Pirmosios instancijos teismo                                                                 Civilinė byla Nr. 2S-390-278/2017

Teisėjas Vladimiras Kurasovas                                Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00159-2017-9

                                                                             Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                              3.3.2.1; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) D. V. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-248-420/2017 pagal pareiškėjo (skolininko) D. V. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. O. G. dėl antstolio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. V. skundu prašė panaikinti antstolio S. O. G. patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos nuteistųjų parduotuvėje; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai grąžinti areštuotas ir nurašytas lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Antstoliui S. O. G. 2017-02-17 patvarkymu atsisakius patenkinti D. V. skundą ir jį persiuntus nagrinėti teismui, Zarasų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjo D. V. skundo netenkino.

3. Teismas nustatė, kad antstolio S. O. G. kontoroje yra vykdomi vykdomoji dokumentai dėl skolų (baudų) išieškojimo iš skolininko D. V., t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Fiansų ministerijos 2016-08-23 nutarimas Nr. (23.31-08) 483-93306 dėl 88 Eur skolos (baudos) išieškojimo ir 2016-09-23 nutarimas Nr. (23.31-08) 483-106243 dėl 260 Eur skolos (baudos) išieškojimo (vykdomųjų bylų Nr. 0168/16/01885, 0168/16/02126). Kadangi D. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, antstolis 2016-12-19 šiai įkalinimo įstaigai išsiuntė patvarkymą Nr. R2-19166 areštuoti pinigines lėšas, esančias (būsiančias) Marijampolės pataisos namų sąskaitoje.

4. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, teismas darė išvadą, kad antstolis S. O. G. turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jo asmeninėje sąskaitoje piniginės lėšos būtų buvusios CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad antstolis pažeidė CPK 668 straipsnio nuostatas. Atkreipė dėmesį į tai, kad D. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose ir yra visiškai išlaikomas valstybės, t. y. atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas.

5. Teismas nurodė, kad skolininkas, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotos jam priklausančios lėšos, privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų D. V. teismui nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskirajame skunde pareiškėjas D. V. nurodo, kad skundžiamas patvarkymas apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi  aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu.

7. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis S. O. G. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta išanalizavus vykdomųjų bylų medžiagą, įvertinus antstolio atliktų veiksmų teisėtumą bei pagrįstumą, nutartis yra motyvuota ir pagrįsta įstatymų normomis, suformuota teismų praktika analogiškose bylose.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo D. V. skundas dėl antstolio S. O. G. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis S. O. G., vykdydamas išieškojimą valstybės naudai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2016-08-23 nutarimą Nr. (23.31-08) 483-93306 dėl 88 Eur skolos (baudos) išieškojimo ir 2016-09-23 nutarimą Nr. (23.31-08) 483-106243 dėl 260 Eur skolos (baudos) išieškojimo, 2016-12-19 priėmė patvarkymus Nr. R2-19163 bei Nr. R2-19164, pagal kuriuos, vadovaudamasis CPK 611, 688, 733-743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko D. V. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, bei patvarkymu Nr. R2-19166 areštavo atitinkamai 348 Eur skolos ir 208,04 Eur vykdymo išlaidų, viso 556,04 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje.  

11. Skolininkas D. V. prašė panaikinti antstolio S. O. G. patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos nuteistųjų parduotuvėje; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai grąžinti areštuotas ir nurašytas lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

12.  Civilinio proceso kodekso 733–743 straipsniuose (LI skyrius) reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų vienkartinai ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios LR Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). Kaip minėta aukščiau (10 punktas), priimdamas skundžiamus patvarkymus, antstolis S. O. G. skolininko bausmės atlikimo vietos administracijai nurodė konkrečius išskaitų iš skolininko gaunamų lėšų dydžius, todėl konstatuotina, jog ginčijamų patvarkymų turinys atitinka CPK 736 straipsnyje numatytus apribojimus, taikomus išlaikymui iš darbo užmokesčio ir iš jam prilyginamų išmokų bei davinių dalies.

13. CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, nes šios normos turi užtikrinti galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Nuteistieji šias prekes įsigyti turi už savo lėšas Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

14. CPK 688 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti pinigų, jie perduodami. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Kadangi iš kitų asmenų gautos lėšos nepriskirtinos CPK 739 straipsnyje numatytoms piniginėmis lėšoms, iš kurių negalima išieškoti, todėl antstolis S. O. G. turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į skolininko D. V., atliekančio bausmę, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

15. Apelianto teigimu, antstolio priimtas patvarkymas apriboja jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų už artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Tačiau, kaip minėta, patvarkymu skolininko bausmės atlikimo vietos administracijai antstolis nurodė iškaityti būtent nurodyto procentinio dydžio skolą iš skolininko darbo užmokesčio dalies, o ne iš visų lėšų, esančių jo sąskaitoje. Kadangi iš D. V. neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams, mokslo reikmenims ir panašiems daiktams įsigyti.

16. Kaip formuojamoje praktikoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vykdant išieškojimą CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

17. Antstolio 2016-12-19 patvarkymas Nr. R2-19166 priimtas vadovaujantis CPK 688 straipsniu, kuris yra XLVIII skyriuje „Turto areštas“. Šiame straipsnyje numatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (1 d.), kad 1 dalyje nurodyti asmenys turi nurodyti antstoliui, ar jie turi skolininkui priklausančių pinigų ar turto, ar jie privalo ir kokiu pagrindu išmokėti pinigus skolininkui (2 d.), kad nustatęs, jog pas kitus asmenis yra skolininko turto arba kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (3 d.).

18. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad antstolio patvarkymai realiai būtų buvę vykdomi (įvykdyti) ir būtų pažeidę apelianto teises, nes byloje nėra įrodymų apie tai, kad Marijampolės pataisos namai, vykdydami minėtus patvarkymus, būtų pranešę antstoliui, jog pas juos yra skolininkui priklausančių pinigų ar kitokio turto ar kad jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas, o antstolis tokį turtą ar pajamas būtų aprašęs ar surašęs turto arešto aktą.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolis S. O. G. tinkamai vadovavosi vykdymo veiksmus reglamentuojančiais teisės aktais, veikė teisėtai, todėl turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į apelianto įkalinimo įstaigos – Marijampolės pataisos namų sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Dėl paminėto naikinti ar keisti pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo.

20. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, nes atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Kadangi teismas priėmė pagrįstą nutartį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria nutarties motyvams, todėl pakartotinai dėl apelianto teiginių nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                   Birutė Valiulienė