Byla Nr. 1S-666-810/2017
Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00036-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 26 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- R. P. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendis pakeistas – paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
- Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. kovo 20 d., bausmės pabaiga – 2020 m. balandžio 13 d.
- Komisija 2017 m. birželio 26 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
- Nuteistas R. P. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
- Nuteistasis nurodo, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai neįvertino visų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Skunde pažymima, jog nuteistojo darbinė motyvacija aukšta, pataisos įstaigoje savanoriškai ir neatlygintinai atlikinėja patalpų remonto ir santechnikos darbus, be to, ne vieną kartą kreipėsi į atsakingus asmenis dėl laisvų darbo vietų. Nuo pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios savo elgesį koreguoja į gerąją pusę, nutraukė visus ryšius su asmenimis, kurie ateityje gali daryti neigiamą įtaką, nesivadovauja kriminalinio pasaulio subkultūros elementais.
- Nuteistojo manymu, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pasireiškia tuo, jog jis pataisos įstaigoje savo noru neatlygintinai dirba, sprendžia savo problemas vykdydamas individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja visuose laisvalaikio užimtumo renginiuose, stalo ir sporto turnyruose bei įgijo suvirintojo ir kompiuterių operatoriaus kvalifikacijas.
- Nuteistasis taip pat pažymi, jog pilnai pripažįsta savo kaltę, adekvačiai vertina savo vaidmenį, dėl įvykdytų nusikaltimų gailisi, suvokia padarytos žalos nukentėjusiesiems pobūdį. Nuteistojo nuomone, nors nusikalstamus veiksmus įvykdė impulsyviai, tačiau šiuo metu jo mąstyme vyrauja racionalus pasekmių suvokimas, jis išmoko teisingai interpretuoti socialines situacijas, suprasti ir vertinti kitų požiūrį.
- Nuteistojo R. P. skundas atmestinas.
- BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
- Narinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis matyti, jog R. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo 2016 m. gegužės 25 d. koreguotą nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, palaiko socialinius ryšius su šeimos ryšiais, pakeitė neigiamą požiūrį į darbą – ne vieną kartą teikė prašymus dėl įdabinimo, dengia teismo priteistą ieškinį, neturi galiojančių nuobaudų, baigė kompiuterio operatoriaus bei įgijo suvirintojo specialybę. Taip pat nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
- Iš bylos medžiagos matyti, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad R. P. priklauso žemos (0-40) rizikos grupei – 34 balai, tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti. Nuteistasis skunde nurodo, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pasireiškia tuo, jog jis pataisos įstaigoje savo noru neatlygintinai dirba, sprendžia savo problemas vykdydamas individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja visuose laisvalaikio užimtumo renginiuose, stalo ir sporto turnyruose bei įgijo suvirintojo ir kompiuterių operatoriaus kvalifikacijas. Teisėjų kolegija pažymi, jog individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, dalyvavimas elgesį koreguojančiuose programose, savaime neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, kokią įtaką individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir dalyvavimas elgesio pataisos programose daro nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors nuteistasis ir vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami du jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, jog šie kriminogeniniai veiksniai nuteistajam buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu (duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO), todėl akivaizdu, kad socialinės reabilitacijos priemonių taikymas reikšmingos įtakos pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių mažėjimui neturėjo.
- Negalima sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, kad jo mąstyme vyrauja racionalus pasekmių suvokimas bei tuo, jog jis pilnai pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, nes šiuos teiginius paneigia teismui pateikta socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, jog R. P. apgalvoja savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas, bei nesijaučia kaltu dėl nei vieno padaryto nusikaltimo. Teismo manymu, toks R. P. požiūris į padarytas nusikalstamas veikas patvirtiną išvadą, jog nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, bei laikytinas nuteistojo riziką nusikalsti didinančiu veiksniu. Be to, abejotinas ir nuteistojo argumentas dėl jo aukštos darbinės motyvacijos. Nors skunde nuteistasis nurodo, jog pataisos įstaigoje savanoriškai ir neatlygintinai atlikinėja patalpų remonto ir santechnikos darbus, tačiau šio teiginio nepagrindžia nei socialinio tyrimo išvada, nei kiti byloje esantys duomenys. Be to, pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog 2013 m. balandžio 11 d. nuteistasis siūlyto darbo atsisakė, iniciatyvą dirbti parodė tik atvykęs bausmę atlikti į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-iąjį sektorių (nuteistasis į 1-ajį sektorių atvyko 2016 m. gegužės 10 d.), t. y. prieš lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos svarstymą. Aukštesnės instancijos teismo manymu, tai rodo, jog nuteistojo iniciatyva įsidarbinti buvo rodoma tik siekiant palankesnio Komisijos nutarimo. Teisėjų kolegija pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvada neturi, kadangi nuteistasis pasirašytinai su ja buvo supažindintas, duomenų apie joje nurodytų teiginių prieštaringumą byloje nėra, jų nepateikė ir pats nuteistasis.
- Apygardos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis bausmės atlikimo metu vienuolika kartų buvo skatintas, mokėsi ir įgijo kompiuterių operatoriaus ir suvirintojo specialybes, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, korekcinėje programoje „Socialinių įgūdžių ugdymas“, lankė užsiėmimus pas psichologus, dengia priteistus ieškinius. Tačiau pažymėtina, jog šios aplinkybės, įvertinus vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius bei nuteistojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, pažymėtina ir tai, jog R. P. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas tris kartus. Nors paskutinė drausminė nuobauda R. P. paskirta 2013 m. gruodžio 6 d., tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis visą bausmės atvykimo laikotarpį nesistengė elgtis nepriekaištingai.
- Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. P. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo R. P. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Edita Dambrauskienė
Algirdas Remeika
Gytis Večerskas