Civilinė byla Nr. e2-1518-881/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00256-2020-4  

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Selpeka“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Selpeka“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Selpeka“ ieškinį atsakovams L. K. ir A. N. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi UAB „Selpeka“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės L. K. 1 015 753,78 Eur žalos, solidariai iš abiejų atsakovų 57 905,75 Eur žalos, iš atsakovo A. N. 2 896,20 Eur žalos, taip pat priteisti iš atsakovų 5 proc. palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą 57 905,75 Eur sumai, nesant ar nepakankant šio turto, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškove. Nurodė, kad atsakovai yra nesąžiningi kreditorių atžvilgiu, o ieškinio suma yra didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4.       Teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, tačiau spręsdamas dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – konstatavo, kad ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių įrodymų, kurie bent leistų daryti prielaidą, jog atsakovai gali bandyti slėpti, perleisti ar į užsienio valstybę perkelti savo turtą. Aplinkybė, jog atsakovai neatsiskaito su kreditoriais, ieškovės manymu, neperduoda bendrovės turto ir dokumentų, teismo vertinimu, nėra pakankama atsakovo nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme konstatuoti, t. y. laikyti, kad atsakovai gali specialiai vengti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, o kitų aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovų galimo nesąžiningumo, jų nenoro sąžiningai vykdyti sprendimą, ieškinio tenkinimo atveju, ieškovė nenurodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

5.       Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepateikė jokių konkrečių atsakovų nesąžiningumą galinčių bent tikėtinai pagrįsti duomenų, teismas padarė išvadą, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė bankrutavusi UAB „Selpeka“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Apeliantė pateikė įrodymus dėl atsakovų nesąžiningumo, tačiau pateikti argumentai liko neįvertinti.

6.2.       Apeliantė pateiktais įrodymais susiejo šios civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-499-934/2020, kuriose atsakovais yra L. K. ir A. N., faktines aplinkybes. Pastarojoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad atsakovės L. K. turtas areštuotas, o atsakovo A. N. turto vertė maža palyginti su ieškinio suma. Įvertinant, kad šioje byloje atsakovei L. K. pareikšta reikalavimų 1 015 753,78 Eur sumai, nėra pagrindo teigti, kad šiai atsakovei pareikšti reikalavimai, įvertinant ir nagrinėjamus nuo 2015 metų, nėra dideli. O atsakovas A. N. neturi pakankamai turto jau šiuo metu. Paneigti apeliantės poziciją dėl blogos atsakovų turtinės padėties privalėtų patys atsakovai.

6.3.       Bankroto byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma (57 905,75 Eur) yra kriterijus, į kurį svarbu atsižvelgti vertinant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir kreditorių interesų apsaugai.

6.4.       Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovai elgiasi nesąžiningai įmonės bei jos kreditorių atžvilgiu (neperduoti dokumentai ir turtas, pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime, kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės), ir apeliantė neturi pagrindo manyti, kad toks jų elgesys pasikeis.

6.5.       Apeliantė neturi ir negali turėti įrodymų, kad atsakovai bando slėpti, perleisti turtą į užsienį, nes tokie duomenys nėra registruojami registruose, o atsakovai apie tokius veiksmus savo kreditoriams nepraneša.

6.6.       Ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai (neveikimas) apeliantės (bendrovės kreditorių) atžvilgiu turi būti vertinami kaip nesąžiningi, o tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas gali elgtis nesąžiningai ir tuo atveju, jeigu teismas patenkins ieškinį, t. y. gali siekti išvengti teismo sprendimo realaus įvykdymo. Juolab kad pagal byloje esančius duomenis ieškinio suma atsakovui laikytina didelė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1  dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK  329  straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

11.       Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, susijusi su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

12.       Kaip minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020).

13.       Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje        Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).

14.       Pagal teismų praktiką, nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020). Taigi apeliantės argumentai, susiję su didele ieškinio suma ir atsakovų turtine padėtimi, nelemia kitokios išvados dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

15.       Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 195- 943/2018). Be to, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 675- 943/2020).

16.       Nagrinėjamu atveju apeliantė duomenų apie pirmiau nurodyto pobūdžio atsakovų veiksmus nepateikė. Apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad ji neturi ir negali turėti įrodymų, jog atsakovai bando slėpti, perleisti turtą, nėra pagrindas kitaip paskirstyti šalims įrodinėjimo naštą ir tuo nukrypti nuo teismų nuosekliai formuojamos praktikos.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinyje nurodyti atsakovų veiksmai (neveikimas), sudarantys ieškinio faktinį pagrindą, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl šioje proceso stadijoje nėra vertinami, atitinkamai jie neįrodo atsakovų siekio išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o tik leidžia spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl apeliantės galimai pažeistų teisių gynimo.

18.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad kitoje byloje išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje sprendžiamam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui, todėl aplinkybė, kad kitoje byloje teismas yra pritaikęs atsakovams laikinąsias apsaugos priemones, savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nustatymo ir nagrinėjamoje byloje.

19.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                Vilija Mikuckienė