Civilinė byla Nr. e2-606-790/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00102-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Belam LT“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fima“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) 2019 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (11.7)2-6790 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo bei sprendimo sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Belam LT“. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti viešojo pirkimo „Vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimas“ (pirkimo Nr. 439049) (toliau – pirkimas) procedūras, uždrausti sudaryti pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovės UAB „Fima“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė pirkimo procedūras, uždraudė atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdė jos vykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis palikta nepakeista.

3.       Atsakovė Direkcija kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti ieškovę UAB „Fima“ pateikti 228 604,99 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo priemonę – per teismo nustatytą terminą įmokėti šią sumą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją. Nurodė, kad pirkimu atsakovė siekia sudaryti sutartį dėl vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimo, užtikrinti Vyriausybės programos plano įgyvendinimą. Pirkimui skirtas finansavimas iš Kelių priežiūros plėtros programos. Tuo atveju, jei pirkimo procedūros bus sustabdytos, laiku nebus įgyvendinta Vyriausybės programa, o kitais metais dalis šių lėšų bus skiriama vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti, o atsakovė neteks finansavimo. Atsakovė su trečiuoju asmeniu 2020 m. sausio 21 d. sudarė pirkimo sutartį, tačiau dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių negali vykdyti šios sutarties. Atsakovė, nepanaudojusi Kelių priežiūros plėtros programos lėšų, dėl sumažėjusio finansavimo negalės visa apimtimi įgyvendinti projekto. Taigi egzistuoja reali grėsmė patirti 571 512,48 Eur nuostolių dėl netekto finansavimo. Be to, įdiegta vidutinio greičio matavimo sistema generuos pajamas į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad per 2019 metus įrengti 50 vidutinio greičio matavimo sistemos postai sugeneravo 3 636 790,42 Eur pajamų, tikėtina, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir 100 vidutinio greičio matavimo sistemų neįrengimo valstybės iždas negaus 7 273 580,84 Eur tikėtinų ir realiai prognozuotinų pajamų.

4.       Ieškovė su atsakovės prašymu nesutiko, nurodė, kad lėšų grąžinimas į biudžetą negali būti pripažintas perkančiosios organizacijos patirtais nuostoliais. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad pirkimo lėšų nepanaudojimas, jas grąžinant į valstybės biudžetą, nereiškia jų praradimo. Be to, atsakovė kartu su prašymu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad neįsisavinus lėšų atsakovė neteks dalies finansavimo. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu biudžetiniai metai yra tik prasidėję, viešųjų pirkimų bylos yra nagrinėjamos itin greitai, todėl perkančioji organizacija neįrodė, jog dėl pradėto teisminio proceso neturės galimybių dar šiais metais įsisavinti lėšų. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad pagal pirkimo sąlygose nustatytus sutarties vykdymo terminus, pirkimo sutartis faktiškai turės būti įgyvendinta per dvejus metus, todėl bet kuriuo atveju pirkimui numatytos lėšos nebus įsisavintos per šiuos biudžetinius metus. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nevaldo Lietuvos Respublikos biudžeto, biudžeto pajamų galimas padidėjimas ar sumažėjimas nėra susijęs su atsakovės finansiniais nuostoliais.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

6.       Teismas sprendė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog bus neįsisavintos lėšos ir dėl to jos bus grąžintos į biudžetą arba panaudotos kitiems tikslams, neįrodo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo sąlygų. Teismo vertinimu, tokios pasekmės nepripažintinos nuostoliais, nes nereiškia valstybės lėšų praradimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėl nagrinėjamos bylos ji neturės galimybių 2020 m. įsisavinti lėšų bei kad atsižvelgus į numatytus darbų atlikimo terminus, šios lėšos turi būti panaudotos per vienerius biudžetinius metus. Teismas pažymėjo, kad pirkimo objektas yra susijęs su viešuoju interesu užtikrinti eismo saugumą, todėl atsakovės argumentas dėl pajamų surinkimo dėl taikomų baudų nėra tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu, dėl to šis argumentas neįrodo realiai tikėtinų nuostolių fakto. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti pakankami pagrįstą prielaidą dėl tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo, netaikius jų užtikrinimo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Atsakovė Direkcija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovės prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas neprivalo turėti neginčijamų įrodymų, kad nuostoliai būtinai atsiras ir kad jų atlyginimas būtinai bus apsunkintas, o šias išvadas turi daryti atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu. Atsakovės teigimu, teismas taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą ir iš esmės reikalavo, kad atsakovė įrodytų neabejotinus (realius) nuostolius, kurie bus patirti dėl pirkimo sustabdymo.

7.2.                      Teismas neturėjo pagrindo reikalauti jokių kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovė, neįsisavinusi pirkimui skirtų lėšų, neteks dalies finansavimo, kadangi tai imperatyviai numatyta Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl to, jog lėšos bus grąžintos į biudžetą, atsakovė nepatirs nuostolių. Atsakovė teigia, kad tokiu atveju ji praras pirkimo objektui skirtas lėšas ir nebegalės įsigyti to, dėl ko jau sudaryta pirkimo sutartis.

7.3.                      Vien ta aplinkybė, kad esminis pirkimo objekto tikslas nukreiptas į eismo saugumo užtikrinimą, nepaneigia objektyviais duomenimis grindžiamos aplinkybės, jog šiuo metu veikiantys vidutinio greičio matavimo sistemos postai generuoja pajamas, nukreiptas į valstybės biudžetą. Tai lemia, kad uždelstas vidutinio greičio matavimo sistemos postų diegimas pašalins papildomų pajamų generavimo galimybę. Atsakovei nėra suprantama, kodėl šalutiniu pirkimo tikslu esančios valstybės pajamų generavimo priemonės praradimas nėra pripažįstamas tikėtinais ir realiai prognozuotinais nuostoliais.

7.4.                      Atsakovei dėl savo statuso ir veiklos srities yra sudėtingiau įrodyti tiesioginius nuostolius, tačiau tai apskirtai negali lemti išvados, kad atsakovė negali patirti nuostolių. Atsakovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, o pirkimu nesiekia komercinių interesų patenkinimo. Atsakovė yra viešasis juridinis asmuo, kurio funkcijos skirtos viešiesiems interesams užtikrinti. Atsakovės turtas priklauso valstybei, atsakovė savo veikloje jį naudoja deleguotoms funkcijoms atlikti, todėl aplinkybės, kad vidutinio greičio matavimo sistemos postai generuoja ne atsakovės, o valstybės biudžeto pajamas, ir kad ginčo pirkimui skirtos lėšos galės būti panaudotos kitose viešosiose srityse, nepaneigia aplinkybės, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu sustabdžius pirkimo procedūras patiriami reikšmingi nuostoliai, nes bus prarastos tiek lėšos, skirtos konkrečiam atsakovės vykdomam pirkimui, tiek valstybės pajamos, generuojamos pirkimo objekto.

7.5.                      Bendra realiai prognozuotinų nuostolių suma sudaro beveik 8 mln. Eur. Ši suma yra labai didelė ir savaime suponuoja nuostolių išieškojimo apsunkinimo grėsmę. Paneigti šią grėsmės sąlygą tenka ieškovei.

8.       Ieškovė UAB „Fima“ atsiliepime į atsakovės Direkcijos atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

8.1.                      Atsakovė, prašydama nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neįrodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs nuostolių. Lėšų grąžinimas į biudžetą negali būti pripažintas perkančiosios organizacijos patirtais nuostoliais, dėl to jau ne kartą yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje, pavyzdžiui, 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-584/2007, 2009 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-40/2009.

8.2.                      Atsakovė kartu su prašymu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad neįsisavinus lėšų atsakovė neteks dalies finansavimo. Perkančioji organizacija apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, tačiau jų nepagrindė rašytiniais įrodymais. Be to, šiuo metu biudžetiniai metai yra tik prasidėję, viešųjų pirkimų bylos yra nagrinėjamos itin greitai, todėl perkančioji organizacija neįrodė, kad dėl pradėto teisminio proceso ji neturės galimybių dar šiais metais įsisavinti lėšų.

8.3.                      Pagal pirkimo sąlygose nustatytus sutarties vykdymo terminus, pirkimo sutartis faktiškai turės būti įgyvendinta per dvejus metus, taigi bet kuriuo atveju pirkimui numatytos lėšos nebūtų įsisavintos per šiuos biudžetinius metus.

8.4.                      Atsakovė nevaldo Lietuvos Respublikos biudžeto, ir biudžeto pajamų galimas padidėjimas ar sumažėjimas nėra susijęs su atsakovės finansiniais nuostoliais. Be to, vykdomo pirkimo tikslas yra užtikrinti aukštesnį saugumo lygį keliuose, o ne generuoti pajamas valstybės biudžetui. Priešingai nei teigia perkančioji organizacija, viešosios tvarkos bei kelių eismo kontrolė neturėtų būti paverčiama valstybės pasipelnymo mechanizmu. Vairuotojų kontrolė gali būti užtikrinama ir kitais būdais, todėl jokie prognozuojami nuostoliai šiuo atveju negali būti nustatyti.

8.5.                      Perkančioji organizacija nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad ieškovė neturi pakankamai lėšų ar turto kompensuoti galimus nuostolius. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, įrodymus apie kilsiančius sunkumus išieškoti tikėtinus nuostolius privalo įrodyti pati perkančioji organizacija (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-163-196/2018).

9.       Trečiasis asmuo UAB „Belam LT“ atsiliepime į atsakovės Direkcijos atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Trečiasis asmuo pritaria atsakovės atskirajame skunde nurodytiems argumentams ir juos palaiko. Egzistuoja akivaizdus poreikis užtikrinti tinkamą šalių teisių bei pareigų pusiausvyrą, pareikalauti ieškovės užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės realiai galimus patirti nuostolius.

9.2.                      Atsakovė yra savarankiškai atsakinga už kelių priežiūrą, joje diegiamas sistemas, gerinamą kelių kokybę. Vyriausybės programos lėšų praradimas ir jų perskirstymas kitiems objektams yra tiesioginis ir aiškus atsakovės nuostolis. Vertinant priešingai, atsakovė ir kitos perkančiosios organizacijos niekada negalėtų įrodyti savo galimų patirti nuostolių.

9.3.                      Vidutinio greičio matavimo sistema reguliuoja leistino greičio keliuose laikymąsi, jo nesilaikantys vairuotojai moka baudas į valstybės biudžetą. Įpareigojant greičio ribojimų nesilaikiusius vairuotojus mokėti baudas, yra sukuriamos dvejopo pobūdžio pasekmės: vairuotojai rečiau pakartotinai viršija leistiną greitį ir surenkamos papildomos lėšos į valstybės biudžetą. Tokios pasekmės leidžia didinti saugumo keliuose lygį, to būtent yra siekiama pirkimu. Ieškovės iniciatyva taikant laikinąsias apsaugos priemones ir negalint pradėti vykdyti pirkimo objektą sudarančių darbų, yra nepasiekiamas nei vienas iš nurodytų tikslų. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad tokio pobūdžio atsakovės įrodinėjami nuostoliai yra nesusiję su pirkimo objektu ir dėl to neįrodo realiai tikėtinų nuostolių fakto.

9.4.                      Ieškovės finansinė padėtis nėra gera, todėl atsakovės galimų patirti nuostolių atlyginimas būtų neįmanomas arba bent jau itin apsunkintas. Ieškovė jau trejus metus veikia nuostolingai, jos gaunamos pajamos mažėja. Nors ieškovės finansinėje atskaitomybėje nurodoma nemažai turto (2018 metais – kiek daugiau nei 42 mln. Eur), tačiau kyla abejonės, ar iš tokio turto būtų įmanoma patenkinti atsakovės reikalavimus. Į ieškovės ilgalaikį turtą yra įtrauktas nematerialusis turtas, kurį sudaro prestižas, už daugiau nei 8 mln. Eur. Todėl iš tokio turto atsakovė negalėtų išsiieškoti nuostolių. Jeigu iš ieškovės turimo turto būtų išimta prestižo vertė, ieškovei liktų apie 34 mln. Eur vertės turto. Ieškovės skolos sudaro apie 32,3 mln. Eur. Taigi ieškovės turtas viršija įsipareigojimus tik apie 1,7 mln. Eur.

9.5.                      Tiek sprendžiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą, turi būti keliami lygiaverčiai įrodinėjimo reikalavimai. Trečiojo asmens nuomone, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra keliami itin žemi įrodinėjimo standartai, jos taikomos dažnai, ypač viešųjų pirkimų bylose, tačiau sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo keliami itin aukšti įrodinėjimo reikalavimai, reikalaujantys iš esmės visiškai ir galutinai įrodyti realių ir neišvengiamų (o ne galimų, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnyje) nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimą. Tokiu būdu šalių interesų pusiausvyra yra iškreipiama tiekėjo, šiuo atveju – ieškovės, naudai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.

11.       CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.

12.       Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, į ieškovo galimybių padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.

13.       CPK 146 straipsnyje įtvirtintas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas

14.       Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš anksto) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017).

15.       Atsakovė galimai atsirasiančius nuostolius įrodinėjo remdamasi tuo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdyto pirkimo ji neteks dalies finansavimo ir negalės visa apimtimi įgyvendinti projekto. Trečiasis asmuo palaikė atsakovės poziciją, nurodydamas, kad Vyriausybės programos lėšų praradimas ir jų perskirstymas kitiems objektams yra tiesioginis ir aiškus pačios atsakovės nuostolis.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad atsakovė neįrodė, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali prarasti projektui numatytas lėšas. Kaip pagrįstai pažymi ieškovė, pirkimas prasidėjo dar 2019 m., atsakovė nepateikė duomenų, kad ji susidūrė su kliūtimis perkeliant projektui skirtas lėšas į 2020 m. Be to, pirkimo sąlygų 11 punkte numatyta 18 mėnesių sutarties vykdymo trukmė, į šį terminą nėra įskaitomos technologinės pertraukos laikas nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. kovo 15 d. (ieškinio priedas Nr. 4), taigi objektyviai sutartis bus vykdoma daugiau negu vienerius metus, ir todėl bet kuriuo atveju pirkimui numatytos lėšos nebus įsisavintos per šiuos biudžetinius metus.

17.       Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad dėl prarasto finansavimo ji negalės pilnai įvykdyti pirkimo sutarties ir patirs nuostolių. Iš pirkimo sutarties projekto (ieškinio priedas Nr. 6) matyti, kad atsakovė nėra įsipareigojusi nupirkti viso kiekio darbų. Paaiškėjus, kad projekto įgyvendinimo finansavimas yra nenumatytas ar sustabdytas, atsakovė turės teisę vienašališkai nutraukti sutartį apie tai raštu įspėjusi rangovą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų (sutarties 115 punktas) ir atsiskaityti tik už faktiškai atliktus darbus (sutarties 42, 46, 51 punktai).

18.       Direkcija nėra verslo subjektas, kuris yra suinteresuotas pelnu ar konkrečiomis darbų apimtimis. Atsakovė vykdo jai tiesiogiai pavestas viešąsias funkcijas, o jos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Taigi net ir tuo atveju, jeigu atsakovė prarastų finansavimą, nėra duomenų, kad ji pati dėl to patirs nuostolius. Finansavimo praradimas šiuo atveju galėtų sąlygoti tik tai, kad piniginės lėšos būtų perkeltos kitoms viešosioms funkcijoms vykdyti – vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstuoti, taisyti ir prižiūrėti. Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška, todėl trečiojo asmens argumentai, kad finansavimo praradimas yra atsakovės nuostoliai, nes ji yra atsakinga už kelių priežiūrą, diegiamas sistemas, atsakovei yra keliami tikslai dėl jos veiklai skirtų lėšų įsisavinimo, yra nepagrįsti. 

19.       Atsakovės teigimu, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių valstybė praras 7 273 580,84 Eur dydžio realiai tikėtinas pajamas (baudas), kurias generuotų įdiegta vidutinio greičio matavimo sistema, ir, atsakovės teigimu, ši suma sudaro nuostolius, kuriuos turėtų užtikrinti ieškovė. Tačiau biudžeto pajamų galimas padidėjimas ar sumažėjimas (surenkamų baudų forma) nėra susijęs su atsakovės finansiniais nuostoliais. Šiuo atveju pažymėtina, kad CPK 146 straipsnio nuostatos iš esmės gina atsakovo interesus ir užtikrina būtent atsakovo galimus patirti nuostolius. Tad perkančiosios organizacijos argumentai dėl valstybės galimai prarastų lėšų neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl jos nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

20.       Kita vertus, kaip jau buvo minėta, darbai pagal pirkimo sutartį turės būti atlikti per 18 mėnesių nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo. Į darbų atlikimo laiką neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda 2019 m. gruodžio 15 d. ir baigiasi 2020 m. kovo 15 d. (technologinė pertrauka). Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi ir galios iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, civilinė byla pirmosios instancijos teisme bus išnagrinėta 2020 m. kovo 17 d. Taigi, įvertinus CPK nustatytus trumpus ginčų dėl viešųjų pirkimų nagrinėjimo terminus, laikinosios apsaugos priemonės turės tik nedidelę įtaką darbų atlikimo galimybėms, palyginus su bendra sutarties vykdymo trukme.

21.       Atsakovei neįrodžius vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos (realiai tikėtino nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo), kitos nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos (tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo) vertinimas tampa netikslingas.

22.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, todėl nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                Marius Bajoras