Civilinė byla Nr. e2-442-178/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01307-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1330-413/2017 pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio bankas ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ ieškinius atsakovei užsienio likviduojamai įmonei Vintage Holdings Limited dėl žalos, skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje O. G.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Trečiasis asmuo BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ (toliau ir – ŪBIG) kreipėsi į teismą su savarankišku ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės likviduojamos Vintage Holdings Limited 31 606 043 Eur skolos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui trečiasis asmuo prašė taikyti laikinąsias pasaugos priemones –  areštuoti Vintage Holdings Limited, priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, tokio turto nesant ar nepakankant areštuoti – pinigines lėšas, esančias bankuose ir įmonės kasoje 31 606 043 Eur sumai, uždraudžiant turtą, pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises; pavesti BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ pasirinktam antstoliui priverstinai įvykdyti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. pačiam ar kartu su į pagalbą pasitelktais asmenimis šalinti bet kokias kliūtis, trukdančias laikinųjų apsaugos priemonių tinkamam įvykdymui, laikinąsias apsaugos priemones vykdyti priverstinai, tikrinti, kaip Vintage Holdings Limited laikosi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių.
3. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, kurie grindžiami įrodymais, o ieškinio suma yra didelė. Vintage Holdings Limited yra ofšorinė įmonė, veikianti ne Europos Sąjungoje, jos visas turtas yra ne Lietuvoje. Šios aplinkybės užkirs kelią operatyviai įvykdyti ŪBIG palankų teismo sprendimą, kadangi sprendimas visų pirma turėtų būti pripažintas Meno saloje pagal šios valstybės teisę ir tik tada galėtų būti vykdytinas. Įmonė yra įsteigta Meno saloje, kuri patenka į tikslinių teritorijų sąrašą, t. y. šioje teritorijoje nėra finansinio – administracinio skaidrumo (Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 38 punktas). Ši aplinkybė taip pat įrodo, kad egzistuoja ypatinga grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes teismo sprendimas bus vykdomas valstybėje, kurioje nėra finansinio – administracinio skaidrumo. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes prašoma areštuoti įmonės turtą tik ieškinio sumai, šios priemonės įmonei nesukurs neigiamų pasekmių, nes ji turi galimybes turto arešto išvengti įmokėdama šią sumą į depozitinę teismo sąskaitą arba pateikdama banko garantiją. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos nepranešant Vintage Holdings Limited, nes prašymo dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo nagrinėjimas nepranešant yra bendroji taisyklė, be to, tai neapribos įmonės procesinių teisių, užtikrins operatyvų bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi trečiojo asmens BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal trečiojo asmens ŪBIG pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Tačiau teismas nenustatė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės sprendimo įvykdymui, todėl sprendė, kad tenkinti trečiojo asmens ŪBIG prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.
6. Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagal kurią vien didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).
7. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo ŪBIG neįrodinėjo ir nepateikė tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat nenustatė jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą. Vien aplinkybė, kad atsakovė negrąžina skolos ieškovei, nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė yra nesąžininga. Atsakovė yra likviduojamas juridinis asmuo, todėl jo galimybės disponuoti priklausančiu turtu yra apribotos. Paskirti jungtiniai likvidatoriai turtu gali disponuoti tik visų atsakovo kreditorių interesais, gindami ir užtikrindami visų atsakovės kreditorių teises, todėl pritaikius turtui, lėšoms areštą, gali būti sutrikdyta atsakovės likvidavimo procedūra ir pažeisti atsakovės kreditorių interesai. Taip pat teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas atsakovo turtui, kuris teismo nutartimis ne kartą pratęstas ir turto saugotoju paskirtas bankas „Clydesdale Bank“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Trečiasis asmuo BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė, kad ŪBIG ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, tačiau padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad nėra grėsmės sprendimo įvykdymui.
2. ŪBIG ieškinio suma yra ypatingai didelė atsakovei – prašoma priteisti net 46 127 970 Eur. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką didelė ieškinio suma laikytina prezumpcija, todėl teismas, nepripažinęs ieškinio sumos didele, o atsakovei nepateikus jokių tai paneigiančių įrodymų, pažeidė teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles.
3. Atsakovės likvidatoriai yra nesąžiningi, nes jau pradėjo ir toliau siekia iššvaistyti įmonės turtą ir taip užkirsti kelią Lietuvos teismo sprendimo įvykdymui. Iki šiol likvidatoriai neįrodė, kad grąžino bent dalį skolos. Vien aplinkybės, kad atsakovė likviduojama neskaidrios valstybės (patenkančios į tikslinių teritorijų sąrašą), kurioje steigiasi ofšorinės įmonės, teisme ir likvidavimo procedūrą atlieka neskaidri įmonė, suponuoja išvadą grėsmei būsimo sprendimo įvykdymui. Įmonės likvidatoriai nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. likvidavimui ir juridinėms konsultacijoms išleido 673 445 GPB, nors įmonė jokios veiklos nevykdo ir likvidatoriai jokio darbo neatlieka. Netaikius laikinųjų pasaugos priemonių, atsakovės turtas toliau bus švaistomas, nesąžiningai praturtės likvidatoriai, o sąžiningi atsakovės kreditoriai neatgaus skolų.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 17 532 000 GPB lėšas atsakovei visiškai neužtikrina sprendimo įvykdymo šioje byloje. Šioje byloje atsakovei pareikšti reikalavimai yra beveik tris kartus didesni nei prokuratūros atsakovei taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Be to, atsakovė siekia šį apribojimą panaikinti – pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties, kuria trims mėnesiams buvo pratęstas atsakovės laikinas nuosavybės teisės apribojimas į lėšas, esančias Anglijos banke „Clydesdale Bank“.
5. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia viešąjį interesą, bes ŪBIG kreditorių teisė atgauti lėšas iš bankrutuojančios įmonės tuo pačiu yra ir viešasis interesas.
6. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sąlygoti neproporcingą žalą ŪBIG, jeigu atsakovės likvidatoriai įmonės lėšas perkels už ES ribų. Lietuva neturi su Meno sala teisinės pagalbos sutarties, ieškovės kreditorių galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą visiškai sumenktų.
10. Atsakovė likviduojama įmonė Vintage Holdings Limited atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
11. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, o turėtų būti nagrinėjamas Meno salos teismuose. Be to, egzistuoja pagrįstų abejonių, ar trečiasis asmuo turi reikalavimo teisę į atsakovę, nes 2010 m. trečiasis asmuo perleido reikalavimo teises į atsakovę pagal paskolos sutartis, iš kurių kildina šioje byloje atsakovei reiškiamus reikalavimus.
2. Atskirojo skundo teiginiai dėl didelės ieškinio sumos, kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįsti, neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikos išaiškinimų.
3. Trečiojo asmens nurodomos aplinkybės, jog atsakovė yra Meno saloje likviduojama įmonė, neįrodo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundo teiginiai apie neva neskaidrią Meno salos teismų sistemą, likvidatoriaus siekį iššvaistyti atsakovės turtą yra deklaratyvūs, nepagrįsti.
4. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja ir objektyviai negali egzistuoti, nes atsakovė yra likviduojama, todėl pagal Meno salos teisės aktus dėl likvidavimo proceso jos galimybės disponuoti turtu yra apribotos. Disponuoti turtu turi teisę tik Meno salos teismo paskirti likvidatoriai. Lietuvos Respublikos teisiniu reglamentavimu yra nustatytos identiškos taisyklės dėl bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės apribojimo disponuoti turtu, nustatyta įmonės turto paskirstymo / kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka.
5. Tai, kad prokuroro 2014 m. liepos 23 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (teismo nutartimi ne kartą pratęstas) paskiriant turto saugotoju banką ,,Clydesdale Bank“, paneigia trečiojo asmens teiginius dėl atsakovės galimo turto slėpimo, perleidimo ar iššvaistymo.
6. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nustatyto proporcingumo reikalavimo ir pažeistų atsakovės kreditorių teises. Trečiasis asmuo prašo uždrausti bet kokį disponavimą atsakovei priklausančiomis lėšomis, nors atsakovės likvidatoriams turi būti apmokamos įmonės administravimo, teisinės pagalbos išlaidos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
15. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ištraukų iš teisinės išvados dėl Meno salos teisinio reglamentavimo ir jų vertimo į lietuvių kalbą kopijas bei 2012 m. kovo 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties bei 2010 m. kovo 15 d. pranešimo dėl reikalavimo teisių perleidimo ir jo vertimo į lietuvių kalbą kopijas. Be to, 2018 m. balandžio 4 d. gauti atsakovės papildomi paaiškinimai su priedais – trečiojo asmens debitorių (skolininkų) sąrašo kopija bei  2018 m. kovo 6 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-549-413/2018 kopija.
16. Bylos duomenimis ištraukų iš teisinės išvados dėl Meno salos teisinio reglamentavimo kopijas atsakovė jau buvo pateikusi kartu su atsiliepimu į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pakartotinai priimti jau byloje esančius įrodymus nėra pagrindo.
17. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo bei su papildomais paaiškinimais pateikti dokumentai gali būti reikšmingi preliminariai vertinant ieškinio tikėtiną (ne)pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, apeliantė su tokia teismo išvada sutinka, tačiau atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą faktiškai ją kvestionuoja. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui ieškinio tikėtinas pagrįstumas yra viena iš būtinųjų šių priemonių taikymo sąlygų, atsakovė nurodo, kad šiais dokumentais įrodinėjamos aplinkybės paaiškėjo jau po skundžiamos nutarties priėmimo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo, šie papildomai pateikti dokumentai priimtini.

Atskirasis skundas netenkintinas.

18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad nėra vienos būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti ŪBIG prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė, nesutikimą su skundžiama nutartimi, grindžia tuo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovė yra ne Lietuvoje veikianti ofšorinė įmonė, ieškinio suma atsakovei yra didelė, atsakovės likvidatoriai yra nesąžiningi, siekia iššvaistyti įmonės turtą, įmonė patenka į tikslinių teritorijų sąrašą, atsakovei pareikšti reikalavimai yra beveik tris kartus didesni, nei prokuratūros atsakovei taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Apeliantės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas taip pat pažeidžia viešąjį interesą, sukelia žalą, kadangi ŪBIG kreditorių galimybės atgauti skolas sumažėja.
20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Visų pirma, tai, kad atsakovė yra užsienyje (Meno saloje) registruotas juridinis asmuo, savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai tai pažeistų šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto pobūdžio.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (ypač pastaruoju metu) pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018). Sprendžiant, ar ieškinio suma gali sukelti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui turi būti atsižvelgiama į atsakovo finansinę padėtį, turimo turto dydį, vertinama, ar yra tikėtų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, ketinimus perleisti, paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą.
22. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis atsakovei, veikiančiai Meno saloje, yra vykdomas likvidavimo procesas, paskirti likvidatoriai, kurie turi teisę disponuoti įmonės turtu. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad dėl šios aplinkybės atsakovės galimybės disponuoti turtu yra apribotos apskritai, o juo labiau – disponuoti nesąžiningai. Apeliantės atskirajame skunde keliamos abejonės dėl likvidatorių sąžiningumo, patikimumo bei siekio iššvaistyti atsakovės turtą laikytinos įrodymais nepatvirtintomis prielaidomis. Be to, apeliantės argumentai, kad tiek atsakovė, tiek likvidatorių įmonė yra veikiančios Menoje saloje, kuri yra įtraukta į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 patvirtintą Tikslinių teritorijų sąrašą, bei tai, jog atsakovė galimai yra ofšorinė įmonė, savaime neįrodo nesąžiningumo, siekio išvaistyti atsakovės turtą. Apeliacinės instancijos vertinimu, šios aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės nepagrindžia, kad būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
23. Nors, kaip teigia apeliantė, prokuroro 2014 m. liepos 23 d. nutartimi taikytas laikinas atsakovės nuosavybės teisių apribojimas mažesnės sumos atžvilgiu nei apeliantės pareikšto ieškinio suma, pirmiau išdėstytų argumentų kontekste, pritariant pirmosios instancijos teismui, ši aplinkybė gali būti (ar bent iš dalies) laikoma papildomu argumentu dėl grėsmės nebuvimo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos medžiagą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi 3 mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į atsakovei priklausančias 18 195 000 GPB sumos lėšas, esančias banke.
24. Apeliantės argumentai, kad ji yra bankrutuojanti įmonė ir, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeidžiamos įmonės kreditorių teisės atgauti skolas bei kartu viešasis interesas, nelaikytini pagrindu kitokioms išvadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas ne bankroto byloje. Be to, bankroto bylų procese vyraujantis viešasis interesas negali besąlygiškai lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepaisant šį institutą reglamentuojančių teisės normų, kitoje byloje. Priešingu atveju bankrutuojančios įmonės, kurios dalyvauja kitose (ne bankroto) bylose, vien dėl bankrutuojančios įmonės statuso įgytų nepagrįstą pranašumą kitų proceso šalių atžvilgiu (CPK 17 straipsnis).
25. Dėl kitos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pagal trečiojo asmens ieškinio reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Kitaip tariant, teismas nepaneigė, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas. Tačiau iš pateiktų atsakovės papildomų paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi nustatė, jog tiek ieškovės, tiek apeliantės ieškiniai yra neteismingi Lietuvos teismams, ir paliko ieškinius nenagrinėtus, išaiškino dėl teisės kreiptis su ieškiniais į atitinkamą Meno salos teismą. Nors nurodyta nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau ieškinio tikėtino pagrįstumo kriterijaus vertinimo aspektu joje nurodytos aplinkybės leidžia manyti apie labiau tikėtiną ieškinio nepagrįstumą (o ne pagrįstumą).
26. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visetas. Nustačius, kad šios sąlygos iš esmės neegzistuoja, šios priemonės negali būti taikomos.
27. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Alvydas Poškus