Civilinė byla Nr. 2-491-254/2015

Proceso Nr. 2-56-3-00463-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija : 44.5.1; 52.3; 57;

(S)

73.2.5.1; 99.5; 116.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vytautei Rolskytei, dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei R. B., atsakovo RUAB „Vėtrūna“ atstovui M. A., atsakovo UAB „KG Constructions“ atstovui V. M., trečiojo asmens UAB „Kauno arena“ atstovei advokatei J. Š., trečiojo asmens AAS „Balticums“ Lietuvos filialas atstovei D. J., trečiojo asmens UAB „Ekspertika“ atstovui advokatui S. B., trečiojo asmens E. Miliūno studija atstovui advokatui G. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms RUAB „Vėtrūna“, UAB „KG Constructions“, AB „Lietuvos draudimas“ dėl įpareigojimo pašalinti darbų trūkumus, baudos ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys UAB „Kauno arena“, IĮ E. Miliūno studija, UAB „Archiplanas“, UAB „Ekspertika“, AAS „Balticums“ Lietuvos filialas, IF&C Insurance AS, ir

n u s t a t ė:

Ieškovas patikslintu ieškiniu (6 t. b. l. 62-72) prašė:

1. įpareigoti atsakovus RUAB „Vėtrūna“ ir UAB ,,KG Constructions“ solidariai, per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti atliktų statybos darbų trūkumus objekte adresu (duomenys neskelbtini), pakeičiant šiuo stiklus naujais: 1.1. Lygis 1, fasadas tarp kampų 2-3, pirmas stiklas prie 3 kampo (laiptinė); 1.2. Lygis 1, fasadas tarp kampų 2-3, dešimtas stiklas nuo 2 kampo; 1.3. Lygis 1, fasadas tarp kampų 8-9, prie žurnalistų įėjimo; 1.4. Lygis 1, fasadas tarp kampų 8-9, ketvirtas stiklas nuo VIP įėjimo durų; 1.5. Lygis 2, fasadas tarp kampų 6-7, stiklo pertvara į terasą prie laiptinės; 1.6. Lygis 2, fasadas tarp kampų 4-5, antras stiklas nuo 5 kampo; 1.7. Lygis 2, fasadas tarp kampų 4-5, septintas stiklas nuo sustumiamu durų; 1.8. Lygis 2, fasadas tarp kampų 1-2, trečias stiklas nuo 2 kampo; 1.9. Lygis 2, fasadas tarp kampų 1-9, įėjimo durys ties 105 sekt.; 1.10. Lygis 2, fasadas tarp kampų 7-8, antras stiklas nuo baro išorinės sienos; 1.11. Lygis 3, fasadas tarp kampų 3-4, pirmas stiklas nuo 4 kampo (laiptinė); 1.12. Lygis 3, fasadas tarp kampų 6-7, trečias stiklas nuo 6 kampo (ofisas); 1.13. Lygis 3, fasadas tarp kampų 7-8, pirmas stiklas ties 3 lygio perdanga; 1.14. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-2, pirmas stiklas nuo 2 kampo (Impuls sporto klubas); 1.15. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-2, aštuntas stiklas nuo 1 kampo (laiptinė); 1.16. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-2, pirmas stiklas nuo 1 kampo (Impuls sporto klubas); 1.17. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-9, pirmas stiklas nuo 1 kampo (Impuls sporto klubas); 1.18. Lygis 4, fasadas tarp kampų 7-8, įgilintas fasadas, pirmas langas nuo 8 kampo; 1.19. Lygis 4, fasadas tarp kampų 7-8, įgilintas fasadas, ketvirtas langas nuo 8 kampo; 1.20. Lygis 4, fasadas tarp kampų 4-5, penktas stiklas nuo sustumiamu durų; 1.21. Lygis 4, fasadas tarp kampų 4-5, šeštas stiklas nuo sustumiamu durų; 1.22. Lygis 5, fasadas tarp kampų 1-2, pirmas stiklas nuo 1 kampo (nuomininko patalpos); 1.23. Lygis 5, fasadas tarp kampų 1-2, antras stiklas nuo 2 kampo (nuomininko patalpos); 1.24. Lygis 5, fasadas tarp kampų 1-2, aštuntas stiklas nuo 1 kampo (laiptinė); 1.25. Lygis 5, fasadas tarp kampų 2-3, stiklo pertvara prie laiptinės (nuomininko patalpos); 1.26. Lygis 5, fasadas tarp kampų 2-3, antras stiklas nuo 3 kampo; 1.27. Lygis 3, fasadas tarp kampų 4-5, pirmas stiklas nuo sustumiamu durų; 1.28. Lygis 3, fasadas tarp kampų 7-8, įgilintas fasadas, trečias langas nuo 8 kampo;

2. Atsakovams savo sąskaita neatlikus trūkumų šalinimo darbų per nustatytą terminą arba juos atlikus netinkamai, priteisti ieškovui: 2.1 solidariai iš atsakovų RUAB „Vėtrūna“, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „KG Constructions“ 83 608,24 Eur sumą, reikalingą statybos darbų trūkumų šalinimo darbams atlikti, įpareigojant priteistą sumą sumokėti avansu; 2.2. iš atsakovo UAB „Vėtrūna“ 16 721,65 Eur dydžio baudą už laiku nepašalintus defektus;

3. Priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų UAB „Vėtrūna“, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „KG Constructions“ 5% palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Vėtrūna“ (toliau - rangovas), veikiančio pagal 2008-07-10 jungtinės veiklos sutartį kartu su UAB „Archiplanas“, 2008-09-01 buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rangovas įsipareigojo pastatyti Kauno pramogų ir sporto rūmus Nemuno saloje, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal rangos sutarties 16.3 punktą rangovas įsipareigojo sutarties vykdymo laikotarpiui apdrausti savo civilinę atsakomybę ne mažesnei kaip 3 000 000,00 Lt sumai. Atsižvelgiant į rangos sutarties 16.3 p., tarp rangovo ir AB „Lietuvos draudimas“ 2008-09-29 buvo sudaryta Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis TIA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išduotas Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas LD Nr. 5(duomenys neskelbtini). Vėliau sutartis pratęsta ir 2010-12-30 išduotas naujas Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, atsižvelgiant į rangos sutarties 16.5 p., tarp rangovo ir AB „Lietuvos draudimas“ 2008-09-29 buvo sudaryta draudimo sutartis TIA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išduotas statybos ir montavimo visų rizikų draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau sutartis pratęsta ir 2010-12-30 išduotas naujas statybos ir montavimo visų rizikų draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties laikotarpis pagal išduotą draudimo polisą apima laikotarpį iki 2011-05-31, o garantinio termino laikotarpis – 24 mėn. nuo objekto statybos darbų pabaigos. Pažymėjo, kad pagal rangos sutartį (4.3 p.) rangovas įsipareigojo darbus galutinai užbaigti per 24 mėn. nuo darbų pradžios, t.y. iki 2010 m. spalio 3 d., tačiau rangos sutarties vykdymo eigoje susiklostė išimtinės aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti iki sutarties sudarymo ir sutarties sudarymo metu, dėl kurių darbai nebuvo baigti laiku, todėl šalys 2010-08-26 papildomu susitarimu Nr.1 ir 2011-01-31 papildomu susitarimu Nr.2 susitarė pratęsti galutinį darbų terminą iki 2011-05-01. 2011-08-16 buvo pasirašytas Kauno pramogų ir sporto rūmų statybos užbaigimo aktas, kadangi priėmimo dienai rangovas nebuvo baigęs visų darbų, statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas su sąlyga, kad rangovas per protingą terminą pašalins darbų trūkumus.

Ieškovas nurodo, kad 2010-01-18 Kauno miesto savivaldybės administracija su Koncesininku - jungtinės veiklos partneriais VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir Kauno futbolo ir beisbolo klubu (veikiančiais 2009-05-18 jungtinės veiklos sutarties pagrindu) - sudarė Kauno pramogų ir sporto rūmų valdymo ir naudojimo koncesijos sutartį Nr. 0118. Koncesininkas - jungtinės veiklos partneriai VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir Kauno futbolo ir beisbolo klubas, remdamiesi Koncesijos sutarties 2.8 punktu, specialiai Koncesijai įgyvendinti įsteigė UAB “Kauno arena”, kuriai 2010-11-22 d. sutartimi dėl teisių ir pareigų perėmimo perleido visas koncesininko teises ir pareigas. 2011-08-18 tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno arena“ buvo pasirašyti arenos priėmimo-perdavimo aktas ir ūkinės veiklos pradžios patvirtinimo aktas, kurių pagrindu Žalgirio arena buvo perduota koncesininko valdymui ir naudojimui. Pasak ieškovo, vėliau paaiškėjo, kad dalis arenos stiklų yra suskilę, bet rangovas atsiradusius defektus pašalinti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad defektai yra atsiradę ne dėl jo kaltės. Ieškovo iniciatyva 2012 metų liepos mėnesį buvo atlikta ekspertizė ir teismo ekspertas prof. habil. dr. L. U. pateikė išvadą, kad didžioji dalis stiklų yra dužę (skilę, suaižėję) dėl statybos montavimo darbų klaidų. Gavus minėtą išvadą buvo kreipiamasi į rangovą dėl defektų pašalinimo, bet rangovas juos pašalinti atsisakė. Akcentuojama, kad ir teismo paskirtoje ekspertizėje, kurią atliko teismo ekspertas S. S., nurodomos praktiškai tos pačios  defektų atsiradimo priežastys, tai yra - montavimo darbų klaidos. Pagal rangos sutarties 11.24 punktą šalys numatė, kad rangovas, iš anksto suderinęs su užsakovu ir techniniu prižiūrėtoju, gali perduoti darbus vykdyti rangovo pasirinktiems ir konkursiniame pasiūlyme nurodytiems subrangovams, todėl 2009 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta tarp rangovo ir UAB „KG Constructions“ (toliau – subrangovas) statybos subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)dėl Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje statybos darbų, esančių (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu subrangovas įsipareigojo (3 punktas), be kita ko, atlikti aliuminio – stiklo fasadų sistemų įrengimus ir atliktiems darbams suteikti, atliktų darbų garantijas (7 punktas). Akcentavo, kad nei rangovas, nei subrangovas iki šios dienos nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų garantiniu laikotarpiu pašalinti defektai (suskilę langai pakeisti naujais), nors apie šiuos defektus ne kartą  rangovas buvo informuotas raštu, o subrangovui apie tai buvo žinoma nuo pat šios bylos pradžios.

Dėl rangovo ir subrangovo atsakomybės. Nurodė, kad rangovo įsipareigojimai buvo numatyti rangos sutarties 2.1., 11.24., 11.25., 12 punktuose, tame tarpe ir teisė sudaryti subrangos sutartį bei nustatyti garantijos terminai. Trūkumų bei defektų, paaiškėjusių garantiniu laikotarpiu, šalinimo ir/arba kompensavimo tvarka įtvirtinta subrangos sutarties 7.4 p. Pasak ieškovo, defektų faktą įrodo: prie koncesininko 2012-05-30 rašto esantis defektų apžiūros aktas su nuotraukomis, eksperto L. U. ekspertizės aktas, paties rangovo atsakymai, kuriais rangovas ir pats neneigia defektų atsiradimo fakto, taip pat ir 2014-11-11 teismo eksperto S. S. teismo statybos ekspertizės aktas. Nurodo, kad subrangos sutarties 20.2 p. numatyta, kad visos pagal šią sutartį subrangovo suteikiamos darbų garantijos automatiškai galioja užsakovui (ieškovui) ir jis turi teisę savarankiškai, be atskiro šios sutarties šalių sutikimo kreiptis į subrangovą dėl šių garantijų įgyvendinimo. Tokiu būdu, ieškovas turi savarankišką teisę reikalauti iš subrangovo, kad pastarasis įgyvendintų subrangos sutartimi subrangovo suteikiamas darbų garantijas. Ieškovas yra raštu informavęs subrangovą apie garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius defektus (kaip numatyta subrangos sutarties 7.4.1 p.). Pabrėžiama, kad rangos sutarties 12.4.1 p. numato, kad, garantiniu laikotarpiu nustačius statinio defektus ar trūkumus, rangovas privalo pradėti šalinti defektus savo sąskaita per 5 dienas nuo užsakovo pranešimo apie atsiradusius defektus dienos. Rangos sutarties 12.4.2 p. numato užsakovo teisę pačiam arba pasitelkiant trečiuosius asmenis pašalinti defektus. Minėtas punktas taip pat numato, kad rangovas privalo ne tik atlyginti defektų pašalinimo išlaidas, bet ir sumokėti 20 procentų nuo defektų ištaisymo darbų vertės dydžio baudą, todėl ieškovas prašo solidariai įpareigoti ieškovus savo lėšomis pašalinti atliktų statybos darbų trūkumus, o atsakovams savo sąskaita neatlikus trūkumų šalinimo darbų per nustatytą terminą, priteisti iš atsakovų išlaidas, reikalingas defektų šalinimo darbams atlikti, įpareigojant visus atsakovus avansu sumokėti darbų atlikimui reikalingas sumas. Pasak ieškovo, prašomų priteisti defektų šalinimo išlaidų dydį patvirtina statybos objekte stiklinimo darbus atlikusio subrangovo sąmata.

Dėl draudiko atsakomybės. Nurodo, kad statybos ir montavimo visų rizikų draudimo sutartimi 169.900.557 Lt sumai apdrausti visi galimi turtiniai nuostoliai, kylantys dėl netinkamai atliktų statybos ir montavimo darbų. Statybos ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklių 1.3 p. draudikas įsipareigojo sumokėti draudėjui, draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Ieškovo teigimu, jis 2013-03-04 raštu kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, tačiau draudikas 2013-03-18 raštu atsakė, kad pranešimas apie įvykį yra pavėluotas ir kad įvykis pripažintinas nedraudiminiu. Ieškovas su tokia išvada nesutinka ir teigia, kad draudiko argumentas, kad pranešimas pateiktas pavėluotai, šiuo atveju nepanaikina jo atsakomybės dėl defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo. Ieškovo vertinimu, pranešimas pateiktas ne per vėlai ir iki šiol draudikui nėra sudaryta jokių kliūčių apžiūrėti draudimo objektą ir pačiam įvertinti žalos mastą bei galimas defektų kilimo priežastis. Pažymima, kad ir šiuo metu visas šias aplinkybes galima nustatyti, nes su skilusiais stiklais nuo pat jų skilimo momento nebuvo atliekami jokie veiksmai. Todėl, ieškovo įsitikinimu, net jeigu teismas nuspręstų, kad pranešimas pateiktas pavėluotai, draudikas neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nes nepranešimas apie draudiminį įvykį šiuo atveju neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (CK 6.1012 str. 2 d.). Teigia, kad draudiko atsakomybės nešalina ir statybos ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklių 5.1.2 ir 5.2.8 punktai.

Ieškovas nurodo, kad pagal minėtą  2008-09-29 Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį TIA Nr. (duomenys neskelbtini), draudikas nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką. Pažymi, kad Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-227 patvirtintų Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Taisyklių 12 punktas šalina draudiko atsakomybę dėl žalos, kylančios pačiam draudėjui ar jo darbuotojams, bet nešalina civilinės atsakomybės dėl žalos, kylančios tretiesiems asmenims. Šiuo atveju užsakovas laikomas trečiuoju asmeniu ir sprendžiant, kas yra draudimo objektas, turi būti taikomas Taisyklių 11 p., o ne 12 p. Nurodo, kad civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės solidarumas reiškia, kad žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Remiantis šia taisykle ir draudimo polise numatyta taisykle dėl frančizės išskaitos, ieškovas daro išvadą, kad iš atsakovų solidariai priteistina visa defektų pašalinimui reikalinga suma, o iš rangovo priteistina frančizės suma bei kitos sumos, už kurias neatsako draudikas.

Atsakovas RUAB „Vėtrūna“ atsiliepime į ieškinį (2 t. b. l. 20-26, 7 t. b. l. 99-100) ir atsiliepime (rašytiniuose paaiškinimuose) į patikslintą ieškinį (7 t. b.l. 15-159) prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimuose ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su eksperto L. U. išvada, nes: 1. ekspertas nenurodė jokio statybos techninio reglamento, nustatančio ir reglamentuojančio technologinius reikalavimus rangos darbų atlikimui pažeidimo dėl kurio rangovo darbai pripažintini netinkamai atliktais, ir nenurodė kas konkrečiai padaryta netinkamai; 2. eksperto išvados grįstos išimtiniai tik prielaida, kad jeigu jau skyla sumontuoti kokybiški stiklai galintys atlaikyti projektinius poveikius, reiškia, kad jie sumontuoti netinkamai; 3. ekspertas nenurodo jokio mokslinio metodo (neatlikti jokie testai, matavimai, stiklo konstrukcija neatidengta ir t.t.), kuriuo remiantis jis daro išvadą, jog nekokybiškai atlikti būtent montavimo darbai; 4. ekspertas netyrė ir nevertino ar nėra klaidų projektinėje statinio dokumentacijoje ir nevertino kitų galimų priežasčių (pvz. aplinkos poveikis, arenos eksploatavimo aplinkybės, natūralūs grunto stabilizavimosi po nauju statiniu procesai ir kt.). Be to, ieškovas nekvietė atsakovo atstovų apžiūrėti sudužusius stiklus, nesuteikė galimybės užduoti ekspertui klausimų. Pasak atsakovo, ieškovas neįrodė atliktinų darbų apimtį ir protingą (pagrįstą) kainą, o ieškovo pateikta subrangovo sąmata vertintina kritiškai, nes dokumentas nepasirašytas, be to, statybos darbų atlikimą reglamentuojančios imperatyvios teisės normos numato, kad statybos darbų projektinius dokumentus, įskaitant darbų kainos nustatymo (sąmatas) rengti (darbų apimties nustatymas, reikiamų medžiagų parinkimas, kainos nustatymas ir t.t.) leistina tik atitinkamą kvalifikaciją turintiems atestuotiems statybos inžinieriams.

Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, dėl subrangovo ir UAB „Vėtrūna“ solidariosios prievolės ir reikalavimo solidariai pašalinti darbų defektus/trūkumus Kauno „Žalgirio“ arenoje (CK 6.257 str.). Subrangos sutarties 20.2 punkte numatyta sąlyga, atsakovo nuomone, negali būti kvalifikuojama kaip solidariąją pareigą (sutartinę atsakomybę) nustatanti sutarties sąlyga. Nurodo, kad šiuo atveju subrangovas Kauno „Žalgirio“ arenos stiklo - aliuminio fasado konstrukciją montavo savarankiškai, be UAB „Vėtrūna“ pagalbos, o tarp atsakovų ir ieškovo nėra jungtinės veiklos teisinių santykių ar paslaugų teikimo. Atsakovo supratimu, tai reiškia, kad, sprendžiant dėl UAB „Vėtrūna“ ir subrangovo prievolių rūšies teisinio kvalifikavimo ieškovo atžvilgiu, turi būti vertinamos sutarties nuostatos, todėl vadovaujantis CK 6.650 straipsnyje numatyta taisykle turėtų/gali būti vadovaujamasi būtent sutartyje numatytomis taisyklėmis. Pažymi, kad CK 6.257 straipsnyje taip pat numatyta, kad skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Atsakovo nuomone, tai reiškia, kad CK nedraudžia, o priešingai, leidžia sutartinės prievolės pažeidimo neigiamas pasekmes (sutartinę atsakomybę) perkelti tiesiogiai pažeidimą padariusiam subjektui, šiuo atveju subrangos sutarties 20.2 punkte buvo numatyta išlyga ieškovui tiesiogiai reikšti reikalavimus subrangovui. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į CK 6.191 straipsnio 1 dalį ir 6.257 straipsnio nuostatą, kvalifikuotina kaip ieškovo naudai sukurta papildoma (tačiau savarankiška) teisė pasirinkti į kurį asmenį, t.y. generalinį rangovą ar subrangovą, nukreipti reikalavimą pašalinti darbų kokybės defektus, išaiškėjusius darbų kokybės garantiniu laikotarpiu. Tai, pasak atsakovo, reiškia, kad ieškovas siekdamas apginti savo pažeistas teises, gali pasirinkti kam reikšti savarankišką reikalavimą - generaliniam rangovui ar subrangovui, tačiau negali reikšti tapataus reikalavimo abiejų asmenų atžvilgiu solidariai, nes šiuo atveju generalinis rangovas su subrangovu nėra solidariai atsakingi prieš užsakovą (CK 6.6 str., 6.650 str.). Pasak atsakovo, ieškovo ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo natūra pašalinti darbų defektus, o jų nepašalinus priteisti avansu pinigų sumą reikiamą defektų šalinimo darbų išlaidoms atlyginti, negali būti tenkinamas, nes subrangovas patvirtino, kad prie 2014 m. rugsėjo 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties pridėtame komerciniame pasiūlyme, atitinkamos langų montavimo pozicijos sutampa su pozicijomis nurodytomis subrangovo komerciniame pasiūlyme Nr. 12-287MG pridėtame prie ieškinio, t.y. 2014 m. rugsėjo 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties komercinio pasiūlymo pozicijos Nr. 2, Nr. 3, Nr. 7, Nr. 22, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 27 sutampa su ieškovo ieškinyje atitinkamai nurodytomis (ieškinio rezoliucines dalies pozicijos 1.2, 1.3, 1.7, 1.22, 1.23, 1.25, 1.27 (prie ieškinio pridėto komercinio pasiūlymo Nr. (duomenys neskelbtini)pozicijos Nr. 2, Nr. 3, Nr. 7, Nr. 22, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 27). Tai, pasak atsakovo, reiškia, kad nesant faktinio reikalavimo objekto - keistinų langų, ieškovo ieškinio reikalavimai, pašalinti defektus natūra (t.y. pakeisti langus nurodytus ieškinio rezoliucines dalies 1.2, 1.3, 1.7, 1.22, 1.23, 1.25, 1.27 pozicijose), negali būti patenkinti arba, šiuo atveju, turi būti palikti nenagrinėtais. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo antrasis ir trečiasis reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi dėl subrangovo pateiktų duomenų akivaizdu, kad ieškovui atitinkamiems defektams pašalinti nereikės tokio dydžio pinigų sumos kuri reikalaujama, nes faktiškai darbai atlikti išleidžiant mažesnę pinigų sumą. Pasak atsakovo, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovui tektų pareiga atlyginti didesnę UAB „Kauno arena“ išlaidų dalį, nei ji faktiškai patyrė. Daro išvadą, kad civilinės atsakomybės aspektu, ieškovo nurodomas priteisti pinigų sumos dydis yra nepagrįstas ir ieškovo reikalavimo dalis (jeigu teismas spręstų ieškinį tenkinti) lygi 3 481,65 Eur neturėtų būti patenkinta, t.y. liktų 80.126,59 Eur (83.608,24 Eur - 3.481,65 Eur). Atitinkamai reikalavimas priteisti baudą 16 721,65 Eur (20 proc. bauda nuo sumos darbų defektams šalinti kainos) irgi negali būti tenkinamas arba bent jau nepilna apimtimi, t.y. mažintina iki 16 025,32 Eur (80.126,59 Eur x 0,20). Atsakovo nuomone, Kauno „Žalgirio“ arenos langų pakeitimo aplinkybė, pagal 2014 m. rugsėjo 4 d. UAB „KG Constructions“ sutartį, ypač svarbi ir turi svarbią įrodomąją reikšmę sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo priteisti pinigus dydžio tuo aspektu, kad šiuo metu faktiškai atliktų darbų kaina yra 16,67 procentų mažesnė, nors 2014 m. rugsėjo 4 d. sutartis (kartu su komerciniu pasiūlymu) ir ieškovo pateiktas UAB „KG Constructions“ 2014 m. rugsėjo 9 d. komercinis pasiūlymas Nr. (duomenys neskelbtini)sudaryti iš esmės tuo pačiu laiku. Todėl, atsakovo įsitikinimu, pagrįstai galima abejoti komercinio pasiūlymo Nr. 12-287MG kainos protingumu ir pagrįstumu, ir pagrįstai galima daryti išvadą, kad ieškovo ieškiniu reikalaujama priteisti pinigų suma yra ne mažiau kaip 16 procentų didesnė nei iš tiesų būtu reikalinga darbų defektams pašalinti. Pasak atsakovo, byloje nėra jokių duomenų, kodėl 2014 m. rugsėjo 4 d. pagrindu sudarytoje sutartyje numatytos ženkliai mažesnės kainos ir/ar nėra jokio protingo paaiškinimo, kodėl po 5 dienų (t.y. 2014 m. rugsėjo 9 d. sudarant pasiūlymą Nr. 12-287KG) kainos padidėja 16 procentų.

Atsakovas UAB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (7 t. b. l. 104-108) prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad visi 28 arenos stiklai skilo vienu metu. Atvirkščiai, iš ieškinio turinio matyti, kad 10 stiklų skilo vienu laikotarpiu, kiti 9 skilo vėlesniu laikotarpiu, o likę 9 dar kitu laiku. Atsižvelgiant į visuotinai žinomą patirtį, pasak atsakovo, labiausiai tikėtina, kad kiekvienas iš ginčo stiklų skilo skirtingu laiku. Atsakovas eksperto L. U. ekspertizės akto išvadą vertina kritiškai, nes joje beveik neargumentuojama iš kokių duomenų ekspertas padarė išvadą, kad dauguma ginčo stiklų (visi išskyrus vieną) skilo dėl „statybos montavimo darbų klaidos“ ir kuo konkrečiai pasireiškė tos „darbų klaidos“, be to, ekspertas akte privalėjo nurodyti kokioms normoms (konkrečiam statybos techniniam reglamentui (STR) ar kitam teisės aktui) ir/ar techninio ar darbo projekto sprendiniams prieštaravo rangovo atlikti ginčo stiklų montavimo darbai. Nurodo, kad minėtą ekspertizės aktą iš AB „Lietuvos draudimas" pusės analizavo AB „Lietuvos draudimas" vyr. ekspertas V. Š., turintis teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo, ir konstatavo, kad: pasikartojantys stiklo paketų vidinio "triplex" tipo stiklo skilimai formuojasi stiklo paketo vidinio stiklo didžiausių įtempimų zonoje ir tai galėjo kilti dėl šių priežasčių: 1. stiklo skilimas dėl temperatūrinių deformacijų sąlygotų šiluminio plėtimosi dėl netolygaus temperatūrinio režimo pastato viduje (nesant galimybių stiklo paketui plėstis aliuminio profilyje); 2. skilimas dėl natūralių pastato sėdimo deformacijų (pirmus 5 pastato eksplotacijos metus galimi pastato laikančio gelžbetoninio konstruktyvo netolygūs deformatyvūs sėdimai iki grunto po pamatais stabilizacijos); 3. skilimai dėl vidinių stiklo įtempimų, susiformavusių stiklo paketų gamybos metu; 4. skilimai dėl dinaminių - akustinių apkrovų pastato viduje, pastato eksplotacijos metu. Atkreipiamas dėmesys, kad teismo paskirtas ekspertas S. S. nustatė, jog esminė stiklų sutrūkimo priežastis – statybos brokas.

Atsakovas pripažįsta, kad su atsakovu RUAB „Vėtrūna“ buvo sudaręs rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, tačiau teigia, kad neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo mokėti draudimo išmoką pagal šią sutartį. Nurodo, kad minėta sutartis buvo sudaryta pagal Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, kurių tuo metu galiojanti redakcija buvo patvirtinta 2003-06-16 Valstybinės Draudimo Priežiūros Tarnybos prie LR FM Valdybos Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, ieškovas reikšdamas reikalavimą pagal minėtą draudimo sutartį netiksliai supranta šios draudimo sutarties paskirties ir funkciją. Pažymi, kad  šios draudimo sutarties paskirtis yra užtikrinti nuo rangovo veikos statybos metu nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus dėl jų patirtos žalos atlyginimo. Šis draudimas neapdraudžia užsakovo nuo rangovo atliktų statybos klaidų ir/ar broko pačiame statomame statinyje. Teigia, kad RUAB „Vėtrūna“ minėto statinio statybos metu jokios tiesioginės žalos ieškovui nepadarė.

Atsakovas taip pat pripažįsta, kad su atsakovu RUAB „Vėtrūna“ buvo sudaręs statybų ir montavimo visų rizikų draudimo sutartį, tačiau draudimo išmokos pagal šią sutartį išmokėti neturėjo pagrindo. Pažymi, kad darant prielaidą, jog eksperto L. U. ir eksperto S. S. ekspertizės aktuose nustatytos priežastys yra teisingos, reikėtų konstatuoti, kad RUAB „Vėtrūna“ (o tiksliau jos subrangovas UAB „KG Constructions“) ginčo stiklų montavimą atliko netinkamai (nesilaikė medžiagų gamintojų reikalavimų, nukrypo nuo technologijos ar pan.) ir tokiu atveju šis įvykis laikytinas nedraudžiamuoju pagal Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklių 055 II dalies punktų 5.1.2. ir 5.1.3. nuostatas. Atsakovas nesutinka, kad šiuo atveju taikytina sutarties 5.2.8 punkto išlyga. Šiuo aspektu pažymi, kad 5.2.8 punkto išlygos esmė yra ta, kad ji taikoma tada kai tinkamai (be defektų) pastatytos statinio konstrukcijos yra sunaikinamos dėl nelaimingo įvykio, įvykusio panaudojus nekokybišką statybos produktą, montuotiną įrenginį, medžiagą (pvz. dėl brokuotos stogo dangos prasiskverbęs lietus sugadina visiškai be defektų pastatytas sienas ir/ar grindis) ar padarius darbų klaidų (pvz. kokybiškos stogo čerpės yra per klaidą sudedamos netinkama linkme ir dėl to prasiskverbęs lietus sugadina visiškai be defektų pastatytas sienas ir/ar grindis).

Pažymi, kad draudikas apie įvykį informuotas pavėluotai (2013-03-04 pretenzija), nors pretenzijoje nurodyti stiklai suskilo 2011 – 2012 metų laikotarpiu. Nurodo, kad minėtų „Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių“ 35, 36 punktuose yra numatytas 7 dienų pranešimo apie įvykį terminas, o minėtų „Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklių 055“ I dalies 2.6.7. p. yra numatytas 3 dienų rašytinio pranešimo apie įvykį terminas. Pasak atsakovo, toks pranešimo apie įvykį pavėlavimas šiuo atveju netrukdo įsitikinti įvykio pasekmėmis, tačiau tai apsunkina savalaikio įvykio priežasčių tyrimo galimybę. Be to, ieškovas patikslino ieškinį ir jau reikalavimą reiškia ne dėl 19, o jau dėl 28 stiklų. Pažymi, kad pagal sudarytą Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo sutartį, kurią patvirtina Draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) garantinio termino draudimas galioja tik 24 mėnesius nuo 2011-07-31, t. y. iki 2013-07-31. Daroma išvada, kad labiausiai tikėtina, kad nauji 9 stiklų skilimai yra atsiradę tikrai vėliau nei 2013-07-31. Pažymi, kad abiejose minėtose draudimo sutartyse yra numatytos vienodos 10.000,00 Lt (2.896,20 Eur) besąlyginės išskaitos (franšizės) dėl kiekvieno įvykio. Pasak atsakovo, ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad draudikas net teoriškai gali atsakyti tik toje nuostolio dalyje, kuri viršija besąlyginės išskaitos (franšizės) dydį.

Atsakovas UAB „KG Constructions“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (7 t. b. l. 113-117) prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys turėtų būti atmestas vien tuo pagrindu, jog UAB „KG Constructions“ nėra tinkamas atsakovas byloje. Pažymi, kad vykdant Kauno „Žalgirio“ arenos statybos darbus susiklostė generalinės rangos civiliniai teisiniai santykiai, t.y. ieškovas sudarė su atsakovu UAB „Vėtrūna“ generalinės rangos sutartį, o UAB „Vėtrūna“ sudarė su UAB „KG Constructions“ statybos subrangos sutartį. Minėtos statybos rangos sutarties 11.25. punktas numato, kad visais atvejais už trečiųjų asmenų darbus, jų kokybę, bei kitus veiksmus, darbų atlikimo terminus bei žalą užsakovui ar kitiems tretiesiems asmenims atsako rangovas. Daroma išvada, kad šalys yra susitariusios, jog tuo atveju, jei rangovas UAB „Vėtrūna“ sutartyje nustatyta tvarka pasitelkia subrangovus, užsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai atsako tiesiogiai UAB „Vėtrūna“, o ne subrangovas. Pasak atsakovo, ieškovas šioje byloje reikšdamas ieškinį privalo vadovautis tarpusavio su atsakovu UAB „Vėtrūna“ sudarytoje sutartyje nustatytomis teisėmis bei pareigomis, o ne vadovautis subrangos sutartyje rangovui suteiktomis teisėmis. Pažymi, kad ieškovas teisę pareikšti ieškinį UAB „KG Constructions“ atžvilgiu nepagrįstai grindžia 2009 m. rugsėjo 30 d. Statybos subrangos sutarties Nr.830-64 20.2 punktu. Šiuo aspektu pažymi, kad šis punktas reglamentuoja sutarties šalių teisę perleisti teises bei pareigas tretiesiems asmenims bei nustato perleidimo tvarką. Ieškovas, teikdamas ieškinį nėra pateikęs jokio įrodymo, kad teisės ir pareigos pagal subrangos sutartį Nr.830-64 jam buvo perleistos, o neįgijęs teisių ir pareigų pagal subrangos sutartį Nr.830-64 ieškovas neturi ir jokių procesinių teisių. Be to, pasak atsakovo minėtas sutarties punktas turi būti aiškinamas kaip visuma, o ne atskiri jo sakiniai. Pažymi, kad minėto punkto nuostata, jog darbų garantijos automatiškai galioja užsakovui ir jo teisių perėmėjams ir užsakovas turi teisę savarankiškai be atskiro šio sutarties šalių sutikimo kreiptis į subrangovą dėl šių garantijų įgyvendinimo savo esme yra informacinio pobūdžio, t.y. užsakovui ar jo teisių perėmėjui informavus subrangovą apie garantiniu metu paaiškėjusius defektus, subrangovui kyla Statybos subrangos sutartyje Nr.830-64 nustatytos pareigos rangovo atžvilgiu, t.y. rangovas neprivalo pakartotinai kreiptis į subrangovą su tuo pačiu pranešimu, tačiau įsipareigojimus subrangovas privalo vykdyti rangovui taip, kaip tai numatyta pačioje subrangos sutartyje. Atkreipiamas dėmesys, kad tokia informavimo tvarka ir buvo įgyvendinta. Teigia, kad užsakovas, įgydamas teisę, neprisiima jokios įsipareigojimo subrangovo atžvilgiu. Atkreipiamas dėmesys, kad CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nustatyta sutarties uždarumo principo išimtis - teisę suteikia abiem šalims, t.y. sutartyje nustačius išlygą, kad užsakovas ir subrangovas turi teisę reikšti vienas kitam piniginius reikalavimus, susijusius su sutarčių, susijusių su kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu - tokią teisę įgyja abi šalys.  Akcentuojama, kad įstatymai nenumato užsakovo teisės reikšti nepiniginio pobūdžio reikalavimus subrangovui. Atsakovo nuomone, ieškinys UAB „KG Constructions“ atžvilgiu yra pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad šioje byloje ieškinio senaties terminas turėtų būti pradedamas skaičiuojamas nuo 2012 m. gegužės 30 d., kai UAB „Kauno arena“ informavo atsakovą UAB „Vėtrūna“ bei UAB „KG Constructions“ dėl skilusių stiklų.

Atsakovas eksperto S. S. išvadą vertina kritiškai. Šiuo aspektu pažymi, kad ekspertizė yra labai neišsami, neaiški ir prieštaringa, jos išvados nėra pagrįstos jokiais tyrimo metodais, taip pat neaišku, kas yra Schuco sistema, kuria vadovaujasi ekspertas. Nors ekspertas pasisako apie Schuco sistemas, tačiau nepateikia jokių savo kvalifikaciją Schuco sistemų srityje įrodančių dokumentų. Pažymi, kad UAB „KG Constuctions“ kreipėsi į Schuco, kad būtų paaiškinta, ar galima tvirtinant Schuco sistemas naudoti ekspertizės akte nurodytas medžiagas (detales) ir Schuco atsakymas raštu patvirtina, kad konkrečios sistemos pritaikymas priklauso nuo projektinių spendimų bei pasirinkto individualaus sprendimo. Akcentuojama, kad ekspertas išvadą grindžia sertifikatais medžiagų, kurios net nepatenka į Schuco sistemą, be to, ekspertas nevertino to fakto, kad UAB „KG Constructions“ pagal sutartį atlieka daugiau su fasadu susijusių darbų, o ne vien tik Schuco sistemų įrengimas, todėl, pasak atsakovo, pateikti medžiagų sertifikatai negali būti automatiškai vertinami, kaip Schuco sistemos sertifikatai.

Trečiasis asmuo UAB „Kauno arena“ atsiliepime į ieškinį (2 t. b. l. 68-69) prašo ieškinį tenkinti. Atsiliepime ir trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad rangovas savo lėšomis ir darbu privalo pašalinti dėl jo kaltės atsiradusius statybos montavimo darbų defektus, nes tokią pareigą rangovui nustato įstatymas (CK 6.695 - 6.697 straipsniai). Pažymi, kad rangovo atsakomybė preziumuojama, t.y., įrodyti aplinkybę, kad statybinis brokas atsirado ne dėl rangovo kaltės privalo pats rangovas. Pasak trečiojo asmens, stiklų skilimas yra draudiminis įvykis, todėl žalą padaręs asmuo ir draudikas atsiradusią žalą turi atlyginti solidariai. Atstovė nurodė, kad atsakovų kaltę patvirtina tiek eksperto S. S., tiek eksperto habil. dr. L. U. atliktos ekspertizės. UAB „KG Constuctions“, trečiojo asmens įsitikinimu, yra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes jo atsakomybė numatyta rangos sutarties 20.2. punkte.  Dėl ieškinio sumos pažymi, kad atliktinų darbų vertė nustatyta būtent pagal atsakovo UAB „KG Constuctions“ pateiktą pasiūlymą.

Trečiasis asmuo AAS „Balticums“ Lietuvos filialas atsiliepime į ieškinį (7 t. b. l. 122-133) prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo reikalavimai nėra nei teisiškai, nei faktiškai pagrįsti ir turi būti atmetami. Ieškovą ir atsakovą RUAB „Vėtrūna“ siejo prievoliniai teisiniai santykiai ir tarp jų sudarytos rangos sutarties 11.25 punktas numatė, jog visais atvejais už trečiųjų asmenų darbus, jų kokybę, bei kitus veiksmus, darbų atlikimo terminus bei žalą užsakovui ar kitiems tretiesiems asmenims pilnai atsakovo rangovas. O tarp atsakovų RUAB „Vėtrūna“ ir UAB „KG Constuctions“ buvo sudaryta subrangos sutartis. Daroma išvada, kad UAB „KG Constuctions“ nėra tinkamas atsakovas byloje, nes jis nėra rangos sutarties šalis. Trečiojo asmens teigimu, UAB „KG Constuctions“ atžvilgiu pareikštiems reikalavimas byloje turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas, nes šiam atsakovui reikalavimai pareikšti tik 2015 m. balandžio 21 d. Taip pat sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas reikalavimui dėl baudos priteisimo, kadangi ieškovas dar 2012 m. vasario mėnesį, gavęs UAB „Kauno arena“ 2012 m. vasario 29 d. raštą žinojo apie garantiniu laikotarpiu statybos objekte atsiradusius defektus ir galimą savo teisių pažeidimą pagal rangos sutartį. Trečiasis asmuo, pasisakydamas dėl rangovo atsakomybės už atliktų statybos darbų trūkumus nurodo, kad ieškovas atliktų darbų trūkumus įrodinėja atliktomis ekspertizėmis. Pasak trečiojo asmens, byloje atliktos ekspertizės yra prieštaraujančios viena kitai: teismo ekspertas L. U., atliko tyrimą dėl statybos objekto aliuminio/stiklo fasado 11 vnt. aliuminio – stiklo konstrukcijų stiklų sutrūkimo ir suskilimo priežasčių nustatydamas, jog šių defektų atsiradimo priežastis yra statybos montavimo darbų klaidos, o teismo ekspertas S. S., atliko tyrimą dėl statybos objekto aliuminio/stiklo fasado 28 vnt. aliuminio – stiklo konstrukcijų stiklų sutrūkimo ir suskilimo priežasčių, nustatydamas, jog šių defektų atsiradimo priežastis yra TPK nurodytose techninėse specifikacijose numatytos Schuco sistemos reikalavimu nesilaikymas faktiškai atliktuose statybos darbuose. Akcentuojama, kad ieškovas galėjo pastebėti kokybės trūkumus (defektus) dar prieš rangovo atliktų darbų ir paties statybos objekto priėmimą iš rangovo arba juos nustatyti darbų priėmimo metu. Atkreipiamas dėmesys, kad rangos sutarties 3.1 punktu, ieškovas su RUAB „Vėtrūna“ susitarė, kad rangovo prievolių pagal rangos sutartį priežiūrą ir kontrolę vykdo užsakovas, projektuotojas ir užsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas, kurių teisės ir pareigos, susijusios su statybos priežiūra ir kontrole, nustatytos atskirose sutartyse. Nurodo, kad darbų priežiūrą vykdė ieškovo paskirtas techninis prižiūrėtojas UAB „Ekpertika“. Daroma išvada, kad ieškovas netinkamai vykdė darbų priežiūros ir kontrolės darbus, todėl turi prisiimti su tuo susijusią riziką.

Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ prašė ieškinį atmesti. Atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad eksperto S. S. ekspertizės išvada negalima vadovautis, nes pats ekspertas apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad neatliko jokio tyrimo vykdydamas ekspertizę. Taip pat ekspertas negalėjo atsakyti, kokie darbai buvo atlikti ne pagal projektą. Pažymi, kad ekspertas teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, kas yra Schuco sistema, kuria jis rėmėsi atlikdamas išvadą. Pažymi, kad UAB „Ekspertika“ kaip statybos techninis prižiūrėtojas turi sukontroliuoti ar pateikta deklaracija, o už deklaracijoje pateiktus duomenis atsako rangovas.

Trečiasis asmuo E. Miliūno studija prašė ieškinį tenkinti. Atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad byloje kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo su trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis nesusiję. Su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta sutartis dėl projektavimo darbų, dėl kurių ginčo nekilo. Pažymi, kad byloje pateikta eksperto išvada patvirtina, kad defektai kilo dėl netinkamų montavimo darbų, ekspertizės akte nurodoma, kad vykdant statybos darbus buvo pažeista Schuco kaip vieninga sistema, o atsakovai priešingų įrodymų nepateikė. Pasak trečiojo asmens atstovo, atsakovai byloje yra tinkami, nes rangos ir subrangos sutartyje numatyta ne tik rangovo, bet ir subrangovo atsakomybė.

Trečiajam asmeniui UAB „Archiplanas“ apie teismo posėdį pranešta tinkamai ( 6 t. b. l. 51, 7 t. b. l. 189), atsiliepimų negauta.

Trečiajam asmeniui IF&C Insurance AS apie teismo posėdį pranešta tinkamai (7 t. b. l. 189), atsiliepimų negauta.

              Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2008-09-01 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Vėtrūna“ (toliau - rangovas), veikiančio pagal  2008-07-10 jungtinės veiklos sutartį kartu su UAB „Archiplanas“ (2 t. b.l. 36-38), buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 201-2-1747 ( 1 t., b.l. 10-36,48-56), kuria rangovas įsipareigojo pastatyti Kauno pramogų ir sporto rūmus Nemuno saloje, adresu (duomenys neskelbtini). Rangovas įvykdė statybos rangos sutarties 16.3 punkte prisiimtą įsipareigojimą ir tarp rangovo ir AB „Lietuvos draudimas“ (toliau draudikas) 2008-09-29 buvo sudaryta Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis TIA Nr.118963032 (1 t. b.l. 38-41), pagal kurią išduotas Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas LD Nr. 5067995. Ši sutartis buvo pratęsta ir 2010-12-30 išduotas naujas Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, vykdydamas statybos rangos sutarties 16.5 punkto įsipareigojimą, 2008-09-29 tarp rangovo ir draudiko buvo sudaryta draudimo sutartis TIA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išduotas statybos ir montavimo visų rizikų draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau sutartis pratęsta ir 2010-12-30 išduotas naujas statybos ir montavimo visų rizikų draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini)1 t., b.l. 42-47). Draudimo sutarties laikotarpis pagal išduotą draudimo polisą apima laikotarpį iki 2011-05-31, o garantinio termino laikotarpis – 24 mėn. nuo objekto statybos darbų pabaigos.

Rangovas 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarė su atsakovu UAB „KG Constructions“ (toliau – subrangovas) statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje statybos darbų, esančių (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 50-67). Šią subrangos sutartį rangovas sudarė vadovaudamasis statybos rangos sutarties 11.24 punktu jam suteikta teise, iš anksto suderinus ieškovu ir techniniu prižiūrėtoju, perduoti darbus vykdyti rangovo pasirinktiems ir konkursiniame pasiūlyme nurodytiems subrangovams. Subrangovas įsipareigojo (3 punktas), be kita ko, atlikti aliuminio – stiklo fasadų sistemų įrengimus ir atliktiems darbams suteikti, atliktų darbų garantijas (7 punktas). Trečiasis asmuo AAS „Balticums“  yra išdavęs subrangovui garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr.JL (duomenys neskelbtini) (5 t., b.l. 133-141). Subrangovas darbus perdavė rangovui 2011-11-11 galutiniu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu (2 t., b.l. 162-163)

Pagal statybos rangos sutarties 3.1 punktą, rangovo prievolių pagal šią sutartį priežiūrą ir kontrolę vykdė ieškovas, projektuotojas - trečiasis asmuo IĮ E.Miliūno studija (2 t., b.l. 39-49), kurio statinio projektuotojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudė trečiasis asmuo IF&C Insurance AS (6 t., b.l. 34-41) ir ieškovės paskirtas techninis prižiūrėtojas – trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“.

Kauno pramogų ir sporto rūmų statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas 2011-08-16 (1 t., b.l. 56-63) (sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas 2010-08-26 papildomu susitarimu Nr.1 ir 2011-01-31 papildomu susitarimu Nr.2, 1 t., b.l. 48-52, 53-54). Trečiasis asmuo prieš statybos užbaigimo akto pasirašymą įvertino atliktus statybos darbus, surašydamas 2011-08-05 įvertinimo aktą (1 t., b.l. 64-69).

Byloje nustatyta, kad 2010-01-18 ieškovas su Koncesininku - jungtinės veiklos partneriais VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir Kauno futbolo ir beisbolo klubu (veikiančiais 2009-05-18 jungtinės veiklos sutarties pagrindu, ), sudarė Kauno pramogų ir sporto rūmų valdymo ir naudojimo koncesijos sutartį Nr. 0118 (1 t., b.l. 70-99). Koncesininkas - jungtinės veiklos partneriai VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir Kauno futbolo ir beisbolo klubas, remdamiesi Koncesijos sutarties 2.8 punktu, specialiai Koncesijai įgyvendinti įsteigė UAB “Kauno arena” (toliau koncesininkas), kuriai 2010-11-22 d. sutartimi dėl teisių ir pareigų perėmimo perleido visas koncesininko teises ir pareigas (1 t., b.l. 101-102). 2011-08-18 Žalgirio arena buvo perduota koncesininko valdymui ir naudojimui (1 t., b.l.103-107).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl statybos rangos sutartyje nurodytų darbų netinkamo vykdymo. Ieškovas nurodo, kad 2012-02-28 gavo informaciją iš koncesininko apie Žalgirio arenos statybos darbų trūkumus (2 t., b.l. 31-32). Prie šio rašto buvo pridėtas 2012-01-23 nustatytų trūkumų sąrašas (2 t., b.l. 33-35), kuriame yra užfiksuota skilę du vitrinos stiklai. Ieškovas rangovą informavo apie tai 2012-03-09 (2 t., b.l. 30), 2012-06-06 raštu Nr. 44-2-102 (1 t., b.l. 116), į kurį atsakymą, kad defektai atsirado ne dėl rangovo kaltės, gavo 2012-06-13 raštu Nr. 44-2-102 (1 t., b.l. 121). Prie šio rašto buvo pridėta UAB „Glassbel Baltic“ stiklo konstrukcijų skaičiavimo ataskaita, kurioje pagal atliktus skaičiavimus konstatuota, kad parinkta kompozicija atitinka ribinius būvius, maksimalūs įlinkiai ir maksimalūs įterpimai neviršija leistinų (1 t., b.l. 122-123). Taip pat informavo 2012-08-24 (1 t., b.l. 166), 2012-10-03 (1 t., b.l. 173). 2012-05-30 raštu (2 t., b.l. 164) tokią pat informaciją rangovui ir subrangovui pateikė koncesininkas. 2013-03-04 raštu (1 t., b.l. 181-183) ieškovas kreipėsi į rangovą ir jo draudiką, po to, kai gavo užsakovo Seesam insurance AS Lietuvos filialo, koncesininko draudiko, užsakymu eksperto L. U. 2012-07-30 - 2012-12-17 surašytą ekspertizės aktą žalos atsiradimo priežastims nustatyti (1 t., b.l. 131-183). Jame nurodyta, kad objektas buvo apžiūrėtas 2012-07-10, nustatyta 12 defektų lokalizacijos vietų, iš jų 1 stiklo I lygyje prie persirengimo kambario 0103 defekto atsiradimo priežastis nėra projektavimo ar statybos montavimo darbų klaidos, o likusių stiklų defektų atsiradimo priežastimi nurodyta statybos montavimo darbų klaidos. Šios priežasties procentine išraiška defektams atsirasti yra 100 %. Rangovas 2013-03-18 raštu (1 t., b.l. 124) ieškovui ir draudikui nurodė, kad nesutinka pakeisti savo pozicijos dėl darbų trūkumų, išsakytos ieškovei 2012-06-13 rašte Nr. S-1461. Rangovo draudikas 2013-03-18 raštu atsisakė mokėti draudimo išmoką, atsakydamas į ieškovės 2013-03-04 pretenziją  Nr. (33.200) B-1077 dėl netinkamai atliktų darbų (2 t., b.l. 1-2).

Iš bylos duomenų matyti, kad subrangovas apie skilusius stiklus buvo informuotas dar 2012-05-30 koncesininko raštu Nr. 154 (1 t., b.l. 108-109-115, 2 t., b.l. 164), prie kurio buvo pridėtas 2012-05-29 nustatytas defektų sąrašas – 11 skilusių, sueižėjusių stiklų. Byloje yra subrangovo 2012-06-12 atsakymas (2 t., b.l. 172-174) ADB „Seesam Lietuva“ Kauno regiono žalų ekspertui dėl suskilusių, sueižėjusių ir sudaužytų 10 vnt stiklų. Šiame atsakyme subrangovas taip pat nurodė, kad nesutinka, jog stiklai skilo dėl jo darbo trūkumų bei prie atsakymo pridėjo jau paminėtą stiklo konstrukcijų skaičiavimo ataskaitą. Rangovas apie 11 suskilusių stiklų informavo subrangovą 2012-11-29 raštu (2 t., b.l. 175) ir pareikalavo neatlygintinai pašalinti defektus. Subrangovas į šį raštą rangovui atsakė 2012-12-04 raštu (2 t., b.l. 176-177), kuriame nurodė, kad skilimai nėra susiję su aliuminio-stiklo konstrukcijų montavimu ar stiklo paketų struktūra, kokybe, todėl jokių garantinių įsipareigojimų jis neprisiima.

Iš pirmiau nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad visi atsakovai buvo informuoti apie stiklų skilimą, sueižėjimą ir sutrūkimą iki ieškinio pateikimo teismui. Ieškovas ieškinį tikslino keletą kartų ( 2 t., b.l. 194-195, 183; 6 t., b.l. 71-86, 91), nes darbų trūkumų pasekmių mastas keitėsi net bylos nagrinėjimo metu: suskilusių stiklų skaičius nuo 10 vnt., defektų nustatymo pradžioje, padidėjo iki 19 vnt., kuomet buvo pareikštas ieškinys bei dar 9 stiklai suskilo bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl galutinis ieškovo reikalavimas pareikštas dėl darbų trūkumų, kurių pasekmė –28 vnt suskilusių, sueižėjusių ir sutrūkusių stiklų. Dėl jų skaičiaus ir lokalizavimo vietų byloje nėra ginčo. Ginčo stiklai identifikuoti pagal jų buvimo vietą ir kitus požymius galutiniame ieškinyje bei prie 2014-09-10 patikslinto ieškinio pridėtame subrangovo 2014-09-09 komerciniame pasiūlyme, kuriuo ieškovas grindžia ieškinio sumą (6 t., b.l. 77-79). Be to jie aprašyti 2014-09-11 nutarties (6 t., b.l. 95-97) pagrindu, patenkinus rangovo prašymą, atliktos teismo statybos ekspertizės 2014-11-11 akte (6 t., b.l. 108-146). Pagal šios ekspertizės išvadą, aliuminio/stiklo fasado stiklų defektų atsiradimo priežastimi yra IĮ E.Miliūno studija TPK nurodytose techninėse specifikacijose numatytos Cchuco sistemos reikalavimų nesilaikymas faktiškai atliktuose darbuose.

Spręsdamas dėl statybos metu atsiradusių defektų teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų išvadai, jog 28 vnt. aliuminio/stiklo fasado stiklų defektai atsirado dėl pastato naudojimo metu atsiradusių neprojektinių poveikių. L. U. atliktos ekspertizės akte, kurią atliekant dalyvavo subrangovo, faktiškai atlikusio stiklų montavimo darbus atstovas, konstatuota, kad apžiūros metu buvo atlikta objekto aliuminio/stiklo fasadinių sistemų būklės fotofiksacija, apžiūrėtos ir užfiksuotos plyšių bei kitų stiklo pažaidų lolalizacijos vietos, kryptys ir pobūdžiai ir remiantis ekspertizės akte nurodytais informaciniais šaltiniais padaryta išvada apie stiklų skilimą dėl statybos montavimo klaidų. Ekspertas, duodamas šią išvadą vertino subrangovo pateiktą UAB „Glassbel Baltic“ stiklo konstrukcijų skaičiavimo ataskaitą ir konstatavo, kad kokybiškai pagamintuose ir tinkamai sumontuotuose aliuminio/stiklo fasadinių stiklo sistemų vitrinos stiklo paketuose negali atsirasti defektai. Sugretinus aptiktų defektų principinį išdėstymą stiklo paketo plotu, defektų pobūdį išreiškiančios linijos buvo uždėtos ant stiklo paketo įtempių  paskirstymo diagramos ir gretinimas parodė, kad defektų atsiradimo vietos atkartoja ekstreminių įtempių pasiskirstymo linijas. Stiklo paketo įtemptojo ir deformuotojo būvio analizė, pateikta UAB „Glassbel Baltic“ stiklo konstrukcijų skaičiavimo ataskaitoje, parodė, kad stiklas turėtų atlaikyti visus projektinius poveikius, todėl ekspertas padarė išvadą, kad stiklo defektai yra atliktų statybos darbų defektai. Byloje paskirtos ekspertizės, kurią atliko ekspertas S. S., 2014-11-11 akte nors ir teigiama, kad darbai atlikti neprisilaikant IĮ E.Miliūno studijos suprojektuotos Schuco sistemos, tačiau tokios išvados teisingumo negali patvirtinti ekspertizės akto aprašomoji dalis, kuri yra labai neišsami, neaiški. Ekspertas išvardijo akte atitikties deklaracijas, sertifikatus, tačiau ir teisme negalėjo tiksliai nurodyti, ar akte išvardinti gaminiai buvo panaudoti stiklo fasadų montavime ar atliekant kitus darbus, nes UAB „KG Constructions“  pagal sutartį atliko ir daugiau su fasadu susijusių darbų, o ne vien tik Schuco sistemų įrengimą. Bet teismas sprendžia, kad ir šios ekspertizės išvada yra susijusi su statybos montavimo darbų klaidomis, todėl esminio prieštaravimo su eksperto L. U. išvadomis nenustato. Nors pastarasis ekspertas tyrė tik 11 stiklų defektų, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir likusių stiklų defektai, aprašyti S. S. ekspertizėje, yra analogiško pobūdžio, atsakovai priešingų aplinkybių net neįrodinėjo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad abiejuose ekspertizės aktuose nėra duomenų apie tai, kad ginčo stiklų defektai atsirado dėl pastato naudojimo metu atsiradusių neprojektinių poveikių, t.y. dėl priežasčių, atsiradusių pastatą naudojant ir jį eksploatuojant.

Sprendžiant dėl rangovo ir subrangovo civilinės atsakomybės pažymėtina, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, o jos civilinę atsakomybę šalina tik nenugalimos jėgos aplinkybė, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Nei statybos rangos sutartyje dėl rangovo pareigų ir teisių bei jo atsakomybės, nei analogiškuose subrangos sutarties skyriuose nėra nuostatų dėl civilinės atsakomybės taikymo tik esant jų kaltei (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Subrangos sutarties 7.3 punkte nustatyta, kad subrangovas atsako už bet kokius darbų trūkumus ar defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį, jeigu neįrodo, kad tokie trūkumai ir defektai atsirado dėl objekto normalaus nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo arba užsakovo ar genrangovo kitokių kaltų veiksmų. Ieškovo (kreditoriaus) kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama (CK 6.259 straipsnis), nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Ieškovo kaltę privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis). Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų konstatuoti kitų asmenų, negu statybos montavimo darbus atlikusių atsakovų, kaltę dėl 28 vnt. stiklų defektų, todėl toliau teismas vertins kiekvieno atsakovo atsakomybės pagrindą ir ribas, kuomet subrangovas ginčija ieškovo teisę nukreipti savo reikalavimą jam kartu su kitais atsakovais.

Pagal statybos rangos sutarties 11.24 punktą šalys numatė, kad rangovas, iš anksto suderinęs su užsakovu ir techniniu prižiūrėtoju, gali perduoti darbus vykdyti rangovo pasirinktiems ir konkursiniame pasiūlyme nurodytiems subrangovams, todėl 2009 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta tarp rangovo ir UAB „KG Constructions“ (toliau – subrangovas) statybos subrangos sutartis Nr. 830-64 dėl Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje statybos darbų, esančių (duomenys neskelbtini) kurios pagrindu subrangovas įsipareigojo (3 punktas), be kita ko, atlikti aliuminio – stiklo fasadų sistemų įrengimus ir atliktiems darbams suteikti atliktų darbų garantijas (7 punktas).  Rangovas statybos rangos sutarties 11.25 punktu visais atvejais įsipareigojo ieškovui už trečiųjų asmenų darbus, jų kokybę bei kitus veiksmus, darbų atlikimo terminus bei žalą užsakovui ar tretiesiems asmenims atsakyti pilnai (CK 6.38 straipsnio 4 dalis).  CK 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą netinkamą įvykdymą; pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju 2009-09-30 Statybos subrangos sutarties Nr. 830-64 (2 t., b.l. 67) 20.2 punkte įtvirtinta išlyga, kad genrangovas visas šioje sutartyje numatytas teises bei įsipareigojimus turi teisę be atskiro subrangovo sutikimo perleisti užsakovui ar jo teisių perėmėjui. Visos pagal šią sutartį subrangovo suteiktos darbų garantijos automatiškai galioja užsakovui ir jo teisių perėmėjams ir užsakovas turi teisę savarankiškai be atskiro šios sutarties šalių sutikimo kreiptis į subrangovą dėl šių garantijų įgyvendinimo. Teismas daro išvadą, kad subrangos sutartyje yra išlyga dėl užsakovo teisės reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovui ir tokios išlygos buvimą pripažįsta teisminė praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014, CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Pagal statybos subrangos sutarties 4.1 punktą, subrangovas atsako genrangovui ir trečiosioms šalims dėl bet kokių pretenzijų, nuostolių turtui ir t.t., jeigu to priežastimi yra subrangovo įsipareigojimų pagal šią sutartį ar teisės aktus nevykdymas  arba netinkamas vykdymas, arba tokių pretenzijų, nuostolių ar išlaidų atsiradimas pagal šią sutartį arba taikytinus teisės aktus yra priskirtas subrangovui. Taip pat subrangovas įsipareigojo genrangovui pašalinti defektus , o jų nepašalinus per nustatytą terminą, defektus turi teisę šalinti genrangovas pats arba pasitelkdamas trečiuosius asmenis (5.2.21 punktas), todėl įvertinus paminėtą išlygą ir sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindų teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo sutikti su subrangovo argumentais, kad jis neturi atsakyti ieškovui dėl atliktų darbų defektų. 

Atsakovo UAB „Vėtrūna“ (rangovo) civilinės atsakomybė buvo apdrausta 2008-09-29 sudaryta Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (1 t., b.l. 38-41). Ši sutartis buvo sudaryta remiantis Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 79 (red. galiojusi nuo 2003-06-19). Šiose taisyklėse nustatyta, kad rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę ir draudėjas yra atsakingas už jo subrangovų pareigų vykdymą (1, 2 punktai). Pagal taisyklių 11 punktą, draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei 2 metai, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų. Tačiau šių taisyklių 12 punktas nustato, kad draudimo objektas nėra draudėjo civilinė atsakomybė dėl žalos, padarytos draudėjo (taip pat jo pavedimu ir sąskaita – trečiųjų asmenų) pagamintai ar patiektai produkcijai ir (ar) atliktų statybos darbų rezultatui. Todėl teismas sutinka su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ (draudiku), kad šios sutarties pagrindu draudikas nėra atsakingas už rangovo statybos darbų rezultato trūkumus.

Rangovas 2008-09-29 sudarė su draudiku ir Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo sutartį ( 1 t., b.l. 42-47), kurios objektas statybos ir montavimo turtiniai nuostoliai, kuri galioja statybos darbų laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2011-05-31, be to nustatytas 24 m. garantinio termino laikotarpis. Pažymėtina, kad rangovas, sudarydamas šią sutartį, įvykdė statybos rangos sutarties 16.5 punkto įsipareigojimą apsidrausti statybos darbų visų rizikų savanorišku draudimu, apimančius visas galimas rizikas, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius nuostolius atsiradusius statybos objektui. Sudarytai sutarčiai galiojo Statybos ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklės Nr. 055 (1 t., b.l. 184-197), kuriose sąvoka „draudėjas“, apibrėžta Taisyklių I dalyje Bendrosios sąlygos, taip pat apima subrangovus, kurie pasirašė subrangos sutartis dėl darbų, apdraustų pagal Taisyklių II dalį Turtinių nuostolių draudimo sąlygos. Kad šia sutartimi apdraustuoju laikomas ir subrangovas yra nurodyta papildomų sąlygų 5.3 punkte. Šių taisyklių II dalyje – Turtinių nuostolių draudimo sąlygų 2.1 punkte nurodyta, kad draudimo objektu laikoma visi su statomu, montuojamu, rekonstruojamu, remontuojamu ar griaunamu statiniu ar/ir įrenginiu (toliau – Draudimo objektas) susiję statybos, montavimo, rekonstrukcijos, remonto ar griovimo darbai (toliau – Darbai), darbų tikslu į draudimo vietą pristatyti statybos produktai, medžiagos ir montuotini įrenginiai. Taigi, būtent šios sutarties pagrindu draudikui tenka pareiga atlyginti draudėjo turtinius nuostolius dėl statybos ir montavimo darbų, kai  draudimo suma 160 288 695 Lt bei besąlyginė išskaita (frančizė) – 10 000 Lt. Draudikas laiko, kad įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju pagal Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklių 055 II dalies punktų 5.1.2. ir 5.1.3. nuostatas. Tačiau su tokiais argumentais teismas nesutinka, nes draudikas neįrodė, kad nuostoliai atsirado būtent dėl šiuose taisyklių punktuose nurodytų priežasčių. Draudikas atsiliepime bei jo atstovas paaiškindamas, kėlė įvairias stiklų skilimo versijas, kaip savo atsikirtimo pagrindą, tačiau byloje nėra duomenų sutikti, kad defektai atsirado dėl netolygaus temperatūrinio režimo, natūralių pastato sėdimo deformacijų, dėl stiklo įtempimų, susiformavusių gamybos metu, dinaminių-akustinių apkrovų pastato viduje, jo eksploatacijos metu.  

CK 6.987 str. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Analogiška nuostata įtvirtinta Statybos ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklių 1.3 punkte. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 95 str. numato, jog teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Ieškovas pareiškė solidarų reikalavimą rangovui, subrangovui ir jų civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai kreditorius reikalavimus pareiškia bendrai ir atsakingam už žalą asmeniui, ir draudikui, tai dėl tos dalies, dėl kurios reikalavimai sutampa, jie tenkinami solidariai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2003, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2012).

Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Kadangi šalių ginčas yra kilęs dėl statybos rangos sutartyje nurodytų darbų netinkamo vykdymo, tai pagal bendrąją taisyklę tokiems ginčams taikomi CK šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 10 dalis, 6.667 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartis numatė 24 mėn. garantinį terminą ir byloje nėra ginčo, kad apie trūkumus buvo pareikšta būtent per garantinį terminą, todėl ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ieškovė ieškinį teisme pareiškė 2013-05-30 (1 t., b.l. 1-9). Nagrinėjamo ginčo ypatumas yra tai, kad statybos darbų trūkumai, kurių pasekmė yra stiklų trūkimai, turi tęstinio pobūdžio požymių, nes tų pačių darbų trūkumai paaiškėjo per tam tikrą laiko tarpą suskilus 28 vnt. stiklų. Ieškovas rangovą pirmą kartą informavo tik apie 2 stiklų skilimą 2012-03-09 (2 t., b.l. 30) ir gavo atsakymą 2012-06-06 raštu Nr. 44-2-102 (1 t., b.l. 116), kad darbai trūkumai atsirado ne dėl jo kaltės. Apie kitų stiklų skilimus jam buvo pranešta jau po šio atsakymo. Be to, pažymėtina, kad apie pačių trūkumų kilimo priežastis ir atsakovų kaltės egzistavimą galima būtų spręsti tik pagal 2012-12-17 L. U. ekspertizę. Subrangovas be pagrindo laiko, kad ieškinio senaties terminas jam skaičiuotinas nuo 2012-05-30, tačiau apie darbų trūkumus šios dienos raštu jis buvo informuotas ne ieškovo, o koncesininko (2 t., b.l. 164). Tuo tarpu rangovas dėl 11 suskilusių stiklų informavo subrangovą 2012-11-29 raštu (2 t., b.l. 175) ir pareikalavo neatlygintinai pašalinti nustatytus defektus. Subrangovas į bylą trečiuoju asmeniui rangovo pusėje buvo įtrauktas 2013-06-21 nutartimi. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo ieškinį rangovo ir subrangovo atžvilgiu atmesti tik ieškinio senaties pagrindu (CK 1.125 straipsnio 10 d., 6.667 straipsnio 1 dalis, 1.130 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. 2013-03-04 raštu (1 t., b.l. 181-183) ieškovas kreipėsi rangovą draudiką, kuris 2013-03-18 raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką, todėl, pareiškus jam ieškinį teisme 2013-05-30, ieškinio senatis nebuvo praleista. Teismas negali sutikti su draudiku, kad šis terminas skaičiuotinas ne nuo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, o nuo kiekvieno stiklo galimo trūkimo dienos, nes ieškinio senaties termino pradžia siejama su teisės į ieškinį atsiradimo diena (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Teismas neturi argumentų nesutikti su ieškovu, kad protingas nuostolių dydis, kurį ieškovas prašo priteisti avansu, jeigu atsakovai nepašalins darbų trūkumų savo sąskaita per nustatytą terminą (CK 6.61 straipsnio 1 dalis), yra paties subrangovo pateiktas  2014-09-09 komercinis pasiūlymas, galiojantis iki 2015-09-01 (6 t., b.l. 77-79), kurio suma 83 608,24 Eur (288 682,52 Lt), t.y. ieškinio reikalavimo dydžio.  Tačiau byloje nustatyta, kad tarp koncesininko ir subrangovo 2014-09-04 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo pakeisti ieškovo ieškinyje nurodyti stiklai Nr. 1.2, 1/3, 1.7, 1.22, 1.23 ir 1.25 ir jų pakeitimo kaina - 62 792,94 Lt., vietoje komerciniame pasiūlyme nurodytos 72 131,84 Lt, todėl teismas ieškovo nuostolius dėl darbų trūkumo pripažįsta pagrįstais tik 80 126,59 Eur (276 661,08 Lt) sumoje (288 682,52 Lt – 72131,84 Lt + 60110,40 Lt =376 661.08 Lt : 3.4528 = 80 126,59 Eur ). Rangovo su draudiku 2008-09-29 Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo sutartyje ( 1 t., b.l. 42-47) numatyta 10 000 Lt besąlyginė išskaita (frančizė), todėl taikant visiems atsakovams solidariąją atsakomybę, iš jų priteisiama suma be 2896,20 Eur frančizės, o ši suma solidariai priteisiama tik iš rangovo ir subrangovo, kurių atsakomybė buvo apdrausta šia sutartimi, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies.   

Teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai reikalauja pašalinti darbų trūkumus, remdamasis statybos rangos sutarties 12.4.1 ir 12.4.2 punktų bei subrangos sutarties 7.4.1 ir 7.4.2 punktų nuostatomis bei tokią jo teisę nustato CK 6.61 straipsnio 1 dalis, kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą pats. Rangovas ir subrangovas atsisakė pašalinti darbų trūkumus, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkinamas iš dalies, nes darbų trūkumai dėl 7 vnt stiklų jau pašalinti.

Statybos rangos sutarties 12.4.2 punktas numato, kad jeigu per nustatytą terminą, bet ne trumpesnį negu įmanoma technologiškai, terminą rangovas nepašalina arba nepagrįstai atsisako šalinti defektus, užsakovas turi teisę pareikalauti sumokėti 20 proc. dydžio baudą nuo defektų ištaisymo vertės, o jeigu nuostoliai šią baudą viršija, užsakovas turi teisę pareikalauti ir nuostolių. Nagrinėjamu atveju rangovas prašo taikyti ieškinio senatį, kuri skaičiuojama nuo jo atsisakymo šalinti trūkumus 2013-03-18 raštu (1 t., b.l. 124, CK 1.125 straipsnio 5 dalis, 1.127 str. 1 d.). Kadangi ieškinys pareikštas teisme 2013-05-30, tai ieškinio senatis nepraleista ir ieškovo ieškinys dėl baudos priteisimo iš rangovo tenkinamas iš dalies, priteisiant 16 025,32 Eur baudą (80 126,59 Eur x 20 %).       

Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl procesinių palūkanų, prašydamas jas priteisti 5% dydžio (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tik toks reikalavimas ir tenkinamas.

Ieškovė pareiškė ieškinį, kuris susideda iš 3 reikalavimų. Ieškinys tenkinamas 89 % (25 + 32 +32). Byloje prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė atsakovo pusėje byloje dalyvavęs, triačiasis asmuo ASS „Baltikums“, pateikdamas PVM sąskaitas faktūras 6432,18 Eur sumai. Tačiau 1210 Eur išankstinio apmokėjimo PVM sąskaita yra be išlaidų apskaičiavimo, 280,49 Eur (968,48 Lt) PVM sąskaitos apmokėjimą nepatvirtina pateikti duomenys. Prie 1426,64 Eur (4925,91 Lt), 387,20 Eur, 459,80 Eur , 756,25 Eur, 1548,80 Eur, 363 Eur PVM sąskaitų faktūrų pateikti priedai patvirtina, kad juose nurodytų teisinių paslaugų įkainiai neatitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nei 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85, nei 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77), todėl teismas pagrįstomis išlaidomis advokato padėjėjos pagalbai apmokėti pripažįsta tik 2500 Eur atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) ir iš ieškovės priteisia šiam trečiajam asmeniui 275 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (11%). Ieškovo pusėje byloje dalyvavę tretieji asmenys: IĮ E.Miliūno studija turėjo 1508,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (6 t., b.l. 66, 8 t., b.l. 25-32), o UAB „Ekspertika“  - 868,90 Eur (8 t., b.l. 35-40), todėl ieškinį tenkinus 89%, jų naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama atitinkamai 1342,25 Eur ir 773,32 Eur turėtų išlaidų atlyginimas (CPK 98 str.).

Iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „KG Constructions“ valstybei priteisiama jų dalis išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (100,28 Eur : 3) ir jų dalis žyminio mokesčio (1833 Eur : 3, 87 Eur : 2), nuo kurių ieškovė ir RUAB „Vėtrūna“ mokėjimo valstybei yra atleistos (CPK 83 str. 1 d. 5, 8 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., teisėja

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus RUAB „Vėtrūna“ ir UAB ,,KG Constructions“ solidariai, per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti atliktų statybos darbų trūkumus objekte adresu (duomenys neskelbtini), pakeičiant šiuo stiklus naujais: 1.1. Lygis 1, fasadas tarp kampų 2-3, pirmas stiklas prie 3 kampo (laiptinė); 1.4. Lygis 1, fasadas tarp kampų 8-9, ketvirtas stiklas nuo VIP įėjimo durų; 1.5. Lygis 2, fasadas tarp kampų 6-7, stiklo pertvara į terasą prie laiptinės; 1.6. Lygis 2, fasadas tarp kampų 4-5, antras stiklas nuo 5 kampo; 1.8. Lygis 2, fasadas tarp kampų 1-2, trečias stiklas nuo 2 kampo; 1.9. Lygis 2, fasadas tarp kampų 1-9, įėjimo durys ties 105 sekt.; 1.10. Lygis 2, fasadas tarp kampų 7-8, antras stiklas nuo baro išorinės sienos; 1.11. Lygis 3, fasadas tarp kampų 3-4, pirmas stiklas nuo 4 kampo (laiptinė); 1.12. Lygis 3, fasadas tarp kampų 6-7, trečias stiklas nuo 6 kampo (ofisas); 1.13. Lygis 3, fasadas tarp kampų 7-8, pirmas stiklas ties 3 lygio perdanga; 1.14. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-2, pirmas stiklas nuo 2 kampo (Impuls sporto klubas); 1.15. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-2, aštuntas stiklas nuo 1 kampo (laiptinė); 1.16. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-2, pirmas stiklas nuo 1 kampo (Impuls sporto klubas); 1.17. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-9, pirmas stiklas nuo 1 kampo (Impuls sporto klubas); 1.18. Lygis 4, fasadas tarp kampų 7-8, įgilintas fasadas, pirmas langas nuo 8 kampo; 1.19. Lygis 4, fasadas tarp kampų 7-8, įgilintas fasadas, ketvirtas langas nuo 8 kampo; 1.20. Lygis 4, fasadas tarp kampų 4-5, penktas stiklas nuo sustumiamu durų; 1.21. Lygis 4, fasadas tarp kampų 4-5, šeštas stiklas nuo sustumiamu durų; 1.24. Lygis 5, fasadas tarp kampų 1-2, aštuntas stiklas nuo 1 kampo (laiptinė); 1.26. Lygis 5, fasadas tarp kampų 2-3, antras stiklas nuo 3 kampo; 1.28. Lygis 3, fasadas tarp kampų 7-8, įgilintas fasadas, trečias langas nuo 8 kampo.

Atsakovams RUAB „Vėtrūna“ ir UAB „KG Constructions“ savo sąskaita neatlikus trūkumų šalinimo darbų per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovui Kauno miesto savivaldybei (juridinio asmens kodas 188764867) solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834), RUAB „Vėtrūna“ (juridinio asmens kodas 180315137) ir UAB „KG Constructions“ (juridinio asmens kodas 300633941) 77 230,39 Eur nuostolių atlyginimo ir 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (77 230,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir solidariai iš atsakovų RUAB „Vėtrūna“ ir UAB „KG Constructions“ – 2896,20 Eur nuostolių atlyginimo ir 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2896,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo RUAB „Vėtrūna“ ieškovui Kauno miesto savivaldybei 16 025,32 Eur baudą ir 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 025,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo Kauno miesto savivaldybės trečiajam asmeniu AAS „Baltikums“ (juridinio asmens kodas 40003387032) 275 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą.

Priteisti iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“, RUAB „Vėtrūna“ ir UAB „KG Constructions“ trečiajam asmeniui E.Miliūno studijai (juridinio asmens kodas 133417785) po 447,42 Eur iš kiekvieno atsakovo išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą.

Priteisti iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“, RUAB „Vėtrūna“ ir UAB „KG Constructions“ trečiajam asmeniui UAB „Ekspertika“ (juridinio asmens kodas 135840360) po 257,77 Eur iš kiekvieno atsakovo išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 33,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 611 Eur žyminio mokesčio, sumokant Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752), Sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo UAB „KG Constructions“ valstybei 33,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 655 Eur žyminio mokesčio, sumokant Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752), Sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                      Dalė Burdulienė