sprendžia, jog S. J. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Teismas, vadovaudamasis S. J. prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, neigiamu savo poelgio vertinimu, pažadu nedaryti naujų administracinių nusižengimų, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad S. J. nebuvo baustas dėl vairavimo neblaiviam (b. l. 26-27), jam skirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 31), į jo sveikatos būklę, ir kitomis anksčiau aptartomis ir teismo posėdyje ištirtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad S. J. vertas teismo pasitikėjimo, administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas jos minimumas, kuris skaičiuojamas pagal ANK 686 straipsnyje įtvirtintas taisykles, t. y. nuo specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

S. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-2558-2018 ir S. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus (ANK 644 - 646 straipsniai).

Teisėja                                                                                 Eglė Venckienė